11 klasės kursas

Ekologija – tai organizmų tarpusavio santykiai ir santykiai su aplinka. Ekologija susideda iš šių etapų:
1.Ekologija susijusi su pramone, su visuomeniniais mokslais, politika.
2.Gamtonauda
3.Gamtosauga,jai priklauso visų gamtinių draustinių, rezervatų steigimas ir apsauga, taip pat gamtos apsauga.
4.Žaliųjų judėjimas(Anglija, Vokietija)
Ekologijos tyrimo metodai:
1.Stebėjimas:
·Empyrinis – kada stebima be aparatūros.Biosferinis – parinkus ekologinėje sistemoje tam tikrą vietą, stebima kaip vyksta pokyčiai
2.Eksperimentai:
·Atsitiktinis
·Eksperimentas tam tikrom detalėm išsaugoti
3.Ekosistemų lygiuModeliavimas
·Konservuoti – fiksuoti ekosistemų fragmentai
·Maketai
·Ekosistemų etalonai(gamtos iškarpos stebėjimas)
Ekosistema – tai sausumos paviršius ir vandens erdvės dalis, kurioje gyvena augalai, gyvūnai, mikroorganizmai kartu su abijotine aplinka, sudarantys viieningą kompleksą(nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka
Ekosistemą sudaro biocenozė(biologinė aplinka.Organiniai junginiai, turintys daug energijos) ir biotopas(Fzikinė aplinka.Neorganiniai junginiai, turintys mažai energijos).
Fotosintezė jai vykti reikalingas chlorofilas, kuris sugeria saulės šviersą ir panaudoja kaip energiją.
Jai vykti reikalingas CO2 ,H2O, taip pat fermentai, kurie būna žaliosiose augalų dalyse.
Šviesos fazė: sugeriama šviesa, skaidomas vanduo, išsiskiria laisvas deguonis, sintetinama ATP, redukuojama NADP: Chlorofilas1 sužadinamas šviesos kvanto, elektronas pernešamas ant NADP, Chlorofilas gauna trūkstamą elektroną iš vandens, vandens skaidyme, kur susidaro laisvas deguonis, dalyvauja chlorofilas2, sugeria saaulės šviesą, nausoja vandens saidymui ir elektronui, pernešti nuo vandens ant chlorofilo1. Gamina ATP ir vandenilis prisijungia prie NADP ir susidaro NADPH.
Tamsos fazė: krakmolo gamyba(tamsa – šviesa), jos metu sintetinami angliavandeniai, jie susidaro iš CO2, o redukcijai reikalinga NADPH.

Žmogaus sukurta dirbamų la

aukų bendrija, vadinama agroekosistema:
·Agrofitocinozės(dirbami laukai, žalieji augalai)
·Daugiametės pievos ir ganyklos
·Daugiametės plantacijos(sodai)

Biosfera žemės apvalkalo dalis, kurioje gyvena organizmai ir sudaro ekosistemų visumą.
Biosfera skirstoma: litosfera – kietoji ž. dalis,hidrosfera – vandens apvalkalas, daugiausia gyvybės ten, kur patenka šviesa, atmosfera – oras.
Prokariotinų ląstelių sandaros įpatybės neturi mitachondrijų, endoplazminio tinklo, goldžio kompl., brnduolio. Ląstelę dengia standus apvalkalas,kai kuriuos gleivėta kapsulė. Po apvalkalu yra plazminė membrana ir DNR arba RNR.Bakterijos dauginasi dalindamosi į dvi dalis. Bakterijų reikšmė: CCHHHHHOH, raugintas pienas ir kt.Bakterijomis valomas vanduo. Jos sukelia ligas – dizenterija.
Virusai – cheminiai elementai, jų nepriskiriam nei augalam nei gyvūnam.Jie gyvena ir dauginasi tik kitų organizmų ląstelėse.Jie sukelia daug ligų (ŽIV)

Ląstelės cheminė sudėtis, neorganinės medžiagos. Ląstelės elementai:O,C,N,H – 98%. Likusią dalį sudaro:S,Cl,P,K,Mg,Na,Ca,Fe – 1.9%. Ląstelės sandara rodo gyvos ir negyv. gamtos ryšį, vienovę.
H2O – 80% ląst. masės – svarbiausias elementas. Nuo joo priklauso fizinės savybės, dydis, tamprumas, jis dalyvauja organinių medž. susidaryme(baltymo).Vandens funkcijos:
1.Tirpiklis
2.Termoreguliacija
3.Transportas
4.Šalinimas
5.Vidinė organizmo terpė
6.Apsivaisinimas
7.Visi org. jung. susidaro vandens dėka
Druskos: padidina koncentraciją.
Cheminė baltymų sudėtis:H+O+N(atomai)(į daugelį – S, Fe, Zn, Cu) Baltymo molek. – makro molekulės.Sandara:polimerai- jo molek. ilga grandinė, kur yra daug monomerų.Baltymo monomerai – amino rūgštys(apie 20 rūšių) Jos turi COOH ir NHH
Baltymo molek. skiriasi (viena nuo kitos):
1.Amino rūgščių rūšių sk.
2.rūšimis
3.Išsidėstymo tvarka
Gamtinis baltymas turi 3 – 4 struktūras:
1.Pirminė – jungtys koovalentinės(peptidinės) – daug – polipeptidai
2.Antrinė – jungtys vandelinės, nepatvarios(spiralė)
3.Tretinė – jungtys hidrofobinės(globulė)(jos yra labai silpnos)
4.Ketvirtinė (ją turi tik kai kurios baltymų rūšys) &#

#8211; susijungusios kelios polipeptidinės grandinės
Gamtinis baltymas turi 3 – 4 str., sintetinis – 1.(Vilna, šilkas)
Baltymo savybės:
·Vieni tirpsta HOH, kiti ne.
·Aktyvūs – neaktyvūs
·Siūlo pavidalo(raumenys) gali susitraut ir pailgėt
·Baltymas sudar. iš apskritų molek. – pritaikyti transportavimui.
Baltymo funkcijos
·Statybinės – membranos, kraujagyslių sienelės, sausgyslės, kemzlės
·Katalitinis – pagreitina reakcijas(fermentai).
·Signalinė – ląstelės membr. yra baltymo molek., kurio sugeba keist 3 strukt., reaguod. į išor. dirgiklius
·Judėjimo – sutraukiami raumenys, virpinamos pirmuoniųų blakstienos ir žiuželiai.
·Transportinė – gali prisijungt medž. ir pernešt.(hemoglobinas – O)
·Apsauginė – susidaro bltymai, kurie nukenksmina kitas ląst. ar balt.
·Energijos šaltinis – jie suskyla iki amino rūgščių, dalis sintetina baltymus,dalis suskyla ir išsiskiria energija.

Baltymų grupės :proteinai(polipeptidinės) ir proteidai(peptidinės ir nepeptidinės)
Pagal struktūrą:
·Fibriliniai(netirpsta HOH,tvirti mechaniškai – atlieka struktūrines funkcijas – sausgyslė, plaukai)
·Globuliniai (3 strukt. tirpsta HOH ,atlieka fermentų vaidmenį,signalinė funkcija(insulinas))
·Tarpiniai baltymai – fibrilinės kilmės(2 strukt.) tirpsta HOH – apsauginė funkcija
Angliavandeniai:sudėtingi organiniai jung. ,ten yra C,H , O atomų
Skirstomi: paprasti – monosacharidai(gliukozė), sudėtingi – polisacharidai(glikogenas,krakmolas).
Biologinis vaidmuo : energija(skaidant), statybinė funkc.
Lipidai – org. medž. netirpsta HOH, tirpsta Benzine. Lipidai – riebalai,jų kiekis įvairiose organizmo vietose nevienodas.Tai vitaminai:A,D ;lytiniai ir kt. harmonai.

Lipidų reikšmė, funkcijos:
·Statybinė
·Energijos šaltinis(riebalai)
·Vandens šaltinis( riebalai)
·Apsauginė(riebalai) – blogai praleidž. šilumą(banginiai)
Nukleinės rūgštys: DNR, RNR.
DNR yra branduolyje(chromodžsomose), mitachondrijose, plastidėse.Jos kiekis pastovus – saugo paveldimą informaciją. DNR – polimeras, sudarytas iš monomerų(nukleotidai). Nukleotido sandara:
Azotinė bazė, dezoksiribozė, fosforo rūgšties liekana.Nukleotidai skiriasi azotinėmis bazėmis: Adeninas, Guaninas,Citozinas, Timinas.Kaspinų dvigubinimasis – reduplikacija(prieš dalijimąsi)
RNR :iRNR(kiekis nepastovus) – branduolys, citoplazma, gaminasi branduoly,perneša DNR informaciją apie baltymo struktūrą. rRNR – yra ribosomose, dalyvauja jų

ų susidaryme. tRNR – transportuoja amino rūgš. į baltymo biosintezės vietą.
ATF: aprūpina ląstelę energija.
Mitybos būdai: Autotrofai C iš CO2 ir sintezuoja į organinius junginius, naudodami saulės energiją.:
·Fototrofai vykdo fotosintezę ir hemotrofai energiją gauna iš cheminių reakcijų
Heterotrofai C ir energiją gauna iš kitų organizmų ir sintezuoza jiem būdingus organinius junginius:
·Saprofitai naudoja negyvų organizmų organinius junginius(rūgimas, puvimas)
·Parazitai minta gyvų organizmų org. medž.(tuberkuliozė).

Atrama ir judėjimas:griaučiai, raumenys, apsauginė, atrama, judėjimas.
Kvepavimas:aprūpina O2, šalina CO2, ir H2O
Kraujotaka:Išnešioja maisto medž., surenka CO2, surenka irimo apykaitos produktus ir pro plaučius ar pro inkstus pašalinama.
Šalinimo sistema:Inkstai, kepenys.
Šlapimo šalinimas:oda šalina druskas, HOH, šlapalą

Leave a Comment