Įvadas
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningaivykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios jvykių),kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonėsturtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus,keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apirntį bei struktūrą, taip patir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip,sakykirn, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajarnas beisąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas,susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotasvaldžios nustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėjeatskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams. Kaupiamavisa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimusper tam tikrą laikotarpį, vadinama sąskaitomis. Pasaulinėje verslopraktikoje naudojama tūkstančiai įvairiausių sąskaitų. Apskaitos atsiradimostadijoje buvo naudojamos tik personalinės (asmenų, valdžiusių pinigus)sąskaitos. Vėliau atsirado įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo,atsiskaitymo ir kitos sąskaitos.
1. Buhalterinės apskaitos sąskaitų sandara
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų(sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojųvalios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikią poveikį veiklosrezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalofiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtįbei strukturą, taip pat ir tuos, kurie įmones turtą ar jo strukturą veikiane tiesiogiai (kaip, tarkime, už pinigus perkant atsargas), bet ir peruždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant.Kiekvienas ūkinis faktas, susįjęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turibūti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka, o dėl jo įvykę turto ar
nuosavybes sudėties pasikeitimai privalo būti atspindėti metinėjefinansineje atskaitomybeje, taip pat turi būti pateiktas įmonėsvaldytojams. Buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenų atspindėjimo tvarkayra vienas pagrindinių faktų lemiančių jų sandarą.1. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita
Pinigų pasikeitimus per mėnesį galime užregistruoti lentelėje.Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus irišleistus pinigus, juolab kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būnadešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Pavizdyje, tam reikiaperskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiekpatobulinti lentelę: “sumos” stulpelj padalinti į 2 dalis ir į vieną rašytitik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas(pinigų sumažėjimą) (žr. 1.1. 1 lentelę).
(1.1. 1) lentelėPinigai|Data |Gauta |Išrnokėta ||Pinigų likutis |10000 ||lapkričio 1 d. | ||lapkričio 3 d. |4200 | ||lapkričio 5 d. | |2800 ||lapkričio 10 d. | |200 ||lapkričio 16 d. |600 | ||lapkriao 18 d. |3500 | ||lapkriao 22 d. | |1700 ||lapkričio 23 d. |8900 | ||lapkričio 28 d. | |7600 ||/s viso |17200 |12300 ||Pinigų likutis |14900 ||lapkričio 30 d. | || | || | |
Iš šios lentelės matome, kad per lapkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta12300 Lt. Išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigųpadaugėjo (17200 -12300 “• = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnėnei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.
2. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita su likučiu
Aptartą lentelę galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiauapskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesniusregistrus. Iš (1.1. 1) lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigųsuma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. 0 šie duomenys įmoneilabai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų,svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registraipapildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos
(1.2. 1lentelė) apskaičiuoti.(1.2. 1lentelė)Pinigai|Data |Gauta|Išmokėt|Likutis|| | |a | ||Pinigų likutis | | |10000 ||lapkričio 1 d. | | | ||lapkričio 3 d. |4200 | |14200 ||lapkričio 5 d. | |2800 |11400 ||lapkričio 10 d. | |200 |11200 ||lapkričio 16 d. |600 | |11800 ||laphričio 18 d. |3500 | |15300 ||lapkričio 22 d. | |1700 |13600 ||lapkričio 23 d. |8900 | |22500 ||lapkričio 28 d. | |7600 |14900 ||Iš viso |17200|12300 | ||Pinigų likutis | | |14900 ||lapkričio 30 d. | | | |
Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytųduomenų galima be vargo nustatyti pinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienumomentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybesrūšių pakitimus. Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis “gauta” ir“išmokėta” tiksliau būtų vadinti “įplaukos” ir “išlaidos”, kitose – darkitaip (paprasčiausiai “padidėjo “, “sumažėjo” ar dar kaip nors). Tačiaukadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmoneiapibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltistikslinga įvardyti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje (“gauta”)sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėjepusėje (“išmokėta”) – kreditu (lot. credit – jis tiki). Per daugelį metųšių žodžių reikšmė iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinėbuhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį“debetas” apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apiekairiąją sąskaitos pusę, o žodį “kreditas”, – kad kalbama apie dešiniąjąbuhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (mūsų pauyzdyje– 17200 Lt) uadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (mūsų pmyzdyje-12300 Lt) – kredito apyvarta.Likutis (mūsų pateiktoje Pinigų sąskaitojelapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900 Lt) neretai darvadinamas itališku žodžiu saldo (it. soldo – likutis). Apskaitininkaineretai patys pasirenka sąskaitos formą ir joje atspindimos informacijoskiekį, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai sldriamos debeto ir
kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienos sąskaitos apskaitosobjektas (turto, nuosavybės ar įsipareigojimų rūšis) gali kisti dviemkryptimis -didėti arba mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitosforma pateikta (1.2. 2 lentelė). (1.2.2lentelė).|Data|Turinys |PP|Debeta|Kredit|Likutis || | | |s |as | || | | | | |Debetas|Kredit|| | | | | | |as || | | | | | | || | | | | | | || | | | | | | |3. Sąskaitos debetas ir kreditas
Debeto terminas vartojamas Kairiajai sąskaitos pusei apibūdinti, oKredito – dešiniajai. “Debeto” ir “Kredito” terminai turėjo specifinęreikšmę lotynų kalboje ir buvo pradėti vartoti dar prieš 1200 metų.Šiandien juos vartoja apskaitoje išreikšti sumų vietą kairėje ir dešinėjesąskaitos pusėse. Kitų reikšmių apskaitoje šie teminai neturi. Kad būtųpatogiau, debetas yra dažnai sutrumpinamas iki “D”, o kreditas – iki “K”.Sąskaitos tipas apsprendžia, ar debetas parodo atitinkamos apskaitosoperacijos padidėjiiną ar sumažėjiiną(1.3. 1 schema). Tą patį apibūdinimągalima taikyti ir kreditui. Vienodai užrašomi padidėjimai ir sumažėjimaiturto ir sąnaudų saskaitose. Ši taisyklė gali būti išaiškinta panaudojant T– tipo saskaitą.
(1.3. 1 schema)
Debetas (visuomet kaireje pusėje)Kreditas (visuomet dešinėje pusėje)
Debete užrašomas turto ir sąnaudų padidėjimasKredite užrašomas turto ir sąnaudų sumažejimas
Vienodai užrašomi padidėjimai ir suniažėjimai nuosavybės ir pajamųsąskaitose. Ši taisyklė gali būti išreikšta panaudojant T – tipo sąskaitą.
Debetas (visuomet kaireje pusėje)Kreditas (visuomet dešinėje pusėje)
Debete užrašomas turto ir Kredite užrašomas turto ir sąnaudųpadidėjimassąnaudų sumažėjimas
4. T formos sąskaitos (lėktuvėliai)
Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos. Šiose sąskaitose pokiekvieno įrašo likutis neskaičiuojamas, o jos pačios dar vadinamos T
formos sųskaitomis arba lėktuvėliais(1.3. 1schema).(1.3. 1schema) D Sąskaitos pavadinimas K
debeto apyvarta | kredito apyvarta
Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas,debeto(D) ir kredito(K) pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai irsumažėjimai – fiksuojami skirtingose pusėse. Turto padidėjimairegistruojami tą turtą atspindinčių saskaitų debeto pusėse, o sumužėjimai –kredito pusėse. Tokia turto pateikimo sąskaitose tvarka nusistovėjo seniai.Tai tiesiog susitarimo dalykas, kuriame nereilda ieškoti gilesnės prasmės,bet paprasčiausiai reikia prisiminti. Taigi turto padidėjimą rašome į turtąatspindinčių sąskaitų debetą, o sumažėjimą – į jų kreditą.
2. Buhalterinės apskaitos sąskaitų rūšys
Kiekviena buhalterinės apskaitos sąskaita yra klasifikuojama pagalįvairias ūkines operacijas, pagal turto ar nuosavybės būklę, apskaitymą irjudėjimą, pagal sandarą ir kitus kriterijus.
2.1. Turto sąskaita
Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama:jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turtoapskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti “neigiamo turto” (kitaip sakant,jo negali būti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastaibūna debetiniai. Tik itin retais atvejais (pavyzdžiui, dėl klaidųapskaitoje) pasitaiko ir vadinamųjų nenormalių, t.y. kreditinių, turtosaskaitų likučių, apie kuriuos plačiau nekalbėsime. Taigi turto sąskaitųapskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios beipabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitosobjektų sumažėjimai – kredite. Kaip žinote, šių sąskaitų rezultatinės sumos– jų likučiai atspindimi balanso turto dalyje (2.1. 1 scema). (2.1. 1 shema)[pic]
2.2. Nuosavybės sąskaita
Nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų pakitimus sąskaitose būtų galimafiksuoti tokia pat tvarka kaip ir turtą turto saskaitose (padidėjimus –
debete, o sumažėjimus -kredite). Tai susitarimo dalykas. Tačiau šiųsąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami ne įbalanso turto, bet į savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Patogumodėlei ir likučiai nuosavybės bei įsipareigojimų sąskaitose išvedami ne jųdebeto (kaip turto sąskaitose), bet kredito pusėje(2.2. 1 scema).(2.2. 1 scema) [pic]
Taigi nuosavybės sumos nuosavybės saskaitose fiksuojamos atvirkščiai,negu nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimųpadidėjimas žymimas nuosavybės saskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas –debeto pusėje.Kaip prisimenate, turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, onuosavybės sąskaitų “normalus” likutis kreditinis. Ir jeigu nuosavybėssaskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra ir atitinkamo įmonėsįsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojojedalyje (dažniausiai kairiojoje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje(dažniausiai dešiniojoje puseje) – tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimųsumos.
2.3. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos
Ne mažiau svarbu atskaitomybėje (taigi ir buhalterinėse sąskaitose)teisingai atspindėti per tam tikrą ataskaitinjį laikotarpį uždirbtaspajamas ir jas uždirbant patirtas sąnaudas, kurios daro tiesioginį poveikįįmonės turtui ir savininkų nuosauybei. Palyginus pajamas su sąnaudomis,nustatomas pelnas arba nuostolis: pelnas didina savininkų nuosavybę, onuostolis – mažina. Taigi ir pajamos didina nuosavybę, todel jų padidejimas(uždirbimas) fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimasnuosavybes sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos mažinapelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos sąskaitoseregistruojamos atvirkšciai nei nuosavybės sąskaitų objektai: sąnaudųpadidėjfanas fiksuojamas sanaudų saskaitų debete (2.3. 1 schema).
(2.3. 1 schema) [pic]
Visi duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš pajamų ir sąnaudųsąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to
laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.2.4. Aktyvinės ir pasyvinės, bei koresponduojančios sąskaitos
Kaip žinoma, balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriameatvaizduojama visų rūšių turto būklė, ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tamtikros datos įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklė. Atsižvelgiant įtai, visos sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines. Sąskaitos,kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judejimas, vadinamos aktyvinėmis.Sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė(kapitalas), vadinamos pasyvinėmis. Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingąreikšmę: • aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos, nulemiančios įmonės turto padidėjimą; • aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos, nulemiančios įmonės turto sumažėjimą; • pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos, nulemiančios įsiskolinimų ir savininko nuosavybės padidėjimą; • pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos, nulemiančios įsiskolinimų ir savininko nuosavybės sumažejimą; • aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį likutį, o pasyvinės — kreditinį; • visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų kreditinių likučių (saldo) sumai pasyvinėse sąskaitose. Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose, susidaro tam tikrassąskaitų tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitųkorespondencija, o sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, —koresponduojančiomis sąskaitomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojamabuhalterinio įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos irkredituojamos sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimąir operacijos sumą.
2.5. Sintetinės (pagrindinės) ir Analitinės (kontrarinės) sąskaitos
Įrašant iš balanso likučius, atidaromos sąskaitos, kuriose vėliauregistruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios saskaitosvadinamos sintetinėmis arba pagrindinėmis. Žodis ,,sintetinis”, kilęs iš
graikų kalbos žodžio synthesis (sujungimas, suvienijimas). Joseapibendrintai apskaitomas vienarūšis turtas, vienarūšiai įsiskolinimai,vienarūšė savininko nuosavybė (kapitalas). Tačiau informacija, kurią teikiasintetinės sąskaitos, dažnai yra nepakankama įmonės veiklai valdyti irkontroliuoti. Todėl dar yra naudojamos analitinės (graikų kalbos žodisanalysis — suskaidymas, išnag-rinėjimas) arba kontrarinės sąskaitos.Analitinės saskaitos skirtos sintetinėms sąskaitoms išplėsti, jomsdetalizuoti. Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyjesusietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinėapskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būnasuskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo. Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškaipasireiškia tuo, kad: kreditą, rašomos taip pat į atitinkamos analitinėssąskaitos debetą ar kreditą; Kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo irapyvartos visada yra lygūs analitinių sąskaitų, atidarytų savai sintetineisąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.Išvados
• Kiekvienas ūkinis faktas, susįjęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka, o dėl jo įvykę turto ar nuosavybes sudėties pasikeitimai privalo būti atspindėti metinėje finansineje atskaitomybeje.
• Debeto terminas vartojamas Kairiajai sąskaitos pusei apibūdinti, o Kredito – dešiniajai. Šiandien juos vartoja apskaitoje išreikšti sumų vietą kairėje ir dešinėje sąskaitos pusėse. Kitų reikšmių apskaitoje šie teminai neturi. Kad būtų patogiau, debetas yra dažnai sutrumpinamas iki “D”, o kreditas – iki “K”. Sąskaitos tipas apsprendžia, ar debetas(kreditas) parodo atitinkamos apskaitos operacijos padidėjiiną ar sumažėjimą. • Kiekviena buhalterinės apskaitos sąskaita yra klasifikuojama pagal įvairias ūkines operacijas, pagal turto ar nuosavybės būklę,
apskaitymą ir judėjimą, pagal sandarą ir kitus kriterijus. • Turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite. • Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas žymimas nuosavybės saskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas – debeto pusėje. • Pajamos didina nuosavybę, todel jų padidejimas (uždirbimas) fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimas nuosavybes sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos mažina pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos sąskaitose registruojamos atvirkšciai nei nuosavybės sąskaitų objektai: sąnaudų padidėjfanas fiksuojamas sanaudų saskaitų debete. • Sąskaitos, kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judejimas, vadinamos aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas), vadinamos pasyvinėmis.Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą reikšmę. • Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, — koresponduojančiomis sąskaitomis. • Įrašant iš balanso likučius, atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios saskaitos vadinamos sintetinėmis arba pagrindinėmis. Analitinės arba kontrarinės saskaitos skirtos sintetinėms sąskaitoms išplėsti, joms detalizuoti.LITERATŪRA
• Kalčinskas G., “Buhalterinės apskaitos pagrindai”, leidykla “Pačiolis”, Vilnius, 1997, psl.430 • Kalčinskas G., “Buhalterinės apskaitos pagrindai”, leidykla “Pačiolis”, Vilnius, 2001, psl. 843 • Adomaitytė A., Adomaitienė G., Staliūnienė J. D., “Buhalterinės apskaitos pradmenų teorija”, Kaunas, Technologija, 2003, psl. 121 • Mackevičius J., “Apskaita”, leidykla “Mintis”, 1994, psl. 559