augalai

Samanos
Samanos priskiriamos augalams, nes turi netikras šaknis(rizoidus), stiebą ir lapus, o taip pat turi chlorofilo, todėl atlieka fotosintezę.
Rizoidai- įtvirtina dirvožemyje.
Stiebas- siurbia vandeni ir palaiko augalo forma.
Lapai- siurbia vandeni ir atlieka fotosintezę.
Sporų dėžutė- formuoja sporas.
Samanos sugeria ir kaupia vandeni taip drėkindamos dirvožemi, o iš kiminu formuojasi durpes.
Sporiniai induociai
Sporiniams induociams priklauso: Paparčiai, Pataisai,Asiūkliai,
Sporiniais induočiais vadinami todėl, kad:
Dauginasi sporomis
Turi vandens ir retinius indus
Turi šaknis, jiems yra būdinga kartu kaita.
Suaugęs papartis yra vadinamas nelytine karta, nes formuoja sporas. Sporoms sudygus išdygsta polaiškis formuojantis lytines ląąsteles ir vadinamas lytine karta. Įvykus apvaisinimui iš polaiškio išauga papartis.
Iš sporiniu induociu susidaro anglys.
Spygliuočiai
Spygliuočiai dar vadinami plikasėkliais, nes jų sėklos negaubia vaisius. Šie augalai turi vandens ir retinius indus, tačiau jie yra blogai išvystyti, todėl plikasėkliai yra priversti taupyti vandeni. Dažniausiai tai yra augalai turintys sumedėjusius stiebus ir lapus virtusiais spygliais.
Tujos, kadagiai, pušys, egles, maumedžiai, sekvojos ir mamutmedžai- spygliuočiai. Plikasėkliai formuoja vyriškus ir moteriškus konkorėus. Vyr. konkor. Subręsta žiedadulkes, kurios pernasamos ant mot. Konkor., įvyksta apvaisinimas ir formuojasi sėėkla.
Gaubtasėkliai arba žiediniai augalai
Gaubtasekliais vadinami, todėl, kad jų sėklą gaubia vaisius. Tai pati tobulinusia, geriausiai išsivysčius ir gausiausia rūšimis augalu grupe. Gaubtasėkliu augalu prisitaikymai:
gerai išvystytos šaknys, kurios gausiai apdengtos sakniaplaukiais, jos gausiai išsikeroja ir aprūpina augalą vandeniu ir mineral. Medz.
stiebas tu

uri gerai išvystytus rastinius augalus, kurie leidžia sakas, lapus bei žiedus, iškelti kuo aukščiau link šviesos šaltinio. Vandens ir retiniai indai išsivystę tobulai.
lapai turi dideli pavirsiu, gali būti orientuojami link šviesos šaltinio. Lapai išsidėsto taip ,kad vienas kitam neužstotu sviesos- lapu mozaika.
žiedas yra pagrindinis dauginimosi organas is kurio formuojasi vaisius su sėklomis.
Sėklos skirstomos i vienaskiltes(ryžis, kvietys, lelija, narcizas, tulpe) ir dviskiltes(pupele, irnisir kt.)
Sėklos turi skirtingus prisitaikymus nuo jų plitimo budo.
Kiaulpiene- lengvos, turi skruostukus, platina vejas
Puriena- lengvos, turi oro pūsleles, platina vanduo
Varnalesa- turi kabliukus, platina gyvūnai.
Obuolys, sermuksnis- sėklos su išmatomis, platinamos gyvūnų.

Leave a Comment