Baltijos jūros vandens išteklių kokybės valdymas Baltijos darbotvarkės 21 kontekste

Turinys

1. ĮVADAS 3
2. BALTIJOS DARBOTVARKĖ 21
2.1 Istorija 4
2.2 Struktūra 4
2.3 Veikla ir tikslai 41. ĮVADAS
Baltijos Darbotvarkė 21 buvo patvirtinta 1998m. Ji buvo pradėta siekiant darnaus vystymosi Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regioną sudaro 11 valstybių, kurios skiriasi savo socialine, ekonomine ir ekologine padėtimi. Dalinantis turima patirtimi, kuriant bendrus tikslus ir kartu dirbant siekiama išlyginti regiono socialinius, ekonominius netolygumus, išsaugoti ateities kartoms švarią ir saugią aplinką, sukurti regioninį bendradarbiavimą, pagrįstą demokratija ir pasitikėjimu, kuo efektyviau ir taupiau naudoti turimus išteklius. Baltijos Darbotvarkės 21 programa apima tris aspektus: aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius. Tik apjuosiant viisus šiuos dalykus, yra įmanoma pasiekti darnaus vystymosi, ekologinio patvarumo, žmonių socialinės ir ekonominės gerovės.
Baltijos regiono valstybės savo vystymęsi sutinka nemažai problemų. Šiame darbe kalbėsiu apie pagrindinę problemą – Baltijos jūros taršos, rizikos, iškilusios jūros ištekliams klausimus. Tai glaudžiai tarpusavyje susiję.
Baltijos Darbotvarkė 21 nėra skirta vien Baltijos jūros problemoms spręsti, bet integruotam visų Baltijos jūros regiono valstybių ekonominiam, ekologiniam ir socialiniam vystymosi procesui, todėl šiame darbe stengsiuosi integruotai kalbėti apie visus sektorius, žinoma, juos susiejant su Baltijos Darbotvarkės 21 įtaka pačiai Baltijos jūūrai Kalbant apie Baltijos jūros išteklių kokybės valdymą, neįmanoma nepaminėti visų Baltijos Darbotvarkės 21 programos aspektų, regiono sektorių, nes jie yra tampriai tarpusavyje susiję ir, nors ir ne visada tiesiogiai, veikia Baltijos jūrą. Todėl šiame darbe visų pirma trumpai pristatysiu Baltijos Da

arbotvarkės 21 istoriją, sudėtį, bendrai aptarsiu jos veiklą ir tikslus. Vėliau pakalbėsiu apie Baltijos jūros ypatybes ir su tuo susijusias problemas. Aptarsiu konkrečius Baltijos Darbotvarkės 21 veiksmus, skirtus Baltijos jūros problemoms spręsti, plačiau panagrinėsiu Darbotvarkės 21 žuvininkystės sektoriaus veiklą, strategijas ir atliktus darbus Baltijos jūroje.
Darbo gale pateiksiu išvadas ir apibendrinimus, savo pastebėjimus ir mintis.

2. BALTIJOS DARBOTVARKĖ 21

2.1. Istorija.
Baltijos Darbotvarkę 21 oficialiai pradėjo Aplinkos ministrai 1996m. Saltsjobadene, Švedijoje. Tada buvo pateikta Baltijos Darbotvarkės 21 struktūros darbų programa ir proceso eiga. Ji buvo patvirtinta birželio 22-23 d. Septintame Baltijos jūros valstybių tarybos Ministrų susitikime Nyborge, Danijoje.2.2 Struktūra
Baltijos Darbotvarkėje 21 bendradarbiauja Baltijos jūros regiono šalių vyriausybės, tarpvyriausybinės organizacijos, tarptautinės finansinės institucijos, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Baltijos Darbotvarkė 21 susideda iš 11 šalių, esančių aplink Baltijos jūrą: Danijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Liietuvos, Lenkijos, Rusijos (jos šiaurės – vakarų dalies) ir Vokietijos. Europos Sąjunga taip pat yra Baltijos Darbotvarkės 21 dalyvė. 2.3 Veikla ir tikslai.
Baltijos Darbotvarkėje 21 yra pabrėžiama, kad tai – demokratiškas, atviras ir skaidrus procesas. Jos veiklą prižiūri Vyresniųjų pareigūnų grupė, Europos Komisija, HELCOM, VASAB, Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija, Šiaurės ministrų taryba ir kt.
Baltijos Darbotvarkėje 21 akcentuojama darnaus vystymosi regioniniame bendradarbiavime, aplinkos ekologinių, ekonominių ir socialinių aspektų svarba. Darnaus vystymosi koncepcija bandoma sutaikyti dvi dažnai konfliktuojančias ir skirtingas tikslų grupes: vystymąsi – progresą – augimą ir

r stabilumą – saugumą – aplinką. Darnus vystymasis yra apibrėžiamas kaip “vystymasis, kuris atitinka šios dienos poreikius, kurie nekompromituoja būsimųjų kartų galimybės tenkinti savo poreikius” . Šis apibrėžimas taikliai nusako pagrindinį Baltijos Darbotvarkės 21 tikslą – tolygų šalių vystymąsi (siekiant eliminuoti egzistuojančius skirtingų šalių ekonomikos, socialinės padėties, aplinkos būklės skirtumus ir taip sudaryti sąlygas vienodai efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų) ir švarios aplinkos išsaugojimą ateities kartoms. Kartu iš to galima išvesti ir pagrindines problemas, egzistuojančias Baltijos regiono šalyse: netolygus šalių socialinis, ekonominis vystymasis, nedarnus ir nevisuotinis aplinkos problemų sprendimas.
Baltijos Darbotvarkės 21 darbas apima aštuonis svarbius ekonomikai ir aplinkai regione sektorius: žemės ūkį, energetiką, žuvininkystę, miškininkystę, pramonę, turizmą, susisiekimą ir švietimą (šis sektorius buvo išskirtas vėliau, 2000m.). Kiekviename sektoriuje nustatyti tikslai, darbų scenarijai ir programos, finansavimas. Visi sektoriai padalinti tarp Baltijos regiono šalių: žemės ūkis – HELCOM ir Švedija, energetika – Danija ir Estija, miškininkystė – Suomija ir Lietuva, pramonė – Rusija ir Švedija, turizmas – Estija ir Suomijos Baltijos jūros turizmo komisija, susisiekimo – Vokietija ir Latvija. Kiekvienas sektorius ruošia savo darbų ataskaitas ir pristato jas viršūnių susirinkimuose maždaug kas penkerius metus.
Baltijos Darbotvarkės 21 veiksmų programa susideda iš 30 skirtingų veiksmų, kurie veda į darnų vystymąsi Baltijos jūros regione. Programa yra suskirstyta į tris pagrindines dalis: jungtiniai projektai (nagrinėjantys kelių sektorių problemas – taigi Baltijos darbotvarkė 21 akcentuoja ir
r darnų vystymąsį tarp skirtingų sektorių), parinkti sektorių veiksmai (nagrinėjantys specifinius klausimus) ir teritorinio planavimo veiksmai (aptariantys teritorinio planavimo klausimus). Jungtiniai projektai apima pramonės ir atsinaujinančių išteklių “draugystę”, bendradarbiavimą tarp miestų bei bendrijų darnaus vystymosi klausimais, darnaus vystymosi technologijų įsigijimą, vartotojų lavinimą su darniu vystymusi susijusiais klausimais bei kitų aktualių temų sprendimą. Kiekviename sektoriuje išskiriami aktualiausi klausimai ir numatomi veiksmai jiems spręsti.
Šiame darbe kalbėsiu tiek apie bendrą sektorių veiklą, tiek apie veiksmus, tiesiogiai susijusius su Baltijos jūros išteklių kokybės valdymu.

3. BALTIJOS JŪRA

Baltijos Darbotvarkėje 21 kaip vienas iš svarbiausių aplinkos išteklių, kuriam gresia pavojus, yra paminėta Baltijos jūra. Čia pabandysime plačiau panagrinėti Baltijos jūros ypatybes, užterštumo problemas.

3.1 Baltijos jūros ypatybės
Baltijos jūra yra žemyninė ir viena iš labiausiai izoliuotų pasaulio jūrų, todėl ji yra labai jautri bet kokiai taršai. Baltijos jūra su Šiaurės jūra ir su Atlanto vandenynu jungiasi tik siaurais ir sekliais Danijos sąsiauriais. Dėl to vandens cirkuliacija Baltijos jūroje yra labai lėta, jūros vandenys atsinaujina tik per 25-40 m laikotarpį, ir į juos patekusios pavojingos medžiagos išlieka labai ilgą laikotarpį. Todėl Baltijos jūra yra ypatingai jautri žmogaus ūkio veiklos – pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo, energetikos – poveikiui.

3.2 Baltijos jūros problemos
Baltijos jūra patiria didelį antropogeninį poveikį. Kadangi jūra yra žemyninė, jos kranto zonoje bei atviroje jūroje iš

švystyta intensyvi ir plati žmo.nių veikla: pramonė, laivyba, energijos gamyba, komercinė žvejyba, naftos, smėlio bei žvyro išgavimas, grunto laidojimas, povandeninių vamzdynų bei naftotiekių tiesimas. Jūros baseine išvystytas žemės ūkis, transportas ir prekyba, žaliavų eksploatacija. Tai betarpiškai įtakoja Baltijos jūros aplinkos kokybę. Apie 70% jūros taršos šaltinių yra žemėje, o jūrų transportas ir teršalų išmetimas į jūrą sudaro apie 10%. Didžiausią grėsmę keliantys teršalai (jų mastas priklauso nuo atskirų Baltijos regiono šalių išsivystymo lygio) yra nuotekos, maisto atliekos, šiukšlės ir plastikai, metalai, radionuklidai, nafta/angliavandenilai ir daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai.
Į jūrą įteka virš 200 upių, kurios atneša didžiausią dalį teršalų (miestų ir gyvenviečių nuotekos, pramonės atliekos, teršalai iš žemės ūkio ir kt). Daugiau nei 30 šalių prisideda prie jos teršimo per atmosferą. Baltijos jūrą tiesiogiai teršia 11 šalių, esančių jūros regione.
Šiuo metu net 90% visų Baltijos jūros biotopų iškilo pavojus.
Baltijos jūros aplinkos poveikiui įtakos turi žemėje ir vandenyje vykdoma žmogaus veikla. Žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūrai sukeltos aplinkos būklės problemos:
● Vandens biologinio produktyvumo didėjimas. Viena svarbiausių problemų – eutrofikacija – dėl vandenyje esančių gausių maistinių medžiagų (azoto, fosforo) kiekių pasireiškia masinis mikroskopinių dumblių “žydėjimas“, vandens skaidrumo sumažėjimas, deguonies trūkumas vandenyje, biologinės įvairovės mažėjimas, žuvų išteklių pokyčiai ir kt. Vandens “žydėjimas” stebimas beveik visoje Baltijos jūroje, o labiausiai priekrantėse bei rajonuose, esančiuose arčiau taršos šaltinių. Ši ekologinė problema ypač aktuali Rygos bei Gdansko įlankose, Lietuvos priekrantėje, ypač Kuršių mariose, Danijos bei Švedijos estuarijose, kur šiltuoju metų laiku, vyraujant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms, vyksta intensyvus mikroskopinių dumblių “žydėjimas“, sparčiai vystosi pakrančių augalija, o vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje dėl mirusio planktono ir augalijos irimo sumažėja vandens skaidrumas, atsiranda deguonies trūkumas, dėl ko pastebimas žuvų bei kitų vandens gyvūnų dusimas.
● Bedeguonės zonos Baltijos jūroje. Eutrofikacijos procesas palietė ir giluminius vandenis, kur susikaupė dideli organinių medžiagų kiekiai ir susidarė ilgalaikės deguonies stokos zonos. Eutrofikuotuose vandenyse dėl vykstančių irimo (puvimo) procesų ir deguonies sunaudojimo atsiranda sieros vandenilis. Tokiuose toksiškų dujų užnuodytuose rajonuose organizmai neišgyvena, išskyrus tam tikros rūšies bakterijas. Lietuvos ekonominėje zonoje šie stagnacijos procesai dar nevyksta, nes čia vyrauja nedideli gyliai ir būdinga intensyvi vandens masių dinamika, tačiau Gotlando ir Gdansko įdaubose tai jau beveik pastovus reiškinys. Dėl eutrofikacijos žymūs deguonies pokyčiai stebimi Kategato sąsiauryje, Suomijos įlankoje, centrinėje Baltijoje bei Danijos sąsiauriuose. Deguonies trūkumas neigiamai atsiliepia žuvų, ypač priedugniniame vandens sluoksnyje gyvenančių (pvz. menkių), ištekliams.
● Vandens užteršumas nafta ir jos produktais. Baltijos jūrą supa ūkio subjektai, kurių veikla yra susijusi su nafta ir jos produktais. Nors dažniausiai neigiamas naftos produktų poveikis yra trumpalaikis dėl didelio vandens atskiedimo, aktyvios vandens masių dinamikos ir dėl biocheminių skaidymo procesų, kurie reguliuoja natūralų aplinkos apsivalymą, tačiau vis tiek neigiamos naftos ir jos produktų įtakos jūros ekosistemoms neišvengiama.
● Vandens užterštumas chlororganiniais pesticidais. Baltijos jūra, kaip ir dauguma jūrų, yra užteršta chloorganiniais pesticidais, kurie vartojami augalų, grūdų, medienos, odos dirbinių kenkėjams, augalų ligų sukėlėjams, piktžolėms naikinti. Šios medžiagos kaupiasi ne tik gyvenamojoje aplinkoje, bet ir gyvuose organizmuose ir gali sukelti mutacijas, vėžį, susilpninti imunitetą ir kt. Dėl gausaus jų vartojimo prieš kelis dešimtmečius ir šių teršalų ilgaamžiškumo pesticidai plačiai pasklido .po biosferą. Nors jų naudojimas šiuo metu yra apribotas, tačiau aplinkoje, tame tarpe ir Baltijos jūroje, iki šiol dar stebimas jų poveikis gyvų organizmų populiacijoms. Baltijos jūroje chlororganinių junginių poveikis vis dar pasireiškia ruonių populiacijoms, kadangi šie junginiai, kaupdamiesi gyvūnų organizmuose, sutrikdė jų veisimąsi.
Pesticidų randama dvigeldžiuose moliuskuose filtratoriuose – makomose, midijose ir dreisenose bei žuvyse. Didesni jų kiekiai aptinkami strimelėse, nes šios žuvys turi didesnį nei plekšnės ir ešeriai riebalinį sluoksnį, kuriame gerai bioakumuliuojasi chlororganiniai pesticidai.
Per paskutiniųjų ketverių metų laikotarpį Baltijos jūroje stebima chlororganinių pesticidų biotoje mažėjimo tendencija.
● Jūros krantų ardymas
Baltijos pajūriui kenkia ne tik žmonių ūkinė veikla bet ir natūralūs gamtiniai reiškiniai (audros, uraganai), kurie ardo krantus, įtakoja spartesnį kopų slinkimą.
● Kitos problemos: užterštumas kitomis cheminėmis medžiagomis, palaidota karinė amunicija, ateivių rūšių invazija, vandens lygio kilimas, potvynių padariniai. Visa tai įtakoja natūralų kraštovaizdį, vandenų, paplūdimių kokybę, biologinius išteklius.

4. BALTIJOS JŪROS IŠTEKLIŲ KOKYBĖS VALDYMAS BALTIJOS DARBOTVARKĖJE 21

4.1 Baltijos Darbotvarkės 21 nariai, susiję su Baltijos jūra.
Kalbant apie Baltijos Darbotvarkę 21, neįmanoma nepaminėti jos narių, su ja dirbančių organizacijų.
Baltijos 21 Vyresniųjų pareigūnų grupės (VPG) nariai, tiesiogiai dalyvaujantys Baltijos jūros išteklių kokybės valdyme, yra: Helsinkio komisija (HELCOM), Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija (TBJŽK), Vizija ir strategijos aplink Baltijos jūrą 2010 (VISAB 2010), Baltijos jūros turizmo komisija (BTK), Baltijos uostų organizacija (BUO), Baltijos žvejų asociacija (BŽA), Išlaikyk Baltiją švarią (IBŠ), Koalicija “Švari Baltija” (KŠB), Pasaulinis gamtos fondas (Tarptautinis PF).

Vienas svarbiausių projektų, besirūpinančių Baltijos jūra, yra Helsinkio komisija, arba HELCOM – vykdomoji Helsinkio konvencijos, pasirašytos 1992 m., institucija. Todėl apie šią Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvenciją norėčiau pakalbėti šiek tiek plačiau.
HELCOM tikslas – apsaugoti Baltijos jūrinę aplinką (jūros vandenį, dugną ir gelmes, gamtos išteklius) nuo visų taršos šaltinių (iš laivų, sausumos, oro). Helsinkio konvencija numato, kad “konvencijos šalys taiko prevencinį principą, t.y. imasi apsaugos priemonių, kai yra pagrindo manyti, jog dėl medžiagos ar energijos tiesioginio arba netiesioginio patekimo į aplinką gali kilti pavojus žmogaus sveikatai, nukentėti gyvieji ištekliai bei jūros ekosistemos, poilsiavietės arba sutrikti kitokia teisėta veikla jūroje” . Pagrindiniai HELCOM strategijos principai: prevencijos principas, “teršėjas moka” principas, geriausios prieinamos technologijos (GPT) ir geriausios aplinkosauginės praktikos (GAP) taikymo principas.
Nors Baltijos Darbotvarkėje 21 HELCOM atstovauja žemės ūkio sektorių (žemės ūkyje įgyvendinamas HELCOM Geros praktikos žemės ūkyje kodeksas), jis taip pat dalyvauja ir kitų sektorių veikloje ir, be jokios abejonės, yra tampriai susijęs ir su Baltijos jūros apsauga.
Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija (TBJŽK) vykdo Baltijos jūros žuvininkystės valdymą ir yra vadovaujanti institucija žuvininkystės sektoriuje.
Tarptautinė jūros tyrinėjimo taryba (TJTT) koordinuoja ir remia jūrinius tyrinėjimus Šiaurės Atlanto vandenyne, įskaitant ir kaimynines jūras, tokias kaip Baltijos jūra ir Šiaurės jūra.
Vizija ir strategijos aplink Baltijos jūrą 2010 (VISAB 2010) kuria strategijas ir numato veiksmus, reikiamus atlikti Baltijos jūros regione, kad būtų pasiekta darnaus vystymosi, socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės gerovės.

4.2 Integruotas tarpsektorinis valdymas.
Baltijos jūra, būdama apsupta socialiai ir ekonomiškai besivystančių valstybių, nėra ir negali būti izoliuota nuo kitų Darbotvarkės 21 sektorių. Su ja tampriai susiję ne tik žuvininkystės, bet i.r kiti sektoriai. Baltijos jūra yra smarkiai veikiama žemės ūkio, pramonės, transporto, turizmo, tad jai yra svarbi visų integruotų sektorių veikla. Aplinkos kokybės apsauga turi būti vykdoma visuose sektoriuose. Tarša ir pavojus Baltijos jūrai yra mažinamas, mažinant savivaldybių, pramonės įmonių, žemės ūkio, turizmo ir transporto įtaką aplinkai.
Labai svarbu mažinti:
• paviršinio vandens teršimą miestų ir gyvenviečių nuotekomis;
• teršimą pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų nuotekomis;
• požeminio vandens teršimą;
• vandens telkinių išsklaidytą taršą;
• teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis – vadinasi, mažinti atmosferos teršimą;
• jūros vandens teršimą;
• jūros teršimą gabenant naftos produktus;
• užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių – todėl toks reikšmingas yra darnaus vystymosi principas.

Todėl Baltijos Darbotvarkė 21 Baltijos jūrai yra reikšminga tiek savo tiesioginiais tikslais Baltijos jūrai, tiek visa savo subalansuotos plėtros programa, kadangi Baltijos jūra yra veikiama (nors ir netiesiogiai) visų sektorių: žemės ūkio (tiek eksploatuojamo Baltijos pakrantės ir artimų vietovių zonoje, tiek tolimose vietovėse – tarša atkeliauja per upes, įtekančias į Baltijos jūrą, kritulius), pramonės (teršiančios jūrą tiesiogiai – naftos pramonė – arba netiesiogiai – tarša, atkeliaujanti su krituliais ir upėmis), transporto (vandens ir sausumos), turizmo, energetikos, miškininkystės.

4.3 Žuvininkystės sektoriaus veikla
Baltijos Darbotvarkė 21 tiesiogiai valdo Baltijos jūros išteklių kokybę savo nusistatyta veiksmų programa žuvininkystės sektoriuje. Šis sektorius savo veiklos programoje numatė gerinti išteklių valdymą pakrančių zonoje, stiprinti bendradarbiavimą kontrolės ir vykdymo srityse, didinti subalansuoto išteklių panaudojimo ir žuvininkystės vertinimo kokybę, stiprinti apsaugojimą gėlavandenių žuvų rūšių bei išteklių, didinti ekonominį ir socialinį žuvininkystės sektoriaus stabilumą.

Žuvininkystės sektorius savo veiklos programoje išskiria tokius veiksmus:
● ekosisteminiu požiūriu subalansuotą bei saugomą Baltijos jūros bei gėlųjų vandens išteklių tausojimą,
● pakrančių zonos valdymo pagerinimą,
● bendradarbiavimą, paremiant subalansuotą vandens gyvių ir augalų vystymą,
● duomenų bazės gerinimą,
● ilgalaikį žuvininkystės ekonominį ir socialinį gyvybingumą.

Baltijos Darbotvarkės 21 veiksmų programa žuvininkystės sektoriuje 1998m. apėmė tris pagrindinius punktus:
● Ilgalaikių strategijų kūrimas pagrindiniams žuvų resursams: menkėms, lašišoms, silkėms ir bretlingiams.
● Svarbių žuvų ir žuvininkystės vidaus vandenyse arealų atstatymas.
● Subalansuotos vandens kultūros siekimas.

4.3.1 Žvejyba
Žvejyba yra labai svarbi ūkio šaka daugeliui vietinių gyventojų aplink Baltijos jūrą; kai kurios pakrantės zonos yra visiškai priklausomos nuo žvejybos bei žuvų perdirbimo. Baltijos Darbotvarkės ataskaitoje: 2000 – 2002 metai “Darnaus vystymosi Baltijos jūros regione link” išvadose teigiama, kad ir toliau reikia dėti pastangas, kad būtų užtikrintos Baltijos jūros žuvų išteklių saugios biologinės normos, o ypatingą dėmesį reikia teikti tolimesniam Baltijos menkės išteklių atstatymui. Turėtų būti taikomos papildomos priemonės, kad būtų sumažintas rytinių menkių išteklių kritimas. Tam reikia taikyti uždarų zonų bei sezonų ir technines kontrolės priemones, išplėsti inspekcijos ir kontrolės sistemą.
Per 2000 – 2002-uosius metus Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija priėmė konkrečius sprendimus bei veiksmų planą dėl komerciškai svarbių žuvų išteklių: buvo sukurta ilgalaikė šprotų išteklių Baltijos jūroje valdymo strategija, ilgalaikė menkių išteklių valdymo strategija, priimti sprendimai dėl laukinių lašišų apsaugos, svarstyta ilgalaikė silkių išteklių valdymo strategija.

Rekomendacijose teigiama, kad laukinių lašišų apsaugai reikalingos tinkamiausios valdymo priemonės, gaudant išretėjusias lašišos rūšis ir mažinant genetinę įtaką laukinei lašišai, taip pat reikaling.os kasmetinės ataskaitos apie pasiektus rezultatus, Baltijos jūros lašišos nykstančių žuvų zonų žvejybos strategijos bei išnykstančių žuvų zonų nustatymo.
Ataskaitoje akcentuojama, kad svarbu stabilizuoti silkių ir šprotų žvejybą.

4.3.2 Aplinkosauga
Baltijos jūrai yra labai svarbus darnus Baltijos jūros išteklių naudojimas, saugi aplinkosauginiu požiūriu laivyba. Jūrų laivybos sauga pabrėžiama transporto sektoriuje, o aplinkosaugos klausimai nagrinėjami visuose sektoriuose. Pabrėžiama būtinybė saugoti jautrią Baltijos jūros jūrinę aplinką ir nurodoma, kad jūrų laivybos saugos užtikrinimas yra bendra visų Baltijos jūros valstybių atsakomybė. Po TJLO sprendimo suteikti didžiulei Baltijos jūros daliai ypač jautrios jūrinės teritorijos statusą, Vyriausybių vadovai ėmėsi tolesnių žingsnių nustatyti Jungtinėms apsaugos priemonėms, atitinkančioms TJLO sprendimo nuostatas. Numatyta paspartinti laipsniško viengubo korpuso tanklaivių atsisakymo procesą ir paremti draudimą gabenti sunkiuosius naftos produktus viengubo korpuso tanklaiviais į ir iš Baltijos jūros uostų ne vėliau, kaip 2005 m. balandžio 5 d., laikantis TJLO nuostatų. Pabrėžiama būtinybė išlaikyti proaktyvų požiūrį, siekiant išvengti nepataisomos žalos Baltijos jūros jūrinei aplinkai, imantis tolesnių priemonių ir suteikiant adekvačius išteklius tam, kad būtų užkirstas kelias ir imtasi priemonių prieš taršą iš šaltinių sausumoje, laivybos ir kitos jūrinės veiklos, įskaitant naftos gręžinius ir gavybą. Labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir gebėjimus šioje srityje.

4.4 Žuvininkystės sektoriaus ilgalaikės strategijos.

Ilgalaikių strategijų vystyme numatyta ypatingai rūpintis menkių, lašišų, silkių ir bretlingių ištekliais. Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija kreipėsi į Taprtautinę jūros tyrinėjimo tarnybą, kad ši nustatytų tinkamas biologiškai rekomenduojamas vietas, kur būtų galima leisti žvejybą pagal saugias biologines normas. Pabrėžiamas poreikis pasiekti balansą tarp laivynų pagavimų kiekių ir rekomenduojamų žvejybos vietų. Skatinamos papildomos priemonės bei tolimesni mokslo tyrinėjimo darbai, gerinantys žvejybos atrankos techniką, mažinantys tokios technikos poveikį rūšims bei arealui ir mažinant nereikalingos žuvies sugavimo kiekius.

“Baltijos menkės strategijos planas” – nuo 1999-ųjų metų ypatingas dėmesys sutelkiamas hidrografinių sąlygų pagerinimui Baltijos jūroje, kadangi sėkmingas menkių nerštas yra labai įtakojamas šių sąlygų. “Baltijos menkės strategijos planą” vykdo Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija bei Baltijos regiono valstybės.

“Tarptautinės Baltijos jūros žuvininkystės komisijos lašišos veiklos planas 1997 – 2010m” skirtas laukinės lašišos būklei gerinti. Šios strategijos tikslas – lašišos produkcijos augimas. 2010m. lašišos produkcija turėtų pasiekti natūralų lygį. Šią strategiją vykdo Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija bei Baltijos regiono valstybės.
“Pelaginių žuvų ilgalaikė strategija” – nors silkių ir bretlingių ištekliams dideli pavojai negresia, vis tiek reikalingos biologinės rekomendacijos ilgalaikėms šių išteklių naudojimo valdymo strategijoms. Strategijos pradžia – 2000m. Ją vykdo Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija bei Baltijos regiono valstybės.
Arealų, svarbių žuvims bei žvejybai vidaus vandenyse, atstatymas – numatomos priemonės, kurios turėtų apsaugoti vidaus vandenų žvejybą.
Vandens kultūrų darnus vystymasis. Vandens kultūrų produkcija Baltijos zonoje yra nedidelė dėl nedėkingų sąlygų. Užauginta žuvis yra panaudojama maistui arba paleidžiama. Žuvų paleidimas gali būti taikomas papildymui, veisimui jūroje, ežeruose ar tvenkiniuose. Norint palaikyti darnų vandens kultūrų vystymąsi, reikia mažinti vandens taršą, ligų plitimą, sąveiką tarp laukinės ir veisiamos žuvies.

Penkerių metų Baltijos Darbotvarkės 21 ataskaitoje Baltijos jūros šalių ministrams pirmininkams įvertinti pasiekimai, užsibrėžti 1998m. Aplinkosauginiu požiūriu regione sparčiai plito aplin.kosaugos vadybos sistemos ir buvo priimamos Vietos darbotvarkės 21 programos, didėjo energijos efektyvumas (susijęs su ekonomine gamybos apimtimi), mažėjo sieros dioksido išmetimai, didėjo miškingumas, atsinaujino lašišos ištekliai ir stabilizavosi jūrinės žūklės rajonai. Tačiau reikšmingu uždaviniu išlieka CO2 išmetimų kontrolė sparčiai didėjant automobilių tankumui, aiškiai atsveriančiam laimėjimus energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Azotinių trąšų naudojimas mažėja (vienam hektarui), bet bendros biogeninių medžiagų apkrovos Baltijos jūroje nepagerėjo ir vis didėja. Visai Baltijos jūrinei ekosistemai ir toliau gresia pavojus, o menkių ištekliams vis dar gresia pavojus.
Žuvininkystės sektoriaus veikla Baltijos Darbotvarkės 21 ataskaitoje Penkerių metų pažanga regione siekiant darnaus vystymosi vertinama teigiamai. Kadangi Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija žuvininkystės valdymą vykdo atsižvelgdama į ekosistemas, labai pagerėjo buveinių atkūrimas, lašišų išteklių atsinaujinimas. Gana aukštame lygyje pradėti kontroliuoti jūros žuvų sugavimai, tobulėja vandens gyvių veisimo technologijos.
Energetikos, pramonės sektoriuje sumažėjo pagrindinių teršalų išmetimas, buvo toliau diegiamo aplinkosauginės technologijos. Visa tai leidžia sumažinti aplinkos, o kartu ir Baltijos jūros taršą. Transporto sektoriuje buvo įvertinti trumpieji jūriniai pervežimai, jie skatinami Gdansko laivybos universiteto.

4.5 Subalansuotos Baltijos jūros regiono vizija 2030m

Subalansuotos Baltijos jūros regiono vizija 2030m. nubrėžia gaires ir tikslus, kuriuos planuojama pasiekti atskiruose sektoriuose ir visame jų darniame vystymęsi. Aplinkos būklė Baltijos jūroje 2030m. turėtų žymiai pagerėti. Taip turėtų atsitikti dėl priemonių, kurios taikomos energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. 2030m. turėtų būti beveik pabaigtas diegti efektyvus nutekamųjų vandenų valymo panaudojimas, o ilgalaikės valymo sistemos plačiai naudojamos. Baltijos jūros regiono valstybės bus išsprendusios bioįvairovės apsaugos, sunkiųjų metalų, pastovios organinės taršos pašalinimo bei radioaktyvių pavojų sumažinimo klausimus.

5. APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS
Baltijos Darbotvarkė 21 – didelis žingsnis į priekį šalių bendradarbiavime ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Ataskaitose pastebimas pastovus ekonominis augimas, azoto kiekių Baltijos jūroje mažėjimas, didėjantis atsinaujinančios energijos panaudojimas Baltijos regiono šalyse. Baltijos Darbotvarkė 21 ne tik skatina pažangą, darnų vystymąsi, bet ir rūpinasi, kad visa tai būtų atidžiai suderinta su aplinkosauga. O vienas svarbiausių Baltijos Darbotvarkės 21 uždavinių – Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimas, jos išteklių gausinimas ir aplinkos saugojimas.

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baltijos jūros regiono Darbotvarkė 21 – Baltijos Darbotvarkė 21, Baltijos Darbotvarkės serija Nr. 1/98 // http://www.baltic21.org/attachements/an_agenda_21 _for_the_bsr_lithuanian.pdf; prisijungimo laikas: 2004 12 28
2. Darnaus vystymosi Baltijos jūros regione link, Baltijos Darbotvarkė 21ataskaita: 2000 – 2002 metai; Baltijos Darbotvarkė 21 Nr. 1/2003;//http://www.baltic21.org/attachements/b21_triennial_reportlithuanian_750kb.pdf; prisijungimo laikas: 2005 01 05
3. Penkerių metų pažanga regione siekiant darnaus vystymosi, Baltijos 21 ataskaita Baltijos jūros šalių ministrams pirmininkams, Baltijos 21 serijos Nr. 1/2004 // http://www.baltic21.org/attachments/baltic21_series_no_1_2004_lithuanian.doc; prisijungimo laikas: 2004 12 30
4. About Baltic 21: background, objectives, goals, strategy and actors// http://www.baltic21.org/?about#whatis; prisijungimo laikas: 2005 01 05
5. Baltic local agenda 21 forum – joint action 7, sub-action 1// http://www.bla21f.net/events.htm; prisijungimo laikas: 2005 01 10
6. Darbotvarkė 21: subalansuotos plėtros veiksmų programa, Lietuvos Aplinkos Ministerija//http://www.am.lt/LSP/files/Agenda21.pdf; prisijungimo .laikas: 2005 01 03
7. Baltijos jūros regiono Darbotvarkė XXI amžiui, NVO vizija/ pareng. Švarios Baltijos koalicija ir Baltijos – Šiaurės šalių NVO Patvarios energetikos tinklas – Vilnius: Žalioji Lietuva, 1997
8. Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 12 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę//http://www1.omnitel.net/juridiniai_tyrimai/12_biuletenis/index_12.htm; prisijungimo laikas: 2005 01 04
9. Baltic 21, creating an agenda 21 for the Baltic sea region, executive summary – Stockholm enviroment institute, 1996
10. Baltic 21, creating an agenda 21 for the Baltic sea region, main report – Stockholm enviroment institute, 1996
11. Baltic 21 – the first year of implementation – Stockholm: AWJ Kunskapsforetaget, 1991
12. CCB Agenda 21 seminar in Neustadt, Germany, 23 – 24 November – Coalition Clean Baltic, 1996.

Leave a Comment