Jupiteris

Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu. Dėl greito sukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantį teleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo _40″. Jupiterį gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (_74%), helio (_24%) ir _2% metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, etano, acetileno, vandens garų. Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako ir ledo kristalų ir amonio hiidrosulfido. Debesyse matomos _10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų juostų, ištįsusių lygiagrečiai su pusiauju. Baltosios juostos yra padidėjusio slėgio sritys, jose dujos kyla aukštyn, o vėjas pučia iš vakarų į rytus. Rudosios juostos yra sumažėjusio slėgio sritys, jose dujos leidžiasi žemyn, o vėjas pučia iš rytų į vakarus. Vėjo greitis iki 180 m/s. Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje susidaro sūkuriai, iš jų labiausiai pastebima yra ovalo formos Raudonoji dėmė, matoma _22 į p. nuo pusiaujo. Ilgiau gyvuojantys debesų dariniai keičia savo spalvą, foormą ir santykinę padėtį. Raudoną, geltoną ir rudą spalvą debesims suteikia amorfinis fosforas, amonio polisulfidai ir siera. Atmosferoje nuolatos žybčioja žaibai. Jupiterio atmosferos geometrinis albedas lygus 42%. Dėl didelio nuotolio nuo Saulės Jupiteris gauna 27 kartus mažiau šilumos negu Žemė. Jupiterio efektinė t-

-ra _135 K. Ji daug aukštesnė už tą t-rą, kurią turėtų atmosfera dėl Saulės kaitinimo. Tai rodo, kad Jupiteris turi vidinių šilumos šaltinių, ir dėl to išspinduliuoja _2 kartus daugiau energijos negu jos gauna iš Saulės. Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Paviršiuje yra _17 000 km storio skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to eina _44 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, centre yra _10 000 km spindulio silikatų ir vandens, amoniako ir metano ledų branduolys. Centre medžiagos tankis 1.65 g/cm3, t-ra 25 000 K. Jupiterio magn. laukas _20 kartų stipresnis negu Žemės. Magn. ašis pasvirusi į sukimosi ašį _10.5 kampu. Jupiteris turi jonosferą (ji eina iki 3000 km aukščio) ir magnetosferą (į Saulę atgręžtoje pusėje ji eina per 50-100 Jupiterio spindulių). Aplink Jupiterį skrieja 16 palydovų ir plonas smulkių kietų dalelių žiedas (jjo plotis _6000 km, storis _1 km, išorinio krašto nuotolis nuo Jupiterio paviršiaus _57 000 km). Jupiteris buvo žinomas jau senovėje. 1610 G. Galilėjas atrado 4 pirmuosius Jupiterio palydovus. Jupiterio tyrimai paspartėjo, prasidėjus tarpplanetinių stočių ir aparatų skrydżiams prie tolimų planetų. 1973 pro Jupiterį praskriejo JAV kosm. stotis Pioneer 10, 1994 – Pioneer 11, 1979 – Voyager 1 ir Voyager 2. 1985 Galileo tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu. Šios stotys perdavė į Žemę Jupiterio, jo palydovų vaizdų, išmatavo Jupiterio magn. lauko stiprumą, ištyrė atmosferą, atrado naujų palydovų ir žiedą, patikslino palydovų mases, matmenis, paviršiaus sa
andarą.. Jupiterio palydovai: Metija, Adrastėja, Amaltėja, Tebė, Ija, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė.

Jupiterio charakteristika
Pusiaujo skersmuo 142 796 km
Ašigalinis skersmuo 133 800 km
Paplokštumas 0.063
Masė 1.899•1027 kg
(317.8 Žemės masės)
Vid. tankis 1.33 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujyje
(prie paviršiaus) 23.2 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis 57.6 km/s
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 9.925 h
Pusiaujo plokštumos posvyris
į orbitos plokštumą 3.1

Apskriejimo aplink Saulę periodas 11.862 m.
Sinodinis periodas 398.9 d
Nuotolis nuo Saulės:

afelyje
perihelyje
vidutinis

816 mln. km
740 mln. km
778 mln. km
Ekscentricitetas 0.0485
Orbitos plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą 1.31

Nuotolis nuo Žemės

didžiausias
mažiausias

968 mln. km
588 mln. km
Raudonoji dėmė

Elipsinis 25 000 14 000 km dydžio Jupiterio atmosferos sūkurys, padidėjusio slėgio sritis (anticiklonas). Matoma 22 į pietus nuo pusiaujo. Debesys sukasi prieš laikrodžio rodyklę _14 h periodu. 1664 atrado R. Hukas, aprašė Dž. Kasinis.

Metija
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 128 000 km, orbitinis periodas 0.295 d., skersmuo _40 km. Su Adrastėja skrieja beveik ta pačia orbita. 1979 atrado JAV automatinės tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas graikų deivės, pirmosios Dzeuso žmonos vardu.

Adrastėja
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys – 129 000 km, orbitinis periodas – 0.298 paros. Su Metija skrieja beveik ta pačia orbita (ties Jupiterio žiedais). Netaisyklingos formos, maždaug 25 20 15 km dydžio. 1979 atrado JAV tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas Kretos nimfos, Dzeuso dukters, vardu.

Amaltėja
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys – 181 300 km, orbitinis periodas 0.498 d. Netaisyklingos formos pailgas kūnas, 270 165 150 km matmenų. Paviršius tamsus, jame daug smūginių kraterių. Pavadintas ožkos, maitinusios Dzeusą Kretos urve, vardu. Tokį pat vardą turėjo Kretos karaliaus Me

eliso duktė, maitinusi Dzeusą ožkos pienu. 1892 atrado E. Barnardas.

Tebė
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 221 900 km, orbitinis periodas 0.675 d., netaisyklingos formos, dydis 110 90 km. 1979 atrado JAV tarppl. stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas nimfos, kurią pagrobė Dzeusas, vardu.

Ija

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 421 600 km, orbitinis periodas 1.769 d., skersmuo 3630 km. Paviršiuje vyksta aktyvi vulkaninė veikla, yra daug veikiančių ugnikalnių (iki 9 km aukščio), kurie išmeta medžiagą iki 600 km aukščio. Paviršių dengia sieros ir sieros dioksido sluoksnis. Manoma kad po šiuo sluoksniu yra pluta, sudaryta iš silikatų. Vid. tankis 3.55 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1610 atrado G. Galilėjas. Pavadintas senovės graikų upių dievo Inacho dukters vardu. Įsimylėjęs Iją, Dzeusas pavertė ją balta telyčaite, norėdamas apsiginti nuo Heros pykčio.

Europa

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 670 900 km, orbitinis periodas 3.551 d., skersmuo 3138 km. Paviršių dengia stora ledo pluta, ant kurios matosi tamsių linijų – ledo plyšių tinklas, apimantis visą palydovo paviršių. Manoma, kad tai yra ledo plyšiai, pro kuriuos išsiveržia purvinas vanduo iš poledinio sluoksnio. Po ledu yra skysto vandens sluoksnis, o po juo – silikatinė pluta. Vid. tankis 3.04 g/cm3, geometrinis albedas 60%. Pavadinta Tiro karaliaus Agenoro gražuolės dukters vardu. Dzeusas pagrobė ją į Kretos salą, pasivertęs baltu buliumi. Ten ji pagimdė tris sūnus, vienas iš jų, Minas, tapo Kretos karaliumi. 1610 atrado G. Galilėjas.

Ganimedas

Didžiausias Jupiterio palydovas. Orbitos spindulys 1

070 000 km, orbitinis periodas 7.155 d., skersmuo – 5262 km. Paviršių dengia stora ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Vid. tankis 1.93 g/cm3, geometrinis albedas 45%. Daug smūginių kraterių, slėnių, plyšių ir kitų pailgų paviršiaus darinių. 1610 atrado G. Galilėjus. Pavadintas Trojos princo vardu. Žavingą jaunuolį Ganimedą Dzeusas, pasivertęs ereliu, pagrobė į Olimpą ir pavertė jį taurių padavėju dievams.

Kalista
Vienas didžiųjų Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 1 883 000 km, orbitinis periodas 16.689 d., skersmuo 4800 km. Paviršiuje daug smūginių kraterių, kai kurių jų skersmuo iki 100 km. Kalista greičiausiai yra homogeniškas kūnas, susidedantis ir susimaišiusių ledo ir silikatų. Vid. tankis 1.83 g/cm3, geometrinis albedas 17%. 1610 atrado G. Galilėjas. Pavadinta Arkadijos karaliaus Likaono dukters vardu. Gražuolę Kalistą įsimylėjo Dzeusas ir ji pagimdė sūnų Arką. Supykusi Hera pavertė Kalistą meška. Vėliau Dzeusas Kalistą ir Arką užkėlė į dangų – tai Didžiosios Meškos žvaigždynas (Grįžulo Ratai) ir Arktūras (Meškos sargas).

Leda
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.094 mln. km, orbitinis periodas 238.72 d., skersmuo 16 km. 1974 atrado Č. Kovalas. Pavadinta Etolijos karaliaus dukters ir Spartos karalienės vardu. Dzeusas su ja mylėjosi, pasivertęs gulbinu. Iš sudėto kiaušinio išsirito dvyniai Poluksas ir Elena. Tuo pat laiku normaliu būdu gimė Kastoras ir Klitemnestra (nuo Ledos vyro Tindarėjo).

Himalija
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.48 mln. km, orbitinis periodas 250.57 d., skersmuo 186 km. 1904 atrado Č. Perainas.

Lisitėja
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.720 mln. km, orbitinis periodas 259.2 d., skersmuo 36 km. 1938 atrado S. B. Nikolsonas.

Elara
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11 737 mln. km, orbitinis periodas 259.7 d., skersmuo 76 km. 1905 atrado Č. Parainas. Pavadinta vienos iš Dzeuso meilužių, milžino Titijaus motinos vardu.

Karmė
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 22.6 mln. km, orbitinis periodas 692 d., skersmuo 40 km. 1938 atrado S. B. Nikolsonas. Pavadinta pagal graikų nimfos, deivės Artemidės palydovės, Dzeuso meilužės, vardą.

Pasifė
Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 23.5 mln. km, orbitinis periodas 735 d., skersmuo apie 50 km. 1908 m atrado F. Melotas. Pavadinta pagal Kretos karaliaus Mino žmonos, Minotauro motinos, vardą.

Sinopė
Tolimiausias iš žinomų Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 23.7 mln. km., orbitinis periodas 758 d., skersmuo 36 km. 1914 atrado S. B. Nikolsonas. Pavadintas pagal graikų upių dievo Azopo ir vienos iš plejadų Meropės dukters vardą. Ją buvo pagrobęs Apolonas.

Leave a Comment