KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS REKREACINĖS ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA
Pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybės tyrimas
Darbą tikrino: Asist. Doc. V. Juška
Klaipėda, 2006 Turinys
Įvadas …………………………………………………………………………….. 3Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas ………………………………. 4Gamtinų sąlygų reikšmė miesto teritorijų tvarkymui…………………………………….. 6Miesto želdynų sisitemos svarba………………………………………………………………….. 7Želdinių reikšmė kovojant su akustiniu triukšmu…………………………………………… 8Atmosferos oras …………………………………………………………………. 10Geriamas vanduo …………………………………………………………………12Susisiekimo sistema ……………………………………………………………… 14Pėsčiųjų eismas gyvenamąjame rajone ir saugumas…………………………………….. 15Perspektyvos galimybės………………………………………………………………….………… 16Išvados…………………………………………………………………………… 17Pasiūlymai ………………………………………………………………………. 18Priedai ………………………………………………………………………… 19Literatūra………………………………………………………………….…………………………….. 23
Įvadas:
Darbo esmė: Ištirti pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę;Darbo objektas: Pietinė Klaipėda;Darbo tikslas: Ištirti pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę;Darbo uždaviniai: 1. Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas 2. Gamtinės sąlygos gyvenamojoje teritorijoje 3. Miesto želdynų sistema 4. Miesto susisiekimo erdvių panaudojimas 5. Saugumas miesteProblemos ištirtumas:Pietinė Klaipėda jaunas rajonas, tad yra mažai tirtas. Daug informacijosgalime rasti bendrajame plane.Tyrimo metodika:Rėmiausi “Miestotvarkos” vadovėliu. Pritaikiau surinktą informacijątiriamam objektui.Priemonės:Naudojausi pasirinkta literatūra, fotoaparatu, internetine medžiaga. Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas
Lietuvje miestams kurtis sąlygos susidarė X-XI a., kai ėmė formuotisfeodalinė santvarka. Tada amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės, prasidėjoreguliarūs prekių mainai. Klaipėda, kaip ir daugelis miestų išaugo pilių supriešpiliais vietovėse. Juose gyveno amatininkai ir pirkliai. Procesasgerokai paspartėjo kapitalistniu laikotarpiu, kai ėmė plėtotis pramonė.Geležinkelių tiesimas, prasidėjęs XIX a. Septintame dešimtmetyje, pramonėskūrimas ir vystymasisi ne tik skatinno senųjų ūkinių centrų plėtotę, bet irnaųjų atsiradimą. Kartu keitėsi miestų ir miestelių vaizdas. Miestuose ėmėryškėti industrinio peizažo bruožai: dideli pramonės pastatų masyvai,dūmtraukiai, geležinkelių zonų statiniai, sandėliai, vandentiekio bokštai.
Padaugėjo daugiabučių namų, prekybinių ir kitų istaigų, taigi labiauisiplėtė miestų centrinės dalys, padidėjo bendrasis pastatų tankis iraukštis.Didelę miestų raidai ir tolygiam jų tinklo kūrimui turėjo pirmoji 1962-1967m. parengta Lietuvos rajonų planavimo schema. Joje pateikti moksliškaipagrįsti tolygaus šalies pramonės objektų ir miestų bei miestelių augimo irišdėstymo principai.Šiuolaikinis miestas – tai ne tik gyvenamieji ir pramonės rajonai,sudėtingos transporto ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kurioježmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis.Miesto bendrųjų, specialųjų ir detaliųjų planų, jų rengimo metodikos,architektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestotvarkos objektų analizėliudija, kad neretai aplinkos kūrimo uždaviniai yra sprendžiaminesistemiškai, neatsižvelgiant į daugybę žmogaus veiklą toje aplinkoje,jos specifiką. Dėl to nukenčia žmogus, bendruomenė.Suvokiant miesto aplinką kaip sistemą, sąlygiškai ją galima suskirstyti įtris svarbiausius komponentus – posisitemius: socialinį (bendruomenę) ,anropologinį ( žmonių sukurtą) ir gamtinį (natūralųjį). Jie susiję irveikia vienas kitą, sudarydami visumą.Mieste galima skirti gyvenamąją, gamybinę, rekreacinę, komercinę ir kitasterpes. Kiekvienoje jų susidaro savita aplinka.Pietinėje Klaipėdos dalyje yra suformuota gyvenamoji ir komercinė beipramoninė terpės. Čia žmonės gyvena suskirstyti, dar nuo tarybinių laikųsistema, koperatyvais. Kiekveinas miegamasis rajonas turi savo pirmininkabei buhalteri, kurie rupinasi rajono aplinka ir ūkiniais reikalais.1960-1990 m buvo taikoma tokia gyvenamosios aplinkos struktūra: namų grupė-mikrorajonas-gyvenamasisi rajonas-gyvenamoji zona. Svarbiausias tokiosorganizacijos vienetas buvo mikrorajonas. Didelis mikrorajonas (8-12 tūkst.gyventojų), sujungdamas kasdieninio ir epizodinio aptarnavimo įstaigas,turėjo suformuoti jame palankų socialinį ir psichologinį klimatą. Tačiauįdiegus tokią gremėzdišką struktūrą, šio tikslo buvo nebuvo pasiekta.Priežaščių, kaip nurodo urbanistas doc, dr. P. Juškevičius, buvo daug:mikrorajonai ir rajonai apėmė pernelyg dideles teritorijas su labai dideliugyventojų skaičiumi; teikiamųjų paslaugų įvairovė čia buvo nedidelė; mažasdarbo vietų skaičius; sodų bendrijų populiarumas; garažų lengviesiemsautomobiliams atskyrimas; pakankamo kiekio pramogų vaikams bei suaugusiemsnebuvimas ir pan. Daugelis šių priežasčių ne vienijo, o atvirkščiai –skatino mikrorajono gyventojų separaciją. Tarybinių laikų klaida matoma irKlaipėdos miesto pietinėje dalyje. Šio metu vyrauja tos pačios problemos,kurias miesto savivaldybė bando spręsti.Šiandien, nekartodami tarybinio laikotarpio klaidų, turėtume kurtiintegruotą gyvenamąją aplinką, kur būsto visuma – butas, automobiliogaražas, sodas (poilsio vietos) – nebūtų išsklaidyta įvairiose miestodalyse. Ši aplinka turi būti riboto dydžio, kad joje tarp gyventojųvystytūsi kaimyniniai santykiai, kad gyventojai būtų pajėgūs šeimininkauti,prižiūrėti ir stebėti savo teritorią. Taigi ši aplinka turi būti nedidelė,turėti vizualiai griežtai prižiūrėtas ribas. Tai galėtų būti želdiniųjuostos, gyvatvorės ir pan. Kaip siūlo urbanistas prof. Z. Daunora, tokiupirminiu struktūriniu gyvenamosios teritorijos vienetu turėtų būtigyvenamųjų namų grupė, vienijama bendrai naudojamo kiemo ir kitų aplinkosobjektų. Kelių gyvenamųjų namų grupių junginys, į kurį įeitų vaikųįstaigos, bendros poilsio ir sporto aikštelės, želdiniai, privažuojamiejikeliai, lengvųjų mašinų laikymo vietos, laikytinas gyvenamuoju kompleksu.Urbanistas dr. P. Juškevičius siūlo neapriboti mieste gyvenamaisiaiskompleksais, o kelis jų jungti į nedidelius gyvenamuosius rajonus,turinčius 3-5 tūkst. gyventojų. Prie šių rajonų būtų prisišliejusiosbendrosios teritorijos paslaugų ir darbo įmonės, švietimo ir administravimoįstaigos, želdynai ir kiti struktūros elementai.Gyvenamajame rajone turėtų būti projektuojamos ne atskiros poilsioaikštelės, o viso rajono rekreacinis kompleksas su įranga ir želdynais, kurbūtų maksimaliai tenkinami rajono bendruomenės poreikiai. Jame turėtų būtipoilsio ir sporto aikštelės – namų grupėje, poilsio sodai – gyvenamajamekomplekse ir poilsio parkai – gyvenamajame rajone. O šie turėtų taptimiesto rekreacinės sistemos ir miesto želdynų sistemos sudėtine dalimi.Gamtinų sąlygų reikšmė miesto teritorijų tvarkymui
Miesto teritorijai tvarkyti, pastatams statyti, keliams tiesti, želdinamssodinti, aikštelėms ir kitiems inžinerinės įrangos elementams rengti labaisvarbios šios gamtinės sąlygos: topografinės, klimatinės, geologinės,hidrogeologinės, hidrografinės ir pan.Panagrinėsiu plačiau kelis pietinę Klaipėdą įtakojančius prieš tai minėtusveiksnius:Klimatinės sąlygos. Pajūrio rajonui būdingas saulėtumas. Maksimaliostemperatūros būna liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Vasaros vėsesnėsnei vidutiniškai Lietuvoje. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra +16,5o C.Sausio izoterma – 3o C. Didelę reikšmę turi jūra, šildoma jūrinės Golfosrovės, ir oro masių įsiveržimai iš Europos, Atlanto ir kitų pusių.Mažiausia apsinaiukusių dienų žiemą būna Klaipėdoje. Periodo be šalčiųtrukmė – 261. Sniego danga išsilaiko 67 dienų – mažiausiai visojeLietuvoje.Remiantis bendruoju miesto planu, kuriame teritorija suskirstytafunkcinėmis zonomis, įvertinamos vyraujančios vėjų kryptys ir jų stiprumas.Tvarkant teritoriją, vėjų poveikį galima reguliuoti atitinkamai formuojantreljefą, žymint gatves, važiavimo kelius, apželdinant teritoriją. Vėjųpasiskirstymas vaizduojamas vėjų rože. Mikroklimato savybės ypač svarbioskurortams. Todėl čia tiriama saulės radiacija, oro užterštumas ir pan.Gruntų įšalimas yra svarbus inžinerinių tinklų, kelių ir kitų miestostatinių projektavimui, statybai ir eksploatavimui. Įšalimo gylis priklausonuo daugelio veiksnių: oro temperatūros, vidutinės metinės gruntųtemperatūros, reljefo išgaubtumo formos, teritorijos statinių ir
apželdinimo, gruntų mineraloginės sudėties, drėgmės, šiluminių fizikiniųsavybių, sniego dangos storio ir jos susidarymo eigos. Kai sniegas valomas,paviršiai įšąla giliau. Nuvalius sniegą, po gatvių važiuojamąja dalimiįšalimo gylis Klaipėdoje siekia 1,5 m, Kaune-1,8 m, Vilniuje – 2,1 m. Taivienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį atsižvelgiama tvarkant teritoriją,žymint vidines gatves, rengiant inžinerinius tinklus, izoliuojantvamzdynus.Gamtinių sąlygų įvertinimas. Detaliuosuose planuose atrenkamasefektyviausias inžinerinės įrangos variantas – pagal teritorijos paskirtį,jos reglamentą ir apsaugą nuo pavojingų geologinių procesų. Šiuo požiūriupietinės Klaipėdos teritorija, remiantis normatyvais, priklauso palankiomsgamtinėms sąlygoms statyti ir įrengti teritoriją.Miesto želdynų sisitemos svarba
Medžių ir krūmų želdiniai būdingi mūsų miškingos šalies kraštovaizdžiui. Ištisais medynais, didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis susitelkę ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, pušys ir kiti medžiai nuo seno puošia mūsų miestus, kaimo gyvenvietes ir pavienes sodybas. Senų želdinių apsupti pastatai ir statiniai atrodo lyg natūraliai įaugę į kraštovaizdį, o plynoje vietoje įsikūrusios naujos gyvenvietės ar gyvenamieji rajonai atrodo nykiai ir skurdžiai.Želdynai kartu su statiniais sudaro miesto erdvės struktūrą, praturtinapastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria miesto atvirasžaliąsias erdves (parkus, skverus, rekreacines zonas ir pan.), miestoįvaizdį bei estetiką, jo ekologinį stabilumą, sudaro gyventojams gerassąlygas gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis.Tam mieste kuriama vientisa želdynų sistema. Naudojami esami gamtiniaiištekliai – želdiniai, miškai, upės ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantėsbei kitos vertingos gamtos teritorijos; išlaikomi užstatytųjų ir atvirųjų(žaliųjų) teritorijų, skirtų gyventojų poilsiui ir sveikatai, optimalūsploto santykiai, taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai;išsaugomi esami vertingi želdiniai, saugomos gamtinės teritorijos
įtraukiamos į miesto želdynų sistemą. Sistemoje turi būti sudaromosprielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamaieksploatuoti, saugoti nuo sunykimo ir pan.Želdinių poveikis aplinkos oro temperatūrai ir vertikaliųjų sroviųsusidarymui. Ypač didelę įtaką miesto klimatui turi saulės radiacija(saulės spinduliavimas). Jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo saulėsaukščio virš horizonto ir atmosferos skaidrumo (debesuotumas irdulkėtumas). Nuo saulės radiacijos poveikio oro temperatūra ir šilto orotrukmė įvairuose kraštuose būna skirtinga. Geriausios sąlygos poilsiuiatvirame lauke būna šiltuoju metų laiku, kai vidutinė oro temperatūraviršija 8-10o C ir išsilaiko ilgesnį laiko tarpą. Rekomenduojama želdynussodinti kiek galima didesnius. Žemesnė želdynų temperatūra turi poveikį iršalia esančių teritorijų oro temperatūrai.Dieną nuo labiau įkaitusių paviršių oras vertikaliomis srovėmis kyla įviršų, kartu nusinešdamas ir kenksmingas priemaišas (dujas, aerozolius,dulkes). Tuo metu į pakilusio oro vietą iš želdinių ateina vėsesnis irgrynesnis oras (4.6 pav.). Naktį želdiniai atvėsta lėčiau nei miesto mūraiir kelių dangos, todėl tada vyksta atvirkštinis procesas -iš miestoteritorijų oras sklinda į želdynus, o iš ten į aukštesnius atmosferossluoksnius. Šitaip vyksta periodiškas miesto teritorijų vėdinimas.Vertikaliųjų oro srautų susidarymą skatina ir vandens telkiniai, ežerai,upės ir jūros. Todėl gerai įrengtos miesto želdynų ir vandeninimo sistemossudaro sąlygas užstatytosioms miesto teritorijoms natūraliai vėdintis,švarinti oro baseiną ir gerinti mikroklimatą. Kai mieste vykstavertikalusis oro masių judėjimas, miesto parkai, priemiestinių zonų miškaitampa savotiškomis didžiulėmis „pritekėjimo kameromis”, per kurias gaivusir švarus oras iš aukštesniojo atmosferos sluoksnio patenka į užstatytąsiasmiesto teritorijas.[Paveikslėlis 1.][pic] 1 Pav.
Pietinėje Klaipėdoje vyrauja mišriosios paskirties (B.5 grupės) želdynai
(pagal klasifikavimo tvarką nustatyta). Mišriosios paskirties želdynų grupęsudaro: daugiabučių ir mažabučių pastatų kiemų želdynai, pramonėsteritorijų, visuomeninės paskirties, komercinių, infrastruktūros ir kitųteritorijų želdynai. Šios grupės želdynai pavadinti mišriosios paskirtiesželdynais, kadangi jie neturi aiškiai išreikštos vyraujančios paskirties, oatlieka keletą funkcijų (architektūrinę estetinę, rekreacinę, apsauginę irkt.). Mišriosios paskirties želdynai įeina į įvairias miesto funkcineszonas (gyvenamąsias, visuomenines, komercines, pramonės ir kt.), jie neturiatskirų savarankiškų teritorijų, todėl miestų bendruosiuose planuosenežymimi. Šie želdynai rodomi tiktai atskirų miesto dalių arba objektųdetaliuosiuose projektuose. Jų plotai nustatomi laikantis planuojamųjųobjektų projektavimo rekomenduojamųjų normų.Želdinių reikšmė kovojant su akustiniu triukšmu
Augant miestams, plečiantis pramonei, gausėjant transporto, vis labiauplečiasi ir akustinio triukšmo zonos. Automobilių transportas yradidžiausias akustinio triukšmo (toliau – triukšmo) šaltinis mieste. Jisskleidžia apie 80 % bendrojo triukšmo. Vietinės reikšmės gatvėje (7 matstumu) triukšmo lygis būna 75 dBA, kelių eismo juostų greitkelyje – 85dBA, oro uoste kylant reaktyviniam lėktuvui (60 m atstumu) -120 dBA, sportoaikštelėse žaidimų metu 65-75 dBA, garsaus pašnekesio metu -60 dBA ir pan.Triukšmas blogai veikia visą žmogaus organizmą, bet labiausiai -klausosanalizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Akustinistriukšmas – tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, galintisukelti sveikatai nepalankius ir kenksmingus padarinius.Triukšmo problemą mieste tenka spręsti urbanistinėmis, techninėmis iradminist racinėmis priemonėmis bei naudojant želdinius. Želdiniai sulaikoir sugeria triukšmą tarsi filtras. Pavyzdžiui, 500 Hz dažnio garso bangos,patekusios į medžių arba krūmų lajas, susiduria su akustine kliūtimi, nuokurios atsimuša apie 32 % garso energijos, o kita dalis – 68 % susigeria,nes įvairiomis kryptimis orientuoti lapai išsklaido garso bangas, o
elastingi lapkočiai silpnina garso bangų energiją. Želdiniai geriausiaislopina aukštojo dažnio garsus. Norint želdiniais sumažinti didelįtriukšmą, reikia įrengti kelias 10-25 m pločio apsaugines juostas, kuriųtarpuose siūloma užsėti gazoną. Tokios juostų sistemos triukšmo slopinimo,efektyvumas skaičiuojamas specialiomis formulėmis. Triukšmo slopinimojuostoms geriausiai tinka aukšti, tankūs ir smulkialapiai medžiai beikrūmai, tokie kaip paprastasis skirpstas, paprastasis skroblas, paprastasisbukas, grakščioji, sidabrinė ir mažalapė liepa, paprastasis lazdynas,skėstašakė slyva, vienapies-tė gudobelė, raudonoji sedula, dygioji slyva,totorinis sausmedis, paprastasis ligustras, kalninis serbentas ir kt.Rekomenduojama sodinti ir spygliuočius medžius, nes jie slopina triukšmą iržiemą, nors jų garso slopinimo efektyvumas, palyginti su lapuočių, yramažesnis. Pietinėje Klaipėdoje yra įrengta prie pagrindinių gatvių triukšmąsulaikančių gyvųjų zonų arba apsauginės garso nepraleidžiančios sienos.Tačiau pietinėje Klaipėdoje želdynių juosta yra trūkinėjanti. Todėltriukšmas labiau pasiekiamas daugiabučių gyvenojam, kurie gyvena netolipagrindinių gatvių.Atmosferos oras
Klaipėdos miestas augantis pramoninis miestas-uostas, jame daugiau kaip 60stambių įmonių. Vyraujančios pramonės šakos: energetika, baldų gamyba,medžio apdirbimas, laivų remontas. Kuršių marių ir Baltijos jūrospakrantėje sukoncentruotos pagrindinės miesto pramonės įmonės ir gamyklosbei valstybinis jūrų uostas, AB “Baltijos laivų statykla”, dvi naftosįmonės ir kt.Uostamiesčio meteorologinės sąlygos visumoje yra palankios teršalųišsisklaidymui. Dažnai pučiantis stiprokas įvairių krypčių vėjas, iškritękrituliai lietaus bei sniego pavidalu, neleidžia kenksmingoms priemaišomskauptis pažeminiame atmosferos sluoksnyje. Paskutinių metų laikotarpyjeilgesnių periodų, kada vyravo silpnas vėjas, rūkas, štilius, ir dėl kogalėjo padidėti kenksmingų medžiagų koncentracijos atmosferos ore,
Klaipėdoje nebuvo pastebėta.Aplinkos Ministerijos (AM) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentoduomenimis paskutiniame dešimtmetyje iš stacionarų teršimo šaltinių įatmosferą pateko vis mažiau visų nustatomų kenksmingų priemaišų. [ 2 pav.][pic] 2 pav.
Visa tai turėjo įtakos uostamiesčio oro kokybei. AM Klaipėdos regionoaplinkos apsaugos departamento duomenimis, 1991 metais iš įmonių įatmosferą pateko 13 916 tonų teršalų, o tuo tarpu 2000 metais – 5614 t/m.Nagrinėjant teršalų emisiją pagal, atskirus teršalus, galima išskirtitokias pagrindines teršiančias medžiagas: kietosios dalelės, sierosdioksidas, azoto oksidai, anglies monoksidas. Klaipėdos mieste, kaip irkituose didžiuosiuose miestuose, stacionarūs šaltiniai į atmosferą išmetadaugiausia sieros dioksido.Didžiausią įtaką miesto taršai iš stacionarių šaltinių turi energetinisūkis, t.y. katilinės. Katilinių tarša sudaro 67 % visų miesto atmosferosteršalų. Deginant mazutą vyksta CO, SO2, NOX ir mazuto pelenų, vanadžiopentoksido emisijos. Deginant dyzelinį kurą, akmens anglį – CO, SO2, NOX irkietų dalelių. Metalų suvirinimo ir pjaustymo darbai yra šaltiniai, kurieteršia aplinką SO2, NOX ir mangano oksidais. Medienos dulkės susidaroapdirbant medieną, o formaldehidas išsiskiria atliekant dažymo, klijavimodarbus medienos produkcijos gamyboje.Miesto oro kokybė taip pat labai priklauso nuo mobilių taršos šaltinių.Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera. Palygintisu elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingųmedžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai neįmanomasugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą. Atmosferos oro taršaautomobilių deginiais itin ryški didelių miestų centruose.Už pietinės Klaipėdos dalies yra kelios chemijos gamyklos bei Dumpių valymoįrenginiai. Vyraujant Šiaurės vakarų, kartais ir pietiniam vėjuj gyventojaipajunta nemolonius kvapus. Ypač juntami kvapai šiltuoju metų laiku.
Geriamas vanduo
Klaipėdos mieste gyventojai geria vandenį iš trijų vandenviečių (apie 98%
gyventojų). Ilgus metus Klaipėdos miestą geriamuoju vandeniu aprūpindavo 1– oji ir 2 – oji vandenvietės, kurios pumpavo vandenį iš giliai slūgsančio(250 – 300 m) vandeningo horizonto. Siekiant padengti geriamojo vandensdeficitą įkurta 3 – oji vandenvietė, iš kurios dabar vandenį gauna didžiojiKlaipėdos miesto gyventojų dalis. Atskirų vandenviečių vandens kokybėskiriasi.Apibendrinant fizines vandenviečių vandens savybes galima pasakyti, kadvisų trijų vandenviečių vandens temperatūra dešimties metų laikotarpyjesvyravo apie 140C. Tačiau 2000 metais matuojant III vandenvietėstemperatūrą, pastebėta, kad ji sumažėjo iki 9,60C. Ph reakcija daugumojeatvejų fiksuojama arti neutralios. 2000 metais I vandenvietės vandens Phreakcija buvo 7,75, II- os – 7,82; III – os – 7,95. Pagal spalvingumą,padidėjusiu spalvingumu išsiskiria III vandenvietės vanduo, kadangi jameyra daugiau organinių medžiagų, kurios ir nulemia vandens spalvą.Vertinant mikroelementų koncentracijas geriamame vandenyje, svarbusgyventojų sveikatai geriamo vandens komponentas yra fluoras. Žmogausorganizmui būtinas fluoras, jis reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, kurisutrinka trūkstant arba esant jo pertekliui. Pagrindinis fluoro šaltinisyra geriamasis vanduo. Jei žmogus gauna nepakankamą fluoro kiekį, yrarizika susirgti dantų kariesu, o per didelis (virš 1.5 mg/l) fluoro kiekisgali sąlygoti dantų fluorozę. Dantims fluoridai yra ypač reikšmingi jųformavimosi metu – dygstant nuolatiniams dantims (5 – 7 metų amžiauslaikotarpiu). Optimali fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra 0.7 –1.2 mg/l. SP AB “Klaipėdos vanduo” laboratorijos duomenimis, fluoro kiekiaitrijose miesto vandenvietėse yra skirtingi. [ 3 pav.][pic]
3 pav.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centre geriamojo vandens programinėpriežiūra nevykdoma. Vanduo ištyrimui atrenkamas iš eksploatacijaipriduodamų objektų vidaus ir lauko tinklų, įmonių, išsiimančių arpratęsiančių leidimus – higienos pasus, bei pagal vartotojų skundus irpageidavimus.2000 m. vandens cheminių rodiklių nustatymui ištirti 85 bandiniai, iš jų 34– uose (t. y. 40 % ) rastas padidintas cheminių medžiagų kiekis. Iš HN24 :
1998 “Geriamasis vanduo” neatitikusių bandinių daugiausia bandiniųneatitiko pagal kvapą ir laisvo liekamojo chloro koncentraciją (19bandinių, tai sudaro 47,5 % neatitikusių bandinių), 15 – oje rastaspadidintas nitritų kiekis (37,5 % ) 10 – geležies koncentracija ir spalva(25,0 %) . Pavieniais atvejais nustatytos padidintos amoniako, mangano,chloridų koncentracijos.Mikrobiologiniai rodikliai ištirti 218 geriamojo vandens bandinių, taršarasta tik 3 bandiniuose (t. y. 1,4 % ). Iš šių tyrimų negalima spręsti apiegyventojams teikiamo geriamojo vandens kokybę, nes dalis bandinių, atrinktųiš eksploatacijai priduodamų objektų tinklų, rodo nepakankamai tinklųpraplovimą po chloravimo.Geriamojo vandens kokybės kontrolei būtina programinė priežiūra.Susisiekimo sistema
Susisiekimo sistemos funkcionavimas, jo pasekmės ir kaina – tai visuma,galin ti apibūdinti susisiekimo kokybę. Kokybė gali būti: normatyvinė(kokybės rodikliai nustatyti valstybės, savivaldybės); visuotinaipripažintų rodiklių visuma; planuojamoji – bendrojo ar specialiojo planųtam tikram laikotarpiui nustatyti kokybės rodikliai. Jeigu esamossusisiekimo sistemos kokybės rodikliai atitinka vienokią ar kitokią kokybėssampratą, problemų nėra. Tokiu atveju minimalus tikslas formuluojamas kaipnoras išlaikyti esamą būklę vienokį ar kitokį periodą. Praktiškai problemųbūna visada, ir dažniausiai jų aštrumas ar dydis priklauso nuo to, kaip irkokiais rodikliais apibūdinama kokybė, t. y. priklauso nuo susitarimo, kadafunkcionavimas yra kokybiškas, o kada ne.Svarbaiusios motorizuoto eismo gatvės pietinėje Klaipėdoje [žiurėti priedąmiesto žemėlapį]:A kategorija: greitojo eismo gatvė ( Statybininkų pr., Baltijos pr.,Jūrininkų pr.): ilgiems ir pastoviems miesto vidaus ryšiams bei ryšiams suužmiesčiu, tranzitiniam eismui; greitam ir intensyviam eismui; maksimaliaiizoliuota nuo gretimo (svarbiausia, gyvenamųjų namų) užstatymo; gatvė vienmotorizuotų transporto priemonių eismui.B kategorija: pagrindinė gatvė (Taikos pr., Šilutės pl., Smiltelės): susisiekimui tarp miesto funkciniųzonų, rajonų, didžiųjų transporto stočių, ryšiams su užmiesčio keliais;intensyviam eismui;
C kategorija: aptarnavimo gatvė: miesto funkcinė ir kompozicinė ašis,miesto vidaus trumpiems ir vidutiniams ryšiams; lėtam ir įvairausintensyvumo eismui; susisiekimo erdvė pereina į užstatytą erdvę; visų rūšiųtransporto priemonių, pėsčiųjų, dviračių eismui; žmonių bendravimui,pasivaikščiojimui.D kategorija: pagalbinė gatvė, viešojo susisiekimo gatvė, ramaus eismogatvė, parko gatvė (kelias), pėsčiųjų gatvė, akligatvis, skersgatvis.Susisiekimo sisitema gerai išvystyta. Išvystitas transpotro tinklas.Nedideli atstumai. Pėsčiųjų eismas gyvenamąjame rajone ir saugumasGyvenamojo rajono plano projekte pėsčiųjų eismo klausimai yra neatskiriamafunkcinio zonavimo, erdvinės užstatymo kompozicijos, aplinkos formavimo,teritorijos tvarkymo ir transporto organizavimo sistemos dalis.Pagrindiniai pėsčiųjų keliai ir aikštės jungia viešąsias įstaigas,gyvenamuosius namus, poilsio vietas. Kartu tai judrios, funkciniu požiūriusvarbios susisiekimo arterijos, atskirtos nuo transporto, kad būtų išvengtaeismo nelaimių.Kad gyvenimo sąlygos būtų patogesnės ir saugesnės, labai svarbu gyvenamojomikrorajono viduje atskirti transporto ir pėsčiųjų srautus. Tada būtųišspręsta aktualiausia urbanistinė ir socialinė saugaus eismo problema.Šiuo metu eismas atskiriamas daugiausia teritoriškai (vienojehorizontalioje plokštumoje): transportas nukreipiamas vienais keliais, opėstieji kita, savarankiška takų sistema. Tačiau šitaip suplanavus rajoną,negalima visiškai išvengti eismo įvykių su pėsčiaisiais. Tūkstančiaigyventojų kasdien naudojasi keleiviniu transportu, vežasi nusipirktasprekes. Maršrutinio transporto stotelių trauka yra didesnė už bet kuriųrajono viešųjų įstaigų trauką. Taigi pėstiesiems būtina pereiti permagistralinių gatvių važiuojamąsias dalis, todėl neišvengiamos ir avarijos.Ypač nesaugu tose magistralinėse gatvėse, kurias pėsčiųjų srautai kertadaugelyje vietų.Taip pat ne saugu automobilių stovėjimo aikštelėse. Nors gyvenamųjų rajonų
viduje autoavarijų mažiau, gatvėse, kur daug pėsčiųjų, reikia įrengtipožemines perėjas (erdvinis arba vertikalusis eismo atskyrimo metodas) arbabūtina nuolat reguliuoti eismą vieno lygio perėjose. Kad perėjų reikėtųkiek galima mažiau, taikytini tam tikri teritorinio eismo nukreipimoprincipai, specialioji vidaus kelių sistema, specialieji funkcinio irstatybinio zonavimo būdai. Gyvenamosios teritorijos užstatymo projektesprendžiami ir ramybės zonų rajono viduje kūrimo klausimai.Vakarų Europos šalyse daugiaaukščiai gyvenamieji namai statomi su išėjimodurimis į abi namo puses. Iš vienos namo pusės nutiesiami transportokeliukai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, iš kitos – pėsčiųjųtakai, nuo transporto izoliuo ta poilsio zona. Mūsų šalies masinės statybostipiniai gyvenamieji namai yra su išorinėmis durimis tik į vieną pusę.Kadangi būtina leisti transporto priemonėms privažiuoti prie laiptinių nedidesniu kaip 60 m atstumu, tenka jungti transporto ir pėsčiųjų judėjimokelius. Tada vaikštoma prievažų keliukais, prie kurių rengiamos vaikųžaidimo, poilsio bei ūkinės aikštelės. Nors transporto eismas vidauskiemuose ir neintensyvus, juose nemažai stovinčių automobilių. Todėlvisavertėmis poilsio zonomis tokių mikrorajonų vidaus teritorijų vadintinegalima. Mūsų šalies miestų planuotojai pagrįstai susirūpinę, kaippanaudoti urbanistikai „manevringesnius” tipinius pastatus, tačiau kol kasnėra tokių tipinių projektų, todėl pėsčiųjų ir transporto eismą pavykstaatskirti tik iš dalies. Pavyzdžiui, bet kuriame tipiško tarybinio palikimoišlanavimo daugiabutyje visiškai nėra tinkamų erdvių ir saugių sąlygų vaikųaktyviam poilsiui. Neneigiu, bandyta suderinti važuojamąją dalį,autotransporto stovėjimo aišteles, žaidimų aikšteles, tačiau visų šiųerdvių ribos smarkiai kertasi ir neatitinka jokių normatyvini standartų.Kad gyvenamasis rajonas funkcionuotų, ypač svarbu tinkamai išdėstytiviešųjų centrų, įstaigų, maršrutinio transporto stoteles, lengvųjųautomobilių stovėjimo aikšteles ir sujungti jas pėsčiųjų takais. Galimiįvairūs planavimo variantai. Visais atvejais įstaigos statomos arčiau prietransporto stotelių, nes, kaip rodo praktika, rajono centre lankosi svečiaiiš viso miesto, o gyventojams patogu užsukti grįžtant iš kelionės viešuojutransportu. Centras gali būti plėtojamas lygiagrečiai su magistralinegatve. Pėsčiųjų srautai koncentruojami prie neintensyvaus transporto eismogatvės, kuria kursuoja maršrutinis keleivių transportas. Schemojepavaizduotas planavimo atvejis, primenantis tradicinį, kai visuomeninėsįstaigos išdėstomos prie magistralinės gatvės. Skirtumas toks, kadpagrindiniai fasadai atgręžti į gyvenamojo masyvo pusę, į palyginti ramiągatvę. Dažnai centras su įstaigomis išdėstytas prie magistralinei gatveistatmenos pėsčiųjų alėjos. Rajoną aptarnaujantis maršrutinis transportasnukreiptas pagrindine (rajono reikšmės) gatve.Nors ir labai gerai suplanuotas gyvenamasis rajonas ar jo centras, visiškaiišvengti avarinių situacijų yra neįmanoma. Pėstieji vaikšto įvairiausiomiskryptimis ir tik dalį jų pavyksta nukreipti į visai saugias pėsčiųjųalėjas. Vidaus kelius pėstieji kerta įvairiose vietose. Suprantama, eismasjuose neregųliuojamas. Tačiau rajoną galima taip suplanuoti, kad nebūtų perdaug intensyvaus transporto eismo. Nereguliuojamas pėsčiųjų eismas darpakankamai saugus, kai transporto srautas ne didesnis kaip 350 auto/h ir,norint pereiti gatvę, nereikia laukti ilgiau kaip 22 sekundes. Minėtosiossąlygos susidaro, kai vienu kelių naudojasi ne per didelis gyventojųskaičius. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į rajono automobilizacijoslygį.Perspektyvos galimybės
Pietinė Klaipėdos dalies paskitis – gyevenamoji. Čia yra perspektyvų kurtigyvenamųj rajonų kvartalus. Teip pat perspektyvu kurti prekybos centrus,nors jų pietinėje Klpaipėdoje netrūksta (žr. Priedą). Šiais metais
planuojama pastatyti kelis gyvenamuosius daugiabučius namus.Išvados
• Teikama pakankamai visuomeninių paslaugų (prekybos centrų tinklas išlėtotas); • Pakankamo kiekio pramogų vaikams bei suaugusiems nebuvimas; • Klaipėdos teritorija, remiantis normatyvais, priklauso palankioms gamtinėms sąlygoms statyti ir įrengti teritoriją. • Gerai įrengtos miesto želdynų ir vandeninimo sistemos sudaro sąlygas užstatytosioms miesto teritorijoms natūraliai vėdintis, švarinti oro baseiną ir gerinti mikroklimatą; • Atmosferos oras pietinėje Klaipėdoje yra patenkinamos kokybės. Yra daug taršos šaltinių; • Susisiekimo sisitema gerai išvystyta; • Išvystitas transpotro tinklas; • Mažos gyvenamosios ir poilsinės erdvės; • Didelės perspektyvos vystyti rekreacinę veiklą; • Mažas darbo vietų skaičius; • Garažų lengviesiems automobiliams atskyrimas; • Želdynai sudaro puikų estetinį miesto vaizdą [žr. priedą]; • Želdynai kartu su statiniais sudaro miesto erdvės struktūrą, praturtina pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria miesto atviras žaliąsias erdves, miesto įvaizdį bei estetiką, jo ekologinį stabilumą, sudaro gyventojams geras sąlygas gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis; • Žemesnė želdynų temperatūra turi poveikį ir šalia esančių teritorijų oro temperatūrai; • Mažai rekreacinių zonų; • Siauras gyvenamųjų kiemų tinklas; • Vandens kokybė patenkinama;
Pasiūlymai
1. Kurti integruotą gyvenamąją aplinką, kur būsto visuma – butas, automobilio garažas, sodas (poilsio vietos) – nebūtų išsklaidyta įvairiose miesto dalyse; 2. Sistemoje turi būti sudaromos prielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamai eksploatuoti, saugoti nuo sunykimo ir pan; 3. Rekomenduojama želdynus sodinti kiek galima didesnius; 4. Norint želdiniais sumažinti didelį triukšmą pagrindinėse gatvėse, reikia įrengti kelias 10-25 m pločio apsaugines juostas, kurių tarpuose siūloma užsėti gazoną. 5. Pėsčiųjų srautai koncentruojami prie neintensyvaus transporto eismo gatvės, kuria kursuoja maršrutinis keleivių transportas. 6. Sudaryti tinkamas sąlygas aktyviai rekreacijai; 7. Pastatyti pietinės Kalipėdos dalyje rekreacinį kompleksą.
8. Paruošti Kuršių marių pakrantės iki III-ios vandenvietės teritorijos detalųjį planą sporto, vandens turizmo ir mėgėjiškos žūklės bazių statybai. (tai numatyta bendrąjame plane); 9. Užpildyti gyvenamųjų namų kvartalais atviras zonas.Priedai
[pic] Sutartiniai ženklai|Ribos |Teritorijos || | ||[pic] |[pic] ||- valstybių sienos |- užstatytos || |teritorijos ||[pic] | ||- apskričių ribos |[pic] || |- miškai, parkai, ||[pic] |krūmynai ||- savivaldybių | ||ribos |[pic] || |- sodai, uogynai ||[pic] | ||- parkų, rezervatų |[pic] ||ribos |- pastatai || | || |[pic] ||Keliai, |- kapinės ||geležinkeliai | || |[pic] ||[pic] |- karjerai ||- greitkeliai | || |[pic] ||[pic] |- pelkės ||- geležinkeliai | || | ||[pic] |Vandens telkiniai ||- keliai su danga | || |[pic] ||[pic] |- upės ||- gatvės | || |[pic] ||[pic] |- ežerai, tvenkiniai ||- lauko ir miško | ||keliai | || | |
Literatūra 1. Miškinis, Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis, 1991; 2. M. Burinskienė, V. Adomavičius ir tt. „Miestotvaka“, VGTU, 2003 m; 3. Bučas. J. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas, Technologijos. – 2001; 4. Klaipėdos rajono savivaldybė Kalipėdos miesto bendrasis planas; 5. Interneto medžiaga: a) http://www.klaipeda.aps.lt/apie.html; b) www.klaipeda.aps.lt/docs/BP_konc.doc.