Darbo ir civilinė sauga

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS
SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS
FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

.... grupės studentė .....

DARBO IR CIVILINĖ SAUGA
mini referatas

Darbą priemė: ........

Turinys

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai..............................3
Kenksmingos cheminės medžiagos Lietuvoje ir jų savybės......................5
Filtruojamosios individualinios kvėpavimo organų apsdaugos priemonės...............6
Vaikiškos individualios apsaugos priemonės..............................7
Dioksinas..............................7

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Įprastas ribas viršijanti dargana vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis, šaliai būdingi dvejopi pavojai: vasaros ir žiemos sezonų nelaimės.
Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia vasaros audros. Jos kyla, kai įšilusį ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t.y. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui arr dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija.
Šalyje stebimi daugiau kaip 20 m/s, kartais — net 40 m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai — 0,5—6 km pločio ir 10 km ar ilges¬nė vėtrolaužų juosta. Trunka neilgai, apie 10 minučių.

Lietaus gali būti pakankamai daug. Smarkiausia Lietuvoje liūtis yra buvusi Sartų apylinkėse: 1980 m. liepos 1 d. lietus su ledais prasidėjo 15 val. ir po trijų valandų prilijo 200 mm. Su pertraukomis lijo ir naktį. Per parą iškrito 250 mm kritulių.

Krušos metu pasitaiko iki 50 mm skersmens (vištos kiiaušinio dy¬džio) ledėkų. Tokie ledėkai iškrito 1972 m. birželio 15 d. Kaišiadorių, Raseinių ir Utenos rajonuose.
Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys Lietuvoje — tai viesu¬las (trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros ži¬dinys. Dė

ėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.
Apačioje viskas sukosi, matėsi švytėjimas. Pabiro reta kruša graikinio riešuto dydžio ledėkais. Galingas sūkurys apvertė 4 t masės traktoriaus priekabą, visai sugriovė fermą. 30 minučių viesulas viską aplinkui griovė, išlaužė me¬džius 300—500 m pločio ir 14 km ilgio juostoje.
Žiemą nelaimės įvairesnės. Nuo Atlanto atslenkantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis. Stiprios audros nėra retos — jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kartus per žiemą. Artėjantis ciklonas sukelia ir retesnių reiškinių.
Lijundros (apledėjimo) metu ledas padengia ne tik žeme, bet ir me¬džius, stulpus, laidus.
Panašius padarinius sukelia ir kitas žiemai būdingas reiškinys — su¬dėtinis apšalas (šlapdriba). Jam prasidėjus, elektros laidai ar šakos ap¬limpa sniegu. Susidaro ledo, sniego ir šerkšno pluta, ta danga suušąla.
Pavojingiausia žiemą esti pūga. Sniego pusnys trukdo eismui. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmonės pa¬klysta. Šaltis ir stipresnis vėjas labai aušina pastatus, šaldo žmones, ypač nepridengtas kūno vietas.
Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dve¬jopai. Yra du intensyvumo lygiai — stichinis ir katastrofinis reiškinys. Dar skiriami du paplitimo lygiai: stichiniai meteoroginiai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes, kitais atvejais — tai vietinės reikšmės meteoro¬loginiai reiškiniai. Reiškiniai laikomi ka
atastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygį.
Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar būna laiko pasireng¬ti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros, reikia sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą. Pastatų langai, durys, stoglangiai ir angos turi būti sandariai uždaryti. Priešvėjinėje namo pusėje esančius langus gerai apsaugos langinės. Pastatą aptekantys oro srautai sukelia aerodi¬naminius slėgio pokyčius: sandariai uždaryto namo langus veiks papil¬domas krūvis, todėl pavėjinėje pusėje patartina palikti praviras orlaidės. Jokiu būdu neturi būti skersvėjo! Aplink pastatą ir nuo jo, iš balkonų reikia surinkti visus lengvus daiktus. Ko neįmanoma nunešti, reikia pri¬tvirtinti, pvz., viela šiukšlių dėžių dangčius.
Kiekvienam reikia žinoti, ką reikėtų daryti, jei audra išdaužtų langą ar nutrauktų elektros tiekimą, pagaliau jeigu tektų ilgiau būti patalpose. Rei¬kia iš anksto pasirūpinti žvakių ir degtukų, parankioje vietoje pasidėti plak¬tuką ir vinių. Gali praversti turisto reikmenys, žibalinė lempa, krosnelė mais¬tui šildyti. Reikia turėti kuro, negendančių maisto produktų, vaistinėlėje vaistų ir tvarsliavos. Radijo imtuvų baterijas taip pat būtina patikrinti. Ke¬lionei paruošiamas automobilis: gali prireikti vežti sužeistą žmogų.
Prasidėjus darganai, pirmiausia nutraukiami darbai lauke. Per audrą (ir kitokias darganas) reikia stengtis būti namie. Prasidėjus perkūnijai, būtina išjungti kuo daugiau elektros prietaisų — ištraukti iš elektros liz¬dų kištukus, televizoriaus lauko anteną. Jeigu pribėgo į kambarius van¬dens, negalima liesti elektros pr
rietaisų jungiklių ir lizdų (ypač sušlapus ar stovint vandenyje). Esant gusingam vėjui, reikia saugotis dūžtančių langų šukių. Langus geriausia užtraukti sunkiomis (naktinėmis) užuo¬laidomis. Vėjo atplėštą langą galima vėl pritvirtinti vinimis. Pastebėjus ardomą stogą ar kaminą, būtina likti namuose. Net ir rimstantis vėjas būna apgaulingas: netikėto gūsio pakeltos čerpės, virstančio kamino nuo¬laužos gali sužaloti.
Darganai užklupus lauke, reikia ieškoti užuovėjos, bet kuo toliau nuo pastatų, stulpų, medžių, laidų. Pavojinga eiti per tiltus, viadukus, stovėti ant kalvos. Negalima stovėti pavėjinėje pavojingų cheminių medžiagų sandėlių ar saugyklų pusėje, slėptis nuo audros po dideliais, ypač pavie¬niais, medžiais, — gali nutrenkti žaibas.
Labai pavojingą viesulą galima pažinti iš būdingo gaudesio bei nuo debesų iki žemės nutįsusio “straublio”. Viesulas, kaip ir visi sūkuriai, slenka pavėjui, krypdamas dešinėn. Pavėjui nuo viesulo esantys žmo¬nės gali nuo jo pabėgti, jei jie bėgs taip, kad vėjas pūstų iš kairės. Tačiau audros metu vėjo kryptis būna nepastovi, be to, Rytų Lietuvoje (kur viesulai dažnesni) raižyta vietovė trukdo laiku pastebėti artėjantį reiški¬nį. Negalint pabėgti, reikia gultis į griovį ar kitokią žemės įdubą, ranko¬mis ar striuke užsidengti galvą ir priglusti prie žemės. Sėdint automobi¬lyje ir negalint iš pavojingos vietos išvažiuoti, reikia iš jo išlipti. Kaip ir per audrą, būtina vengti didelių medžių, stulpų, elektros perdavimo lini¬jų, nesislėpti pr
rie pastatų.

Poplūdis — staigus vandens pakilimas upėje (dažniausiai dėl liū¬ties). Didesnės upės paplūsta po ilgesnio, savaites trunkančio lietaus, ypač rudenį. Dažni ir aukšti lietaus poplūdžiai būdingi Vakarų Lietuvos.

Polaidžio potvyniai dažnesni pavasarį, ypač balandžio mėnesį, tačiau būna kartais ir žiemą. Polaidžio potvynis pavojingesnis tada, kai po šaltos ilgos žiemos ledas yra storas ir tvirtas, o pavasaris — staigus ir šiltas.

Sampūtiniai potvyniai pastebimi Nemuno deltoje. Stiprūs vakarų vėjai varo marių vandenį prieš srovę, upės tėkmė sustoja — vanduo pradeda kilti, išsilieja.
Atliekant hidrologinius vandens lygio stebėjimus, galima įvertinti van¬dens lygio svyravimą, nustatyti potvynio priežastis, išmokti jį numatyti. Dėl vietos sąlygų (ypač dėl ledo sangrūdų) aukščiausias vandens lygis netgi gretimose vietovėse būna labai skirtingas. Potvynio pavojingumo kriterijus yra vandens lygis aukščiau matavimo posto nulinės atžymos.

Kaip apsisaugoti nuo potvynio ar užtvindymo? Visada galima iš anks¬to numatyti vietas, kur potvynis gali būti pavojingas. Todėl kiekvienas slėnyje gyvenantis ar dirbantis žmogus turi žinoti, kokio potvynio gali¬ma tikėtis: katastrofinio, netikėto, pavasarinio, lietaus poplūdžio.

Galimo katastrofinio užtvindymo vietų gyventojai privalo žinoti: perspėjimo signalus apie artėjantį pavojų,
saugias aukštesnes vietas, kur potvynis jų nebepasiektų, iš anksto numatytus 2—3 kelius, kuriais galima greičiau pabėgti nuo potvynio į saugesnes vietas, ką reikia pasiimti su savimi; kaip apsaugoti liekantį turtą; kaip sustabdyti gamybą, išjungti elektrą ir kitas tiekimo sistemas ir kt.

Kenksmingos cheminės medžiagos Lietuvoje ir jų savybės

Pramonėje ir žemės ūkyje vartojama daugiau kaip 600 000 cheminių medžiagų, bet Lirtuvoje tik nedaugelio jų turima dideliais kiekiais. Dažniausiai vartojami chloras ir amoniakas, gana dažnai- sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, gyvsidabris, kai kurie organiniai tirpikliai ir pesticidai.

Chloras. Gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45 karto sunkesnės už orą dujos. Cheminiu požiūriu aktyvus- sąveikauja su daugeliu metalų, nemetalų, organinių medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje. Plačiai vartojamas vandeniui dezinfekuoti, popieriui ir audiniams balinti, įvairiems polimerams, pesticidams, tirpikliams gaminti.

Chloras stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę. Apsinuodijus chloru, kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis. Plaučiai paburksta, todėl žmogus pradeda dusti.

Amoniakas. Bespalvės, aštraus kvapo dujos, 1,7 karto lengvesnės už orą, labai gerai tirpstančios vandenyje, todė drėgname vandenyje sudaro rūką. Vaistinėse parduodamas 10% amoniako tirpalas. Atvirame vandenyje paliktas amoniakinis vanduo labai greitai netenka kvapo.

Dideli amoniako kiekiai vartojami gaminant azotines trąšas, azoto rūgštį, sodą, įvairias organines medžiagas.

Išsiliejus amoniakui, būtina skubiai išvesti žmones iš amoniako debesies sklidimo vietos; negalima slėptis rūsiuose, reikia vengti tiesioginio sąlyčio su amoniaku.

Gyvsidabris. Sidabriškai baltos spalvos metalas. Nelabai aktyvus. Laikomas atvirame inde, ar išsiliejęs lėtai garuoja.

Labai svarbu išsiliejusį gyvsidabrį surinkti į stambesnius lašus ir šitaip sumažinti jo paviršių.

Daug gyvsidabrio vartojama termometrų, bekibirkščių relių ir jungiklių gamyboje. Taip pat jis vartojamas metalams tirpinti.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Apsinuodijimo požymiai neryškūs ir pastebimi gerokai vėliau. Nukentėję žmonės savo negalavimų dažniauaiai net nesieja su tikrąja jų atsiradimo priežastimi.

Pesticidai. Tai bendras pavadinimas nuodingųjų medžiagų, vartojamų žemės ūkyje kovai su kenkėjais, piktžolėmis, augalų ligų sukėlėjais.

Pagal toksines savybes dauguma pesticidų priskiriami I ir II pavojimgumo klasių medžiagoms. Dažniausiai vartojami neorganiniai ir organiniai gyvsidabrio junginiai, įvairūs fosforo ir chloro organiniai preparatai, karbamatai. Pastaraisiais metais vis daugiau pesticidų įvežama iš JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Suomijos.

Filtruojamosios individualinios kvėpavimo organų apsdaugos priemonės

IKOAP (dujokaukės, respiratorioai, dulkėkaukės, vatos ir marlės raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbių dalių: antveidžio ir filtro orui valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvepiamas į aplinką pro iškvėpimo vožtuvą.

Silpniausia dujokaukių vieta- iškvėpimo vožtuvas. Esant netobulai jo sandarai, kai po vožtuvu patenka stambios dulkės ar žiemos metu sušalę garų lašeliai, įkvepiant pro iškvėpimo vožtuvą po antveidžiu gali patekti ir nevalyto oro.

Filtruojamoji dujokaukė veikia taip: įkvėptas oras patenka į filtruo¬jamąją sugeriamąją (sorbuojamąją) dėžutę pro aerozolinį filtrą, ten iš¬valomos kenksmingos labai smulkios dulkės, dūmai, nuodingųjų me¬džiagų rūkas (aerozolis), vėliau jie praeina pro pirmąjį sorbento (akty¬vioji medžio anglis) sluoksnį, jame sugeriamos kenksmingosios dujos ir garai ir pagaliau — pro antrąjį sorbento sluoksnį (aktyvioji medžio anglis, įmirkyta cheminiais tirpalais), — taip cheniosorbciniu būdu iš oro išvalomi dujų ir garų likučiai.

Naudojant dujokaukes, filtras ir sugėriklis (sorbentas) po truputį pri¬sipildo kenksmingų medžiagų ir tampa neveiksmingi. Todėl dujokau¬kės ir respiratoriaus (RPG-67 ir RU-60M) filtruojamoji sugeriamoji sis¬tema įtaisyta atskiroje dėžutėje, kad prireikus galima būtų ją greitai ir lengvai pakeisti.

Pagrindinės filtruojamųjų dujokaukių savybės yra šios:
Apsaugos trukmė, arba resursas;
Pasiurbimo rodiklis;
Aerozolio skvarbos koeficientas;
IKOAP pasipriešinimas įkvepiamo ir iškvepiamo oro srautui nu¬
sako papildomą krūvį žmogaus plaučiams dėl oro pasipriešinimo jam
tekant pro apsaugos priemones;
Dėžutės apsaugos trukmė pavojaus sąlygomis priklauso nuo kenks¬mingų medžiagų kiekio ore, oro temperatūros ir drėgnumo, nuo žmo¬gaus plaučių ir fizinės būsenos bei to žmogaus fizinio krūvio.

. Sugeriamųjų dėžučių su aerozoliniais filtrais re¬surso pabaigos rodiklis gali būti ir padidėjęs įkvepiamo oro pasiprieši¬nimas, kai aerozolinis filtras užsikemša dulkėmis. Tačiau visais atve¬jais, pajutus pašalinį kvapą po antveidžiu, būtina skubiai išeiti iš užterš¬tos vietos ir pakeisti dujokaukės filtruojamąją sugeriamąją dėžute.
Filtruojamąsias dujokaukes galima naudoti, kai kenksmingos medžia¬gos kiekis ore yra ne didesnis kaip 0,5 % (amoniako ne didesnis kaip 1 %, anglies monoksido ne didesnis kaip 2%) ir deguonies kiekis ore yra ne mažesnis kaip 18%, be to, turi būti būtinai žinoma, kokia pavojinga me¬džiaga išsiliejo ar išsiveržė į aplinką. Visais kitais atvejais būtina naudoti izoliuojamąsias dujokaukes (izoliuojamuosius kvėpavimo aparatus).

Vaikiškos individualios apsaugos priemonės

Vaikiškos dujokaukės PDF-D ir PDF-Š turi filtruojamąją sugeria¬mąją dėžutę GP-5, kuri jungiamąja žarna tvirtinama prie kaukės MD-3 (1, 2, 3, 4 dydžiai). Jos taip pat turi krepšelį, specialų pieštuką akinių stiklams (1 dydžio antveidžiui), nerasojančias plėveles (2, 3, 4 dydžių antveidžiui), apšiltinimo manžetus NMU-2. Šių dujokaukių trūkumai — palyginti didelis pasipriešinimas įkvepiamam orui, be to, po kauke kaupiasi iškvėptas, daug CO2 turintis oras.
Naujausios vaikiškos dujokaukės PDF-2D ir PDF-2Š turi filtruoja¬mąją sugeriamąją dėžutę GP-7K, o jų kaukė MD-4 yra tokia pat, kaip dujokaukės GP-7 kaukės. Todėl šios dujokaukės yra geresnės už PDF-D ir PDF-Š, nes neturi minėtųjų trūkumų.
Norint apsisaugoti su vaikiškomis dujokaukėmis ir nuo anglies mo-noksido bei kai kurių pramoninių kenksmingų dujų ar garų, būtina nau¬doti papildomas dėžutes DP-1, DP-3, DPG-1, DPG-2.
Vaikiškų dujokaukių antveidžio dydis parenkamas pagal vaiko vei¬do aukštį (atstumas tarp tarpuakio giliausio ir smakro žemiausio taškų) ir veido plotį (atstumas tarp labiausiai išsikišusių skruostikaulio taškų).
Pramoninės filtruojamosios individualiosios apsaugos priemonės.
Tai dujokaukės, respiratoriai ir kitos vienkartinio naudojimo savi¬saugos priemonės.
Pramoninių filtruojamųjų dujokaukių paskirtis tokia pat kaip ir visų filtruojamųjų dujokaukių. Jų filtruojamosios sugeriamosios dėžutės skirs¬tomos pagal paskirtį ir žymimos atitinkama raide ir spalva.
Didelių matmenų dėžutės žymimos A, V, G, E, KD, CO, M ir BKF raidėmis. A, V, G, E, KD dėžutės būna su papildomu aerozoliniu filtru ir bėjo, BKF — tik su aerozoliniu filtru; tai rodo balta statmena juosta ant dėžutės korpuso. Šios dėžutės apsaugo ne tik nuo kenksmingų me¬džiagų, bet ir nuo dulkių, dūmų, rūko.
Garantinis dėžučių saugojimo laikas — 3 metai.

Dioksinas

Dioksinas tai kelių cheminių medžiagų darinių bendrinis pavadinimas. Jį sudaro 2 chloro benzolo žiedai ir dvilypiai deguonies tilteliai. Iš čia ir kilęs pavadinimas ( di-2, okso – deguonies surišimas). Dioksinas, kurio sudėtyje yra ir kitų naujų medžiagų, vadinamas 2, 3,7,8-tetrachloridas –dibenzol-dioksinas (TCDD). TCDD- yra daugiamolekulinis ; 2 benzolo žiedai yra pilkos spalvos, 4-chloro atomai ( žalios spalvos) simetriškai prijungti prie benzolo žiedų.
Dioksinai – grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancarogeniškumu ir mutageniškumuu. Dažniausiai labai nedideliais kiekiais (šimtosiomis, tūkstantosiomis ar dar mažesnėmis procento dalimis) susidaro, kaip pašalinis produktas, chloruojant (halogeninant) OH- grupę turinčius aromatinius junginius. Itin mažais kiekiais dioksinai gali susidaryti ir dėl natūralių priežasčių, pvz., žaibui sukėlus miško ar stepės gaisrą, dėl mikrobų veiklos arba ugnikalnių išsiveržimų. Tirpsta riebaluose, silpnai – organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Aplinkoje sklinda daugiausia oru, prilipę prie dulkių dalelių.
Gamtoje ar organizme dioksinai skyla labai sunkiai, dėl to organizmai ir teritorijos, užterštos dioksinais, vertinamos, taikant “skilimo pusperiodžio” sąvoką: šiltuose kraštuose dioksinų skilimo pusperiodis siekia 7-8 metus, šaltuose – iki 10 metų, organizme – 3-4 metus. Organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose, kauluose. Dėl ypatingai didelio nuodingumo, pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jų nepavyktų efektyviai identifikuoti cheminiais prietaisais, todėl vietovės ar maisto užteršimą mažomis dioksinų dozėmis (pavojingomis, esant kelių menesių ar ilgesniai ekspozicijai) nustatyti sunku. Dėl tų pačių priežasčių, gana sunku identifikuoti ir žmonių apnuodijimą dioksinais.
Pats nuodingiausias iš dioksinų – 2,3,7,8 tetrachlordibenzodioksinas, neretai vadinamas tiesiog dioksinu, jo mirtina dozė (poodinėmis injekcijomis), pagal kai kuriuos vertinimus, gali siekti LD50 ~= 10 mkg/kg ar net mažiau, tai pats nuodingiausias iš žmonijai žinomų nebaltyminių junginių. Gerokai mažesnėmis dozėmis gali sukelti vėžį, apsigimimus. Skirtingai nuo daugelio kitų nuodų, mirtinas dioksino dozes įvertinti keblu dėl poveikio mechanizmo: manoma, kad visi toksiniai jo efektai susiję su nukleininių rūgščių modifikavimu, t.y., yra netiesioginiai. Manoma, kad skirtingiems žmonėms mirtinos dioksino dozės gali skirtis dešimtis ar net šimtus kartų.
Dioksinas yra sudarytas iš chloro turinčių dalelių ir iš deguonies medžiagų. Daug dioksino formų yra organiniuose junginiuose pvz., valgomoji druska), kur jo sudėtyje yra daug blogų deguonies dalelių.
Chloro atomų skaičių dioksine gali būti skirtingas , taip pat juose gali būti anglies, sieros, chloro, geležies ir kitų junginių.
Į aplinką dioksinas gali patekti įvairiais būdais. Jis išsiskiria deginant malkas, deginant miške laužus. Šiuo atveju žmogaus organizmas dioksiną pasisavina kvėpuodamas.
Dioksinas netirpus vandenyje, bet labiau tirpus riebaluose. Jis gali būti randamas augaluose, pvz., žolėse. Kai karvė ėda žolę, dioksinas patenka į karvės organizmą ir jo atsargos kaupiasi riebaliniame audinyje. Su pienu dioksinas pasišalina .Taip pat yra ir su žmonėmis. Dioksinas patenka su maistu (geriant pieną) ir kaupiasi riebaliniuose audiniuose, tačiau žmogaus organizme dioksinas gali pasilikti ilgą laiką.
Beveik visų gyvulių riebaluose yra nedideli dioksino kiekiai. Augaluose dioksino kiekiai taip pat yra nedideli.

.

Leave a Comment