Žinduoliai: primatų būrys

TURINYS

ŽINDUOLIAI: PRIMATŲ BŪRYS 1
TURINYS 2
ĮVADAS 3
PRIMATŲ SKIRSTYMAS 4
1. PUSBEŽDŽIONĖS 4
2. BEŽDŽIONĖS 5
2.1 PLAČIANOSĖS BEŽDŽIONĖS 6
2.2 SIAURANOSĖS BEŽDŽIONĖS 7
3. ŽMOGBEŽDŽIONĖS 9
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12ĮVADAS
Dar neseniai aukštajai mokyklai leidžiamuose vadovėliuose primatų būriui zoologai skyrė garbingiausią vietą, tai yra evoliucijos atžvilgiu paskutinę vietą. Mažiau tobulos sisteminės grupės (vienanagiai ir sterbliniai) buvo statomos pradžioje, norint pabrėžti prastesnę jų organizmo sandarą, o kitame sistematikos gale talpinamos beždžionės ir joms giminingas žmogus, tai yra tie gyvūnai kurie pasiekė aukščiausio tobulumo laipsnių.
Nauji tyrimai parodė, kad primatai kilę iš labai primityvių vabzdžiaėdžių. Nuo sanų laikų primatai vystėsi medžiuose, kur svarbiausias yra galvos smegenų, o ypač reegėjimo vaidmuo. Primatai tobulesni už visus kitus gyvūnus sąmonės, intelekto atžvilgiu. Savo evoliucijai jie pasirinko tinkamą kelią “pradėję nuo smegenų ir rankos”. Šie du organai tobulėjo lygiagrečiai vienas šalia kito. Svarbiausią reikšmę tam turėjo tai, kad primatai gyveno medžiuose, buvo reikalinga ištobulinta klausa, rega uoslių, jutimas. Taip pradėjo formuotis protingesnės būtybės, kurios jau sugebėjo stovėti ant dviejų kojų.
Primatai, kaip padarai su tobulesniais galvos smegenymis yra draugiški, jie tarp savęs susikalba garsais, ženklais.
Žmogus priklauso primatų būriui ir yra paplitęs visame pasaulyje, beet šiaip kiti primatai gyvena vien atogrąžų zonoje. Primatų yra du pobūriai pusbeždžionės arba lemurai ir beždžionės.
Primatai tobulesni už visus kitus gyvūnus sąmonės, intelekto atžvilgiu.
Darbo uždaviniai:
o Patyrinėti teorinę literatūrą;
o Aptarti primatų būrius;
o Pateikti išvadas.PRIMATŲ SKIRSTYMAS
Primatai yra skirstomi į :
o Pusbeždžiones: lemūrai, daubentonijos, loriai, galagai, igakulniai, ma

armozetės, ir tamainai.
o Beždžionės: senojo pasaulio arba siauranosės. Naujojo pasaulio arba plačianosės.
o Gibonai, tikrosios žmogbeždžionės, žmogus: gorilos, šimpanzės, orangutangai.1. PUSBEŽDŽIONĖS
Pusbeždžionės panašios į vabzdžiaėdžius, jiems giminingos. Pirmas pusbeždžionių pirštas yra atskiras nuo kitų keturių, letena yra stveriamojo pobūdžio. Akiduobės nėra pilnai atitvertos nuo smilkinių duobių, speniai išdėstyti arba tik ant krūtinės, arba tik kirkšnyse, arba ir šen, ir ten., kai kurių pusbeždžionių akys yra labai didelės, lyg pelėdų, taigi pritaikytos naktiniam gyvenimui. Pusbeždžionės puikiai laipioja ir šokinėja medžiuose. Ėda mišrų maistą, daugiausia vaisius, pumpurus, lapus, smulkius gyvūnėlius, jaunus paukščius, kiaušinius. Kai kurių rūšių pusbeždžionės labai tyliai prisiartina prie miegančių paukščių. Pusbeždžionių psichinės savybės ne kokios, jos yra baikščios, bet užpultos aršiai ginasi. Yra žinoma 31 pusbeždžionių rūšių, žinomiausia gentis- lemurai makai, kata, ilgakulnių grupė.2. BEŽDŽIONĖS
Antras prrimatų pobūris vadinamas beždžionėmis-kurios labai panašios į žmogų. Žmogus ir beždžionė. Be abejo , sudaro dvi giminingas grupes, bet būtų klaidinga manyti, kad žmogus kilęs iš beždžionių. Giminystės ryšys yra tik toks, kad žmogus ir beždionė turėjo tolimus bendrus protėvius, sudariusius dvi šakas, iš kurių viena virto beždionėmis, o kita žmonėmis.
Beždionių akys yra galvos priešakyje, ausys – kriauklės pavidalo, akiduobės pilnai atskirtos nuo smilkinių duobių. Beždionės, kaip ir žmogus, turi mimiką. Smegenys panašios į žmogaus smegenis, bet jų tūris apytikriai per pus mažesnis. Neturi be
eždionės nei kalbos , nei tokio intelekto, kaip žmogus. Pirmas tiek rankų, tiek kojų pirštas yra atskirai nuo kitų keturių ir todėl beždionės gali stverti daiktą tiek rankomis tiek kojomis.
Dauguma beždžionių vaikščioja keturpėsčios, bet žmogbeždionės gali atsistoti ir vaikščioti stačios, tačiau ši poza dar labai netobula.
Beždionių ūgis nevienodas, pavyzdžiui gorila panaši į stambų vyrą, bet yra mažyčių, vos voverės didumo beždžionių.
Uoslė ir lietimas labai menki, geriau išlavėjęs regėjimas. Beždionės turi balsus. Gali judinti lūpas, kūno judesiais gali reikšti savo nuotaiką, bet net primityvios kalbos jos neturi.
Jos linkusios draugiškai gyventi ir todėl sudaro būrių, kuriuose viešpatauja tam tikra socialinė tvarka: vaikai ir paaugliai yra globojami, o sužeistieji slaugomi, nušauti bandos nariai kai kada nešami. Jos linkusios peštis ir nė viena diena nepraeina be peštynių, jos skriaudžia tuos savo

bendruomenės narius, kuriuos gali nuskriausti, ir vergiškai pataikauja stipresniam gaujos nariui.
Beždžionių judesiai nepaprastai vikrūs. Jei nedidelę beždžionę mesime į tankų medį, ji įsikabins į šaką. Jos gana greitai pramoksta visokių nepriprastų joms judesių, ypač tokių kuriems reikia vikrumo, sakysim važiuoti dviračiu ir pan. Panašiai kaip ir žmogaus, beždionės veidai susijaudinus parausta, keičia mimiką.
Drąsos jausmas beždžionėms nėra svetimas. Tai galima pasakyti apie dideles Afrikos beždžiones. Kaip pavianai ar gorilos. Be rimtų ginklų su jomis susiremti neįmanoma.
Savo vaikus beždionės labai my

yli, o jeigu jų neturi, tai pamilsta ir svetimus, net visai negiminingus. Nedidelės beždžionės laukiasi 7 mėn., o stambios rūšys, kaip gorilos ar šimpanzės – kiek ir žmogus. Ūgiu patinas ir patelė labai skiriasi – patinas už patelę daug didesnis.
Senojo ir naujojo pasaulio beždžionės skiriasi viena nuo kitų, ir tuo pagrindu jos yra dalomos į dvi grupes : plačianoses ir siauranoses.2.1 PLAČIANOSĖS BEŽDŽIONĖS
Plačianoses beždžionės dažniausiai turi 36 dantis, yra mažo arba vidutinio ūgio, pertvara tarp šnervių plati, uodega ilga, labai raumeninga ir gali susisukti spirale, tokių beždžionių uodegą galime vadinti jų penktąja ranka. Šios beždžionėsgrakščios, dailios. Jų tėvynė yra atogrąžų Amerika. Daug laiko beždžionės praleidžia medžuose, ant žemės nusileidžia tik

būtinam reikalui esant. Net vandenį geria nusileidusios pasvirusiomis šakomis. Medžiai teikia joms maistą.
Smulkiausios plačianosės beždžionės yra voverinės beždžionės. Tai nepaprastaidailūs, švelnūs žvėriuko, apytikriai voverės didumo.
Įdomios yra mažytės beždžionėlės vadinamos liūtbeždžionėmis, taip pavadintos dėl savo panašumo į miniatiūrinį liūtą.
Vienos iš maloniausių beždžionių – zuikiaplaukės beždžionės, taip pavadintos dėl savo plaukų, panašių į kiškio kailiuką. Jų veido išraiška panaši į senuko, judesiai lėti, žvilgsnis liūdnas.
Yra beždžionių kurios leidžia savotiškus garsus – staugūnai . tai vidutinio didumo žvėreliai. Patinai tamsūs, beveik juodi ir turi barzdelę, patelės palšos spalvos. Šios beždžionės gyvena medžiuose. Staugūnais jos pavadintos todėl, kad jos yra daininkės, sudaro galingus chorus, girdimus iš toli. Ši

iems garsams sukelti staugūnai turi savotišką organą. Tą organą sudaro poliežuvinis kaulas- jis yra labai didelis, įdubęs ir kaip galima spėti, veikia kaip rezonatorius; kitos gerklų dalys taip pat smarkiai pakitusios.2.2 SIAURANOSĖS BEŽDŽIONĖS
Siauranosės beždžionės yra stambesnės ir stipresnės už plačianosės. Jos turi po 32 dantis tų pačių kategorijų, kaip ir žmogaus. Uodega gali būti ilga arba net visai trumpa, tčiau uodega ne kimbamojo pobūdžio.
Afrikos beždžionių sėdynėje yra plika odos palis panaši į nuospaudą, vadinama sėdimąja tryne. Dažnai ji yra spalvota. Daugelis šios rūšies beždžionių turi vadinamuosius skruostų maišus – tai maišas , užimantis ruimą tarpkrūminių dantų ir skruostų, o kartais net jis eina per visą kaklą iki peties. Ten beždžionės įkiša smulkius daiktus.
Siauranosių beždžionių yra daugiau kaip 100 rūšių dalomų į 16 genčių. Iš daugybės senojo pasaulio beždžionių paminėsiu keletą rūšių.
Markatų šeimos beždžionės dar kartais vadinamos jūrų katėmis. Iš tikrųjų šios beždžionės nei su jūra, nei su katėmis neturi nieko bendra. Jos yra apytiksliai katės dydžio, pilkšvai žalsvos spalvos su melsvu veidu, apatinė kūno dalis šviesesnė, uodega ilga.
Netolima markatų giminė yra magotas, gana aukštų kojų, bet su trumpa uodega, rusvai žalsvos spalvos. Veidas raukšlėtas, smakras barzduotas. Jos yra nepatvarios šalčiui.
Tibete gyvena mogotoms gimininga makakų rūšis, kurios visai nebijo šalčio.
Ypatinga beždžionių grupė yra pavianai. Ypatinga ji savo dydžiu, jėga, baisiais dantimis todėl iš pirmo žvilgsnio panašesni į plėšrūną, negu į primatą. Jų skruostų maišai dideli, lūpos paslankios, akys žibančios. Uodega panaši į kiaulės uodegą, snukis, raukšlėtas ir spalvotas. Jos gyvena uolietose vietovėse, bet taip ir miškų nevengia. Minta augaliniais gumbais, ūgiais, vaisiais, vabzdžiais, voragyviais, moliuskais, kiaušinais, jaunais paukžteliais ir žvėreliais.3. ŽMOGBEŽDŽIONĖS
Trys rūšys , kurios dėl nemažo panašumo į žmogų yra jungiamos į vieną žmogbeždžionių šeimą. Jos yra orungutanas, gorila, ir šimpanzė. Orangutanai gyvena Sumatros ir Borneo salose, gorilos ir šimpanzės -Afrikoje. Jos panašios į žmogų ne tik savo išvaizda, bet taip pat ir psichinėmis savybėmis. Paprastai jos įsitaiso guolį medyje iš šakų ir lapų, bet kai kada ir ant žemės. Kaip ir kitos beždžionės minta, iš dalies augaliniu, iš dalies gyvuliniu maistu. Savo dantis maino panašiai kaip žmogus, galutinai subręsta apie 15-20 m., o 30-40m. žmogbeždžionės – visiški senukai.
Orungutano aukštis, jam stačiam atsistojus, siekia apie 1,50 m, o tarpas tarp praskiestų rankų apie 2,60 m. Didelis orangutanas sveria apie 75 kg . Būdingas didžiulis gerklų maišas arba pūslė- tai rezonatorius, jis paremia smakrą iš apačios. Jauno orangutano veidas iš abiejų pusių yra apsuptas dviem minkštais voliukais.
Žmogbeždžionių ir žmonių skirtumai: žmogbežždionių rankos yra ilgesnės negu kojos; kojų pirmasis pirštas yra toli atstojęs nuo kitų pirštų. Vaikščiodamos žmogbeždionės remiasi daugiausia pado išoriniu kraštu, protarpiais pasiremia ir rankomis. Jų lūpos nėra raudonos, o šis reiškinys, be abejo, susijęs su artikuliuotos kalbos stoka. Jaunos žmogbeždžionės labai panašios į mažus vaikus, bet vėliau jų išvaizda darosi žvėriškesnė, užauga antakių lankai ir kaukolėje tarp atskirų kaulų atsiranda ryškios briaunos, užauga dideli iltiniai dantys. Žmogaus stuburas yra S raidės pavidalu išlenktas, o žmogbeždžionės stuburo išlinkimas vos žymus, beto, žmogaus krūtinės ląsta yra suplota iš priekio ir užpakalio, o žmogbeždžionių krutinės ląsta yra apytikriai statinės pavidalą. Kūnas labiau apžėlęs plaukais. Smegenys iš esmės labai panašios į žmogaus, bet sudaro vien apie trečdalį jo tūrio. Žmogui yra būdinga stati poza ir eisena tiesiomis kojomis. Žmogbeždžionės niekuomet nestovio visiškai stačios, vaikščiodamos kojas jos laiko pusiau sulenktas. Tie du požymiai susiję su laipiojimu po medžius. Orangutano nėštumas trunka tiek pat , kiek ir žmogaus, paprastai jie susilaukia vieno mažylio, kuris iš pradžių yra visai bejėgis, apaugęs švelniais rusvais plaukais, labai panašus į žmogaus kūdikį.
Afrikoje gyvena šimpanzės ir gorilos. Jos taip pat kaip ir orangutanas gali vaikščioti dviem kojom ar keturpėsčias. Populiariausia žmogbeždžionė yra šimpanzė. Šimpanzių tarpe yra gana didelių individualių skirtumų, pavyzdžiui, veidas gali būti juosvas ir baltas, nugara – žila, plaukuotumas arba gausus arba menkas. Šimpanzių gerbūviui nelaisvėje labai svarbu, kad jos galėtų atlikti savo priprastą gimnastiką.
Gorila dar panašesnė į žmogų, negu šimpanzė. Jos žastas ilgas, o delnas platus, pirštai trumpi, o pirmasis pirštas stipresnis, negu kitų beždžionių. Vaikščioja remdamasi visa pėda . kaukolės viršugalvyje yra stipri kaulinė ketera, labai žymi pas senas gorilas. Seni patinai siekia iki 2 m aukščio. Kadangi užpakalinės kaklo slankstelių ataugos yra labai didelės, pakaušis, kaklas ir nugara sudaro tiesią liniją. Ketverių su puse metų patelė ir šešerių metų patinas jau yra pilnai subrendę. Šimpanzė nešioja savo vaiką ant nugaros, o gorila ant krūtinės.
Gorilų jėga yra nepaprastai didelė, bet esamais duomenimis jie žmogaus be pagrindo nepuola. Nebent jei yra sužeisti ar kai gina savo šeimyną, ar kai žmogus nuo jų bėga.
Gorilos minta tik augaliniu maistu. Jos daugiau laiko praleidžia ne medžiuose, bet ant žemės, tik nakvoja medžiuose. Jų banda paprastai susideda iš 5-6 patelių, bet seni patinai gyvena vieniši, ir žmogui yra labai pavojingiIŠVADOS
o Yra du pobūriai primatų: pusbeždžionės arba lemurai ir beždžionės. Pusbeždžionės giminingos vabzdžaėdžiams, o beždžionių grupė panašiausia į žmogų.
o Žmogbeždžionės turi nemažą panašumą į žmones. Iš žmogbeždžionių į žmogų yra panašiausia gorila.
o Dėl žmogaus veiklos ir gyvenamųjų vietų, beždžionėms gresia išnykimas.LITERATŪRA
1. Ivanauskas T “Pasaulio žvėrys”
2. Kazichas D. “Rečiausieji pasulio žinduoliai”
3. Mačionis A. “Stuburiniai gyvūnai”
4. Mader S. Silvij a “Biologij a” I knyga

Leave a Comment