Triukšmo sklaidos mažinimo priemonių panaudojimo galimybės

TURINYS

ĮVADAS 2
1. AUTOTRANSPORTO IR GELEŽINKELIO KELIAMAS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI 3
1.1. Autotransporto keliamas triukšmas 4
1.2. Geležinkelio keliamas triukšmas 6
1.3. Transporto keliamo triukšmo mažinimo būdai 6
2. BUITINIŲ PRIETAISŲ SKLEIDŽIAMA ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ IR JOS MAŽINIMO
PRIEMONĖS 9
2.1. Elektromagnetinė spinduliuotė 9
2.2. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė 10
2.3. Elektromagnetinės spinduliuotės mažinimo priemonės 11
3. KOMPIUTERIŲ SKLEIDŽIAMI ELEKROMAGNETINIAI LAUKAI IR JŲ POVEIKIS ŽMOGUI 13
4. TRIUKŠMO IZOLIAVIMAS STATYBINĖSE KONSTRUKCIJOSE 16
5. APLINKOS MONITORINGAS 19
6. LYGIAVERTĖS DOZĖS GALIA PAŽEMIO ORE 23
7. RADIONUKLIDŲ MIGRACIJA APLINKOJE 25
8. SKAIČIAVIMAI 27
8.1. Bendro triukšmo lygio skaičiavimas 27
8.2. Triukšmo lygio gyvenamojo rajono pakraštyje skaičiavimas 28
8.3. Akustinio ekrano projektavimas 29
8.4. Garsą izoliuojantys gaubtai 30
IŠVADOS 32
NAUDOTA LITERATŪRA 34ĮVADAS
Kasdien į atmosferą išmetama daug nuodingų ir sveikatos sutrikimus sukeliančių medžiagų. Šis veiksmas turi terminą – tai „Ekologinė tarša“. Tačiau, išskyrus šįį faktą, yra dar vienas – fizinė tarša. Antruoju atveju į atmosferą neišmetamos nuodingos bei kitos medžiagos. Šios taršos faktorius yra tam tikri veiksniai. Jie gali būti keliami technikos ar kitokių daiktų veikimo metu ir veikti aplinkui esančius gyvus organizmus. Nuolatinis ir ilgą laiką trūkstantis šis poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl yra labai svarbu žinoti kas tai yra ir kaip nuo to galima apsisaugoti.
Prie šių veiksnių žmogaus organizmas gana greitai pripranta, todėl juos yra sunkiau pastebėti. Tarkim, jei jus esate vietoje, kur nuuo užteršto vandens jaučiasi nemalonus kvapas, ar jei prie važiojamos dalies, kur vyksta intensyvus eismas, jaučiasi išmetamųjų dūmų kvapas, jums tai dar ilgą laiką gali kelti nemalonų jausmą ir jus tiksliai žinosite jo atsiradimo priežastį. Bet jei jus nuolat veikia ne

edidelė vibracija, jus galiausiai prie jos priprantate ir vėliau jos galite nepastebėti. Jus galite toliau dirbti tą patį darbą ir neįtarti, kad viskas, ką jus darote, sukelia pavojų sveikatai. Todėl reikėtų žinoti apie tuos veiksnius tam, kad galėtumėte laiku juos pastebėti ir laiku sustabdyti jų neigiamą poveikį arba, bent jau, sumažinti trukmės laiką.
Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti fizinę taršą, jos atsiradimo šaltinius ir apsisaugojimo nuo jos priemones ir būdus. Tam yra atliekami triukšmo lygių skaičiavimai ir projektuojamos apsaugos nuo triukšmo priemonės: akustinis ekranas ir garsą izoliuojantys gaubtai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, skaičiavimo rezultatai ir brėžiniai.1. AUTOTRANSPORTO IR GELEŽINKELIO KELIAMAS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI
Svarbiausi išorinio triukšmo šaltiniai – tai įvairios transporto priemonės (automobiliai, lėktuvai, traukiniai), statybos technika (kompresoriai, betono mazguose veeikiančios maišyklės ir kt.), pramonės įmonės (šios skleidžia triukšmą esant blogai izoliuotiems cechams), komunaliniai statiniai ir įrenginiai (pvz., gatvėse ir aikštėse įrengti garsiakalbiai). Kaimo vietovėse didelį triukšmą (nuo 40 ir net iki 140 dB(A)) kelia traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika.
Mieste labiausiai triukšmauja aerodromuose kylantys ir tupiantys, virš gyvenamųjų rajonų skrendantys lėktuvai. Oro ir žemės transportas (lėktuvai, automobiliai, traukiniai ir kt.) miesto aplinkai yra pats žalingiausias, nes triukšmas nuolat sklinda visoje teritorijoje, nors ir nevienodai intensyviai įvairiu paros ar metų laiku.
Gyventojus pa
aprastai vargina ne tik gatvėse, bet ir prie gyvenamųjų namų įrengtose stovėjimo aikštelėse automobilių skleidžiamas triukšmas. Skirtingi triukšmo šaltiniai miestą prisodrina nevienodo intensyvumo garsų. Skiriami du triukšmo lygiai – foninis ir vietinis. Foninio triukšmo intensyvumas priklauso nuo visų garsą skleidžiančių šaltinių, vietinis – tik nuo pavienių. Mažėjant vietinio triukšmo lygiui, kartu mažėja ir foninis. Pagrindinis projektuotojų uždavinys, tvarkant ir projektuojant miestus, – sumažinti skirtumą tarp foninio ir vietinio triukšmo lygių. Triukšmo poveikis priklauso nuo triukšmo šaltinio, triukšmo sklidimo zonos ir jo veikiamo subjekto. Norint sumažinti žalingą triukšmo poveikį, būtina pakeisti triukšmo ir jo sklidimo zonos ypatybes. Kaip žinia, triukšmas nuo šaltinio koncentriškai sklinda į visas puses ir, nesutikdamas savo kelyje jokių kliūčių, palaipsniui slopsta. Kelyje pasitaikiusi kliūtis garso bangą išsklaido į atskiras sudedamąsias dalis, t.y. ji neapsaugo nuo triukšmo, tik sumažina jo lygį. [1]
Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės veiksnių. Didžiausi triukšmo šaltiniai yra:
 autotransporto triukšmas nuo gatvių ir sankryžų;
 autotransporto stovėjimo aikštelių triukšmas;
 geležinkelio linijų triukšmas;
 aviacinis triukšmas;
 lokalinių šaltinių (ventiliatorių, transformatorinių) triukšmas.1.1. Autotransporto keliamas triukšmas
Didžiąją miesto triukšmo dalį sukelia transportas. Transporto triukšmas kelia diskomfortą ne tik gyventojams, bet ir įvairių įstaigų darbuotojams, vaikams, moksleiviams, ypač ugdymo ir mokymosi patalpose bei poilsio teritorijose.
ES Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką (Green Paper on future noice policy) rašoma, kad apie 20 ES gy
yventojų, t.y. 80 mln., kenčia nuo sveikatai nepriimtino triukšmo. ES politika dėl triukšmo buvo nukreipta triukšmo emisijai mažinti rinkai tiekiamuose produktuose-antžeminėse transporto priemonėse, lėktuvuose, lauke veikiančiuose įrengimuose. Dėl to nuo 1970 m. sumažėjo naujų automobilių keliamas triukšmas. Deja, nepaisant šių pasiekimų, per 15 pastarųjų metų triukšmo įtaka gyventojams nesumažėjo, nes transporto priemonių eismo intensyvumas vis didėja.
Europos transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje (1999 m.) pažymėta, kad triukšmas dėl transporto priemonių eismo, trikdo miegą, sukelia bendravimo, mokymosi problemų. Stiprėja triukšmo įtaka formuojantis hipertenzijai ir išeminei širdies ligai. Naujausi moksliniai tyrinėjimai rodo, kad triukšmas kelia riziką sveikatai, kai jo lygis yra didesnis už 65 dB(A) dieną ir 55 dB(A) naktį.
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES , kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje.
Vilniuje išsamesnė transporto priemonių eismo keliamo triukšmo analizė buvo atlikta dar 1989m. Tuomet triukšmas ir atmosferos oro užterštumas buvo matuojamas 10-je gatvių 4-uose taškuose: prie gatvės važiuojamosios dalies, gyvenamojo namo teritorijoje gatvės ir kiemo pusėse, ir butuose. Daugeliui tirtų atvejų triukšmas viršijo tuo metu leistiną 65 dB(A) triukšmo lygį teritorijose ir leistiną 40 dB(A) lygį visuose butuose. Tyrimo išvadose buvo konstatuota nepalanki transporto įtaka gyvenamajai aplinkai tiek dėl triukšmo, tiek dėl oro taršos. [4]
Triukšmo pl
litimo modeliavimas miesto gatvėse ir prie jų esančiose teritorijose atliekamas pagal linijinio triukšmo šaltinio (transporto srautą) ir ploto triukšmo šaltinio (stovėjimo aikštelių) modelius.
Triukšmo plitimas teritorijoje nusakomas sudėtingomis empirinėmis lygtimis. Modeliuojant triukšmo plitimą teritorijoje turi būti atsižvelgiama į teritorijos reljefą , gatvių plotį, pastatų aukštingumą bei jų išdėstymą prie gatvės, atstumus tarp atskirų pastatų (“užstatymo perforacija”), teritorijos, virš kurios plinta triukšmas, dangą ir želdinius, kitus veiksnius.
Autotransporto kaip triukšmo šaltinio sukeliamo triukšmo lygis decibelais (dBA), pagal srautų sudėtį ir kitus papildomus veiksnius, nustatomas pagal formulę:
LAEKV = LASR7+LPATA1+LPATA2+LPATA4+LPATA5+
+LPATA6+LPATA7+LPATA8+LPATA9+LPATA10+LPATA11 (1.1)

Čia: LAEKV – suminis ekvivalentinis triukšmo lygis, dB(A);
LASR7 – ekvivalentinis triukšmo lygis 7,5 m atstumu nuo pirmosios eismo juostos, dB(A);
LPATA1 – pataisa atsižvelgiant į karbiuratorinių sunkvežimių ir autobusų procentą bendrame sraute;
LPATA2 – pataisa atsižvelgiant į sunkvežimių ir autobusų su dyzeliniais varikliais procentinę dalį transporto sraute;
LPATA4 – pataisa atsižvelgiant į srauto vidutinį greitį;
LPATA5 – pataisa atsižvelgiant į gatvės nuolydį;
LPATA6 –pataisa atsižvelgiant į skiriamosios juostos plotį;
LPATA7 – pataisa atsižvelgiant į dangos tipą;
LPATA8 – pataisa atsižvelgiant į dvipusį gatvės apstatymą;
LPATA9 – pataisa atsižvelgiant į vienpusį gatvės apstatymą;
LPATA10 – pataisa atsižvelgiant į motociklų procentinę dalį sraute;
LPATA11 – pataisa atsižvelgiant, ar srautas baigiasi nereguliuojama, reguliuojama šviesoforais ar koordinuotai reguliuojama sankryža.
Pataisų skaičiavimo formulės sudarytos eksperimentiniu būdu. Dėl intensyviai kintančios automobilių parko sudėties (mažėja buvusios SSSR gamybos automobilių), pataisų koeficientai periodiškai (kas 2 – 3 metai) turi būti koreguojami. [5]

1 lentelė. Autotransporto srauto triu.kšmo lygiai
Gatvių ir kelių kategorija Abipusio judėjimo juostų
skaičius važiuojamojoje dalyje Transporto srauto triukšmo
charakteristika, LAEKV, dB(A)
1. Greitkelis 6
8 86
87
2. Magistralinės gatvės, kaliai:
2.1. Miesto reikšmės:
2.1.1. nenutrūkstamo judėjimo 6
8 84
84
2.1.2. reguliuojamo judėjimo 4
6
4 81
82
81

1 lentelės pabaiga
2.2. Rajono reikšmės:
2.2.1. krovininio transporto keliai 6
2
4 82
79
81
2.3. Vietos reikšmės:
2.3.1. gyvenamųjų vietovių gatvės 4
2 73
75
2.3.2. pramoninių ir komunalinių sandėlių rajonų gatvės 2 79
[6]1.2. Geležinkelio keliamas triukšmas
Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių , stočių teritorijose.
Geležinkelio keliamas triukšmo lygis nustatomas atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą bei traukinių greitį:

LGEL = exp(AG1+BG1• ln(NTRAUK))+LPATGV (1.2)

Čia: LGEL – ekvivalentinis triukšmo lygis 7 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies, dBA;
AG1, BG1 – regresijos koeficientai;
NTRAUK – traukinių skaičius per valandą;
LPATGV – vidutinis traukinių greitis, km/h. [5]1.3. Transporto keliamo triukšmo mažinimo būdai
Triukšmas mechanizmuose kyla dėl jų atskirų dalių tamprių svyravimų. Atsižvelgiant į svyravimų kilimo priežastis, skiriamas mechaninės, aerodinaminės, hidrodinaminės ir ir elekromagnetinės kilmės triukšmas.
Triukšmo mažinimo būdai yra tokie:
 kilimo šaltinio triukšmo mažinimas;
 garso sugertis, absorbcija;
 garso izoliacija;
 aktyvus triukšmo mažinimas;
 organizacinės-administracinės priemonės;
 architektūrinės-statybinės priemonės;
 asmeninės apsaugos priemonės.
Radikaliausias apsaugos nuo triukšmo būdas – kilimo šaltinio triukšmo mažinimas. Tačiau jį realizuoti dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijos pakeitimų ne visada įmanoma. [3]
Garso izoliacija – tai garso, einančio per atitvaras, silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuo netriukšmingų atskirti statomos sienelės – ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai.
Labai intensyviam triukšmui slopinti naudojami sudėtingesnės formos dengiantieji transporto srautą ekranai (1 pav.), o pigesni ir dažniausiai statomi yra įvairių formų sienų tipų ekranai (2 pav.).

1 pav. Intensyvaus transporto triukšmo slopinimo ekranai

2 pav. Triukšmą slopinamieji ekranai
[2]

Garso absorbcija. Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Garsą absorbuojančios medžiagos ir konstrukcijos skirstomos į keturias grupes:
1. pluoštinės akytosios medžiagos: veltinis, vata, akustinis tinklas, stiklo vatos plokštės ir kt. Pluoštinės akytosios medžiagos, pritvirtintos prie kieto pagrindo, geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas. Jei tarp pagrindo ir medžiagos yra paliktas oro tarpas, sugeriamų dažnių juosta išsiplečia.
2. membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą, prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai. Krintant garso bangoms, lankstūs elementai virpa, atsiranda vidinė dalelių trintis, dėl to virpesių kinetinė energija virsta šilumine.
3. rezonansiniuose sugėrikliuose panaudotas Helmholco (Helmholtz) rezonatoriaus (tuščiaviduris indas, sujungtas siaura anga ar vamzdeliu su aplinka) veikimo principas. Paprastai vietoj šio rezonatoriaus naudojamos įvairiai perforuotos plokštės, tarp kurių ir pagrindo paliekamas oro tarpas.
4. kombinuotieji garso sugėrikliai, kurie turi aukščiau aprašytų konstrukcijų elementus. Kad būtų sugertos kuo įvairesnio dažnio garso bangos, pluoštinė akytoji medžiaga taip tvirtinama prie kieto pagrindo, kad tarp jų liktų oro tarpas. Parenkant absorbuojančią medžiagą, jos storį, konstrukciją, atsižvelgiama į tai, kokio dažnio bangos turi būti absorbuotos. [1]

2. BUITINIŲ PRIETAISŲ SKLEIDŽIAMA ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ IR JOS MAŽINIMO PRIEMONĖS2.1. Elektromagnetinė spinduliuotė
Elektromagnetinė spinduliuotė – tai elektrinio lauko virpesiai (susiję sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai), sklindantys erdvėje baigtiniu greičiu. Pagal bangos ilgį ir dažnį skirstoma į: nejonizuojančiąją (radijo, TV, optinės bangos) ir jonizuojančiąją (Rentgeno ir gama spinduliai).
Nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia gamtiniai ir technogeniniai šaltiniai. Pirmieji – tai kosmosas, atmosfera, elektriniai ir magnetiniai Žemės laukai; antrieji – žmogaus sukurti įrenginiai: radijo, televizijos stotys, elektroterminės krosnys ir pan.
Apskritai, nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmogui, kai energijos srautas intensyvus, yra šiluminis, o kai intensyvumas mažesnis, – nešiluminis. Veikiant šilumai, kyla kūno temperatūra, kinta baltyminės medžiagos. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė. Kadangi žmogaus organizme vyksta termoreguliacijos procesai, tai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik tam tikrą jos kiekį. Žmogus ilgiau pabuvęs elektromagnetiniame lauke, jaučia nuovargį, silpnumą, jam skauda galvą, dreba rankos, vargina bendras nervų sistemos sutrikimas, nemiga. Tačiau pailsėjus kelias dienas, tokia liguista organizmo būsena paprastai praeina. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui priklauso nuo elektrinio lauko įtampų, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje ir individualių žmogaus ypatybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija.
Jonizuojančiąja spinduliuote vadinama tokia spinduliuotė, kuriai veikiant, aplinkoje iš cheminių medžiagų atomų ir molekulių susidaro skirtingų krūvių dalelės – jonai, galintys sukelti radiacinius pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Tokia spinduliuotė skleidžiama savaime skylant atomo branduoliams. Skylant atomo branduoliams, spinduliuojamos alfa ir beta dalelės, gama ir Rentgeno spinduliai, neutronai ir kt.
Alfa dalelės sudarytos iš dviejų neutronų ir dviejų protonų. Dėl didelės masės jonizuoja daug atomų. Šias daleles sugeria drabužiai, popierius, netgi didesnis oro tarpas (jos ore lekia ne daugiau kaip 10 cm), tačiau dėl didelės jonizuojančios galios jos yra labai pavojingos, kai patenka į žmogaus organizmą įkvėpiant orą ar su maistu.
Beta dalelės – tai neutronų srautai. Jas sulaiko storoka knyga, storesnė kaip 1 cm organinio stiklo plokštė (jos ore lekia keletą metrų).
Neutronai – tai neutralios, neturinčios elektros krūvio dalelės. Neutronai stabiliuosius atomus gali paversti radioaktyviaisiais, dėl to yra ypač pavojingi. Apsisaugoti nuo neutronų poveikio labai sunku.
Gama ir Rentgeno spinduliai – tai labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurias spinduliuoja sužadinti atomų branduoliai išlėkus alfa arba beta dalelėms. Ore šie spinduliai sklinda šimtus metrų, lengvai prasiskverbia į gyvųjų organizmų audinius, perduodami energiją elektronams.
Skiriama gamtinė ir technogeninė jonizuojančioji spinduliuotė. Pirmoji – tai kosminė ir radioaktyviųjų žemės medžiagų spinduliuotės, antrąją skleidžia žmogaus sukurti šaltiniai – televizoriai, kompiuteriai, Rentgeno ir kt. medicininiai aparatai, atominės ir šiluminės elektrinės ir kt. [1]2.2. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė
Anot Lietuvos higienos instituto mokslinio darbuotojo doc. dr. Sauliaus Vainausko, elektromagnetinio lauko (EML) sąvoka apima daug įvairių reiškinių, tad ir matavimų yra įvairių, o EML poveikis žmogaus organizmui – kol kas diskusinis klausimas, nes atliktų tyrimų rezultatai vieni kitiems prieštarauja.
Nors manoma, kad namuose naudojamų buitinių prietaisų elektromagnetinis spinduliavimas nedaro žalos žmogaus sveikatai, vis gi vartotojai perspėjami, kad bet kuris buitinis elektrinis ar elektroninis prietaisas sukuria ir elektrinius, ir magnetinius kintamus laukus. Prietaiso elektros maitinimo laidas, įjungtas į rozetę, veikia kaip antena ir sukuria elektromagnetinį lauką, net jeigu prietaiso jungiklis neįjungtas. Todėl buitiniai prietaisai yra priskiriami veiksnių, lemiančių aplinkos taršą elektromagnetiniais laukais, grupei. Mokslinėje literatūroje toks reiškinys vadinamas elektrosmogu.
Elektromagnetinį spinduliavimą namuose galima sumažinti visus nenaudojamus prietaisus visiškai išjungus iš rozetės, o veikiančius pastačius atokiau. Tačiau įdomu, koks elektromagnetinės spinduliuotės fonas yra bute, jeigu ant greta stovinčio namo stogo – ne tik radijo ir televizijos, bet ir korinio radijo ryšio, kurio dėka galime kalbėtis mobiliojo ryšio telefonais, antenos?
Girdėta, kad bendrovės, besiruošiančios statyti korinio ryšio anteną, gaudami visų to namo gyventojų sutikimą, sumoka jiems ir pinigus. Įdomu, ar ne už galimą žalą? Ir kodėl, pro savo buto langą matant ant greta stovinčio namo stogo “mišką” antenų, niekas mūsų ir mūsų kaimynų neinformuoja apie elektromagnetinį spinduliavimą? Gal antenų eksploatacija vykdoma neskaidriai ir tele bei radijo įrenginius kontroliuojančios įstaigos turi ką slėpti? Kas liks kaltas, jeigu po dešimties metų sutrikus sveikatai, paaiškės, jog mūsų namai nėra saugūs ir ligos priežastis – elektromagnetiniai laukai, kuriuose ilgą laiką pro mūsų langą spinduliavo antenos? [7]
2 lentelė. Buitinių prietaisų elektromagnetinė spinduliuotė
Buitinis elektrinis įrenginys Elektrinis laukas, V/m Magnetinė indukcija, µT (mikroteslos)

Atstumas

30 cm 3 cm 30 cm 1 m
Spalvotas televizorius 60 2,5–50,0 0,04-2,0 0,01-0,15
Dulkių siurblys 50 200,0–800,0 2,0– 20,0 0,13–2,0
Lygintuvas 120 8,0– 30,0 0,12–0,30 0,10–0,03
Plaukų džiovintuvas 80 6,0–2000 0,01–7,0 0,01– 0,3
Šaldytuvas 120 0,5-1,7 0,01-025 <0.01
Liuminescencinė lempa 5 40-400 0,5-2 0,02-0,25
Mikrobangų krosnelė – 1-50 0,15–0,5 0,01-0,04
Skalbiamoji mašina 80 8-50 0,15–3,0 0,01-0,15
Kompiuteris – 0.5 – 30 < 0.01 –

Stiprių elektromagnetinių laukų šaltiniais buityje yra mikrobangų krosnelės, šaldytuvai su “be apledėjimo” sistema, elektrinės viryklės, televizoriai, kompiuteriai, mobilūs telefonai. Spinduliuote pasižymi kai kurių tipų apšildomos grindys, kai kurių tipų signalizacijos sistemos, elektros skirstymo skydeliai, elektros maitinimo kabeliai, transformatorinės pastotės ir kt. [8]2.3. Elektromagnetinės spinduliuotės mažinimo priemonės
Elektromagnetiniai laukai nevisada yra žmonėms nepavojingi, todėl reikia imtis priemonių tų laukų poveikiui sumažinti.
Labai veiksmingai nuo to poveikio saugo ekranai. Atsižvelgiant į elektromagnetinio lauko šaltinio galią ir bangų diapazoną, naudojami bangas sugeriantys (adsorbciniai) ir jas atspindintys ekranai: ištisiniai metaliniai, medvilniniai ir kt. Visi ekranai, išskyrus adsorbcinius, atspindi superaukštų dažnių energiją. Ekranuoti reikia spinduliavimo šaltinį. Ekranai daugiausiai daromi iš laidžių metalų: aliuminio, vario, žalvario.
Individualios apsaugos priemonės – tai kombinezonai, chalatai, akiniai. Kombinezonai ir chalatai siuvami iš trisluoksnio audinio: medvilninių išorinio ir vidinio sluoksnių bei vidurio – apsauginio – iš radiotechninio audinio su laidžiu tinkleliu. Akis nuo elektromagnetinės spinduliuotės saugo akiniai su padengtais alavo dioksidu (SnO2) stiklais.
Pasaulyje yra įteisinta jodo profilaktika – skydliaukės apsauga, t.y. toks jos įsotinimas stabiliuoju jodu, kad ji, įvykus AE avarijai, negalėtų pasisavinti radioaktyviojo spinduliavimo.
Apsaugos priemonės nuo pramonėje, medicinoje ir kitur naudojamų jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančių įrenginių bei prietaisų numatomos kiekvienu atveju atskirai pagal veikiančias taisykles ir normatyvus.
Paskelbus radiacijos pavojų būtina sandarinti langus, duris, ventiliacijos angas. Daugiau laiko reikia praleisti patalpose, nes namo arba rūsio sienos sugeria dalį jonizuojančios spinduliuotės. Jeigu būtina būti lauke, svarbu apsaugoti (polietilenu, skara, lietpalčiu ir kt.) visas kūno dalis, kad ant jų nepatektų radionuklidų. Vandens ir maisto atsargas saugoti sandariuose induose. Kategoriškai draudžiama vartoti pieną gyvulių, kurie ganėsi ganyklose, atvirame grunte augintas daržoves, kol jos nebus patikrintos. Patartina saugotis lietaus. [1]3. KOMPIUTERIŲ SKLEIDŽIAMI ELEKROMAGNETINIAI LAUKAI IR JŲ POVEIKIS ŽMOGUI
Šiuolaikinis kompiuteris – tai sudėtinga sistema, susidedanti iš keleto elektrinių ir radioelektroninių įrenginių su skirtingais fizikiniais veikimo principais. Paprasti elektriniai įrenginiai naudoja tokią įtampą, kokią gauna iš elektros tinklo (maitinimo šaltinio). Tuo tarpu sudėtingesni įrenginiai, pavyzdžiui, displėjus, savo funkcijoms vykdyti keičia maitinimo įtampos dažnį, lygį ir formą. Displėjaus veikimui reikalingi įvairūs dažniai, skirtingų formų elektros srovės (sinusinė, pjūklinė, stačiakampių impulsų), todėl aplink displėjų spinduliuojami plataus dažnių spektro elektromagnetiniai laukai.
Kompiuterizuota darbo vieta – tai patalpos dalis, kurioje stovi kompiuterinė įranga (sisteminis blokas, displėjus, klaviatūra) kartu su orgtechnine įranga (spausdintuvas, faksas, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai ir kt.) bei reikalinga buitine įranga (ventiliatorius, kondicionierius, stalinė lempa, elektrinis šildytuvas, elektros instaliaciniai laidai ir kt.) ir kurioje pastoviai visą darbo dieną ar jos dalį praleidžia darbuotojas.
Sąvokai “kompiuterizuota darbo vieta” priskiriamos ir mokomosios vietos displėjų salėse bei kompiuterių klasėse.
Kompiuterizuotose darbo vietose sąlyginai išskiriamos dvi elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių grupės:
1) laukai, kuriuos sukuria kompiuterinė įranga;
2) laukai, kuriuos sukuria kita darbo vietoje esanti įranga.
Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kaip ir tikrinant kompiuterinę techniką laboratorijoje, išskiriami du dažnių diapazonai, kuriuose atskirai nurodomi leistini elektromagnetinės spinduliuotės lygiai:
I dažnių diapazonas – 5 Hz – 2000 Hz. Šių dažnių elektromagnetinių laukų šaltiniais yra maitinimo blokas ir displėjaus kadrų skleistinės blokas.
II dažnių diapazonas – 2 kHz – 400 kHz. Šių dažnių elektromagnetinių laukų šaltiniais yra impulsinis maitinimo blokas ir displėjaus eilučių skleistinės blokas.
Paveiksluose parodyti displėjaus spinduliuojami elektriniai ir magnetiniai laukai. Elektrinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių eina į žemę (3 pav.). Magnetinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių užsidaro displėjuje (4 pav.).

3 pav. Elektrinis laukas 4 pav. Magnetinis laukas
[11]
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psicho-socialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darbas su video displėjais”, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. [10]
Žmogaus apsauga nuo kenksmingo elektromagnetinio lauko biologinio poveikio realizuojama trimis kryptimis:
1. Organizacinėmis priemonėmis.
2. Inžinerinėmis techninėmis priemonėmis.
3. Gydymo profilaktinėmis priemonėmis.
Organizacinėms priemonėms priskiriamos:
1) aparatūros darbo režimų organizavimas, užtikrinant spinduliavimo lygį, neviršijantį leistino ribinio;
2) darbo vietos ir darbo laiko apribojimas elektromagnetinių laukų zonoje.
Apsauga laiku taikoma tuomet, kai darbo vietoje nėra galimybės sumažinti spinduliavimo intensyvumo iki l.eistino lygio. Tada ribojamas darbo laikas.
Apsauga atstumu remiasi tuo, kad spinduliavimo intensyvumas mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo kvadratui. Šis būdas taikomas, kai negalima susilpninti elektromagnetinių laukų kitomis priemonėmis, o taip pat kai negalima apsisaugoti laiku.
Inžinerinės techninės apsaugos nuo elektromagnetinių laukų poveikio priemonės – tai šių laukų šaltinio ekranavimas (intensyvumo susilpninimas), kad laukų stipris darbo vietoje neviršytų leistino lygio, arba darbo vietos ekranavimas nuo EML šaltinio.
Ekranavimo principai ir ekranuojančios medžiagų savybės labai priklauso nuo elektromagnetinių laukų dažnio. [12]4. TRIUKŠMO IZOLIAVIMAS STATYBINĖSE KONSTRUKCIJOSE
Garsą izoliuojančios priemonės (5 pav.) – tai garsą izoliuojančios pertvaros 1, kabinos 2, gaubtai 3, akustiniai ekranai 4. Jas tikslinga naudoti tada, kai reikia gerokai sumažinti tiesioginio garso intensyvumą darbo vietoje.

5 pav. Garsą izoliuojančios priemonės mašinų gamybos įmonėje
Garsą izoliuojančios pertvaros. Tai sienos, perdengimai, stiklinės pertvaros, langai, durys ir kt. garsą izoliuojančių pertvarų skaičiavimas ir projektavimas atliekamas įvertinant reikalingą garso izoliaciją RR. Garso izoliacija sumažėja tų pertvarinių konstrukcijų, kuriose yra langų ir durų. Lyginant su sienomis, perdengimais, šių elementų mažas paviršinis tankis, be to, sunku užsandarinti tarpus. Net jei toks užsandarinimas ir numatytas, dėl apspaudimo ir išsidėvėjimo guminės tarpinės eksploatuojant sukietėja, įplyšta, todėl jų garsą izoliuojančios savybės labai sumažėja.
Įvairių veiksnių įtaka pertvaros garso izoliacijos savybėms
Matmenų ir tvirtinimo būdo įtaka. Didinant pertvaros storį, garso izoliacija visame dažnių diapazone, išskyrus frib, didėja dėl paviršinio tankio ir standumo didėjimo. Nagrinėjant vienodo paviršinio tankio dvi skirtingų matmenų pertvaras, garso izoliacija bus didesnė tos pertvaros, kurios plotas didesnis. Metalinių pertvarų tvirtinimas, pagal perimetrą naudojant gumines ar panašių medžiagų tarpines, garso izoliaciją padidina 3-4 dB, lyginant su standžiu tvirtinimu.
Standumo briaunų įtaka. Mažėjant atstumui tarp plieninio lakšto standumo briaunų garso izoliacija taip pat mažėja. Siekiant išvengti neigiamo efekto, rekomenduojama parinkti atstumą tarp standumo briaunų viena kryptimi ne mažesnį kaip 0,5 m, o jų aukštį daryti ne didesnį kaip 30 plokštės storių.
Kiaurymių ir plyšių įtaka. Jei kiaurymės skersmuo ar plyšio plotis didesnis nei garso bangos ilgis ore (esant dideliems dažniams), tai praėjusi garso energija proporcinga jų skerspjūvio plotui.
Jei kiaurymių matmenys mažesni nei garso bangos ilgis ore, garso izoliacija priklauso nuo jų tarpusavio padėties, formos, matmenų ir kitų veiksnių.
Esant tolygiam kiaurymių išsidėstymui, pertvaros garso izoliacija yra didesnė, nei kiaurymėms susikoncentravus vienoje vietoje arba kai pertvaroje yra viena didelė, tokio pat ploto, kiaurymė.
Pertvaros su plyšiu garso izoliacija labai priklauso nuo plyšio pločio ir gylio: didėjant pločiui, izoliacija mažėja; kuo didesnis plyšys (didesnio storio pertvara), tuo garso izoliacijos reikšmė didesnė.
Garsą izoliuojantys gaubtai. Garsą izoliuojančių gaubtų naudojimas tikslingas tais atvejais, kai įrenginio skleidžiamas triukšmo lygis tiriamame taške nors vienoje iš oktavinių juostų viršija leistiną daugiau kaip 5 dB, o visų kitų technologinių įrengimų triukšmo lygis toje pačioje oktavinėje juostoje (tame pačiame tiriamame taške) daugiau kaip 2 dB mažesnis nei leistinas.
Garsą izoliuojančių gaubtų naudojimas yra efektyvus, paprastas ir pigus triukšmo darbo vietose sumažinimo būdas. Didžiausias efektas gaunamas tada, kai gaubtas uždengia visą triukšmą skleidžiantį įrenginį. Gaubtai daromi nuimami, perskiriami, vientisos ar nevienalytės konstrukcijos, su stebėjimo langais, atidaromomis durimis, komunikacijų ir oro privedimo angomis.
Gaubtai gaminami iš lakštinių nedegių arba sunkiai degių medžiagų (plieno, duraliuminio, organinio stiklo, vanilo, gumos ir kt.). gaubtas neturi liestis su izoliuojamu įrenginiu, o technologinėms ir ventiliacinėms angoms reikia numatyti duslintuvus, sandariklius.
Akustiniai ekranai ir atitvarai. Ekranai naudojami gamybinėse patalpose darbo vietų apsaugai nuo įrengimų skleidžiamo tiesioginio triukšmo, taip pat gamyklos teritorijoje, siekiant sumažinti atviro šaltinio triukšmo poveikį administracinėms patalpoms ir šalia esantiems gyvenamiesiems rajonams. Triukšmo ekranavimas tikslingas tik tuo atveju, jei tiriamame taške ekranuojamo įrenginio tiesioginio triukšmo garso slėgio lygis (GSL) yra daug didesnis nei atspindėtas, o teritorijoje – jei ekranuojamas įrenginys skleidžia 10 dB didesnį GSL nei. kiti triukšmo šaltiniai.
Akustiniu požiūriu neįrengtose patalpose, kurių garso sugerties koeficientas mažas, triukšmo ekranavimas nėra efektyvus. Todėl ekranų naudojimas turi būti suderintas su patalpos (labiausiai lubų) akustine apdaila.
Dažniausiai naudojami plokšti ir U formos akustiniai ekranai iš standžių 1,5÷2 mm storio metalinių lakštų. Jie būtinai padengti garsą sugeriančios medžiagos (GSM) sluoksniu, nukreiptu į triukšmo šaltinį. Kai kuriais atvejais GSM sluoksniu padengiama ir priešinga ekrano pusė. GSM sluoksniui naudojamas stiklo ar bazalto plaušas. GSM sluoksnio storis – ne mažiau kaip 50 mm. Ekranai daromi stacionarūs ir perstumiami. Naudojant pastaruosius, plyšys tarp grindų ir ekrano turi būti minimalus. Linijiniai ekrano matmenys H ir l turi būti ne mažiau kaip tris kartus didesni už atitinkamus taršos šaltinio matmenis a ir b.
Akustiniai atitvarai – tai iš atskirų sekcijų – ekranų surinktos ir sujungtos konstrukcijos, skirtos triukšmingoms darbo vietoms ar technologinėms operacijoms izoliuoti. Visos sekcijos standžiai tvirtinamos prie grindų. Atitvarų garso izoliacija yra dvipusė, sudaryta iš GSM sluoksnių ir oro tarpo. Išorinė skydo pusė uždengta ištisine aliuminio lydinio plokšte, vidinė – perforuota plokštė.
Akustinė apdaila. Norint sumažinti triukšmą patalpose, kur yra triukšmo šaltinis ar „tyliose patalpose“, į kurias triukšmas patenka iš gretimų, „triukšmingų“ patalpų, galima naudoti garsą sugeriančias priemones (GSP). Tai įvairios apdailos iš GSM, taip pat pavieniai garsą absorbuojantys elementai, naudotini tik tais atvejais, kai tiriamajame taške triukšmo lygį būtina sumažinti 1-3 dB ne mažiau kaip trijose oktavinėse dažnių juostose arba 5 dB bent vienoje oktavinėje juostoje. Šių priemonių įdiegimas vadinamas akustine apdaila.
Akustinės apdailos įrengimo būtinybė gali iškilti tiek eksploatuojamoms patalpoms, tiek ir projektuojamiems objektams. [3]5. APLINKOS MONITORINGAS
Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.
Gamtinė aplinka – aplinka, kurią sudaro natūralūs ar antropogenizuoti gyvosios ir negyvosios gamtos elementai ir jų funkcinės sistemos.
Antropogeninis poveikis – žmogaus veiklos įtaka gamtinei aplinkai.
Pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai:
1) nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes;
3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms, visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms;
4) analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;
5) užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus.
Aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietiniu lygmeniu.
Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:
1) aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė;
2) natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių, ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;
3) fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jo įtaka gamtinei aplinkai;
4) gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).
Aplinkos monitoringo subjektai yra valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijos, ūkio subjektai, kiti asmenys, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.
Valstybinis aplinkos monitoringas
1. Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jis apima natūralias ir antropogeniškai veikiamas gamtines sistemas.
2. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos.
3. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Šią programą tvirtina Vyriausybė.
4. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai. Juos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
5. Aplinkos ministerija ir kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos pagal kompetenciją:
1) vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo programą ir kontroliuoja jos vykdymą;
2) kaupia ir saugo valstybinio aplinkos monitoringo duomenis, atlieka kompleksinę jų analizę, vertina gamtinės aplinkos pokyčius;
3) remdamasi valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, nustato aplinkosaugos priemones ir informuoja visuomenę apie gamtinės aplinkos būklę;
4) užtikrina aplinkos monitoringo kokybės kontrolę;
5) atstovauja Lietuvos Respublikai aplinkos monitoringo k.lausimais;
6) vykdo kitas su valstybiniu aplinkos monitoringu susijusias funkcijas.
Savivaldybių aplinkos monitoringas
1. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę.
2. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą, kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringo programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai. Šiuos nuostatus rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
3. Savivaldybių aplinkos monitoringo programa turi būti suderinta su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka ir patvirtinta savivaldybės tarybos.
4. Savivaldybės institucijos, organizuodamos ir vykdydamos savivaldybių aplinkos monitoringą, turi:
1) užtikrinti savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklės stebėjimus;
2) analizuoti ir vertinti turimus ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis;
3) vertinti ir prognozuoti gamtinės aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes;
4) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms.
5. Savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys, atitinkantys reikalavimus, keliamus valstybinio aplinkos monitoringo duomenims, Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka naudojami valstybinio aplinkos monitoringo tikslams.
Ūkio subjektų aplinkos monitoringas
1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą.
2. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programų turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Šiuos nuostatus rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa turi būti suderinta ir patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.
Aplinkos monitoringo kontrolė
1. Valstybinio aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, pagal kompetenciją kontroliuoja Aplinkos ministerija ir kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos.
2. Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
Aplinkos monitoringo tyrimų ir duomenų kokybės užtikrinimas
1. Aplinkos monitoringo vykdymui taikomi tyrimų ir matavimų metodai turi atitikti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
2. Laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus, turi turėti leidimus šiems matavimams ir tyrimams atlikti arba būti akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
3. Tyrimų ir matavimų kokybė turi būti užtikrinama diegiant tyrimų ir matavimų vadybos sistemas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus.
4. Monitoringo duomenų kokybė turi būti užtikrinama diegiant duomenų kokybės vadybos sistemas, ati.tinkančias teisės aktų reikalavimus.
Aplinkos monitoringo duomenų ir informacijos kaupimas ir saugojimas
1. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją pagal kompetenciją renka ir saugo Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos bei kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos arba jų įgaliotos institucijos Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.
2. Savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys ir informacija renkama ir saugoma Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.
3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys ir informacija renkama ir saugoma Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.
Aplinkos monitoringo informacijos pateikimas
1. Aplinkos monitoringo duomenys ir informacija valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijoms, kitiems asmenims teikiama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Aplinkos monitoringo informacija kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms teikiama įstatymų ir tarptautinių susitarimų nustatyta tvarka.
Aplinkos monitoringo finansavimas
1. Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Savivaldybių aplinkos monitoringas finansuojamas iš savivaldybių biudžeto lėšų.
3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą finansuoja ūkio subjektai savo lėšomis.
4. Aplinkos monitoringui finansuoti gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, programų ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Ginčų aplinkos monitoringo klausimais sprendimas
Ginčus aplinkos monitoringo klausimais sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.[13]6. LYGIAVERTĖS DOZĖS GALIA PAŽEMIO ORE
Aplinkoje yra natūralios ir dirbtines kilmes radionuklidu,kurie skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę ir sukuria lygiavertę dozes galią (LDG) pažemio ore. LDG pažemio ore lemia ne tik radionuklidų, esančių ore ir žemes paviršiuje, jonizuojančioji spinduliuotė, bet ir kosminė spinduliuotė. LDG pažemio ore, sukelta kosminės spinduliuotės, šiaurės pusrutulyje jūros lygyje yra 32 nSv•h– 1. Lygiavertės dozės galia – svarbus parametras, atspindintis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogui.
Gama spinduliuotės svorinis daugiklis lygus vienetui, taigi LDG pažemio ore tapati sugertosios dozės galiai. Nagrinėjamas LDG formavimasis pažemio ore šalia Lietuvos magistralių. Siekiama nustatyti, kiek ir kodėl LDG pažemio ore šalia magistralių skiriasi nuo LDG pažemio ore verčių regionuose, kuriuose driekiasi magistralės. Modeliuojant bandoma įvertinti asfalto dangos medžiagose esančių radionuklidų spinduliuotės įtaką LDG pažemio ore. Darbe nustatytosios LDG pažemio ore šalia magistralių vertės gali būti naudojamos kaip atskaitos sistemos vertės tiriant įvykius, susijusius su tose vietovėse padidėjusia tarša radioaktyviosiomis medžiagomis. Lyginant fonines ir po papildomos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis LDG vertes, įmanoma nustatyti taršos mastus.
Siekiama nustatyti pagrindines LDG kaitos šalia magistralių priežastis bei kitimo ribas. LDG pažemio ore šalia magistralių vertės nustatomos eksperimentiškai ir lyginamos su vidutinėmis vertėmis, būdingomis regionui. Tyrimai atlikti žiemą ir vasarą, todėl rezultatai rodo lygiavertės dozės galios vertės pažemio ore kaitą priklausomai nuo metų laiko.
LDG pažemio ore nustatyta šalia magistralių A6 Kaunas – Zarasai ir A11 Panevėžys – Šiauliai – Palanga. Tyrimų rezultatai palyginti su rezultatais, gautais kitose magistralėse. Matavimo vietovės parinktos skirtingų landšaftinių sąlygų. Toje pat vietoje matuojama bent tris kartus iš eilės. Nustatoma kiekvienos bandymų serijos LDG pažemio ore vidutinė vertė ir vidutinis kvadratinis nuokrypis. Matuojama gyvenviečių prieigose, taip pat skirtingo reljefo sąlygomis. Skersinį profilį sudaro 5 vietos, nuo važiuojamosios kelio dalies nutolusios 7,5; 20; 50; 100 ir 150 m atstumu. LDG pažemio ore matuota scintiliaciniu radiometru SRP-88 N. Prietaisas pritaikytas dirbti lauko sąlygomis, maitinamas elektros baterijomis, nešiojamasis. Pagrindiniai parametrai:
• energinis registracijos slenkstis – 30 keV;
• santykinė matavimų paklaida – 10 %;
• vieno matavimo laikas – 10 s;
• detektoriaus kristalo (NaJ (Tl)) matmenys – 25×40 mm.
Prietaisas patogus nepertraukiamam zondavimui, nes apie lygiavertės dozės galios kaitą galima spręsti pagal rodyklinį indikatorių, kuris nuolat reaguoja į jonizuojančiąją spinduliuotę aplinkoje. Tose vietose, kuriose LDG pažemio ore matavimo vertės buvo didžiausios, dirvožemio mėginiai paimti radiometriniams tyrimams. Dirvožemio mėginiai tirti Fizikos institute, o asfalto mėginiai – Radiacinės saugos centre.
LDG pažemio ore ekspedicijų metu matuota šalia magistralių 1 m atstumu nuo žemės paviršiaus. LDG pažemio ore lemia dirvožemyje esančių radionuklidų jonizuojančioji spinduliuotė.
Vidutinės LDG pažemio ore vertės magistralėse A6 ir A11 7,5 ir 20 m atstumais nuo asfalto su tam tikromis paklaidomis nesiskiria, bet kartu yra didesnes nei vertes, gautos išmatavus toliau nuo asfalto dangos. A6 magistralėje – žiemą 3 %, vasarą – 2 %, atitinkamai A11 magistralėje žiemą – 1 %, vasarą – 2 %.
Vidutinės LDG prie žemės paviršiaus vertės šalia magistralių priklausomai nuo atstumo iki asfalto dangos mažėja ir žiemą, ir vasarą. Didžiausioji vidutinė vertė nustatyta 7,5 m atstumu nuo asfalto.
Taigi dirvožemyje esančių radionuklidų gama spinduliuotė yra pagrindinė LDG pažemio ore susidarymo priežastis. [14]7. RADIONUKLIDŲ MIGRACIJA APLINKOJE
Radionuklidų migracijos aplinkoje pobūdį lemia jų nešiklių fizikinės ir cheminės savybės. Tirtos 137Cs, 90Sr, 239,240Pu, 241Am, 234U ir 238U fizikinės ir cheminės savybės atmosferos aerozolio bandiniuose, surinktuose pirmosiomis dienomis po Černobylio AE avarijos, po miškų gaisrų bei dulkių audrų Ukrainoje ir Baltarusijoje, taip pat branduolinės jėgainės 30 km zonos dirvožemyje. Analizei taikyti nuosekliosios ekstrakcijos metodai. Stebėta didelė radionuklidų savybių įvairovė. Daugiausiai vandenyje tirpaus 137Cs (iki 80%) buvo atmosferos aerozolio bandiniuose po miškų gaisrų stipriai užterštose radioaktyviomis medžiagomis vietovėse, o mažiausiai tirpios šio izotopo formos rastos dulkių audrų aerozolyje. 239,240Pu, 238Pu ir 241Am savybių tyrimas parodė, kad didžioji šių nuklidų dalis atmosferoje susieta su rūgštyje tirpia frakcija arba liekana (apie 90%). Černobylio AE apylinkių dirvožemyje daugiausiai 137Cs aptinkama liekanoje (80-90%). Didžioji dalis 90Sr (60-90%) taip pat susieta su liekana, tačiau kartu stebima didelė formų įvairovė skirtinguose dirvožemio sluoksniuose. Laboratoriniai radionuklidų tyrimai kaitinant dirvožemį parodė, kad esant 200-700oC temperatūrai didėja vandenyje tirpi bei apykaitinė 137Cs dalis. Taigi didėja šio cezio izotopo biologinis prieinamumas. Tačiau jau 900oC temperatūroje cezis pereina į fiksuotą molio mineraluose formą. Vertikalaus radioaktyviųjų medžiagų pasiskirstymo dirvožemyje tyrimas parodė, kad pasiskirstymo pobūdį lemia nuklidų cheminės formos. Dėl stipraus 137Cs ryšio su mineralais, stebima lėta šio izotopo migracija į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Didesnis judrumas būdingas 90Sr. 239,240Pu, 238Pu ryšiai su organine medžiaga bei oksidais ir 241Am su organine medžiaga rodo, kad negrįžtamos selektyvios sorbcijos reakcijos nulemia stiprų aktinoidų surišimą. Todėl Fe/Mn oksidai ir humininės rūgštys atlieka natūralaus barjero funkciją ir sumažina minėtų radionuklidų migracijos į gilesnius sluoksnius greitį. [15]
Radioaktyvios medžiagos yra žalingos vartotojo sveikatai. Dažnai ir dideliais kiekiais joms patenkant į organizmą, pažeidžiama ląstelių genetinė informaciją, ženkliai padidėja tikimybė mutacijoms atsirasti. Mutacijos skatina onkologinius susirgimus ir gali būti genetiškai paveldimos.
Patekusios į organizmą radioaktyvios dalelės perduoda savo energiją bei kitas sudedamąsias daleles ląstelėms atomų jonizacijos metu. Radionuklidai gali pažeisti ląstelės DNR, tačiau jei radionuklidų kiekis mažas, ląstelė gali sugebėti atstatyti pažeidimus. Kitu atveju ląstelė iš karto ar po kelių pasidalijimų žūva. Ląstelei žuvus esant mažam radionuklidų kiekiui, regeneracijos mechanizmas nepakinta ir žuvusios ląstelės vietoje atstatoma nauja ląstelė. Mažos radioaktyvių medžiagų dozės nesukelia didelių organizmo pokyčių, kadangi ląstelių atstatomasis mechanizmas gali kompensuoti žuvusias ląsteles. Tačiau į organizmą dideliais kiekiais ir dažnai patenkant radioaktyvioms medžiagoms, ląstelių žūva vis daugiau, organo funkcijos, o tuo pačiu ir regeneracinis mechanizmas sutrinka. Regeneracinis mechanizmas tampa nepilnas, dėl ko naujos ląstelės galutinai neišsivysto ir gali pradėti formuotis vėžinės ląstelės. Šie patologiniai procesai gali užtrukti ilgą laiko tarpą, o ląstelių pakitimai gali būti perduodami kaip genetiniai defektai sekančioms palikuonių kartoms. Radionuklidai pažeidžia organizmo genetinę informaciją, sukelia chromosomų aberacijas, įtakoja paveldimų mutacijų atsiradimą, slopina organizmo imuninę sistemą, skatina vėžinių ląstelių susidarymą bei navikų augimą.
Žemų radioaktyvių medžiagų dozių poveikis vartotojams sunkiai nustatomas, tačiau vidutinių dozių rizika sveikatai apskaičiuojama remiantis didelių dozių poveikiu. Radionuklidai įtakoja piktybinių auglių susidarymui įvairiuose organuose (skydliaukėje, kauluose, blužnyje, kepenyse, plaučiuose, inkstuose ir kt.). Jaučiami bendri simptomai, tokie kaip: galvos skausmas, depresija, miego sutrikimas, agresyvumas, nesugebėjimas susikoncentruot.i, emocinis disbalansas. [16]8. SKAIČIAVIMAI
Duota:
 Triukšmo šaltinių lygiai:
L1 = 93,5 dB; L2 = 93 dB; L3 = 92 dB; L4 = 91 dB; L5 = 90 dB.
 Garso dažnis f = 1000 Hz.
 1 m2 ploto gaubto sienelės masė A = 5 kg.
 Leistinas triukšmo lygis LTL = 35 dBA.
 Atstumas nuo triukšmo šaltinio iki gyvenamosios vietos l = 115 m.8.1. Bendro triukšmo lygio skaičiavimas
Kai yra keli triukšmo šaltiniai su skirtingais triukšmo lygiais, suminis triukšmo lygis nebus aritmetinė lygių suma. Norint apskaičiuoti bendrą triukšmo lygį, prie didesnio iš dviejų susumuojamų lygių pridedama pataisa ΔL. ΔL reikšmės pateikiamos 8.1 lentelėje.
8.1 lentelė. ΔL reikšmės
Dviejų šaltinių triukšmo lygių skirtumas, dBA 0 1 2 4 6 8 10
Dydis pridedamas prie triukšmo lygio, ΔL dBA 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0

Bendras triukšmo lygis iš dviejų triukšmo šaltinių bus:

, dBA (8.1)
Čia: L1 – didesnis iš dviejų sumuojamų triukšmo lygių;

ΔL – dydis pridedamas prie triukšmo lygio, dBA.

 Bendras triukšmo lygis iš pirmojo ir antrojo triukšmo šaltinių:
L1 = 93,5 dB,
L2 = 93 dB;
Dviejų šaltinių triukšmo lygių skirtumas:
L1 – L2 = 93,5 – 93 = 0,5 dB.
ΔL = 2,75 dBA.
L = 93,5 + 2,75 = 96,25 dBA.

 Bendras triukšmo lygis iš pirmoj, antrojo ir trečiojo triukšmo šaltinių:
L1 = 96,25 dB,
L2 = 92 dB;

Dviejų šaltinių triukšmo lygių skirtumas:
L1 – L2 = 96,25 – 92 = 4,25 dB.
ΔL = 1,44 dBA.
L = 96,25 + 1,44 = 97,69 dBA.

 Bendras triukšmo lygis iš pirmoj, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo triukšmo šaltinių:
L1 = 97,69 dB,
L2 = 91 dB.
Dviejų šaltinių triukšmo lygių skirtumas:
L1 – L2 = 97,69 – 91 = 6,69 dB.
ΔL = 0,83 dBA.
L = 97,69 + 0,83 = 98,52 dBA.

 Bendras triukšmo lygis iš visų triukšmo šaltinių:
L1 = 98,52 dB,
L2 = 90 dB.
Dviejų šaltinių triukšmo lygių skirtumas:
L1 – L2 = 98,52 – 90 = 8,52 dB.
ΔL = 0,37 dBA.
L = 98,52 + 0,37 = 98,89 dBA.

Bendras triukšmo lygis iš visų penkių triukšmo šaltinių yra LA = 98,89 dBA.8.2. Triukšmo lygio gyvenamojo rajono pakraštyje skaičiavimas
Garso slėgio lygis gyvenamojo rajono pakraštyje nuo vieno triukšmo šaltinio skaičiuojamas pagal formulę:

, dBA (8.2)
čia: Lp – triukšmo šaltinio oktavinis garso galingumo lygis, dBA;
R – trumpiausias atstumas nuo triukšmo šaltinio iki skaičiuojamo taško, R = 115 m;
F – triukšmo šaltinio kryptingumo veiksnys, F = 1;
K – garso susilpnėjimas atmosferoje, dBA/km.
LP = LA = 98,89 dBA.
Parametras K randamas iš 8.2 lentelės.
8.2 lentelė. Parametro K radimas
Geometriniai dažnių vidurkiai oktavinėse juostose, Hz 63 125 250 500 1000 2000 4000 8000
Triukšmo susilpnėjimas, dBA/km 0 0,7 1,5 3 6 12 24 48

Kadangi garso dažnis lygus 1000 Hz, tai triukšmo susilpnėjimas bus lygus K = 6 dBA/km.

Taigi garso slėgio lygis gyvenamojo rajono pakraštyje nuo vieno triukšmo šaltinio bus lygus:

= 65,02 dBA.
Apskaičiavau, kad garso slėgio lygis skleidžiamas iš gamyklos gyvenvietės pakraštyje yra 65,02 dBA, o leistinas garso slėgio lygis gyvenvietėje yra 35 dBA. Todėl tam, kad sumažinčiau garso slėgio lygį nuo 65,02 dBA iki 35 dBA, projektuoju akustinį ekraną.8.3. Akustinio ekrano projektavimas
Gyvenamųjų namų nuo triukšmo apsaugai naudojamas akustinis ekranas. Jie statomi tada, kai nėra galimybių sumažinti triukšmą pačiame jo šaltinyje. Akustiniai ekranai gaminami iš vientisų kietų lakštų ar skydų. Ekranai atspindi aukšto ar vidutinio dažnio garso bangas, o jo efektyvumas nustatomas pagal koeficientą K:

Čia: f – garso dažnis, f = 1000 Hz;

h – ekrano aukštis, m;

l – ekrano ilgis, m;

a – atstumas nuo ekrano iki triukšmo šaltinio, m;

b – atstumas nuo ekrano iki tos vietos, kur nustatomas ekrano efektyvumas, m.

Ekrano efektyvumas priklauso nuo koeficiento K, kurio reikšmės pateiktos 8.3 lentelėje.

8.3 lentelė. Ekrano efektyvumas K
K 0 0,5 1 1,5 2 3 4 5 7 10
Efektyvumas, dBA 5 8 11 13,5 15 18 20 22 25 30

Akustinis ekranas turi sulaikyti 30,02 dBA. Iš 8.4 lentelės gaunu, kad ekrano efektyvumo koeficientas K = 10. Žinant, koks turi būti ekrano efektyvumas, parenku jo matmenis taip, kad K reikšmė būtų lygi 10.

Parenku h = 7 m; l = 620 m; a = 35 m; b = 80 m, tuomet:

= 10.8.4. Garsą izoliuojantys gaubtai
Garsą izoliuojantys gaubtai būna stacionarūs, nuimamai, surenkami ir ištisiniai. Pagal formą jie gali būti stačiakampiai, cilindriniai, pusiau cilindriniai, sferiniai. Gaubtai gaminami iš metalo ir kitų lakštinių medžiagų. Iš vidaus gaubtai padengiami garsą sugeriančia medžiaga, kad sumažėtų gaubto viduje garso slėgio padidėjimas, atsirandantis garso bangoms atsispindint nuo gaubto sienelių.
Efektyvumas apskaičiuojamas pagal formulę:

, dBA (8.3)
čia: R – gaubto sienelių garso izoliacija, dBA;

α – vidutinis gaubto sienelių absorbcijos koeficientas, α = 0,72, nes gaubto sienelės padengtos stiklo audiniu.
Vieno sluoksnio gaubto sienelės garso izoliacija apskaičiuojama pagal formulę:

, dBA (8.4)
čia: A – 1 m2 ploto gaubto sienelės masė, A = 5 kg;

f – garso dažnis, f = 1000 Hz.

= 14 dBA.

Taigi vieno sluoksnio gaubto sienelės garso izoliacija bus lygi:

= 12,6 dBA.

Iš gautų rezultatų matome, kad naudojant gaubtą, kurio sienelės masė yra 5 kg, efektyvumas L = 12,6 dBA.IŠVADOS
1. Svarbiausi išorinio triukšmo šaltiniai – tai įvairios transporto priemonės, statybos technika, pramonės įmonės, komunaliniai statiniai ir įrenginiai. Kaimo vietovėse didelį triukšmą kelia traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika.
Triukšmo mažinimo būdai yra tokie:
 kilimo šaltinio triukšmo mažinimas;
 garso sugertis, absorbcija;
 garso izoliacija;
 aktyvus triukšmo mažinimas;
 organizacinės-administracinės priemonės;
 architektūrinės-statybinės priemonės;
 asmeninės apsaugos priemonės.
2. Stiprių elektromagnetinių laukų šaltiniais buityje yra mikrobangų krosnelės, šaldytuvai su “be apledėjimo” sistema, elektrinės viryklės, televizoriai, kompiuteriai, mobilūs telefonai. Spinduliuote pasižymi kai kurių tipų apšildomos grindys, kai kurių tipų signalizacijos sistemos, elektros skirstymo skydeliai, elektros maitinimo kabeliai, transformatorinės pastotės ir kt.
Labai veiksmingai nuo to poveikio saugo ekranai. Atsižvelgiant į elektromagnetinio lauko šaltinio galią ir bangų diapazoną, naudojami bangas sugeriantys (adsorbciniai) ir jas atspindintys ekranai: ištisiniai metaliniai, medvilniniai ir kt.
Individualios apsaugos priemonės – tai kombinezonai, chalatai, akiniai. Kombinezonai ir chalatai siuvami iš trisluoksnio audinio: medvilninių išorinio ir vidinio sluoksnių bei vidurio – apsauginio – iš radiotechninio audinio su laidžiu tinkleliu. Akis nuo elektromagnetinės spinduliuotės saugo akiniai su padengtais alavo dioksidu (SnO2) stiklais.
3. Kompiuterizuotose darbo vietose sąlyginai išskiriamos dvi elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių grupės:
1) laukai, kuriuos sukuria kompiuterinė įranga;
2) laukai, kuriuos sukuria kita darbo vietoje esanti įranga.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psicho-socialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.
4. Garsą izoliuojančios priemonės – tai garsą izoliuojančios pertvaros, kabinos, gaubtai, akustiniai ekranai. Jas tikslinga naudoti tada, kai reikia gerokai sumažinti tiesioginio garso intensyvumą darbo vietoje.
5. Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.
Aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietiniu lygmeniu.
6. Lygiavertės dozės galia (LDG) – svarbus parametras, atspindintis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogui. LDG pažemio ore lemia ne tik radionuklidų, esančių ore ir žemes paviršiuje, jonizuojančioji spinduliuotė, bet ir kosminė spinduliuotė.
Taigi dirvožemyje esančių radionuklidų gama spinduliuotė yra pagrindinė LDG pažemio ore susidarymo priežastis.
7. Radionuklidų migracijos aplinkoje pobūdį lemia jų nešiklių fizikinės ir cheminės savybės. Radioaktyvios medžiagos yra žalingos vartotojo sveikatai. Dažnai ir dideliais kiekiais joms patenkant į organizmą, pažeidžiama ląstelių genetinė informaciją, ženkliai padidėja tikimybė mutacijoms atsirasti. Mutacijos skatina onkologinius susirgimus ir gali būti genetiškai paveldimos.
Žemų radioaktyvių medžiagų dozių poveikis vartotojams sunkiai nustatomas, tačiau vidutinių dozių rizika sveikatai apskaičiuojama remiantis didelių dozių poveikiu. Radionuklidai įtakoja piktybinių auglių susidarymui įvairiuose organuose. Jaučiami bendri simptomai, tokie kaip: galvos skausmas, depresija, miego sutrikimas, agresyvumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, emocinis disbalansas.
8. a) Bendras triukšmo lygis iš visų penkių triukšmo šaltinių yra LA = 98,89 dBA.

b) Apskaičiavau, kad garso slėgio lygis skleidžiamas iš gamyklos gyvenvietės pakraštyje yra 65,02 dBA.

c) Akustinis ekranas turi sulaikyti 30,02 dBA. Parenku h = 7 m; l = 620 m; a = 35 m; b = 80 m, kad ekrano efektyvumo koeficie.ntas K būtų lygus 10.

d) Vieno sluoksnio gaubto sienelės garso izoliacija R = 14 dBA. Naudojant gaubtą, kurio sienelės masė yra 5 kg, jo efektyvumas L = 12,6 dBA.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Baltrėnas P., Lygis D., Mierauskas P., Oškinis V., Šimaitis R. Aplinkos apsauga. Vilnius: Enciklopedija, 1996. 287 p.
2. Kaulakys J. Fizinė technologinė aplinkos tarša. Vilnius: Technika, 1999. 100 p.
3. Rimovskis S., Ramonas Z. Apsauga nuo triukšmo. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 76 p.
Duomenys iš interneto:
4. Autotransporto ir geležinkelio keliamas triukšmas ir jo mažinimo būdai. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/transporto_priemon_eismas.htm
5. Autotransporto ir geležinkelio keliamas triukšmas ir jo mažinimo būdai. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/miestotvarka/11sk.pdf
6. Autotransporto ir geležinkelio keliamas triukšmas ir jo mažinimo būdai. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://vasc.sam.lt/miesto_triuksmas.pdf
7. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė ir jos mažinimo priemonės. 2007-03-20. Interneto prieiga:
http://www.ve.lt/?data=2002-10-30&rub=1065924812&id=1035908826
8. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė ir jos mažinimo priemonės. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://elektroklubas.masiokas.eu/ivairu/mikrobange.htm
9. Kompiuterių skleidžiami elektromagnetiniai laukai ir jų poveikis žmogui. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://kompirsveikata.lt/3_skyrius/3_4.html
10. Kompiuterių skleidžiami elektromagnetiniai laukai ir jų poveikis žmogui. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://kompirsveikata.lt/main1.html
11. Kompiuterių skleidžiami elektromagnetiniai laukai ir jų poveikis žmogui. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://kompirsveikata.lt/3_skyrius/3_3.html
12. Kompiuterių skleidžiami elektromagnetiniai laukai ir jų poveikis žmogui. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://kompirsveikata.lt/3_skyrius/3_6.html
13. Aplinkos monitoringas. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://skelbimas.lt/istatymai/aplinkos_monitoringo_istatymas.htm
14. Lygiavertė dozės galia pažemio ore. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://www.jeelm.vgtu.lt/upload/environ_zurn/jeem-3-9-butkus.pdf
15. Radionuklidų migracija aplinkoje. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://www.fi.lt/E&cp/21_3_4_liet/paper_6.htm
Radionuklidų migracija aplinkoje. 2007-03-20. Interneto prieiga: http://www.vet.lt/rvc/Grybu_radiacinio_uzterstumo_rizikos_ivertinimas_RVVIC_2005-11-03.doc

Leave a Comment