arklininkyste

Evoliucija:
Dabartiniai arkliai, asilai ir zebrai (ekvidai) per 55 milijonus metu išsivystė iš savo ankstyvojo i arklį panašaus protėvio, pagal kilme vadinamu “pirmykščių arkliu”, arba eohipu, nes jis gyveno eoceno laikotarpiu (pries 54 milijonus metų). Šis iškastinis gyvūnas dar vadinamas hirakoteriju. Ankstyvasis arklys buvo ne didesnis už kiški. Tai buvo augalėdis gyvūnas, kuris mito lapais bei krūmokšniais ir turėjo keturis priekiniu kojų pirštus bei tris-užpakalinių kojų. Jis gyveno Europos, Šiaures Amerikos ir Rytų Azijos miškingose vietovėse. Palaipsniui per milijonus metų šis mažas gyvūnas iššsivystė į žolėdį žinduolį su trimis pirštais, o vėliau priekinėse ir užpakalinėse kojose liko tik po viena vidurinį trečia pirštą, apaugusi tvirta ragine kanopa. Iš pradžių augalėdžiai arkliai, tokie kaip mezohipas, o vėliau parahipas, turėjo dantis žemais vainikais. Vėlesnių mioceno laikotarpiu (prieš 20 milijonu metu) Šiaures Amerikoje pievos ėmė stumti miškus. Taikantis prie pasikeitusios aplinkos, išsivystė ilgesnės arklių protėvių galūnės, leidžiančios jiems pasklisti plačiuose plotuose ieškant ganyklų ir pabėgti nuo plėšrūnų. Tuo pat metu jų dantų vainikai tapo aukštesni, prisitaikę prie kietų žoolių. Pirmasis žolėdis arklys buvo merihipas, bet vėliau jį pakeitė pliahipas pirmasis vienakanopis aklys. Pleistoceno laikotarpiu (maždaug prieš 2 milijonus metų) iš jų išsivystė arklių genties žinduoliai.

Elgsena:
Norėdami bendrauti ir joti žirgais sėkmingai, juūs turite suprasti visus žirgą valdančius instinktus ir el

lgsena.
Lietimas:
Arkliai pasikliauja prisilietimas bendraudami su žmonėmis ir su savo gentainiais. Tuo paremtas ir žirgo atsakas raitelio blauzdų spustelėjimams ar raitelio pozicija balne. Ūseliai ant arklio snukio padeda jam liesti ir jausti objektus, dažniausiai maistą. Arkliai dažnai vienas kitam trina snukiais nugara, valo kaili, taip užmegzdami draugystes ryšius. Arkliai liečia vienas kita reikšdami savo draugiškumą.
Uosle:
Arklio uosle yra daug kartu stipresne nei žmogaus. Arkliai dažnai atpažįsta žmones ar gyvūnus pasikliaudami vien uosle. Jie taip pat gali užuosti baimes kvapą kuri išskiria žmones. Taip paaiškinamas žirgo elgesio pakitimas kai jo raitelis išsigandęs.
Kūno kalba:
Arkliai gali išreikšti baime, smalsumą ar agresija kūno kalba. Reikšdami baime arkliai atlenkia ausis ir išplečia akis rodydami akies baltymą. Agresija reiškia taipogi atlenktos ausys, dažnai nuleista, pariesta uodega, praverta burna irr pakelta viena koja. Jei ausys palinkusios i prieki, arklys aiškiai susidomėjęs.
Garsai:
Arkliai bendrauja ir garsu pagalba. Prunkštimas, asocijuojantis su ilgu žiūrėjimu i viena objektą, dažnai reiškia įspėjimą apie galima pavoju, arba kreipimąsi i gentainius klausiant ar jiems negresia pavojus. Arklys norėdamas sužinoti ar įsibrovėlis yra draugas ar priešas, smarkiai išpučia orą pro šnerves, panašiai kaip prunkšdamas. Tylus švelnus žvengimas – draugiškumo išraiška žmonėms ar gentainiams, kuriuos jis atpažįsta kaip draugus.
Žvengimas yra garsiausias ir dažniausiai naudojamas garsas tarp arkliu ir retai reiškia ba
aime. Arklys žvengia kviesdamas kitus pas save arba pranešdamas kitiems savo buvimo vieta.

Arkliai

Belgu sunkusis
Bolones arklys
Bretonas
Italu sunkusis
Klaidesdeilas
Lietuvos sunkusis
Perseronas
Safolku sunkusis
Sairas
Vokieciu sunkusis
Zemaitukas Žirgai

Achaltekas
Amerikos ristunas
Andaluzas
Anglu grynakraujis
Apaluzas
Arabu grynakraujis
Barbas
Brembis
Danu siltakraujis
Fryzas
Gelderlenderis
Hanoveris
Holsteinas
Kamargo
Klivlendo beris
Lipizaneras
Lusitano
Morganas
Mustangas
Oldenburgas
Orlovo ristunas
Palominas
Pinto
Prancuzu ristunas
Rusu ristunas
Svedu siltakraujis
Trakenas
Vokieciu siltakraujis Poniai

Dartmuro ponis
Diulmeno ponis
Eksmuro ponis
Falabela
Felo ponis
Haflindzerio ponis
Hailendo ponis
Islandijos ponis
Konemaros ponis
Niuforesto ponis
Setlendo ponis
Velso ponis

Leave a Comment