Altiekų tvarkymas mieste

Atliekos tai viena iš didžiausių problemų pasaulyje. Su atliekų problema susiduria beveik kiekviena šalis. Kai žemėje gyveno pirmykščiai žmonės atliekų kiekis buvo nedidelis, tačiau bėgant laikui žmonių populiacija vis didėjo ir kartu su jais atliekų. Miestuose yra jų ypač didelės santaupos, todėl yra įvairios atliekų perdirbimo būdai :
§ Pakartotinis panaudojimas (Kur įmanoma, gamintojai turėtų teikti pirmenybę pakartotinai panaudojamoms medžiagoms, pakuotėms bei produktams, o vartotojai taipogi turėtų rinktis pastaruosius gaminius)
§ Atliekų perdirbimas (Atlieku panaudojimas kaip pirminiu ar antriniu žaliavų šaltinis turėtų būti viena svvarbiausių atliekų tvarkymo priemonių)
§ Kompensavimas (Kompostavimas, biodujų gamybą ir deginimas gali kompensuoti kai kurių tipų atliekas. Deginti reikėtų tik tokias atliekas ir medžiagas, kurios nebegali būti pakartotinai panaudotos ar perdirtos net pačia geriausią prieinam technologija. Neturėtų būti deginamos jokios medžiagos turinčios chloro, o taip pat turėtų būti kruopščiai išnagrinėta chemine emisija)
§ Išvežimas į šiukšlynus (Į šiukšlyną turėtų būti verčiamos tik tokios atliekos, kurių nebeįmanoma apdoroti jokiais kitais metodais.šiukšlynų statyba turėtų atitikti aukščiausius saugumo ir teisinius standartus)

Valstybines institucijos yra atsakingos už visų atliekų tvarkymo įstatymų paaruošimą ir visapusiška atliekų tvarkymo politikos bei programų vystymą. Tai apima bendras atliekų tvarkymo priemones ir principus (pvz.: įstatymus, potvarkius, nuostatas, taisykles, įsakymus ir t.t.) bei įvairius kitus instrumentus (pvz.: valstybinius mokesčius, subsidijas, susitarimus) ir monitoringo bei priežiūros sistemas.
Formuojant valstybinę bu

uitinių (municipaliniu) atliekų utilizacijos politiką, pasirenkamas vienas iš dviejų galimų variantų – atliekų deginimas specialiose įmonėse arba jų saugojimas tam tikslui įrengtuose savartynuose. Ir vienas, ir kitas šios daugialypės problemos sprendimo būdas reikalauja didelių kapitaliniu įdėjimų, nes yra susije su bendrais aplinkosaugos klausimais, kuriuos dažniausiai tenka vertinti ne vien ekonomiškai. Antra vertus, abu būdai gali (ir turi) duoti ekonominę naudą, nes buitines atliekos, kurių 50-70 proc. tūrio sudaro degios arba biologiškai yrančios medžiagos, gali buti pigus netradiciniu energetiniu ištekliu šaltinis. Savartynai ar atliekų deginimas – šiandien diskutuojamas klausimas ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni specialistai (technikai) mano, kad atliekų deginimas išsprendžia apie 80 proc. jų utilizavimo problemas, kiti (ekologai) – kad deginimas gamtosaugos kontekste yra išvis nepriimtinas sprendimas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad attliekų deginimas ekonomiškai yra geriausia išeitis. Sudegant 1 kg nerušiuotų kietų atliekų, gaunama 10-17 tukst. J šilumines energijos, kurią galima panaudoti pastatams apšildyti, gamybos procesuose arba paversti elektros energija.. Gamtosaugai svarbu tai, kad deginimas atliekų kiekį sumažina 4-5 kartus, vadinasi, ir savartynų užimamą plotą bei jų tūri.
Atliekų deginimo įrenginiai – aplinkos teršimo židiniai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jie “gamina” pačias toksiškiausias medžiagas. Atliekų deginimu vis labiau nepatenkinta visuomenė.
Yra ir biologinių atliekų. Žmogaus gyvenime metobolizmo procėse į aplinka išsiskyriamos medžiagos turi daug azoto. Jos ga
ali užteršti gyvenamają aplinką. Cilivizuotame pasaulyje jos patenka į kanalizaciją t.y. nutekamasis vanduo. Nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai naudojami mechaniniai, cheminiai ir biologiniai procesai atliekoms surinkti ir utelizuoti.
Vyriausybė turėtų skatinti visas visuomenines organizacijas dirbti ieškant geriausių sprendimų atliekų tvarkymo sistemoje. Turėtų būti labai skatinamas visuomenės dalyvavimas. Visuose atliekų tvarkymo įstatymų ruošimo ir įgyvendinimo lygmenyse vyriausybė turėtų kviesti bendradarbiauti nepriklausomus mokslininkus ir profesionalus.
Atliekų mažinimo būdai:
Namuose
· Sumažinkite jūsų produkuojamų atliekų kiekį.
· Pirkite žalius produktus ir tuos, kurie mažai arba visai neįpakuoti.
· Kai įmanoma, pakartotinai panaudokite pakuote, o ne išmeskite ją.
· Kompostuokite organines medžiagas.
· Pavojingas atliekas nuveškite į tam skirtas aikšteles.
· Rušiuokite atliekas tolimesniam perdirbimui.
· Pabandykite pasverti jūsų pagaminamų atliekų kiekį per tam tikrą laiką.
· Atkreipkite dėmesį į žalias etikėtes. Jos rodo aplinkai nežalingas technologijas.
· Nešiokites pirkinių maišelį, kad išvengtumėte naujų maišelių įsigijimo kiekvieną kartą einant apsipirkti.
· Prieš išmesdami daiktus patikrinkite, gal kam nors dar jo reikia.
· Visada turekite galvoje mūsų gamtinius išteklius.

Leave a Comment