Plutonas

Vasario 7 d. yra Clyde Tombaugh gimtadienis (mirė 1997 m. sausio 17 d., Las Cruces, Nju Meksiko valstija). Jis gimė 1906 m. Ilinojaus valstijoje netoli Streator miestelio ir užaugo fermerio šeimoje į šiaurės vakarus nuo Burdett miestelio. 1925 m. baigė Burdett aukštesniąją mokyklą. Jaunystėje Clyde tyrinėjo dangų savo paties pasigamintu 9 colių skersmens teleskopu. Jį pasigamino, kai jo netenkino 2,5 colių skersmens “Sears Roebuck” modelis. Padarytas Marso ir Jupiterio nuotraukas jis pasiuntė į Lowell observatoriją – ir taip, tikėdamasis patarimų iš profesionalų, iš V.M. Slipher gavo pasiūlymą darbui ir perleido naują 13 colių fotokamerą. 1930 m.vasario 25 d. naktį Lowell observatorijoje (kurioje dirbo 1929-1945 m) astronomas atrado 9-ją Saulės sistemos planetą, Plutoną. Sulygindamas sausio 23 ir sausio 29 d. Delta Geminorum žvaigždės rajone padarytas nuotraukas jis pastebėjo 17 ryškio švieselės poslinkį atitinkantį X-planetos paskaičiavimus. Jis naudojosi Blink-Comparator prietaisu, kuriuo tam tikrais intervalais padarytose nuotraukose ieškojo pokyčių. Taip jis įkūnijo 1905 m. Percival Lowel pradėtas šios planetos paieškas – patikrinus stebėjimus 1930 m. kovo 13 d. atradimas buvo paskelbtas pasauliui. Clyde įstojo į Kanzaso u-tą (1932), vedė Patricia Edson (1934), gavo astronomijos bakalauro laipsnį (1936). 1946 m. persikėlė į Nju Meksiką tapdamas Balistinių tyrimų laboratorijos Optinių matavimų skyriaus vadovu (Baltųjų smėlių raketinėje bazėje). Čia buvo testuojamos vokiečių V-2 raketos. 1955 m. astronomas perėjo į Nju Meksiko un-tą, kuriame jo sukurta astronomijos tyrinėjimo programa tebelaikoma geriausia.1967-ais įrengė Tortugas kalnų observatoriją su 24 colių teleskopu. Jis su NMSU tarnautojais nustatė sukūrinę Jupiterio “Raudonosios dėmės” prigimtį, patvirtino Merkurijaus sukimosi aplinks savo ašį periodą, sukūrė naują fotografavimo technologiją skirtą mažiems Žemės palydovams. Per savo gyvenimą astronomas nufotografavo apie 65% viso dangaus, atrado 6 žvaigždžių spiečius, galaktikų debesį, kometą ir apie 775 asteroidus. Jis ištyrė apie 90 mln. žvaigždžių vaizdų. Visą gyvenimą neprarado pomėgio stebėti žvaigždes. Kai Smitsonian institutas paprašė muziejui jo 1928-ais susikurto teleskopo, jis atsakė – “aš tebenaudoju jį!” Paskutinius metus sunkiai sirgo.

Pakeliui link atradimo 1905-1907 m. buvo vykdomos pirmosios fotografinės paieškos naudojant 5 colių skersmens lęšius. Nuotraukos apimdavo 1,6 laipsnio plotą. Lowell dvi nuotraukas uždėdavo vieną ant kitos ir jas tirdavo rankine lupa. Labai atidžiai tirdamas Urano nukrypimus, Lowell tikėjosi nuspėti X-planetos, sąlyginai pavadintos “Libra”. 1911 m. buvo atlikti fotografiniai tyrimai naudojant 40 colių skersmens reflektorių – su 10 ar mažiau minučių išlaikymu. Aprėpiama sritis buvo apribota 1`laipsniu. Po metų šie bandymai buvo nutraukti. 1914-1916 m. Lowell pasiskolino 9 colių kamerą iš Swarthmore koledžo. Buvo padaryta virš 1000 nuotraukų. Įdomu, kad tik dviejuose jų (padarytose 1915 m. kovo 19 ir balandžio 7 d.) buvo Plutono vaizdas prie pat nuotraukos krašto. Nuotraukų sulyginimui jau buvo panaudojamas Car Zeiss Blink-Comparator. Plutono neaptiko todėl, kad ieškojo 13 ryškumo planetos (10 k. Ryškesnės nei iš tikro yra Plutonas). 1916 m. lapkričio 16 d. Lowell, būdamas 61 m. amžiaus, netikėtai mirė. Po jo mirties 13 m. nebuvo vykdomos planetų paieškos. Jo našlė Guy Lowell bandė kažką daryti – 1925 m. net nupirko iš Reverend Joel Metcalf našlės neužbaigtus 13 colių skersmens lęšius. Bet 1927 Gay Lowell mirė ir iniciatyva perėjo Roger Lowell Putnam, Percivalio sūnėnui. Jis įkalbėjo dėdę A. Lawrence Lowell (Harvardo u-to prezidentą) skirti 10 tūkst. dolerių. V. M. Slipher ėmėsi projekto. Gavęs Clyde Tombaugh Marso ir Jupiterio nuotraukas, jis jį pasikvietė 3 mėn. bandomajam laikotarpiui. Klaidas atvyko į Flagstaff – už 1000 mylių nuo namų ir beveik be pinigų. Slipher jam paskyrė kambarį antrame administracijos pastato aukšte. 13 colių lęšiai atvyko iš Alvin Clark firmos vasario 11 d. Kelias savaites buvo daromi bandymai. 1929-ųjų balandžio mėn. Prasidėjo tikroji planetos paieška. Apie Plutoną Apie Plutoną, tikėtina, mažiausią Saulės sistemos planetą (5,5 karto lengvesnis už mėnulį), žinome tik iš stebėjimų iš Žemės bei Hubble orbitinio teleskopo.
Lotynų mitologijoje Plutonas (graikų – Hadas) buvo požemių ir mirusiųjų dievas, o Charonas – Styx upės keltininkas, kėlęs mirusiuosius į požemio karalystę. Mirusieji buvo laidojami su moneta burnoje ar ant akių, kad galėtų susimokėti už tą paslaugą. Tokį vardą iš kitų pasiūlymų planeta gavo todėl, kad yra taip toli nuo Saulės, kad skendi amžinoje prieblandoje (o gal todėl, kad PL yra Percival Lowell inicialai). Kiti pasiūlymai buvo: Atlasas. Zymalis, Artemis, Persėjas, Vulkanas, Tantalas, Idana, Kronas. “New York Times” siūlė Minerva, žurnalistai – Ozyris, Bachas, Apolonas, Erebusas. Lowell našlė iš pradžių pasiūlė Dzeusą, bet vėliau pakeitė nuomonę buvo už Konstancą. Daugelis siūlė vadinti tiesiog Lowell. Flagstaff observatorijos (kurioje ir buvo atrastas Plutonas) personalas pasiūlė Kroną, Minervą ir Plutoną. Po kelių mėnesių buvo pasirinktas Plutono vardas (kurį, beja, pirmoji pasiūlė 11 m. mergaitė iš Anglijos, Venetia Burney). Tik 1978 m. buvo atrastas Plutono palydovas, pavadintas Charonu. Šiuo vardu įamžintas ir atradėjo Jim Christy žmonos vardas (Charlene). Charono skersmuo yra 1172 km, masė 1.90 10^21 kg. Jis sukasi 19,640 km atstumu nuo Plutono. Jo tankis yra tik 2 g/cm3 – tad jis panašus į Saturno ledo mėnulius. Plutono ir Charono pora unikali tuo, kad jiedu sukasi kartu – t.y. vienas į kitą yra atsigręžę ta pačia puse. Stebėdami juodu ir žinodami, kada kuris uždengia, astronomai galėjo sudaryti abiejų jų grubų tamsių ir šviesių sričių planus. Atmosfera gali būti tik labai reta ir egzistuoti dujiniu pavidalu tik Plutonai esant perihelionui (artimiausiame Saulei taške). Yra manančių, kad Plutoną geriau būtų laikyti net ne planeta, o dideliu asteroidu arba didžiausiu Kuiperio juostos (už Neptūno esančių objektų darinys) objektu. Jis sukasi į priešingą pusę nei dauguma kitų planetų. Jo orbita labai ištęsta – kartais jis priartėja prie Saulės arčiau nei Neptūnas (kaip kad buvo 1979 sausio – 1999 vasario laikotarpiu). Tačiau Plutono ir Urano keliai niekada nesusikerta. Galbūt Plutonas, Charonas ir Neptūno palydovai yra likučiai medžiagos, kuri sudarė Oorto debesyje.
Masė(kg)………………………………….1.27 x 10^22Skersmuo(km)………………………………….2274Tankumas (kg/m^3) ……………………………………..2030Skriejimo greitis (m/sec)……………………………….1100Vidutinis atstumas nuo Saulės (AU)………………………39.53Apsisukimo apie ašį dažnis (Žemės dienomis)……………….6.39Orbitos aplink Saulę trukmė (Žemės metais)……………….247.7Ašies pasvirimas (laipsniais)…………………………..122.5Orbitos palinkimas (inklinacija, laipsniais)……………..17.15Orbitos apvalumas (ekscentriškumas, nuokrypis nuo apskritimo).0.248Vidutinė temperatūra paviršiuje………….38-63 K (-235 – -210 C)Vizualus geometrinis albedo (Saulės šviesos atspindys)…..apie 0.5Atmosferos sudėtis…………………Tikriausiai metanas ir azotasPaviršiaus sudėtis………………………tikriausiai metano ledas