- 1241. P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje” aprašomas Saulės užtemimas
- 1264. Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje” rašė: „pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs”
- 1265. Šventaragio slėnyje greta Perkūno šventyklos pastatoma pirmoji dangaus kūnų stebykla kalendoriui tvarkyti
- 1301. Petras Dusburgietis mini kometą, pasirodžiusią Skorpiono žvaigždyne
- 1313. Apie šventą Jurgį, pasak P.Dusburgiečio, pasirodė kometa, kuri „vakarais 10 dienų kreipė uodegą į Italiją”
- 1330. Lietuvoje stebimas žiedinis Saulės užtemimas
- 1387. Nugriaunama Perkūno šventykla Vilniuje
- 1418. Kardinolas Petras d_Ailis aprašo „gabius Vilniaus astronomus”, sumaniai tvarkančius kalendorių
- 1495. Išleidžiama astronomo Vaitiekaus Brudzevskio, didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio sekretoriaus, knyga „Planetų teorijos geriausi paaiškinimai”, sudaromos lentelės planetų padėtims apskaičiuoti
- 1522. Pranciškus Skorina Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę” su kalendoriumi
- 1540. Dancige išleidžiama Georgo Retiko Laucheno knygelė „Pirmasis pasakojimas”, kurioje pirmą kartą išdėstoma M. Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema. Vėliau Retikas tampa Žygimanto Augusto sekretoriumi ir atneša Koperniko idėjas į Lietuvą
- 1543. Niurnberge išleidžiamas Mikalojaus Koperniko veikalas „Apie dangaus sferų sukimąsi”, padėjęs heliocentrinio pasaulio supratimo pamatus. Netrukus veikalas pasirodo ir Lietuvoje
- 1582. Lietuvoje įvedamas reformuotas Grigaliaus kalendorius
- 1609. G. Galilėjas Italijoje išranda teleskopą. Lęšių rinkinį 1636 m. mokslininkas išsiunčia į Vilnių valdovui Vladislovui IV Vazai
- 1620. Išleidžiamas Konstantino Sirvydo lietuvių kalbos žodynas, kuriame pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai
- 1627. Motiejus Sarbievijus parašo studiją „Pagonių dievai”, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą
- 1629. Vilniaus universitete matematikas Andrius Milevskis parašo astronominį traktatą – seniausią iš žinomų rankraščių Lietuvoje. Jame aptariama Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema ir teigiama, kad „Dievas gali sutverti didesnį skaičių ir skirtingos rūšies pasaulių.”
- 1633. J. Rudamina-Dusetiškis Vilniuje išleidžia pirmąją knygą apie tiksliuosius mokslus „Garsiausios matematikos, optikos, geometrijos ir sferinės astronomijos teoremos ir problemos”. Astronomijos skyriuje aprašoma heliocentrinė sistema ir Kopernikas vadinamas didžiuoju astronomu
- 1638. Pagaminamas vienas iš išlikusių medinės knygos formos runų kalendorių. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje saugoma jo kopija. Originalai 1857 m. buvo išvežti į Kijevą
- 1639. Albertas Diblinskis išleidžia knygą „Astronomijos šimtinė” lotynų kalba. Tai pirmoji grynai astronomijos knyga, išleista Lietuvoje
- 1680. Strėvos upės krante prie Kietaviškių atrandamas vadinamasis Gedimino skeptras, viduramžių Lietuvos saulinis-mėnulinis kalendorius
- 1698. Mažosios Lietuvos istorikas ir etnografas Motiejus Pretorijus savo veikale „Prūsijos įdomybės” aprašo prūsų papročius, sodybas, valgius, pagonių religiją, pateikia tautosakos ir prūsų kalbos žinių. Pirmą kartą aprašomas paros dalijimas į 16 dalių. Simonas Daukantas vėliau papildo paros dalių vardyną iki 24 dalių
- 1736. Jonas Pašakinis Vilniuje pradeda leisti „politinius” kalendorius (lenkų kalba.). Nuo 1757 m. tą darbą tęsia Pranciškus Paprockis. Nuo 1768 m. jie pavadinami Vilniaus kalendoriais
- 1747. Pilypas Ruigys išleidžia lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, kuriame pateikia pluoštą planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų
- 1753. Tomui Žebrauskui (1714-1758) vadovaujant, pradeda veikti Vilniaus universiteto observatorija
- 1756. T. Žebrauskas nustato Vilniaus geografinę platumą
- 1755. Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Karaliaučiaus astronomas, paskelbia Saulės sistemos susidarymo iš proplanetinio debesies hipotezę
- 1758. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jokūbas Nakcijonavičius (1725-1777)
- 1764. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Martynas Počobutas (1728-1810)
- 1765. Mokslinėje spaudoje paskelbiamas pirmasis Martyno Počobuto darbas apie Saulės užtemimo stebėjimą Neapolyje
- 1766. M. Počobutas išmatuoja Vilniaus geografines koordinates. Vilniaus observatorijai suteikiamas „karališkosios” observatorijos vardas
- 1774. M. Počobutas pradeda leisti „Vilniaus kalendorių”. Ėjo iki 1795 m
- 1782. M.Počobutas pradeda M. Knakfuso suprojektuoto observatorijos priestato statybą
- 1788. Užbaigtas Vilniaus universiteto observatorijos priestatas, pavadintas Naująja observatorija
- 1795. Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas. Didesnioji Lietuvos dalis prijungiama prie Rusijos
- 1807. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Janas Sniadeckis (1756-1830)
- 1811. Lietuvoje matoma Didžioji 1811 metų kometa, pasiekusi nulinio ryškio spindesį
- 1825. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Petras Slavinskis (1795-1881)
- 1826. P. Slavinskis išleidžia knygą „Teorinės ir praktinės astronomijos pradmenys” (lenkų kalba)
- 1835. Išleidžiama Teodoro Narbuto Lietuvos istorijos pirmoji knyga apie senovės lietuvių mitologiją, kurioje pateikiama daug žinių apie dangaus kūnų pavadinimus ir jų garbinimą. P. Slavinskis pradeda leisti periodinį Vilniaus observatorijos leidinį – stebėjimų ataskaitas (ėjo iki 1842 m.)
- 1843. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Mykolas Hlušnevičius (1797-1862). Lietuvos danguje spindi Didžioji 1843 metų kometa, viena šviesiausių kometų istorijoje
- 1846. Laurynas Ivinskis Vilniuje išleidžia pirmąjį spausdintą lietuvišką kalendorių, pavadintą „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846”. Ėjo su pertraukomis iki 1879 m
- 1847. Klaipėdoje E. Šesnakas pradeda leisti kalendorių „Prūsiškos kalendros”, pateikusį nemaža astronominių žinių. Ėjo iki 1879 m
- 1848. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jegoras Fusas (1806-1854)
- 1854. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jegoras Sableris (1810-1865)
- 1855. Vilniaus astronomas Matvejus Gusevas paskelbia studiją apie Gedimino skeptrą – seniausią lietuvišką kalendorių
- 1858. Lietuvos gyventojai stebi reto grožio Donačio kometą
- 1861. Lietuvoje stebima Didžioji 1861 metų kometa, pasiekusi Veneros ryškį, uodegos ilgis buvo 120 laipsnių
- 1864. Vilniaus observatorijoje gaunama pirmoji Saulės fotografija Dalmejerio fotoheliografu. Uždraudžiama lietuviška spauda
- 1866. Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Petras Smyslovas (1827-1891)
- 1868. Vilniaus observatorijoje pradedami žvaigždžių fotometrijos ir atmosferos ekstinkcijos tyrimo darbai (F. Bergas). Pradedama sisteminga fotografinė Saulės aktyvumo sekimo tarnyba. Vilniuje įrengiama viešoji tikslaus laiko sistema, rytiniame observatorijos bokšte įrengus elektrinį Dž. Ričio firmos Edinburge pagamintą laikrodį, sujungtą su etaloniniu astronominiu Dž. Šeltono laikrodžiu, laikomu Baltojoje salėje
- 1870. Vilniaus observatorijoje įrengiamas Merco spektroskopas
- 1876. Vilniaus observatorijoje kyla gaisras, sunaikinęs Merco refraktorių ir Dalmejerio fotoheliografą
- 1877. Panevėžio apskrityje Juodžių kaime nukrinta akmeninis meteoritas
- 1882. Uždaroma Vilniaus observatorija. Lietuvoje stebima Didžioji 1882 metų kometa, kuri buvo matoma net dieną. Tiesiamos pirmosios telefono linijos
- 1893. Tilžėje išleidžiama lietuviška F. Janušio knygelė „Apie dangų: Saulė, Menuo, žvaigždės, planetos ir kometos” (laikraščio „Ūkininkas” priedas)
- 1908. Akmenės apylinkėse nukrinta 1 kg masės meteoritas
- 1910. Lietuvoje stebima Dieninė 1910 metų kometa ir Halio kometa
- 1919. Atkuriamas Vilniaus universitetas ir jame – astronomijos katedra, kuriai vadovauja Vladislavas Dzievulskis (1878-1962)
- 1920. Pradedamas leisti P. Dovydaičio redaguojamas žurnalas „Kosmos”, kuriame daug astronominių straipsnių paskelbė B. Kodatis, P. Slavėnas, A. Juška. Ėjo iki 1940 m
- 1921. Pradedamas leisti tęstinis mokslinis leidinys – Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos biuletenis. Pradedama statyti Vilniaus universiteto observatorija prie Vingio parko
- 1922. Įsteigiamas Kauno universitetas ir jame – Astronomijos katedra, kuriai vadovauja Bernardas Kodatis (1879-1957)
- 1928. Linksmadvaryje (Aleksotas) prie Kauno įkuriama Kauno universiteto astronomijos observatorija. Antanas Juška Getingeno universitete (Vokietija), o Paulius Slavėnas Jeilio universitete (JAV) gauna daktarų diplomus. Išleidžiamas A. Juškos „Astronomijos vadovėlis”. Vilniaus observatorijoje Čiurlionio gatvėje pastatomas didysis bokštas
- 1929. Nukrito Andrioniškio (Anykščių raj.) akmeninis meteoritas. Surinkta apie 4 kg gabalų
- 1933. Lietuvos astronomai ir geologai renka Žemaitkiemio akmeninio meteorito liekanas – viso surinkta apie 42 kg. Vilniaus observatorijoje Čiurlionio gatvėje baigiamas statyti dviejų bokštų paviljonas
- 1935. Mokytojas iš Plungės Zigmantas Masaitis „Kosmos” žurnale paskelbia raginimą rinkti liaudies astronomines žinias ir liaudiškuosius žvaigždžių vardus
- 1936. „Kosmos” žurnale paskelbta B.Kodačio studija apie lietuviškuosius astronominius vardus. Pradedamas leisti ketvirtinis Lietuvos gamtininkų draugijos žurnalas „Gamta”, kuriame dažnai skelbiami astronomijos žinių sklaidos straipsniai
- 1938. Išleidžiamas P. Slavėno vadovėlis „Astronomija” aukštosioms mokykloms. Vilniaus observatorija įsigyja 48 cm skersmens teleskopą reflektorių, o Kauno observatorija – 63 cm skersmens veidrodį
- 1939. Sujungiamos Vilniaus ir Kauno observatorijos, Vilniaus observatorijos direktoriumi paskiriamas B. Kodatis. Kauno observatorijos teleskopai perkeliami į Vilnių
- 1944. Atnaujina darbą Vilniaus universitetas ir astronomijos katedra bei observatorija, vadovaujant Pauliui Slavėnui (1901-1991)
- 1946. Išleidžiamos P. Slavėno knygos „Pasaulio praeitis” ir „Saulės sistema”
- 1948. Išleidžiama P. Slavėno knyga „Žvaigždės”. Iš šio vadovėlio žinias sėmė daugelis būsimųjų pokario Lietuvos astronomų
- 1952. Vadovaujant B. Voronkovui, Vilniaus universiteto observatorijoje pradedama asteroidų fotografavimo programa
- 1954. Lietuvoje stebimas visiškas Saulės užtemimas. Vilniaus observatorijoje atnaujinami kintamųjų žvaigždžių fotometrijos darbai (P. Slavėnas, A. Ažusienis ir kt.)
- 1957. Prie Vilniaus observatorijos pradeda veikti dirbtinių Žemės palydovų stebėjimo stotis – pradedami DŽP stebėjimai. Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute įkuriama astronomijos grupė (nuo 1967 – astrofizikos sektorius). Observatorijoje stebimos Arendo-Rolando ir Mrkoso kometos (V. Žitkevičius, A. Pučinskas, V. Straižys)
- 1958. Vilniaus observatorijoje atnaujinamas darbas 48 cm skersmens teleskopu – vykdoma žvaigždžių spiečių fotografinė fotometrija ir žvaigždžių spektrų tyrimas (V. Straižys, V. Jasevičius). Išleidžiama A. Juškos knyga „Kelionė po Saulės sistemą”
- 1959. FMI pradedami tarpžvaigždinės ekstinkcijos tyrimo darbai (V. Straižys, V. Jasevičius ir kiti)
- 1960. Pradedamas leisti tęstinis mokslinių darbų rinkinys „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis”
- 1962. Atstatytu 25 cm skersmens teleskopu Vilniaus observatorijoje pradedami pirmieji Lietuvoje žvaigždžių elektrofotometrijos darbai (K. Zdanavičius). Pradedamas astrofotometrinių sistemų tyrimas (V. Straižys, A. Ažusienis, K. Zdanavičius). Vilniuje įkuriamas planetariumas
- 1964. Išleidžiama A. Ažusienio knyga „Žvaigždžių milijardai” bei autorių kolektyvo knygelė „Žvaigždėtasis dangus”, aprašanti žvaigždynus ir įdomiausius jų objektus
- 1967. Įkuriamas Fizikos ir matematikos instituto Astrofizikos sektorius (vadovas V. Straižys). Išleidžiama G. Kakaro knyga „Šimtas astronomijos mįslių”
- 1968. 48 cm teleskopas perkeliamas į Krymo observatoriją Simeize, ten vykdomi žvaigždžių fotometrijos darbai Vilniaus sistemoje (K. Zdanavičius, A. Bartkevičius, G. Kakaras, V. Jasevičius, J. Sūdžius, Z. Sviderskienė, R. Drazdys, A. Kazlauskas, V. Žitkevičius, G. Kurilienė ir kiti). Trakuose įvyksta SSRS Mokslų akademijos Astronominės tarybos sesija
- 1969. Pradedama Molėtų observatorijos statyba. Rudenį pradeda veikti pirmasis teleskopas – 25 cm reflektorius. Vilniuje įvyksta sąjunginė konferencija, skirta Vilniaus fotometrinei sistemai
- 1970. Sukuriama metodika klasifikuoti nemetalingosioms žvaigždėms Vilniaus fotometrinėje sistemoje (A. Bartkevičius ir V. Straižys). Lietuvos dangų puošia šviesi Beneto kometa
- 1971. V. Straižys Tartu universitete apgina mokslų daktaro (dabar – habilituotas daktaras) disertaciją
- 1974. Molėtų observatorijoje pradeda veikti 63 cm teleskopas. Ištiriami tarpžvaigždinės ekstinkcijos dėsniai Gulbės, Cefėjo, Persėjo ir Vienaragio žvaigždynuose (J. Sūdžius)
1975 48 cm teleskopas su elektrofotometru perkeliamas iš Krymo į Maidanako observatoriją Uzbekistane. Molėtų observatorija įsigyja 35/51 cm Maksutovo sistemos fotografinį teleskopą. K. Černis ir V. Makštela atranda Gulbės novą. K. Zdanavičius sukuria metodą žvaigždžių spalvos indeksams redukuoti už atmosferos.Centrinėje Jaunųjų technikų stotyje įkuriamas Astronomijos kabinetas (vedėjas S. Dobrovolskis).
1976 Suskilus Fizikos ir matematikos institutui, Astrofizikos skyrius pereina į Fizikos institutą. Molėtų observatorijoje pradedama didžiojo bokšto statyba. Lietuvos danguje spindi šviesi Vesto kometa. Išleidžiamas V. Kaminsko vadovėlis „Sferinė astronomija ir dangaus mechanika”. Įvyksta pirmasis Lietuvos astronomų sąskrydis.P. Slavėnas interpretuoja E. Šimkūnaitės užrašytas Indrajos pasakas, pasiūlydamas lietuviškus planetų vardus.
1977 Baigiama Molėtų observatorijos administracinio pastato statyba.
1978 Maidanako observatorijoje pradedama bokšto statyba 1 m skersmens teleskopui (darbų vadovas J. Sūdžius). Carl Zeiss firmoje (Vokietija) nuperkamas teleskopas. VU Astronomijos observatorijos vedėju paskiriamas Romualdas Kalytis.
1979 V. Straižys ir K. Zdanavičius pasiūlo naują žvaigždžių kamuolinių spiečių klasifikacijos metodą. Molėtų observatorijoje įvyksta sąjunginis pasitarimas žvaigždžių spektrofotometrijos klausimais. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įsteigiama fizikos ir astronomijos specialybė.
1980 K. Černis ir J. Petrauskas atranda naują kometą. E. Meištas ir V. Straižys nustato Tauro tamsiųjų debesų nuotolį. A. Bartkevičius išleidžia 1 300 nemetalingųjų žvaigždžių katalogą. Išleidžiama Z. Sviderskienės knyga „Astronomijos abėcėlė”. Molėtų AO įkurtas visuomeninis astronomijos istorijos muziejus.
1981 Sumontuojamas 1 m skersmens teleskopas Maidanake (darbų vadovas K. Zdanavičius). Normalus teleskopo darbas prasidėjo 1982 m. V. Straižys, A. Bartkevičius ir J. Sperauskas Galaktikos lauke atranda pirmąsias raudonas horizontaliosios sekos žvaigždes. Į Kemerovo sritį Sibire stebėti visiško Saulės užtemimo vyksta Respublikinės jaunųjų technikų stoties astronomijos laboratorijos moksleivių ir Vilniaus pedagoginio instituto studentų ekspedicija (vadovai V. Šlapkauskas A. Ažusienis,).
1982 Molėtų observatorijoje 12 m skersmens kupolas užkeliamas ant 165 cm teleskopo bokšto. Išleidžiama V. Straižio monografija „Žvaigždės su metalų deficitu”. Pasiūloma jungtinė Vilniaus-Ženevos fotometrinė sistema. Molėtų AO vyksta R. Drazdžio pagamintos elektronografinės kameros bandymai. Išleidžiama Z. Sviderskienės sudaryta knyga „Visata ir mes”.
1983 A. Bartkevičius ir J. Sperauskas paskelbia nemetalingųjų žvaigždžių klasifikacijos rezultatus. Atrandama seniausių Galaktikos žvaigždžių. Išleidžiama Z. Sviderskienės knyga „Žvaigždynai”. K. Černis atranda antrąją savo kometą. Astronomijos mėgėjų sąskrydžio metu pastebima IRAS-Araki-Olkoko kometa. Respublikinės Jaunųjų technikų stoties Astronomijos laboratorija (vedėjas V.Šlapkauskas) suorganizuoja pirmąją liaudies astronomijos žinių rinkimo ekspediciją Marcinkonyse (Varėnos raj.).
1986 Kitt Peak observatorijoje (JAV) Vilniaus fotometrinė sistema pirmą kartą realizuojama CCD imtuvu. Išėjo iš spaudos A. Juškos, V. Kaminsko ir V. Šlapkausko „Jaunojo astronomo žinynas” bei Z. Sviderskienės redaguotas straipsnių rinkinys „Naujoji astronomija”.
1987 Į Molėtų AO atvežamos 165 cm teleskopo dalys. Ant Kapelių kalno pradėta astronomijos muziejaus statyba. Sukuriama metodika anglingosioms žvaigždėms klasifikuoti Vilniaus fotometrinėje sistemoje (V. Straižys ir J. Šleivytė). Įvyksta pirmasis respublikinis jaunųjų astronomų konkursas Žmogus ir Visata.
1988 Sumontuojamas 165 cm teleskopas.
1989 Nustatomas Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų nuotolis (V. Straižys, E. Meištas, V. Vansevičius, A. Kazlauskas). Sukuriama metodika baltosioms nykštukėms klasifikuoti Vilniaus fotometrinėje sistemoje (V. Straižys ir K. Černis). Kartu su latvių astronomais parodoma, kad Vilniaus sistema leidžia aptikti jaunas emisines žvaigždes. K. Zdanavičius ir K. Černis atranda Saturno palydovo Titano debesų sluoksnius. Išleidžiama A. Ažusienio knyga „Tarpžvaigždinės medžiagos fizika” ir P. Dundulienės knyga „Lietuvių liaudies kosmologija”. Paleidžiamas į orbitą Europos kosminės agentūros teleskopas „Hipparcos”, kuriam stebėjimų programą ruošė ir A. Bartkevičius. Pradėtas leisti kasmetinis astronomijos metraštis „Lietuvos dangus”.
1990. Įsteigiamas Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (direktorius Z. Rudzikas), kurio astronomijos observatorijos vedėju tampa V. Straižys. K. Černis atranda trečiąją savo kometą. Molėtų observatorijos 165 cm teleskopu pradedami bandomieji stebėjimai ir optikos bei mechanikos tyrimas (K. Zdanavičius). Įsteigiamas Lietuvos etnokosmologijos muziejus (direktorius G. Kakaras).
1992 165 cm teleskopu ir nauju automatiniu astrofotometru pradedami žvaigždžių fotometrijos darbai. Nustatomas žvaigždėdaros rajono Cefėjo žvaigždyne nuotolis (K. Zdanavičius, A. Kazlauskas, E. Meištas, K. Černis). Pachart leidykloje JAV išleidžiama V. Straižio monografija „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija” anglų kalba, o „Mokslo” leidykloje Vilniuje to paties autoriaus knyga „Paukščių Takas”. Vilniuje pradedamas leisti „Baltic Astronomy” – tarptautinis mokslinis žurnalas anglų kalba. VU astronomijos observatorijos vedėju paskiriamas Jokūbas Sūdžius.
1993 Uzbekistano valdžia nacionalizuoja Lietuvos teleskopus Maidanako observatorijoje. Išleidžiamas 7 500 žvaigždžių, stebėtų Vilniaus fotometrinėje sistemoje, bendrasis katalogas (V. Straižys ir A. Kazlauskas). K. Černis ištyrinėja grupę tamsiųjų dulkių debesų ir žvaigždėdaros rajonų Persėjo žvaigždyne. Naujosios Zelandijos astronomai pradeda darbus Vilniaus fotometrinėje sistemoje Pietų danguje. Molėtų observatorijoje įvyksta Visos Žemės Teleskopo (Whole Earth Telescope, WET) programos konferencija ir Baltijos šalių astronomų konferencija, skirta Galaktikos struktūrai ir evoliucijai. Pradeda veikti J. Sperausko sukonstruotas keturių kanalų fotometras, skirtas labai tiksliai žvaigždžių fotometrijai. Išleidžiamas V. Straižio vadovėlis vidurinėms mokykloms „Astronomija”. Lietuva tampa Tarptautinės astronomų sąjungos nare.
1994 Į Jupiterį krinta Šūmeikerių-Levio kometos skeveldros. A. Bartkevičius apgina habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją. Bendradarbiaujant su Argentinos astronomais ištiriamos Angliamaišio tamsaus debesies žvaigždės ir nustatomas jo nuotolis (V. Straižys ir A. Kazlauskas). S. Bartašiūtė, panaudodama savo daugiamečių fotometrinių žvaigždžių stebėjimų rezultatus Galaktikos polių rajonuose ir orbitinio teleskopo „Hipparcos” paralaksus, patvirtina Galaktikos storojo disko egzistavimą. Išėjo iš spaudos L. Klimkos knyga „Tikslieji mokslai Lietuvoje”, kurioje nušviečiami senosios Vilniaus observatorijos darbai.
1995 Kartu su JAV ir Danijos astronomais pasiūloma jungtinė Vilniaus-Striomgreno fotometrinė sistema Europos kosminės agentūros orbitinei observatorijai „Gaja”. Gražina Tautvaišienė su anglų astronomu B. Peidželu paskelbė teorinį Galaktikos cheminės evoliucijos modelį, paremtą cheminių elementų gausio tyrimais. Ji taip pat nustatė Galaktikos storojo disko amžių. Molėtų observatorijoje įvyksta tarptautinė konferencija „Fotometrinės sistemos ir standartinės žvaigždės”. Išeina iš spaudos A. Ažusienio, A. Pučinsko ir V. Straižio vadovėlis aukštosioms mokykloms „Astronomija”.
1996 Įkuriama Lietuvos astronomų sąjunga. Lietuvoje stebima nulinio ryškio Hyakutakio kometa. A. Bartkevičius ir R. Lazauskaitė savo sukurtu nemetalingųjų žvaigždžių klasifikacijos metodu nustato 1660 Galaktikos sferoido žvaigždžių fizinius parametrus. Nustatomas Gyvatės tamsaus debesies ir Žirafos tamsiųjų debesų komplekso nuotoliai (V. Straižys, K. Černis, S. Bartašiūtė, A. Kazlauskas, K. Zdanavičius, J. Zdanavičius).
1997 Lietuvos padangę puošia nulinio ryškio Heilo-Bopo kometa; gauta šimtai spalvingų kometos nuotraukų. Perstatomas Maksutovo teleskopo bokštelis. Išleidžiama R. Karazijos knyga „Fizika humanitarams” su astronomijos skyriais. G. Tautvaišienė tyrinėja horizontaliosios sekos žvaigždžių cheminę sudėtį. Internete užregistruojamas pirmasis lietuviškas astronominis tinklapis http://www.astro.lt
1998 Baigiamas gaminti žvaigždžių radialinių greičių matuoklis (J. Sperauskas). Vokietijoje iš naujo aliuminuojami visų Molėtų observatorijos teleskopų veidrodžiai. Ištiriamas metalingumo ir žvaigždėdaros rajonų pasiskirstymas Verpeto galaktikoje M 51 ir jos palydovėje (A. Bridžius, V. Vansevičius).
1999 Baigiamas gaminti naujas dviejų kanalų astrofotometras (R. Kalytis, R. Skipitis ir kiti). Molėtų observatorijoje įvyksta Šiaurės ir Baltijos šalių aukštieji kursai, skirti žvaigždžių ir galaktikų fotometrijai. Vilniuje įvyksta tarptautinė konferencija, skirta Stromvil fotometrinei sistemai. J. Sperauskas ir A. Bartkevičius paskelbia žvaigždžių radialinių greičių katalogą. Grupė Lietuvos astronomų ir astronomijos mėgėjų Vengrijoje stebi visišką Saulės užtemimą. K. Černis atranda ketvirtąją savo kometą.