Ukmerg?s urboekologin? situacija

Ukmergė yra Rytų Lietuvos centre. Šiuo metu miestas yra Vilniaus apskrities Ukmergės rajono centras. Miestas įkurtas 1225 metais. XV a. gavo Magdeburgo miesto teises. 15 kvadratinių kilometrų plote gyvena 31000 gyventojų. Rajonas ribojasi su Širvintų, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Anykščių ir Molėtų rajonais.

Vanduo

Dėl užsitęsusių derybų su Danijos firmomis užsitęsė Ukmergės valymo įrenginių statyba, todėl jie buvo pabaigti ir pradėti eksploatuoti 1998 spalio mėnesį. Ukmergės nutekamojo vandens valymo įrenginiams statyti paskolą 2.5 milijonų JAV dolerių skyrė Danija. Iki šiol veikę mechaniniai valymo įrengimai buvo pasenę. Dabar mieste yrra apie 40 kilometrų fekalinės kanalizacijos tinklų ir apie 30 kilometrų vandentiekio tinklų. Visas šių tinklų vanduo patenka į naujuosius Ukmergės valymo įrengimus, kur yra biologiškai apvalomas ir išleidžiamas į Šventosios upę. Valymo įrengimai pašalina šviną, fosforą iki leistino kiekio.
Ukmergės valymo įrengimų pajėgumas sausros metu yra 9000 kubinių metrų per parą, o lietaus metu 12000 kubinių metrų per parą.
Jau 500 metrų žemiau valymo įrengimų Šventosios vanduo praktiškai tokios pat kokybės kaip ir prieš Ukmergę. Dar prieš porą metų vietos gyventojų pilamos šiukšlės smarkiai teršė Vilkmergės upelį, kuuris Ukmergėje įteka į Šventają. Šiuo metu ši tarša yra žymiai sumažėjusi, nes Vilkmergės krantai mieste visi pilnai išbetonuoti.
Teršiančiųjų medžiagų krūvis iš buitinių ir pramoninių nuotekų Lietuvos upių baseinuose, kg kvadratiniame kilometre 1990 m.

Upės baseinas BDS5 Neorganinis Neorganinis

azotas fosforas
Neris 1 018 147 13
Nemunas 716 124 18
Mūša 682 115 21
Nevėžis 194 190 39
Merkys 261 4.9 3.1
Nemunėlis 204 37 20
Šventoji 153 15 3.8
Bartuva 131 12 6.7
Venta 37 28 8.0
Jūra 90 23 6.0
Dubysa 37 17 2.5
Minija 35 6.4 3.2
Vidutinis krūvis 678 105 19

Kaip ma

atyti i lentelės Šventosios BDS 5-is kartus mažesnis už vidurkį, neorganinio azoto kiekis net 7-is kartus.
Ukmergė turi problemų su lietaus vandeniu, kadangi lietaus kanalizacijos vanduo tiesiai patenka į Šventają per 12 išleidžiamūjų vamzdžių.
iuo metu Ukmergėje dar veikia apie 40 įmonių. Dauguma jų turi purvo naftos gaudytuvus, dėl to į lietaus kanalizaciją patenkantis vanduo yra maksimaliai išvalomas. Vis dėlto dalis teršalų vis vien gali patekti tiesiai į Šventają. Šiuo metu naujai pastatytos degalinės iš savo teritorijos susemtą vandenį taip pat išvalo.
Miestas iuo metu naudoja dviejų vandenviečių vandenį. Viena jų yra pačiame mieste, kita Pailėje. Arteziniai šaltiniai yra spūdiniai t.y. fontanuojantys. Esminis gėlojo spūdinio vandens cheminės sudėties skirtumas nuo gruntinio ir pusiau spūdinio tas, kad jame praktiškai nėra nitratų. Tačiau amonio jame daugiau, nei minėtuose vandeninguose horizontuose: pllotai, kuriuose amonio koncentracija siekia ar viršija 1 mg/l, sudaro apie 20% respublikos teritorijos (3.25 pav.). Be to, jis telkiasi daugiausia vandeninguose horizontuose, palyginti gerai izoliuotose nuo žemės paviršiaus. Ten pat spūdiniame vandenyje didėja ir neoksiduotos organikos kiekis.
Be to įmonė “Linai” turi atskirą gręžinį ir naudoja vandenį savo reikmėms.
Lietaus vandens rūgštingumas Ukmergėje yra panašus kaip ir kituose miestuose (ph-4.7). (Jonava ph-5.1, Neringa ph-4.1)

Oras

Pastovus oro kokybės monitoringas atliekamas tik didžiuosiuose pramoniniuose miestuose. Ukmergė savo stacionarios monitoringo stoties neturi, todėl stebėjimai nėra atliekami dažnai.
Pagal ga

aliojančias nuostatas kiekvienai įmonei yra apskaičiuojamas leistinas imetamų medžiagų kiekis, kurio įmonės neturi viršyti.
Ukmergės mieste yra ta pati problema kaip ir daugelyje Lietuvos miestų – pramonės rajonas yra vakarinėje miesto dalyje, o tai reiškia, kad pučiant vėjui iš vakarų, (kuris Lietuvoje vyrauja), visi į orą išmesti teršalai kaliauja per miestą. Šiuo metu oro tarša mieste žymiai sumažėjusi dėl pramonės stagnacijos: daugelis įmonių bankrutuoja arba mažina gamybos apimtį. “Vienybės” išmetamų taršalų kiekis šiuo metu 5 kartus mažesnis negu 1989 metais. Ši gamykla be to turi galvaninius valymo įrengimus. Didžiausias Ukmergės oro teršėjas šiuo metu yra lengvieji automobiliai per metus išmetantys apie 250 tonų teršalų. Nedaug atsilieka Autobusų parkas – 201 tonų ,katilinė 177 tonos, “Gelžbetonis” 104 tonos, “Keliai” 87 tonos. “Ukmergės baldai”, ”Ukmergės statyba”, “Asfaltbetonis”, “Krumpliaratis” mažiau nei 100 tonų teršalų per metus. Šiuo metu Ukmergės įmonės į orą išmeta apie 20 procentų teršalų, palyginus su 1989 metais.
Tiriant Ukmergės karinio miestelio teritoriją buvo užfiksuotas gyvsidabrio židinys, kuris buvo likviduotas.

Palyginus su kitais didmiesčiais mieste automobilių skaičius dar nėra labai didelis, tačiau piko valandomis čia taip pat susidaro kamčiai, ypač miesto centre. Panevėžio – Vilniaus automagistralė ukmergiškių laimei nutiesta 3 kilometrai nuo miesto ribos, todėl labai didelės įtakos nedaro. Atšaka į Anykščius ir Uteną taip pat pasiekiama neįvažiavus į miestą. Kelias į Kauną eina per miesto centrą, tačiau yra padarytas apvažiavimas, kuris pr
rivalomas krovininiams automobiliams. Taip pat yra plentas į Kėdainius.
“Ukmergės autobusų parkas” dabar turi 40 autobusų, kurie yra pakankamai seni. Pagal išmetamų teršalų kiekį matyti, kad parkas išmeta vos ne tiek pat teršalų, kiek kitos mobiliosios transporto priemonės (lengvieji automobiliai).
Ukmergėje jaučiamas ne tik miestų įmonių taršos poveikis. Pučiant dažnam vakarų vėjui čia atneami teralai i Jonavos “Azoto”.
Miestas eksploatuoja sąvartyną, esantį 25 kilometrai nuo miesto.

Dirvožemis

Dažniausiai mažesni sunkiųjų metalų kiekiai pastebimi lengvesnės granulometrinės sudėties dirvožemiuose. Ukmergės rajone vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški priesmėlio dirvožemiai.

Sunkieji metalai skirtingos mechaninės sudėties dirvožemių humingajame sluoksnyje :
Dirvožemio Vidutiniai kiekiai mg/kg
mechaninė
sudėtis

Cr Cd Pb Ni Cu Zn Fe

Smėliai 6.6 0.35 9.5 6.7 4.2 23.7 5075
Priesmė-
liai 9.1 0.5 11.9 7.9 5.0 26.6 5890
Lengvi
priemoliai 10.9 0.66 13.3 10.0 6.5 31.9 7774
Sunkūs
priemoliai
ir moliai 17.2 0.62 16.1 16.5 9.5 49.3 11112

Rekreacija

Ukmergės centre yra parkas bei piliakalnis. Mieste palikta daug žalių plotų. Šventoji miestą skiria į senają ir naujają dalis. Miestiečiai pailsėti važiuoja prie Deltuvos, Kurėnų ežerų. Apie 3-4 kilometrai į rytus yra Dukstinos miškas, Pivonijos šilas.

Ivados

Palyginus su kitais Lietuvos miestais Ukmergėje urboekologinė situacija yra gera.
Teigiama:
1) Gerai ivystyta miesto kelių bei jų apvažiavimo sistema
2) 1998 pastatyti miesto biologinio valymo įrenginiai
3) Dėl sumažėjusios pramonės įmonių darbų apimties, sumažėjo išmetamų teršalų kiekis apie 4 kartus

Neigiama:
1) Lietaus kanalizacijos ieiga tiesiai į Šventają
2) Pramonės rajonas vakarinėje miesto dalyje

Leave a Comment