vandens ir sausumos ekosistemos

Vandens telkinio ekosistemos atstatymas (vandens telkinio „gydymas“)

Technogeninis vandens telkinių užterštumas naftos produktais, ūkinėmis – buitinėmis ir pramoninėmis atliekomis, sukelia natūralios vandens ekosistemos gyvybinės veiklos sutrikimus, jo eutrofikaciją, biologinės įvairovės sumažėjimą, prie tokio vandens telkinio yra nemalonu leisti laisvalaikį, jis tampa pavojingas pakrantės ekostitemoms. Šie teršalai kaupiasi vandens telkinių dugno nuosėdose. Vasaros sezono metu dugno nuosėdos sušyla, o dumblo mikroorganizmai atpalaiduoja šias medžiagas, kurios labai greitai sukelia mikroskopinių dublių žydėjimą. Gausus dumblių žydėjimas lemia greitą biogeninių medžiagų atsargų išnaudojimą, o tai sukelia maasinį mikroskopinių dublių žuvimą, nes jiems nebepakanka biogeninių maisto medžiagų. Per trumpą laiką supuvus dideliam dumblių organinių medžiagų kiekiui, vandenyje ryškiai sumažėja vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija, o tai lemia masinį žuvų išmirimą, bei vandens užrūgimą. Be to, dėl mėlynųjų dumblių pradėjus žydėti tvenkinio vandeniui, vandens telkinys tampa pernelyg nuodingas daugeliui jame gyvenančių organizmų.
Tradiciniai kovos su biogeniniais teršalais būdai yra labai brangūs, o ir ne visada galima juos naudoti. Tvenkinių ir nedidelių ežerėlių atstatymui paprastai yra naudojamas mechaninis valymas: iš pradžių iššpumpuojamas vanduo ir tada mechaniškai pašalinamos dugno nuosėdos, po to dugnas yra išklojamas specialiu, vandeniui atspariu moliu – jei yra būtina, dugnas yra padengiamas smėliu ir žvirgždu, po to vandens telkinys iš naujo yra pripildomas vandeniu. Šis labai brangus, tačiau radikalus me

etodas, turi labai daug trūkumų. Daugelio vandens telkinių tiesiog negalime tokiu būdu valyti, nes kartais yra tiesiog neįmanoma išsiurbti viso vandens iš didelio ežero arba iš ežero, kurį papildo požeminiai šaltiniai, o kai kada tiesiog negalime naudoti sunkiasvorės technikos, nes vandens telkiniai yra senuose istoriniuose parkuose ir panašiai. Tokiais atvejais, jo ekosistemos atstatymui, galima naudoti kompleksinius vandens telkinio „gydymo” būdus. Pavyzdžiui, galima suformuoti vandens cirkuliaciją, pašalinti dugno nuosėdas, prisotinti vandenį deguonimi, dirbtinai pakeisti tipinę mikroorganizmų sudėtį ir t.t.
Tokiu būdu, visiškai nebetinkamų naudoti vandens telkinių: užaugusių, uždumblėjusių ir pasidengusių plūdenomis, valymui būtinos tokios priemonės, kurios padėtų atstatyti jų ekosistemas ir tuo pačiu pagerintų jų vandens kokybę.
Vandens telkinių, pelkinių plotų ir pakrantės zonų ekosistemų atstatymas atlieka labai svarbias gamtą saugančias funkcijas, taip paat užtikrina biologinės įvairovės išsaugojimą ir vandens kokybės palaikymą. Be to, aukštesniuosius vandens augalus galima panaudoti kaip labai patikimą krantų sustiprinimo medžiagą, saugančią krantus nuo erozijos ir formuojančią pakrantės zonos, esančios aplink vandens telkinį, ekosistemą.

Leave a Comment