Elektroninės atliekos

Elektroninės atliekos
Mūsų gamta – pavojuje! Elektroninės atliekos sparčiausiai auganti atliekų rūšis Vakarų pasaulyje. Nereikalinga elektronika šiuo metu dažniausiai keliauja į sąvartynus (galbūt dėl to, kad trūksta informacijos, kur galima būtų perdirbti šią techniką, o gal dėl žmonių abejingumo). Joje yra sunkiųjų metalų ir chemikalų, kurie netinkamai išmesti gali būti nepaprastai pavojingi žmonių sveikatai.
Žmones reiktų informuoti, kur ir kaip jie gali „atsikratyti” sena technika. Tikriausiai būtina daugiau informacinės reklamos per televiziją, radiją ar spaudą, kad visuomenė atkreiptų dėmesį ir susimąstytų, kaip, patys nenujausdami, keenkia sau. Pagal ES teisės normas, pirkdamas naują prekę, tu gali pardavėjui atiduoti seną elektros ar elektroninę įrangą, ir ji bus perdirbta. Kai kurios labdaros organizacijos nemokamai surenka senus kompiuterius bei mobiliuosius telefonus, atnaujina juos ir išgabena į besivystančias šalis. Daugelis žmonių net nežino apie tokias teisės normas ar labdaras.
Šiuo metu padėtis yra tikrai rimta ir net gi reklamos bei įvairios akcijos gali nepadėti norint atkreiti daugelio žmonių dėmesį, todėl reikia imtis griežtesnių priemonių. Galbūt piniginės nuobaudos žmonėms, kurie nemoka pasirūpinti saavo atliekomis, padės susimąstyti, kaip netvarkingai išmestos ar paliktos atliekos gali pakenkti mums, aplinkai, ekosistemai. Prie Lietuvos ežerų, didžiųjų miškų, gamtos paminklų, stovyklaviečių kabo perspėjamieji ženklai, reikalaujantys nešiukšlinti ir perspėjantys apie neatsargaus elgesio pavojų. Jau nekartą pastebėjome, kad jie daug na

audos neduoda, kadangi žmonės į perspėjimus nelabai kreipia dėmesį, juk kam atliekas išsivežti, jeigu vietoje galima palikti, toks žmogaus mąstymas – grėsmė ekosistemai.
Visų pirma, turi padaugėti perdirbimo centrų ir panašių įstaigų kurios surinktų elektronines atliekas, o tada jau reklamos ir akcijų principu perspėti žmones kad tai yra būtina aplinkos apsauga šiandienai ir rytojui. Jei visuomenę informuotume ir pateiktume statistikas, gal tai priverstų susimąstyti ir padaryti išvadas. Galiausiai, jeigu gyventojai nesupranta, kokį pavojų jie sukelia aplinkai, reikia imtis, jau minėtų, nuobaudų, kurios „privers” suvokti.
Aišku tik viena — kol žmogus pats nesupras, ką daro blogai, niekas nepasikeis. Nebūkime abejingi, reikia spręsti šią problemą!

Leave a Comment