Nelaimingi atsitikimai darbe

ĮVADAS

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus darbuotojo sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad darbuotojas netenka darbingumo bent vienai dienai arba miršta.
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 tūkstančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam.
Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) paakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, nuostato lengvų,
sunkių nelaimingų atsitikimų darbe,sukėlusių darbuotojo mirtį tyrimo,apskaitos,tyrimo
dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe
tyrimu, nagrinėjimo tvarką. šių nuostatų privalo laikytis visos įmonės,įstaigos
organizacijos, fiziniai asmenys, samdantys kitus fizinius asmenis.

Tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, įvykius vykdant tarnybines pareigas LR
valstybinės darbo inspekcijos, inspektoriai gali būti kviečiami dalyvauti kaip specialistai.

2

Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys

Sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įttakos nelaimingam
atsitikimui darbe, ar jį lėmusios lengvas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per 7
darbo dienos nuo nelaimingo įvykio. Darbdavys -kur įvyko nelaimingas atsitikimas
privalo darbo vietą ir įrengimus išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo
darbo metu. Pakeitimai gali būti tik tuo at

tveju, jeigu kiltų pavojus aplinkiniams, tačiau
kas buvo iki pakeitimų, turi būti nufotografuota ar nufilmuota ir raštu įforminta.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta, jog lengvus
nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu patvirtinta dvišalė komisija,
sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo, o sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus
darbe-darbo inspektorius. Nelaimingo atsitikimo sunkumo laipsnis nustatomas pagal
sunkių traumų kvalifikacinius požymius.Esant abejonių, ar nelaimingo atsitikimo darbe
metu darbuotojo sužalojimas yra priskiriamas prie sunkių, nedelsiant sužinoma asmens
sveikatos priežiūros įstaigoje.

Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 7, o sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe- per 15 darbo dienų nuo įvykio dienos.
Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistas ir asmens sveikatos
priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs profesinę ligą. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatus įttariamas profesinės ligos priežastys turi būti ištiriamos per 30 darbo
dienų nuo pranešimo apie profesinę ligą užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos
teritoriniame skyriuje. Ne vėliu kai per 2 mėnesius nuo profesinės ligos priežasčių
ištyrimo akto gavimo darbo medicinos gydytojas ištiria asmenį, įtariamą sergantį
profesine liga, ir nustato (arba nenustato) profesinės ligos diagnozę.

Reiškinys ar visumos reiškinių dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą
poveikį sveikatai.

Nustatyti, ar darbuotojas turi profesinį pasirengimą darbui,ar gali atlikti pavestą
darbą.

Nustatyti,ar nukentėjusysis nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

3

Išnagrinėti duomenis apie nu

ukentėjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo, o
jeigu reikia – asmens, kurio veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe,
instruktavimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu, susipažinti su šių
priemonių priežiūra ( remontas, bandymas ir t.t) iki nelaimingo atsitikimo darbe ištirti,
kad atitiktų jų gamintojo techninių dokumentų, darbuotojų saugos ir sveikatos normų,
kitų teisės aktų reikalavimus.

Apžiūrėti įvykio vietą ar įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar asmenys
aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyti jų efektyvumą.Visais atvejais nukentėjusio asmens darbingumo netekimo koeficientą nustatoValstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija. O ,, Sodros „ teritorinis skyrius,nagrinėdamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, nagrinėja jam pateiktus nelaimingo atsitikimo tyrimo ar profesinės ligos
patvirtinimo aktus, prie jų pridėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pažyma apie traumos
sunkumą, darbo sąlygų higieninę charakteristiką bei kitus dokumentus, kuriuose yra
duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl
nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar
profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20
darbo dienų nuo paskutinio šiam sprendimui priimti reikiamo dokumento gavimo.
Žinotina tai, jog nelaimingus atsitikimus darbe, kurių metu miršta 3 ir daugiau
darbuotojų, taip pat ūmių profesinių ligų, dėl kurių miršta tiek pat darbuotojų, atvejus
visada tiria atitinkamos komisijos. Anksčiau nurodyti šių įvykių ištyrimo terminai, esant
motyvuotoms priežastims, gali būti pr
ratęsti apibrėžtam laikotarpiui (profesinių ligų atveju
– ne ilgiau kaip20 darbo dienų).

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Dirbantis žmogus niekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Traumos sužaloja žmogų ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus. Tokio pobūdžio traumos dažnai būna ypač pavojingos. Pavyzdžiui elektros srovė (fizinis pavojingas veiksnys) sutrikdo širdies ir kvėpavimo sistemas ir žmogus staiga miršta. taip gali atsitikti ir esant neuro – psichiniam persitempimui (psichofizinis pavojingas veiksnys). Dėl to sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, išsivysto kraujagyslių spazmai, gali ištikti širdies raumens infarktas ir įvykti staigi mirtis.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.
Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įp

pareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.
Už nesuteikimą būtinos ir neatidėliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalbą galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Statistika

Statistikos departamento duomenimis, 2004 metų pabaigoje buvo įregistruota 8440 veikiančių įmonių, kurios sudaro 11,7 proc. visų užregistruotų veikiančių įmonių šalyje. Jose dirba 15 proc. visų dirbančiųjų (apdraustųjų) šalyje. 2004 metais apdirbamosios pramonės įmonėse įvyko 966 nelaimingi atsitikimi darbe (16 mirtinų, 48 sunkūs, 902 lengvi), kurie sudaro 36 proc. visų įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe (18 proc. mirtinų, 28 proc. sunkių, 38 proc. lengvų). Palyginti su 2003 metais, 4 proc. visų, 5 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo, o sunkių 1 atveju (2 proc.), mirtinų 5 atvejais (24 proc.) Daugiausia visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko medienos apdorojimo (30,2 proc.), metalo apdorojimo (23,7 proc.), sunkių – medienos apdorojimo (54,2 proc.), metalo apdorojimo (11,9 proc.), o mirtinų – maisto ir gėrimų (31,2 proc.) pramonės įmonėse sumažėjo. Daugiausia visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko medienos apdorojimo (30,2 proc.), metalo apdorojimo (23,7 proc.), sunkių – medienos apdorojimo (54,2 proc.), metalo apdorojimo (11,9 proc.), o mirtinų – maisto ir gėrimų (31,2 proc.) pramonės įmonėse.

Apdirbamosios pramonės įmonėse įvyko 13 proc. visų, 33 proc. sunkių ir 50 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dėl galvos traumų. 26,4 proc. nelaimių dėl veikiančių įrenginių, mechanizmų, 75 proc. susiję su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu, o tai galima teigti, kad prastas rizikos vertinimas bei nepakankama vidinė kontrolė.
Iš visų nustatytų pažeidimų 11 procentų sudaro pažeidimai instruktuojant darbuotojus (įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, – 23 proc., kuriose dirba 10 – 49 darbuotojai, – 51 proc., kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, – 26 proc.), 9 proc. aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, – 21 proc., kuriose dirba 10 – 49 darbuotojai, – 52 proc., kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, – 27 proc.), po 8 proc. – mokant ir atestuojant darbuotojus bei dėl darbo priemonių būklės, 4 proc. – dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, 3 proc. – dėl darbo vietos įrengimo, 2 proc. – dėl gamybinės buities patalpų įrengimo.
Dėl norminių aktų reikalavimų neatitikimo buvo sustabdyti darbai 52 įmonėse (padaliniuose), uždrausta naudoti 77 darbo priemones 42 įmonėse, uždrausta naudoti 38 potencialiai pavojingas darbo priemones 22 įmonėse, sustabdyti darbai 94 darbo vietose.

12

Nelaimingo atsitikimo darbe suskirstymas

• lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
• sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
• nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau  mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.
Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas.
Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu:
• nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;
• nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

6

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe

Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu jis pajėgia), ir asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai apie nelaimingą atsitikimą darbe. Darbdaviai turi informuoti darbuotojus apie jų pareigą nedelsiant pranešti jiems apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo.Darbdaviai, padalinių vadovai privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos ir kitokios pagalbos suteikimą, o prireikus nugabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe ar mirties darbe, įvykusios dėl darbuotojo sveikatos būklės, tyrimą.Padalinio vadovas privalo nedelsdamas pranešti darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, profesinei sąjungai, darbuotojų atstovui apie nelaimingus atsitikimus darbe.Apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbe ar pakeliui į darbą/iš darbo, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe (vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais sunkių traumų klasifikaciniais požymiais), taip pat apie tai, kad darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys privalo nedelsdamas pranešti pagal pranešimo apie nelaimingą atsitikimą formą.

7

Turinys
1. Įvadas..............................2
2. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys............................3
3. Pirmoji pagalba , įvykus nelaimingam atsitikimui darbe....................5
4. Nelamingo atsitikimo darbe suskirstymas..........................6
5. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe.........................7
6. Vadovu veiksmai įvykus stambiai gamybiniai avarijai.....................8
7. Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija ...........................10
8. Statistika..............................12
9. Literatūra..............................13

Vadovų veiksmai įvykus stambiai gamybiniai avarijai

Gamybinių avarijų padarinių šalinimu, gaisrų gesinimu ,žmonių ir materialių vertybių gelbėjimu ir pan. Rūpinasi specialiai paruoštos ir gerai techniškai aprūpintos civilinės saugos pajėgos. Tačiau visas žinias apie susidariusį pavojų pirmiausia gauna įmonės, gamyklos vadovas. Jis , įvertinęs padėti ,priima sprendimus apie reikiamus ir neatidėliotinus veiksmus: nuo ko pradėti, kam pranešti , kokia reikalinga papildoma pagalba ir t.t.Vadovas atsako ir už visų pajėgų valdymą, jų tinkamą panaudojimą, patikslina jų uždavinius,informuoja CSD regioninį skyrių ir savivaldybę apie nelaimės pobūdį , mąstą, keliamą grėsmę įmonei , gamyklai , darbuotojams be aplinkiniams gyventojams.

Dažniausiai avarijos kyla dėl techninių priežasčių,technologinio proceso pažeidimų , saugaus darbo taisyklių nepaisymo ,taip pat ir dėl paprasčiausio abejingumo , nepakankamo darbuotojų pasirengimo ir dėlto daroma klaidų .Jų metu į aplinką gali išsiveržti radioaktyviosios ir cheminės nuodingosios medžiagos, įvykti sprogimai, neretai lydimi gaisrų. Tokios avarijos dažnos gamyklose, naudojančiose ar gaminančiose SVNM. Tai gali būti ir avarijos komunalinio ūkio sistemoje: statinių griuvimas, avarijos vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiuose. Be to, gaisrai ir sprogimai gamyklose, kuro bazėse ir pan.

Retkarčiais gamybines avarijas gali sukelti ir gamtos reiškiniai: žemės drebėjimas , viesulas, sūkurys, potvyniai, didelis iškritusio sniego kiekis ar apledėjimas. Avarijos gali būti ir diversinio, kenkėjiško pobūdžio, pavyzdžiui,pastaruoju metu padažnėję padegimai, sprogimai ir pan.

Įvykus gamybiniai avarijai ,labai svarbu nustatyti tikrą padėtį, gresiančio pavojaus mastą, perspėti darbuotojus bei aplinkinių rajonų gyventojus ir skubiai imtis vadovauti avarijos ribojimo bei jos šalinimo ir žmonių gelbėjimo darbams.Visa tai daro įmonių, gamyklų vadovai.

Vadovų veiksmai priklauso nuo to, keliomis pamainomis dirba gamykla ir kokiu paros laiku įvyko avarija.Lengviau pašalinti avariją ir vadovauti, jeigu ji įvyko darbo metu. Jeigu avarija įvyko antrosios ar trečiosios pamainos metu, vadovauti jos šalinimui sunkiau, nes visi atsakingi asmenys ar specialistai būna gamykloje. Dar sudėtingiau, kai avarija įvyksta naktį ( kai nedirba gamykla ir kai visos pajėgos taip pat būna ne daro vietose ). Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau duoti pirmuosius nurodymus telefonu.

Bendriems vadovo veiksmams apibrėžti, įvykus avarijai, gali būti sudarytas algoritmas. Tokio algoritmo pavyzdžiu tikslinga sudaryti konkretų algoritmą savo objektui : miestui, rajonui, gamyklai, organizacijai, nurodant jame jau minėtus reikalingus papildomus duomenis. Su tokiu algoritmu būtina supažindinti visus atsakingus darbuotojus.

Kadangi avarija gali įvykti ir dėl kenkėjiškų veiksmų, labai svarbu vertinant padėti nustatyti, dėl ko kilo. Jeigu įtariama, kad tai tyčiniai kenkėjų veiksmai, reikia pasistengti geriau apsaugoti objektą ir jo teritoriją, pasitelkiant reikalingas pajėgas.

Jeigu avarija kilo dėl techninių priežasčių, pirmiausia reikia gelbėti žmones, rūpintis materialinių vertybių išsaugojimu ir tolesnių galimų avarijos padarinių sumažinimu.

Visos žinios apie vykdomus padaliniai ir kt.). Padalini vadai privalo palaikyti artimus ryšius, derinti savo veiksmus, kad nekiltų nesusipratimų. Pavojaus metu gali kilti sąmyšis, todėl būtina imtis priemonių jam slopinti, šalinti jo priežastis.

8

Negalima atmesti ir politinio perversmo galimybių. Kadangi politinis perversmas beveik visuomet numato esamos teisėtos valdžios pakeitimą „ savais“ žmonėmis, būtina pasirengti teisėtą valdžią ar vadovybę išsaugoti. Jeigu padaryti to neįmanoma , tuomet svarbu turėti iš anksto tokiems atvejams paruoštą ir iki tol visiškai įsaptiną kitą (šešėlinę) vadovybę, kuri žinoma tik įmonės vadovui ir padalinių vadams. Būtina stengtis visapusiškai palaikyti jos veiksmus, aiškinti žmonėms būtinumą jai paklusti, vykdyti jos nurodymus, apsaugoti ir apginti ją gresiant pavojui.

Įvykus ekonominei diversijai, vadovų ir padalinių veiksmai taip pat prasideda nuo duomenų rinkimo ir padėties įvertinimo. Šiuo atveju jie skirsis tik tuo, kad nereikės vadovybės apsaugos ar kitos vadovybės įvedimo, nereikės kovoti su diversantais ar kenkėjais.

Civilinės saugos institucijos, apžvelgiant į jų veiklos pobūdį, vaidmenį, turi skirtingus CS uždavinius tiek pasirenkant, tiek kilus ekstremalioms situacijoms.Todėl labai svarbu , kad gyventojų saugos būdai ir įvairios priemonės būtų suderintos , visaapimančios ir tinkamai suskirstytos.

Nevienodą civilinės saugos institucijų vadovų veiklą, teises ir atsakomybę lemia tai, kad įvairios institucijos yra skirtingo lygio ir vykdo tik joms keliamus uždavinius.Visų grandžių (pakopų) vadovai organizuoja savo valdymo sferos civilinę saugą, jie atsako už jos būklę, pasiruošimą, aprūpinimą ir privalo laikytis nustatyto pavaldumo . Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, neatsižvelgiant į įmonių, organizacijų, įstaigų pavaldumą ir nuosavybės formą, visuomet šiais klausimais yra pavaldūs vietos savivaldybei.

9

Literatūra

1. http://www.vdi.lt/ataskaita2002/1.5.N%20A.htm, 2006.03.06
2. http://jaunimo.vejas.lt/ref/Pirmoji_pagalba.htm, 2006.04.04
3. K.Baikštys ir kiti, Civilinės saugos pagrindai, 312-315 psl. 1996m., Vilnius
4. Nancy Roper, Winifred W.Logan, Alison J. Tierney, Slaugos pagridai. Nuo gyvenimo modelio iki slaugos modelio. 1996m. Vilnius

12

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija

Saugios aplinkos palaikymo gyvybinė veikla negali būti užmiršta net tada , kai žmogus yra darbe. Gerai žinoma, kad nerūpestingumas rūkant cigaretę arba pypkę , dažnai tampa nelaimingų atsitikimų priežastimi. Dabar daugelyje gamyklų, vengiant gaisrų pavojaus ( nekalbant apie visuomenės susirūpinimą dėl su rūkymu susijusioms ligomis), rūkyti leidžiama tik specialiai tam skirtose vietose. Kai kuriose gamyklose rūkymas iš tikrųjų sudaro didžiulį pavojų ir jose dirbantiems žmonėms draudžiama į darbo vietą neštis degtukus, žiebtuvėlius ir cigaretes. Tačiau draudimais neapsiribojama. Darbuotojai šviečiami ir mokomi, kad suvoktų pavojaus grėsmę ir tų draudimų motyvus.

Tai, kas jau anksčiau buvo pasakyta apie terminius pavojus, darbe irgi gali būti pritaikyta. Ten, kr nėra automatinės apkrovos įrangos, aukštakrosnių darbininkai vilki karščiui atsparius drabužius, mūvi pirštines, dėvi specialius akinius akims nuo akinančios šviesos ir kibirkščių apsaugoti. Tas pats taikytina ten, kur įvairios medžiagos kaip išlydytas plienas, stiklas ir derva yra išpilstomi. Kai kuriuose klimato zonose reikia apmokyti lauke dirbančius darbininkus, kad jie galėtų apsisaugoti nuo kaitrios saulės, nes dėl prakaitavimo gali patirti dehidrataciją, gauti saulės smūgį, o ilgainiui gali padidėti pavojus susirgti odos vėžiu.

Antra vertus, egzistuoja gamyba, kur naudojamas nepaprastai didelis šaltis. Pvz :. didžiuliai šaldytuvai žuvies pramonėje arba šaldymo kambariai visuomeninio maitinimo įstaigoje. Darbininkai turi žinoti , per kiek laiko žmogaus kūno audiniai sušąla , ir kaip išmokti apsisaugoti, kad šitaip neatsitiktų. Darbininkai , kuriems gali tekti dirbti nepaprastai šalto oro sąlygomis, turi žinoti , kaip nuo šalčio apsisaugoti, bet ir saugotis.

Vaistų pramonės darbininkai ir laboratorijų darbuotojai turi žinoti ir mokėti išvengti daugelio jų aplinkoje gresiančių cheminių pavojų.Kai chemikalai gali pažeisti akis arba odą, tam tikros saugos priemonės yra ypač būtinos. Saugi apranga ir giežtos užsikrėtimo kontrolės priemonės yra privalomos tose įstaigose, kur darbininkams tenka dirbti su užkrėstomis medžiagomis, pvz:. laboratorijose arba ligonių skalbyklose.

Saugiai aplinkai palaikyti gyvybiškai svarbu imtis tikrų saugos priemonių ten, kur darbininkai gamina aštrius įrankius arba dirba prie mašinų, su judančiais ašmenimis. Kur tik įmanoma, automatiniai saugikliai įtaisomi pačiose mašinose.Pvz:. mašinos negali pajudėti , jeigu neįjunktas saugiklis. Jeigu tokių saugiklių nėra , tiesiog būtina, kad iš pat pradžių darbininkai saugumo veiksnį laikytų tokį pat svarbų, kaip ir mokėjimą dirbti; tai paprastai ir akcentuojama ruošiant darbininkus.

Kai kurių sveikatos priežiūros darbuotojus taip pat ištinka nelaimingi atsitikimai, ir jie susižaloja nugarą. Pvz:. Dažniausiai nugarą susižaloja slaugės. Todėl rūpinamasi išmokyti slauge ir skatinti ko kuo dažniau naudotis kėlimo technika, mechanine kėlimo įranga. Dar viena nerimą kelianti sritis yra radiacijos poveikis . Tai svarbu gydytojams rentgenologams, odontologams ir slaugėms, dirbantiems su rentgeno aparatūra it turintiems sąlytį su pacientais, gydomais radioaktyviosiomis medžiagomis. Būtina gimdyvinio amžiaus personalo moterų, ypač nėščių, radioterapiją būtų laikomasi nustatytų saugumo taisyklių.

Dar didesnis radiacijos pavojus bei galimybė susirgti vėžiu gresia darbuotojams, dirbantiems pačioje branduolinėje pramonėje. Rizikos dydžiui nustatyti Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija organizavo tyrimus.Tyrinėjimas buvo Aldermastono atominių tyrimų centro ir su juo susijusių įstaigų personalas, kuris daug kartų atyrė nedidelio laipsnio jonizuojančią radiaciją.

10
Vidutiniškai beveik per 19 metų iš viso buvo patikrinti 22552 darbuotojai.Paaiškėjo , kad bendras šių darbuotojų mirtingumas buvo 23 procentais žemesnis negu vidutiniškai šalyje, ir 18 procentų mažesnis negu mirtingumas vidutiniškai šalyje nuo vėžio. Tačiau nedidelė dalis grupė darbuotojų , kurie gavo didesnę negu vidutinę išorinės radiacijos dozę, taip pat buvo užsikrėtę radionuklidais: susirgimų prostatos ir plaučių vėžiu procentas buvo didesnis.

Žinoma, po sunkių 1986 m. Avarijos Černobilio atominėje elektrinėje pasekmių, buvo itin išryškinti sveikatos pavojai, kuriuos branduolinės medžiagos ir jų produktai gali sukelti ne tik elektrnių darbuotjams bei netoli gyvenantiems žmonėms, bet ir žmonėms ir teritorijom,esančioms toli nuo branduolinių medžaigų išsiveržimo vietos.

Leave a Comment