TURINYSĮVADAS 41. INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS 52. ĮMONĖS TURTO INVENTORIZACIJA 82.1. Ilgalaikio turto inventorizacija 82.2. Atsargų inventorizacija 102.3. Pinigų inventorizacija 112.4. Skolų inventorizacija 123. METINĖS INVENTORIZACIJOS ETAPAI UAB „MEZGINIAI” 133.1. Pasirengimas inventorizacijai 133.2. Inventorizacijos atlikimas ir įforminimas 133.3. Inventorizacijos rezultatai ir jų registravimas apskaitoje 14IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 17INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 18PRIEDAI 19ĮVADASKiekviena įmonė turi įvairių rūšių turto – pastatų, įrengimų, atsargų, pinigų ir pan., priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio. Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio turtu ji disponuoja. Turto savininkai yra suinteresuoti, kad jis būtų saugus. Viena iš saugumo kontrolės priemonių yra turto patikrinimas natūra. Toks tikrinimas vadinamas inventorizacija (iš lotynų kalbos žodžio „inventorium” – sąrašas, aprašas). Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės sistemų. Tai – Valstybinė bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir jos skyriai, Vidaus reikalų sistemos tarnybos, Valstybinė saugumo tarnyba ir kt. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui bei turto grobstymui.Metinę inventorizaciją įmonėje privaloma atlikti, nes Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas reikalauja finansinės atskaitomybės duomenis pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekama inventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis.Šio darbo tikslas – metinės inventorizacijos rezultatų pateikimas apskaitoje. Siekiant užsibrėžto tikslo, bus analizuojama:1) inventorizacijos esmė ir reglamentavimas;2) įmonės turto rūšių inventorizacija;3) metinės inventorizacijos atlikimo eiga;4) rezultatų išvedimas.Pateikiama ir analizuojama UAB „Mezginiai” metinė inventorizacija. Ši įmonė pradėjo savo veiklą prieš metus. UAB „Mezginiai” mezga įvairius gaminius ir juos parduoda. Įmonė nėra didelė – dirba 9 žmonės, darbų apimtys taip pat kol kas nedidelės. Pagrindinis turtas – mezgimo ir siuvimo mašinos bei atsargos: siūlai ir gatava produkcija.1. INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS
Inventorizacija – tai įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos dvi žodžio „inventorizacija” reikšmės: 1) įmonės turto surašymas;2) materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas.Turtas natūra tikrinamas dėl kelių priežasčių: siekiant garantuoti turto saugumą, nustatyti materialinių vertybių faktišką kiekį ir kokybę, ir šių materialinių vertybių likučių atitikimą tikrinamo laikotarpio apskaitos duomenims, taip pat nustatyti saugomų materialinių vertybių trūkumus arba pertekliaus dydį, įsitikinti ar nėra pasenusių, nekokybiškų, užsigulėjusių, bereikalingų materialinių vertybių. Be to, inventorizacijos pagalba reikia kontroliuoti materialiai atsakingus asmenis. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis inventorizacijos atlikimą, yra LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr.719 patvirtinta Inventorizacijos tvarka (toliau – Tvarka), pakeista ir papildyta 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Taip pat inventorizacijos būtinumą nustato LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsnis, kuriame teigiama: „Iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis.” Teisės aktų reikalavimai yra privalomi visiems LR ūkio subjektams, tačiau inventorizacijos rezultatus įforminti pagal Tvarkos reikalavimus privaloma tik sekančioms įmonėms:1) akcinėms bendrovėms;2) uždarosioms akcinėms bendrovėms;3) kooperatinėms bendrovėms;4) žemės ūkio bendrovėms;5) investicinėms bendrovėms;6) valstybės įmonėms;7) savivaldybių įmonėms;8) viešosioms įstaigoms;9) visuomeninėms organizacijoms;10) visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);11) LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų susivienijimams, filialams ir atstovybėms;12) Biudžetinėms įstaigoms.Tvarkos reikalavimai neprivalomi, o tik rekomenduojami sekančioms įmonėms:1) Individualioms (personalinėms) įmonėms;2) Tikrosioms ūkinėms bendrijoms;3) Komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;4) Biurams (kontoroms).Tai reiškia, kad inventorizacijos rezultatai gali būti įforminami surašant laisvos formos dokumentą – inventorizacijos aktą ar pažymą. Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir neplaninės. Metinė inventorizacija yra laikoma planine, t.y. atliekama pagal iš anksto sudarytą planą. Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, dalinės arba atrankinės. Metinė inventorizacija būna tik ištisinė. Jos metu patikrinamas visas įmonės turtas esantis įmonėje ir pas trečiuosius asmenis, turtas priimtas saugoti, perdirbti bei mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai: • ilgalaikis nematerialusis turtas;• ilgalaikis materialusis turtas;• finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai popieriai);• atsargos (žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigta statyba);• pinigai (kasoje, atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.);• trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai;• kiti objektai.Kaip teigia D. Budvytienė: „Kai kurių autorių, rašančių apskaitos klausimais, darbuose inventorizacija sutapatinama su revizija. Tai nėra tapatūs dalykai, nes Dabartinės lietuvių kalbos žodyne revizija ir inventorizacija apibūdinamos skirtingai. …revizija – veikimo tikrinimas: tikrinama, ar veikla atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ar atliktos ūkinės operacijos teisingai įformintos ir pan. …inventorizacijos su revizija sutapatinti nereikėtų, nes atlikti dokumentinę reviziją reikia specialių žinių, o suskaičiuoti paskirus turto vienetus ir surašyti duomenis į specialius blankus galima pavesti ir tiems įmonės d…arbuotojams, kurie nėra apskaitos specialistai.”(psl.11) Tuo tarpu, LR Vyriausybės patvirtintoje Inventorizacijos tvarkoje nurodoma, kad turi būti inventorizuojami ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos, kurių inventorizacija vykdoma atliekant dokumentų, pagrindžiančių tokio turto registravimą apskaitoje, reviziją. Už tai, kad atskaitomybės duomenys būtų pagrįsti inventorizacijos duomenimis, atsako vyriausiasis finansininkas. Jis turi garantuoti, kad buhalteriniai įrašai būtų teisingi, kad būtų laiku teikiama tiksli informacija mokesčių tarnyboms, valstybinei statistikai, kreditoriams ir pan. Už inventorizacijos atlikimą laiku atsako ir įmonės vadovas. Nes kaip tik jo įsakymu pradedamas pasirengimas inventorizacijai. Tvarkos 9 punkte teigiama, kad „įmonės vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju finansininku – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą”. Norminiai aktai nenustato terminų, per kiek laiko turi būti atlikta inventorizacija. Metinė inventorizacija gali būti atliekama ir prasidėjus kitiems kalendoriniams metams. Kai norima jos duomenis maksimaliai priartinti prie atskaitomybės duomenų. Tokiu atveju imami ne vėlesni nei gruodžio 31 dienos buhalterinės apskaitos duomenys, o inventorizacija turi būti atlikta per 2-3 pirmąsias metų savaites. Įmonės, kurioms pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės inventorizacijos teminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes LR audito įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte auditoriui suteikta teisė reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų atlikta inventorizacija, o 20 nacionaliniame audito standarte, patvirtintame Visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų susirinkime 2003 m. vasario 28 d., inventorizacija yra numatyta kaip vienas iš audito įrodymų.2. ĮMONĖS TURTO INVENTORIZACIJA2.1. Ilgalaikio turto inventorizacija2-ajame Verslo Apskaitos Standarte (VAS) „Balansas” ilgalaikis turtas apibrėžiamas: „Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus, ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją”. Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:1. Materialusis turtas1.1. Nekilnojamasis turtas1.1.1. Žemė1.1.2. Pastatai ir statiniai1.1.3. Gamtiniai ištekliai1.1.4. Kitas nekilnojamas turtas1.2. Kilnojamasis turtas1.2.1. Transporto priemonės1.2.2. Įvairūs įrengimai1.2.3. Įmonės baldai1.2.4. Kitas kilnojamasis turtas2. Nematerialusis turtas2.1. Prestižas2.2. Patentai, licencijos2.3. Autorinės teisės2.4. Prekių ženklai2.5. Plėtros darbai2.6. Kompiuterinės programos2.7. Kitas nematerialusis turtas3. Finansinis turtas 3.1. Investicijos 3.2. Gautinos sumos 3.3. Nuosavos akcijos 3.4. Kitos investicijosŠio turto inventorizacija atliekama vadovaujantis Tvarkos 18 – 27 ir 48 – 49 punktų nuostatomis. Pagrindiniai ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos reikalavimai yra sekantys:1) Kiekvienas ilgalaikio materialiojo turto objektas turi būti apžiūrėtas, įskaitant jo atskiras dalis;2) Į inventorizacijos aprašus ilgalaikio materialiojo turto objektai įrašomi pavieniui;3) Nurodoma ilgalaikio materialiojo turto objekto paskirtis, inventoriaus numeris.Tvarkos 22 punkte nurodoma: „Mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai, įranga ir įrankiai į inventorizavimo aprašus įrašomi pavieniui – nurodomi jų inventoriaus numeriai, pagaminimo metai, paskirtis, konstrukcija, galingumas.” Tai reiškia, kad kiekvieną ilgalaikio materialiojo turto objektą reikia įrašyti į aprašus atskira eilute, net, jeigu tokių objektų įmonėje yra labai daug. Inventorizacijos metu taip pat tikrinama, ar tikslinga toliau naudoti nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą. Toks turtas registruojamas atskirame apraše, įrašant nusidėvėjimo laipsnį ir netinkamumo priežastį.Jeigu dalį savo ilgalaikio materialiojo turto įmonė yra išnuomojusi ar atidavusi naudoti pagal panaudos sutartį, toks turtas nuo 2004 metų turi būti apskaitomas vadovaujantis 20 Verslo apskaitos standarto 30–57 punktų nuostatomis. Tokiam turtui apskaityti tikslinga išskirti atskiras sąskaitas įmonės sąskaitų plane. Šio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant inventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų duomenų (buhalterinės apskaitos duomenų). Gauti iš turto naudotojo inventorizacijos aprašai (iš kiekvieno naudotojo atskirai) turi būti sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo žiniaraštis ir imamasis veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti ir joms pašalinti. Turtui, įsigytam pagal išperkamosios nuomos sutartis, sudaromas atskiras aprašas, o inventorizuojamas jis taip pat, kaip ir kitas ilgalaikis materialusis turtas.Pagal Tvarkos reikalavimus statybos įmonės nebaigtą statybą (kuri taip pat priskiriama prie ilgalaikio materialiojo turto), atliekamą užsakytojams, inventorizuoja nustatydamos nebaigtų darbų apimtį. Tikrinamos rangos sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, peržiūrimos sąmatos. Tos įmonės, kurios yra užsakiusios statybą, inventorizaciją atlieka tikrindamos rangovo atliktų darbų apimtis. Nebaigtos statybos inventorizacija įforminama pagal tuos pačiu Tvarkos reikalavimus, sudarant aprašus. Jeigu įmonė naudoja išsinuomotą turtą, jį reikia irgi inventorizuoti, tik sudaryti tris aprašų egzempliorius, atskirai pagal kiekvieną turto savininką. Vienas egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną išsiunčiamas turto savininkui. Išsinuomotas ar naudojamas pagal panaudos sutartis turtas gali būti apskaitomas 0 klasės sąskaitose, nors viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame Pavyzdiniame sąskaitų plane 0 klasės sąskaitos ir nenumatytos. Gavus tokio turto, a…pskaitoje D. Budvytienė rekomenduoja registruoti tokią ūkinę operaciją:D – 070 Ilgalaikės teisės naudotis turtuK – 071 Nuomos kreditoriaiInventorizuodama ilgalaikį nematerialųjį turtą, komisija privalo patikrinti visus ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo dokumentus: sutartis, sąskaitas, pajamavimo dokumentus. Nematerialusis turtas amortizuojamas ne trumpiau, kaip per dvejus metus, o kompiuterinės programos – per vienerius metus. Atliekant inventorizaciją reika patikrinti, ar toks turtas visiškai amortizuotas, kad nebūtų nepagrįstai didinamos sąnaudos.Atliekant skolų ir nuosavybės teisių inventorizaciją svarbu apraše nurodyti tokio turto atsiradimo datą. Pagal Tvarkos 51 punkto reikalavimus inventorizacija įforminama sudarant inventorizacijos aprašus, kuriuose privalomas rekvizitas yra materialiai atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas. Pasak D. Budvytienės: „Sudarant įmonės nematerialiojo turto inventorizacijos aprašus, kyla klausimas, kas įmonėje gali ar turi būti materialiai atsakingas, pavyzdžiui už formavimo savikainą ar keliasdešimt tūkstančių litų kainavusią teisę naudoti užsienio įmonės prekinį ženklą. …šiuo metu teisiškai neįmanoma tokią atsakomybę kam nors priskirti.” Inventorizuojant investicijas, pirmiausia tikrinami dokumentai – sutartys, mokėjimo dokumentai. Jei tai vertybiniai popieriai – tikrinama jų nominalioji ir įsigijimo vertės.2.2. Atsargų inventorizacijaAtsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką nustato 9-asis Verslo apskaitos standartas. Jame nurodoma, kad: „Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei kitos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą”. Tačiau kai kuriose įmonėse apskaitomi kaip atsargos daiktai, kurie naudojami ilgiau, negu metus, o vertė yra mažesnė už įmonės nustatytą ilgalaikio turto vertę. Viso šio turto inventorizacija yra reglamentuojama Tvarkos 28 – 38 ir 43 – 44 punktų.Prieš pradedant atsargų inventorizaciją užantspauduojamos patalpos, kuriose saugomas toks turtas. Materialiai atsakingi asmenys privalo atiduoti komisijos pirmininkui visus dokumentus, kurie dar neatiduoti į buhalteriją, ir pasirašyti, kad patalpose nėra turto, kuris būtų neužpajamuotas ar neapskaitytas. Tikrinant atsargas privalo dalyvauti materialiai už jas atsakingi asmenys. Jeigu atsargos yra sveriamos ar matuojamos, komisija turi patikrinti, kaip veikia matavimo priemonės, ar yra reikalingi svarsčiai. Patalpas irgi reikia atitinkamai paruošti – atlaisvinti praėjimus, paruošti vietą atsargų svėrimui ar matavimui bei atsargų perkrovimui. Tikrinant atsargas, jos yra skaičiuojamos, sveriamos ar matuojamos ir registruojamos skaičiavimo lape. Viską patikrinusi komisija gautus duomenis sudeda ir tik tada nustatytas turto kiekis įrašomas į inventorizacijos aprašą. Tais atvejais, kai atsargos laikomos krūvomis, jos yra išmatuojamos ir apimtis nustatoma techniniais skaičiavimais. Tokiu būdu nustatomas atsargų kiekis, tačiau reikia įvertinti ir tokių skaičiavimų leistinas paklaidas, kai sudaromi patikrinimo žiniaraščiai. Prekybos įmonių prekybos salėse ypatingas dėmesys per inventorizaciją turi būti skiriamas prekių išvaizdai ir kokybei. Prekės, kurios yra netinkamos parduoti, atrenkamos ir įrašomos į atskirus aprašus. Taip pat sudaromi atskiri aprašai prekėms, kurių realizavimo terminas baigiasi, ir prekėms, kurių realizavimo terminas praėjo. Atliekant nebaigtos gamybos inventorizaciją, būtina įvertinti technologinių procesų įtaką žaliavų ar atsargų kiekiams, tai pat leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Jeigu įmonė pagal sutartis priima iš kitų įmonių atsargas perdirbti, šias atsargas inventorizuojant sudaromi trys aprašo egzemplioriai, atskirai pagal kiekvieną savininką.Pagal Tvarkos nuostatas privaloma inventorizuoti atsargas kelyje. Tai žaliavos ir medžiagos išsiųstos perdirbti, arba prekės, kurių tiekėjas dar nepristatė, bet už kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra ir pan. Tokia inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis.2.3. Pinigų inventorizacijaTvarkos 38 – 39 punktai nurodo, kad įmonės pinigai inventorizuojami tik kasoje ir prekybos vietose. Patariama kasos inventorizaciją atlikti tada, kai joje yra mažiausias likutis, taip pat atskaitomybės sudarymo dieną – gruodžio 31-ąją. Tuo metu kasa uždaroma ir pinigai nepriimami ir neišmokami. Prieš inventorizaciją kasininkas privalo užpildyti kasos knygą, sudaryti kasininko apyskaitą ir kartu su visais dokumentais perduoti į buhalteriją. Skaičiuojant pinigus, rekomenduojama banknotus ir monetas skaičiuoti atskirai, rezultatus įrašyti grynųjų pinigų skaičiavimo lape, o baigus – į aprašą. Suskaičiuoti banknotai sudedami krūvelėmis po šimtą, apvyniojami popieriaus juostele, ant jos užrašomas banknotų skaičius, nominalas ir suma. Monetos sudedamos į specialius maišelius, kurie irgi užklijuojami ir ant jų taip pat užrašoma monetų skaičius, nominalas ir suma. Prekybos įmonių darbo vietose, kur yra naudojami kasos aparatai, pinigai inventorizuojami darbo dienos pradžioje arba po inkasacijos – kai pinigų yra mažiausia. Jie suskaičiuojami ir įrašomi į aprašą. Taip pat į aprašą įrašomas ir paskutinio kasos aparato kvito eilės numeris, išdavimo data, unikalus kasos aparato numeris ir jame užfiksuotos sumos.Reikalavimai pinigų inventorizacijai įforminti taikomi tokie pat, kaip ir kitų turto rūšių inventorizacijai. Prieš nustatant trūkumus arba perteklių, būtina patikrinti pirminius kasos operacijų dokumentus ir atkreipti dėmesį į sekančius dalykus:1) ar pirminiai dokumentai nėra taisyti;2) ar jie užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti;3) ar vyriausiojo finansininko ir vadovo parašai yra tikri;4) ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais – sutartimis, prašymais, avanso apyskaitomis ir pan.;5) ar kasa gerai apsaugota nuo vagysčių;6) ar darbo metu kasoje nesilanko pašaliniai asmenys;7) ar kasininkui sudarytos sąlygos saugiai dirbti.Tik išsiaiškinus visas aplinkybes galima daryti išvadas dėl inventorizacijos rezultatų – trūkumo ar pertekliaus.2.4. Skolų inventorizacijaSkolų inventorizaciją reglamentuoja Tvarkos 50, 60 – 61 punktai. Skolos, kurių įmonei nereikės apmokėti, turi būti pripažįstamos apmokestinamomis pajamomis, o neišieškotos skolos, praėjus ieškininės senaties trejų metų terminui, nurašomos įmonės pelno sąskaita.Prieš pradedant skolų inventorizaciją, įmonėms rekomenduojama suderinti tarpusavio skolas. Dažniausiai skolas suderina skolintojai. Jeigu įmonė nesutinka su skolos dydžiu, ji turi nurodyti priežastis ir aplinkybes ir pateikti pagrindžiančius dokumentus. Jeigu skolininkų yra daug, sutikrinimo sąnaudos gali būti didesnės, negu pati skola. Todėl skolos, kurių mokėjimo terminas dar nepraėjęs, arba mažavertės skolos gali būti nederinamos. Pagal Tvarkos 60 punktą įmonės turi suderinti skolas su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondu ir bankais. Dažnai susidaro skolos akcininkams tose įmonėse, kus yra daug smulkių akcininkų. Tokios skolos atsiranda tada, kai visuotinis akcininkų susirinkimas paskelbia dividendus. Jeigu per trejus metus dividendai neatsiimami, jie turi būti įskaityti į įmonės pajamas.Inventorizuoti taip pat reikėtų atskaitingų asmenų skolas, kai jiems yra išduoti pinigai iš kasos. Tokie asmenys privalo pateikti duomenis apie gautas lėšas, atliktas operacijas ir pinigų likutį. Skolų inventorizacijos aprašuose reikia nurodyti skolininko ar kreditoriaus pavadinimą, skolos dydį, atsiradimo datą, suderinimo datą ir grąžinimo terminą. Atskiri aprašai sudaromi beviltiškoms ir abejotinoms skoloms. Tokiuose aprašuose reikėtų nurodyti duomenis, kuriais remiantis galima būtų įrodyti, kad skolos susigrąžinti neįmanoma.3. METINĖS INVENTORIZACIJOS ETAPAI UAB „MEZGINIAI”3.1. Pasirengimas inventorizacijaiĮmonės inventorizacija pradedama nuo vadovo įsakymo. 2005 m. lapkričio 28 d. UAB „Mezginiai” direktorė išleidžia įsakymą dėl inventorizacijos. Jame nurodoma inventorizacijos komisijos sudėtis: pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos (žr.1 priedą). Kadangi įmonė nėra didelė, į komisiją įtraukiami ir materialiai atsakingi asmenys (pagal Tvarkos 13 punktą). Taip pat nurodoma konkreti data – lapkričio 30 d. – kada turi būti atliekama inventorizacija. Darbuotojai supažindinami su vadovės įsakymu.Patalpos, kuriose turi būti atlikta inventorizacija, yra sekančios: sandėlys, gamybinės patalpos, vadovo kabinetas ir parduotuvė. Pradedama nuo sandėlio, kuris pirmiausia paruošiamas inventorizacijai. Technologė atsako už visas mezgimo siūlų atsargas. Ji turi surūšiuoti visus siūlus pagal pavadinimą, spalvą, sudėtį ir sudėlioti juos taip, kad komisija turėtų laisvą priėjimą prie lentynų. Panašiai ir gamybinėse patalpose surūšiuojami visi siūlų likučiai, sagos, užtrauktukai ir pan.3.2. Inventorizacijos atlikimas ir įforminimasInventorizacijos įforminimas aprašytas Tvarkos 51 – 69 punktuose. Inventorizacijos rezultatai turi būti surašomi į inventorizacijos aprašą. Atskiroms turto grupėms (ilgalaikiam materialiajam turtui ir atsargoms) sudaromi atskiri aprašai. Atskiri aprašai sudaromi parduotuvės inventorizacijai. Tituliniame inventorizacijos aprašo lape užrašoma: • įmonės pavadinimas, • dokumento pavadinimas, • sudarymo vieta, • sudarymo pradžios ir pabaigos data, • turto objektų pavadinimai, • matavimo rodikliai, • kiekis,• suma, • inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos ir parašai, • materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas. Inventorizuojant ilgalaikį turtą į aprašą papildomai įrašomi inventoriaus numeris, trumpa techninė charakteristika, pagaminimo metai, naudojimo pradžios metai ir mėnuo. Inventorizacijos aprašai sudaromi dviem egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas buhalterei, o kitas lieka pas materialiai atsakingą asmenį. Inventorizacijos aprašo pavyzdys – 2 priede.Prieš pradedant inventorizaciją, technologė pasirašo patvirtinimą, kad neužpajamuoto ar kitaip neapskaityto turto sandėlyje nėra. Komisija apžiūri, suskaičiuoja ir įrašo atsargas į aprašą. Vienos rūšies siūlai rašomi vienoje eilutėje, suskaičiavus bendrą kiekį. Ilgalaikį įmonės turtą gamybinėje patalpoje sudaro mezgimo ir siuvimo mašinos, lyginimo lenta, stalai, kėdės, lentynos. Kiekvienas šio turto objektas rašomas atskiroje aprašo eilutėje. Tokiu pačiu būdu suskaičiuojamas parduotuvėje esanti pagaminta produkcija ir prekės, skirtos perparduoti – megztiniai, kepurės, šalikai, skraistės, sijonai, mezgimo siūlai ir kt. – surašomi į atskiras aprašo eilutes pagal dydį, spalvą, kainą ir pan. Suskaičiuojami ir pinigai, esantys parduotuvės kasos aparate.Užpildžius kiekvieną inventorizacijos aprašo lapą skaitmenimis ir žodžiais, įrašomas rasto turto kiekis, susumavus natūrinius rodiklius. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris. Inventorizacijos aprašo lape likusios laisvos eilutės užbraukiamos. Paskutiniame aprašo lape įrašomas skaičiais ir žodžiu rasto turto kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Baigti pildyti aprašai pasirašomi materialiai atsakingo asmens bei visų komisijos narių ir perduodami į buhalteriją rezultatams išvesti (žr.4 priedą).3.3. Inventorizacijos rezultatai ir jų registravimas apskaitojeBuhalterė turi sutikrinti gautus inventorizacijos aprašus su buhalterinės apskaitos duomenimis direktorės nurodytai datai – lapkričio 30 d. Įsigaliojus Verslo apskaitos standartams (VAS), inventorizacijos metu rasti neatitikimai yra prilyginami apskaitos klaidoms. Jeigu susidarę neatitikimai įmonei yra nereikšmingi, jie apskaitoje registruojami kaip neesminių klaidų taisymas. Radus likučių nukrypimų, jei tai ne apskaitos klaidos, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Į sutikrinimo žiniaraštį įrašomi tik tie turto objektai, kurių kiekiai patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje. Jeigu įmonėje po inventorizacijos randamas atsargų trūkumas, reikia išsiaiškinti ar galima juos išieškoti iš atsakingo asmens. Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ar pertekliaus. Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės vadovė. Savo įsakyme ji nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti trūkumus iš kaltų asmenų, ką laikyti įmonės netekimais arba nurašyti į sąnaudas. Po sprendimo priėmimo inventorizacijos rezultatai per dešimt dienų turi būti įrašomi į atitinkamas sąskaitas. Iki to laiko rekomenduojama naudoti tranzitinę sąskaitą Nr.3908. Apskaitoje daromas įrašas:D – 3908 (Laukimų sąskaita) K – 201 (Atsargos) Neradus kaltininko ir nusprendus medžiagas nurašyti, Laukimų sąskaitos likutis perkeliamas į sąnaudų sąskaitą:D – 615 (Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos)K – 3908 (Laukimų sąskaita)Jeigu kaltininkas būtų rastas ir iš jo išieškomas trūkumas, Laukimų sąskaitos likutis būtų perkeliamas į skolų sąskaitą:D – 243 (Kitos gautinos sumos)K – 3908 (Laukimų sąskaita)Jeigu inventorizacijos metu randama užsigulėjusi pagaminta produkcija, kurios pasigaminimo savikaina didesnė, negu tuo metu esančios rinkos kainos, komisija teikia siūlymą vadovui atsargas nukainuoti, kadangi 9 VAS „Atsargos” nurodo atsargas finansinėje atskaitomybėje pateikti grynąja galimo realizavimo verte. Vadovui pritarus, apskaitoje daromas įrašas:D – 6131 (Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos)K – 20139 (Pagamintos produkcijos vertės sumažėjimas (-))Siekiant teisingai ir tinkamai apskaitoje užregistruoti inventorizacijos metu faktiškai surastas, o apskaitoje neužregistruotas atsargas, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, dėl kurių šis turtas neapskaitytas ar apskaitytas netinkamai. Jeigu iš tiekėjų skolon įsigytos medžiagos nebuvo įregistruotos apskaitoje, klaida taisoma taip:D – 201 (Atsargos)K – 443 (Skolos tiekėjams)Jeigu būtų nustatyta, kad yra daugiau gatavos produkcijos, o apskaitoje tai neužfiksuota, reikia užpajamuoti pagamintą produkciją:D – 2013 (Pagaminta produkcija)K – 2012 (Nebaigta gamyba)Inventorizacijos metu radus ilgalaikio turto neatitikimų – trūkumų ar perteklių, pirmiausia taip pat nustatomos priežastys – apskaitos klaidos ar silpna vidaus kontrolės sistema (vagystės ir pan.).Jeigu inventorizacijos metu randamas ilgalaikis materialus turtas, už kurį dar neatsiskaityta su tiekėju ir kuris nėra užfiksuotas finansinėje apskaitoje, jis turi būti užpajamuotas:D – 126 (Kitas materialusis turtas)K – 443 (Skolos tiekėjams)Jeigu buhalterijoje ilgalaikis materialusis turtas buvo užregistruotas kaip trumpalaikis (atsargos), apskaitoje reikia daryti sekantį įrašą:D – 1230 (Kita įranga įsigijimo savikaina)K – 201 (Atsargos) Jeigu nustatoma, kad ilgalaikis turtas buvo pavogtas, ir tiriant aplinkybes kaltininko rasti nepavyko, jis nurašomas:D – 1237 (Kitų įrengimų nusidėvėjimas)D – 615 (Kitos administracinės sąnaudos)K – 1230 (Kitų įrengimų įsigijimo savikaina)Buhalterė, gavusi direktorės įsakymą, surašo buhalterinę pažymą ir daro įrašus apskaitos registruose.Jeigu pertekliaus ar trūkumų sumos įmonės požiūriu būtų gana didelės, savo sprendimą direktorė turėtų derinti su akcininkais. Tai turėtų būti aptarta visuotiniame akcininkų susirinkime. Sutikrinus 2005 m. lapkričio 30 d. UAB „Mezgin…iai” atliktos metinės inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis, neatitikimų nebuvo rasta. Inventorizacijos dokumentai (aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai, vadovo sprendimai dėl rezultatų įrašymo į apskaitą) saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Tvarkos 70 punktas).IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS1. Kiekviena įmonė turi įvairaus turto – pastatų, įrengimų, atsargų, pinigų ir kt. Kiekvienas turto objektas turi savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam tikslui įmonėje atliekama inventorizacija – turto patikrinimas natūra ir rezultatų sutikrinimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Inventorizacija taip pat yra viena iš priemonių, siekiant užkirsti kelią turto grobstymui.2. Metinės inventorizacijos privalomą atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo”. 3. Metinė inventorizacija yra pilna, todėl tikrinamas visas turtas: ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, atsargos, pinigai, skolos.4. Metinė inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų: pasirengimo, tikrinimo natūra, rezultatų išvedimo, pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo.5. Rekomenduojama inventorizacijos metu nustatytus trūkumus išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų, o jei neįrodoma jų kaltė – nurašyti į sąnaudas. Rastą perteklių rekomenduojama užpajamuoti atitinkamoje turto sąskaitoje.6. UAB „Mezginiai” metinės inventorizacijos rezultatai atitinka buhalterinius įrašus, nes įmonė kol kas neturi daug turto ir jos gamybos apimtys dar nėra didelės. O klaidų nebuvimas buhalterinėje apskaitoje rodo buhalterės kompetenciją.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠASBudvytienė D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos rezultatus. UAB „Pačiolis”, 2000Būdvytienė D., Kriaučiūnienė I. Inventorizacija: visuotinio susiskaičiavimo metas // Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2001, Nr.10Švelginienė L., Deveikis G. Inventorizacijos rezultatų apskaita pagal Verslo apskaitos standartus: ilgalaikio turto neatitikimų registravimas apskaitoje // Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2004, Nr.10Švelginienė L. Inventorizacijos rezultatų apskaita pagal Verslo apskaitos standartus: atsargų neatitikimų registravimas apskaitoje // Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2004, Nr.11Valstybės žinios, 1999 06 09, Nr.50 (1622)Valstybės žinios, 1999 07 07, Nr.59 (1916)Valstybės žinios, 2001 11 28, Nr.99 (3515)Verslo apskaitos standartai. Prieiga per internetą: