Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Verslo technologijų katedra
ATLIEKOS
Referatas
Studentė: Dėstytoja:
Vilnius, 2005 TURINYS
ĮVADAS 2ATLIEKŲ ŠALTINIAI 3 Nepavojingos atliekos 6 Pavojingos atliekos 7ATLIEKŲ SUDĖTIS 8ATLIEKŲ SAVYBĖS 9 Atliekų fizinės savybės 9 Atliekų cheminės savybės 9 Atliekų biologinės savybės 10ATLIEKŲ ATSIRADIMO GREITIS 11ATLIEKŲ RINKIMAS 13 Nerūšiuotų (maišytų) atliekų rinkimas 14 Surūšiuotų atliekų rinkimas 15 Pavojingų atliekų rinkimas 15ATLIEKŲ PERKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS 16 Atliekų perkrovimo stočių tipai 16 Pavojingų atliekų perkrovos stotys 16 Transportavimo priemonės ir metodai 16 Pavojingų atliekų transportavimas 17ATLIEKŲ PERDIRBIMAS 17 Atliekų utilizavimo reikšmė 18 Plastmasių atliekų perdirbimas 19 Automobilių laužo perdirbimas 20 Elektronikos atliekų perdirbimas 20 Kompiuterių perdirbimas 21 Gumos atliekų perdirbimas 21 Nuotėkų valymo dumblo panaudojimas 22 Organinių atliekų kompostavimas 22 Kenksmingų atliekų perdirbimas 23IŠVADOS 24NAUDOTA LITERATŪRA 25
ĮVADAS
Atliekų tvarkymas ir susidarymas – viena svarbiausių aplinkosaugosproblemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypačaktuali mūsų šimtmetyje. Apskritai atliekos apima visus žmonių ir gyvūnųveiklos teršalus. Anksčiau atliekos nekėlė rimtos problemos, nes gyventojų buvo nedaug,o atliekoms šalinti žemės plotų buvo pakankamai. Jau senovėje žemdirbiaibandė atliekas panaudoti perdirbdami jas į kurą ir trąšas. Technikos visuomenės vystymasis gali būti siejamas su pramonėsrevoliucijos pradžia, tačiau tuo pačiu laiku iškilo ir pagrindinės atliekųšalinimo problemos. XIX amžiaus pabaigoje Anglijos aplinkos sąlygos buvotokios blogos, kad 1888 m. buvo paskelbtas Sanitarijos įstatymas, kurisdraudė mesti atliekas į miesto griovius, upes ir vandens telkinius. Atliekos atsiranda jau proceso pradžioje su neperdirbtomis žaliavomisir vėliau susidaro kiekvienoje pakopoje, kol neperdirbta žaliava nevirstavartojimo prekėmis. Iš pav. matyti, kad vienas iš geriausių būdų sumažinti atliekų, kuriosturi būti pašalintos, kiekį yra riboti neperdirbtų žaliavų vartojimą irdidinti atliekų medžiagų perdirbimą, atnaujinimą bei jų antrinįpanaudojimą. Visuomenė yra priversta gerinti atliekų tvarkymą ir ieškotinaujų nuolatinių vietų atliekoms šalinti. Priešingai, nei vandenyje ar oreesantys teršalai, atliekos niekur neišnyks, kur mes jas numesime, ten irrasime ateityje. Šiuolaikinės technologijos nuolat sukuria kintamų dydžių atliekų.Ypatingos reikšmės turi didėjantis pakavimo medžiagų naudojimas ir maistopusfabrikačių vartojimas, tai mažina maisto atliekas namuose, bet didinaatliekų kiekį produktų perdirbimo vietose. Pavyzdžiui, vartojant įpakuotąmaistą namuose beveik nelieka jokių atliekų, išskyrus pačias pakuotes.Tokie nesibaigiantys pokyčiai kelia projektuotojams problemų, nes atliekųperdirbimo inžinerinės priemonės reikalauja labai didelių kapitaloinvesticijų, o pačios priemonės projektuojamos ilgam laikotarpiui. Taigiinžinieriai, atsakingi už atliekų tvarkymo įrenginių projektavimą, turižinoti technologijų plėtros kryptis, vienaip ar kitaip paveiks atliekųcharakteristikas.
ATLIEKŲ ŠALTINIAI
Duomenys apie atliekų šaltinius ir atliekų rūšis kartu su informacijaapie atliekų sudėtį ir susidarymo greičius yra pagrindinis parametrasprojektuojant ir valdant atliekų tvarkymo sistemų funkcinius elementus. Atliekas pagal jų atsiradimo šaltinį galima suskirstyti į grupes: 1) buitinės; 2) komercinės; 3) institucijų; 4) statybinės; 5) municipalinių tarnybų; 6) atliekų tvarkymo įmonių; 7) gamybos; 8) žemės ūkio. Kartais 1-6 grupių atliekos vadinamos komunalinėmis, t.y. jos atsiradomiesto gyvenimo, veiklos proceso metu. Tada atliekas galima suskirstyti į 3grupes: 1) komunalines; 2) gamybos; 3) žemės ūkio. Buitines ir komercines atliekas sudaro organinės ir neorganinėsfrakcijos. Organinę atliekų dalį sudaro: maisto atliekos, visų rūšiųpopieriaus, kartonas, visų rūšių plastmasės, tekstilė, guma, oda, medienair t.t. Neorganinę dalį sudaro: stiklas, molinių bei porcelianinių indųduženos, juodieji bei spalvotieji metalai ir šiukšlės – purvas. Kai kurios atliekos greitai pūva, ypač šiltų orų metu. Pagrindiniaitokių atliekų šaltiniai – produktų apdorojimo ir naudojimo procesai. Nors popierius, kuris randamas komunalinėse atliekose, skirstomas į 40kategorijų, galima išskirti pagrindines: laikraščiai, knygos, žurnalai,komerciniai skelbimai (reklama), įstaigų susirašinėjimo popierius,kartonas, pakavimo popierius (servetėlės, rankšluosčiai), gofruotaskartonas ir t.t. Specifines buitines ir komercines atliekas sudaro: stambūs daiktai(susidėvėję arba sulūžę baldai, kambarių apdailos elementai), elektrosįranga ir prietaisai (elektrinės ir dujinės viryklės, šaldytuvai,indaplovės, skalbyklės, radijo imtuvai, televizoriai ir t.t.), kiemotvarkymo atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, tepalai,padangos. Tokios atliekos turėtų būti renkamos atskirai nuo visų buitiniųir komunalinių atliekų. Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai būna įvairių tipų: rūgštiniai,šarminiai, gyvsidabriniai, sidabriniai, cinko, nikelio, kadmio ir t.t.Sunkieji metalai iš šių elementų gali užteršti gruntinį vandenį (patekdamisu sąvartynų filtratu į gruntą) arba atmosferą (su atliekų deginimo įrangosemisijomis[1]). Pagrindiniai naudoto tepalo šaltiniai – automobilių servisai irgaražai. Naudotas tepalas, jeigu neatiduodamas regeneruoti, dažnai pilamastiesiog į gruntą, į kanalizacijos, lietaus tinklus arba atliekųkonteinerius. Išpiltas į konteinerį su kitomis atliekomis tepalas jasužteršia ir sumažina jų antinio panaudojimo galimybes. Institucijų atliekų susidarymo šaltiniai – mokyklos, kalėjimas,ligoninės, valdymo centrai ir t.t. Atmetus kalėjimų gamybines bei ligoniniųmedicinines atliekas, likusi institucijų atliekų dalis labai panaši įkomunalines atliekas. Specifinės medicininės atliekos turėtų būti renkamosir tvarkomos atskirai nuo kitų atliekų. Statybines atliekas sudaro statybų, rekonstravimo, griovimo, remontodarbų atliekos. Šių atliekų sudėtis – akmenys, betonas, tinkas, plytos,lentos, skiedros, kanalizacijos, šildymo-vėdinimo bei elektrosinstaliacijos dalys, purvas, šiukšlės. Griovimo ir ardymo darbų atliekosatsiranda pastatų, gatvės dangų, šaligatvių, tiltų ir kitų inžineriniųstatinių ardymo metu. Jų sudėtis panaši į statybų atliekas, tačiau
papildomai gali būti sudužusio stiklo, plastmasės, gelžbetonio. Municipalinių[2] tarnybų atliekos – tai įvairių miesto tarnybų tvarkospalaikymo veiklos atliekos: gatvių sąšlavos, pakelių šiukšlės, miestošiukšliadėžių turinys, kraštovaizdžio tvarkymo, kirtaviečių ir parkųtvarkymo atliekos, kritę gyvuliai, paliktos autotransporto priemonės. Atliekų tvarkymo įmonių atliekas sudaro kieti ir skysti vandens,nuotėkų ir gamybos atliekų tvarkymo įrenginių produktai. Jų savybėspriklauso nuo taikomų atliekų tvarkymo procesų. Dažnai nuotėkų dumblasšalinamas tuose pačiuose buitinių atliekų sąvartynuose. Deginant medienosir kitas degias atliekas, gautos medžiagos skirstomos į pelenus ir nedegiuslikučius. Likučius sudaro smulkios, miltelių pavidalo medžiagos, šlakas irnevisiškai sudegusios medžiagos, kartais taip pat stiklo, porceliano irįvairių metalų dalelės. Kietų gamybos atliekų šaltiniai ir rūšys|Atliekų grupė |Atliekų susidarymas |Būdingos atliekos ||Maisto produktų|Gaminių perdirbimas, pakavimas, |Maisto produktų (mėsos, ||pramonė |gabenimas, sandėliavimas |riebalų, kaulų, gyvulių || | |vidurių, daržovių, vaisių, || | |riešutų, grūdų) atliekos ||Lengvoji |Kirpimas, siuvimas, audimas, |Medžiagų, pluošto, metalo, ||pramonė |perdirbimas, dažymas, |plastmasių, gumos atliekos || |klijavimas, presavimas, | || |gabenimas, sandėliavimas | ||Medžio |Medienos mechaninis apdirbimas, |Atraižos, drožlės, pjuvenos, ||apdirbimo |dažymas, lakavimas |taip pat plastmasių, metalo, ||pramonė | |klijų, lakų, dažų, skiediklių || | |atliekos ||Popieriaus |Popieriaus gamyba, popieriaus |Popieriaus ir pluošto ||pramonė |apdirbimas |atliekos, įvairios cheminės || | |medžiagos, dažai, klijai, || | |katalizatoriai ||Spaustuvės |Laikraščių leidyba, |Popierius (tarp jų || |spausdinimas, graviravimas, |laikraštinis), kartonas, || |įrišimas |metalas, įvairios cheminės || | |medžiagos, dažai, klijai ||Chemijos |Cheminių medžiagų (nuo vaistų |Organiniai ir neorganiniai ||pramonė |iki muilo ir sprogmenų) gamyba |chemikalai, plastmasės, || |ir paruošimas |stiklas, tepalai, guma, dažai,|| | |skiedikliai, pigmentai ||Naftos |Naftos perdirbimo procesai |Asfaltas, dervos, asbestas, ||perdirbimo | |popierius, medžiagos, pluoštai||pramonė | | ||Odos perdirbimo|Odos išdirbimas (šikšninimas) ir|Odos atraižos, siūlai, dažai, ||pramonė |apdorojimas |tepalai, cheminės medžiagos ||Stiklo ir |Stiklo lydymas, formų paruošimas|Stiklas, cementas, molis, ||keramikos | |keramika, gipsas, popierius, ||pramonė | |abrazyvai[3] ||Metalo |Metalo lydimas, liejimas, |Metalo atliekos, smėlis, ||paruošimo |valcavimas, formavimas, |nuodegos, modeliai, formų ||pramonė |štampavimas, presavimas |likučiai ||Metalurgija |Metalo mechaninis apdirbimas, |Metalas, keramika, smėlis, || |suvirinimas, paviršiaus |tirpikliai, tepalai, aušinimo || |padengimas, grūdinimas |skysčiai, galvaninis šlamas ||Prietaisų |Inžinerinės, laboratorinės bei |Metalas, plastmasės, guma, ||gamybos pramonė|tiriamosios technikos ir |dervos, medis, abrazyvai || |prietaisų gamyba | ||Elektrotechniko|Elektros įrangos, ryšių |Metalai, suodžiai, stiklas, ||s pramonė |prietaisų ir kt. aparatūros |retieji metalai, guma, dervos,|| |gamyba |plastmasės, medžiagos ir pan. |Nepavojingos atliekos
Buitinės atliekos. Daugelis buitinėje žmonių veikloje susidariusiųatliekų yra tiesiog išmetamos į šiukšlių surinkimo talpyklas, iš kurišvežamos į sąvartynus. Vakarų šalių gyventojai buitines atliekas paskirstopo konteinerius: atskirai kaupiamas popierius, spalvotasis ir bespalvisstiklas, spalvotieji ir juodieji metalai, plastmasės gaminiai ir pan.Perdirbus šias atliekas, gaunamos naujos žaliavos, gerokai sumažėja atliekųkiekis aplinkoje. Daugelyje rytų bloko šalių, tarp jų ir Lietuvoje,buitinės atliekos nerūšiuojamos, todėl nemažai naudingų medžiagų iškeliaujaį sąvartynus. Be to, į buitinius sąvartynus išvežama ir dalis pavojingųatliekų, nors formaliai Lietuvoje tai daryti griežtai draudžiama. Iš visoLietuvoje per metus į sąvartynus iškeliauja apie 1800 tūkst. tonų buitiniųatliekų, jų vienam gyventojui tenka apie 160 kg (pasaulyje – apie 200-250kg). Pastaruoju metu buitinių atliekų sudėtis keičiasi – gausėjaplastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, nes vartotojams vis daugiaupateikiama supakuotų maisto produktų. Jeigu veiktų antrinių žaliavųsurinkimo sistema, didžioji dalis šių atliekų turėtų patekti ne įsąvartynus, bet į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Šiuo metu Lietuvosdidžiuosiuose miestuose diegiama atliekų rūšiavimo (popieriaus, stiklo,plastmasių bei metalo) sistema. Pramoninės atliekos (antrinės žaliavos). Tai įvairiuose gamybosprocesuose naudotų medžiagų: metalo, stiklo, plastmasių, medienos ir pan.liekanos. Lietuvoje daugiausia susidaro medžio atliekų – 42%; iš jų 34%smulkios medienos atliekos (pjuvenos, drožlės), 31% maišytos atliekos, 28%gabalinės atliekos (atraižos, plokštės, faneros), 7% žievės. Šios atliekosdeginamos, naudojamos dirvai tręšti (pjuvenos), išvežamos į buitiniussąvartynus ir pan. 21% juodųjų metalų atliekų sudaro anglinis plienas, 2% ketus, 77% kitijuodieji metalai. Stiklo atliekų didžiausią dalį – 78% sudaro lakštiniostiklo atliekos, kita dalis: 9% spalvoto stiklo, 7% bespalvio, 5% maišytoir 1% medicininio, elektrovakuuminio, neutralaus stiklo ir stiklūnoatliekos. Gumos atliekos – 70% padangų, 7% gumos bei tekstilės, 1% padangųdrožlių ir 22% kitų gumos atliekų. Plastmasių ir polimerinių dirbiniųatliekose termoplastų (polietileno, polivinilo chlorido ir polistirolo) yra56%, termoreakcinių dervų – 12%, dirbtinės odos – 8%, linoleumo – 2% irmaišytų plastmasių atliekų – 22%. Lietuvoje kol kas nesukurta sistema, leidžianti saugiai perdirbti irpalaidoti pavojingąsias atliekas, antrinių žaliavų utilizavimas labaisilpnai organizuotas, todėl šiuo metu nemažai įmonių nelegaliai veža savoatliekas į buitinius sąvartynus, nors pramonės atliekoms kaupti jauįrengiami specialūs pramoniniai sąvartynai. Kitos atliekos. Organines atliekas sudaro: 64% mėšlo, srutų irfekalijų, 29% maisto, 6% laukininkystės ir daržininkystės bei 1% gyvulinėskilmės atliekų. Visiškai aišku, kad daugelis jų, kaip mėšlas, pjuvenos,laukininkystės ir daržininkystės bei maisto atliekos neturėtų patekti įsąvartynus. Jas reiktų kompostuoti ir vėliau jų pūdiniu tręšti žemę.Mineralinių žaliavų atliekos – tai 97% karjerų ir 3% mineralinių žaliavų
sodrinimo atliekos. Jas, tinkamai paruošus, būtų galima naudoti statybose,tiesiant kelius ir pan. Didžiausią statybinių medžiagų atliekų dalį sudarokreida ir kalkės, mažesnę – betono, plytų, keramikos, asbesto atliekos beistatybinių konstrukcijų laužas. Apie 60% statybinių medžiagų atliekųišvežama į buitinius atliekų sąvartynus, nors jos galėtų būti panaudotosstatybose, tiesiant kelius, o kalkės ir kalcio karbido atliekos – netdirvos rūgštingumui mažinti. Mažiausiai į sąvartynus patenka kalkių irkreidos (tik 13%, likę 87% panaudojami dar kartą), daugiausia (apie 98%) –kalcio karbido.Pavojingos atliekos
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkst. t pavojingų atliekų.Pavojingos atliekos pagal numatomus jų tvarkymo būdus skirstomos į trisgrupes: • degintinas; • tvarkytinais fiziniais ir cheminiais būdais; • deponuotinas. 80% degintinų pavojingų atliekų sudaro naftos ir vandens emulsijųatliekos. 11% – odų ir kailių išdirbimo dumblas su chromu, likusią dalį –dervos, klijai, latekso ir kt. atliekos. Tik 2% naftos ir vandens emulsijųatliekų yra sudeginama – didžioji dalis naudojama kaip antrinė žaliava. Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinų atliekų didesnę dalį (40%)sudaro gyvulinės kilmės riebalai, tepalai ir muilai. 37% gyvulinės kilmėsriebalų, tepalų ir muilų išvežama į gamybinių atliekų sąvartynus, 33% – įbuitinių atliekų sąvartynus, 30% panaudojama įmonėse kaip antrinė žaliava. 54% deponuotinų pavojingų atliekų sudaro užterštas gruntas, 29%sutvarkoma įmonėse, o 27% išvežama į Palemono keramikos gamyklą perdirbti. Pavojingų atliekų skirstymas pagal jų tvarkymo būdus|Degintinos pavojingos |Fiziniais ir cheminiais |Deponuotinos pavojingos ||atliekos |būdais tvarkytinos |atliekos || |pavojingos atliekos | ||Medicininės sanitarinės |Rūgštiniai akumuliatoriai |Šlakai ir pelenai ||atliekos | | ||Farmacijos atliekos |Šarminiai akumuliatoriai |Užterštas gruntas ||Biocidų ir fitofarmacijos |Medienos apsaugos |Katalizatorių atliekos ||atliekos |priemonių atliekos | ||Organinių tirpiklių |Atliekos su cianidais |Skruberių dumblas ||atliekos | | ||Organinių tirpiklių |Atliekos su |Vandens valymo dumblas ||atliekos su halogenais |polichlorintais difenilais| || |ir terfenilais | ||Halogenintos organinės |Medžiagų gryninimo, |Dekarbonizacijos atliekos ||medžiagos, išskyrus |distiliacijos ir pirolizės| ||tirpiklius |atliekos | ||Naftos produktų atliekos |Mineralinės vatos atliekos|Jonitų atliekos ||be vandens | | ||Naftos ir vandens |Nenustatytų cheminių |Įrangos plovimo ir valymo ||emulsijos |medžiagų atliekos |atliekos ||Naftos produktais |Pirotechninių ir |Automobilių plovimo ||užterštos medžiagos |sprogstamųjų medžiagų |dumblas || |atliekos | ||Dažų, lakų, oksolio ir |Fotografijos darbų |Galvaniniai elementai ||pigmentų atliekos |atliekos | ||Dažais, lakais užterštos |Polichlorintu |Kitos pavojingos atliekos ||medžiagos |dibenzofuranu užterštos | || |atliekos | ||Dervų, plastifikatorių, |Gyvulinės kilmės riebalai,| ||klijų ir latekso atliekos |tepalai ir muilai | ||Bitumo atliekos |Naftos produktais | || |užterštas gruntas | ||Polichlorintu |Neorganinės atliekos be | ||dibenzodioksinu užterštos |sunkiųjų metalų | ||atliekos | | ||Nehalogenintos organinės |Grūdinimo druskos be | ||medžiagos, ne tirpikliai |cianidų | ||Odų ir kailių išdirbimo |Metalų milteliai | ||dumblas su chromu | | ||Panaudoti filtravimo |Tirpalai ir dumblas su | ||audiniai |sunkiaisiais metalais | ||Šarminiai riebalų tirpalai|Rūgštinių akumuliatorių | || |elektrolitas | || |Šarminių akumuliatorių | || |elektrolitas | || |Augalinių aliejų atliekos | || |Lempos su gyvsidabriu | || |Gyvsidabrio turinčios | || |atliekos | |
ATLIEKŲ SUDĖTIS
Sąvoka „atliekų sudėtis“ naudojama tam, kad galima būtų apibūdintiatliekų atskirus komponentus, jų vietą bendroje masėje. Dažniausiai sudėtisnustatoma pagal svorio arba tūrio dalį. Duomenys apie atliekų sudėtį reikalingi projektuojant atliekųperdirbimo technologijas ir jų tvarkymo planus, parenkant ir eksploatuojantatliekų tvarkymo įrenginius, įvertinant atliekų komponentų antriniopanaudojimo galimybes, numatant energijos išgavimo perspektyvas.Pavyzdžiui, jeigu komercinių atliekų didžiąją dalį sudaro tik popieriausproduktai, tai tokios atliekos perdirbamos naudojant specialią techniką(smulkintuvus, draskytuvus ir kt.). Taip pat projektuojant atliekųsurinkimo sistemas, objektus su šiomis atliekomis reikėtų išskirti įatskirą grupę tam, kad palengvėtų atliekų utilizavimas. Atliekų sudėtis priklauso nuo bendro regiono ekonomikos lygio,komunalinių paslaugų lygio, naudojamų vandenvalos sistemų ir procesų. Surenkamų atliekų sudėtis skiriasi atsižvelgiant į regioną, metųlaiką, ekonominius ir kitus rodiklius. Atliekų sudedamųjų komponentų daliųsvyravimai paprastai nustatomi tik bandymų metodu. Tiksliai nustatyti atliekų prognozuojamą sudėtį naudojantis tikteorinių skaičiavimų statistiniais metodais yra sudėtinga, jei iš visoįmanoma. Praktikoje dažniausiai taikoma lauko tyrimų metodai, paremtinagrinėjamų atliekų pavyzdžių paėmimu bei tyrimu. Kiekvienoje šalyje, atsižvelgiant į jos ekonominio išsivystymo lygį iržmonių gyvenimo būdą, susidarančių atliekų sudėtis skiriasi.
ATLIEKŲ SAVYBĖS
Atliekų fizinės savybės
Svarbiausios atliekų fizinės savybės: lyginamasis svoris, drėgnumas,dalelių granuliometrinė sudėtis, drėgmės absorbavimo rodiklis, atliekųlaidumas. Atliekų lyginamasis svoris parodo, kiek sveria atliekų tūrio vienetas,pvz., kg/m3. Duomenys apie atliekų lyginamąjį svorį planuojamiems bendrammastui ir masei nustatyti. Atliekų drėgnumas dažniausiai išreiškiamas dviem būdais: drėgno svoriomatavimo metodu ir sauso svorio matavimo metodu. Pirmu atveju pavyzdžiodrėgnumas parodo drėgmės dalį, antruoju – sausos liekanos dalį. Drėgnosvorio nustatymo metodas dažniausiai naudojamas atliekų charakteristikai. Duomenys apie atliekų granuliometrinę sudėtį reikalingi projektuojantatliekų rūšiavimo procesų įrangą, ypač mechaninę ir magnetiniusseparatorius. Granuliometrinė sudėtis charakterizuojama pagal atliekųkomponento didžiausią išmatavimą ir galimybę praeiti pro sietą su tamtikrais akutės išmatavimais. Atliekų drėgmės absorbavimo rodiklis rodo drėgmės kiekį, kurį galisavyje sulaikyti atliekų pavyzdys, veikiamas tik gravitacijos jėgos.Rodiklis labai svarbus projektuojant sąvartynus ir nustatant iš atliekųišsiskyrusį filtratą, kuriam surinkti būtina projektuoti specialiasdrenavimo sistemas. Absorbavimo rodiklis priklauso nuo tankinimo lygio ir
atliekų irimo laipsnio. Atliekų laidumas priklauso nuo atliekų hidraulinio pasipriešinimo. Taisvarbi fizikinė charakteristika, kuri didžiąja dalimi lemia dujų ir skysčiųjudėjimą atliekų sąvartynuose.Atliekų cheminės savybės
Informacija apie komunalinių atliekų chemines savybes svarbi parenkantlabiausiai tinkamus atliekų tvarkymo metodus (pvz., atliekų deginimoįrangos taikymas atliekoms utilizuoti priklauso nuo atliekų cheminiųsavybių). Atliekas galima apibūdinti kaip degių ir nedegių medžiagų derinį. Jeigu atliekas numatoma deginti, svarbiausios charakteristikosnaudojant jas kaip kurą yra: 1) terminė analizė; 2) pelenų sukepimo taškas; 3) elementinė analizė (pagrindiniai elementai); 4) kaloringumas. Jeigu atliekas numatoma kompostuoji arba naudoti kaip žaliavas kitųbiologiniais būdais išgaunamų produktų gamybai, būtina turėti informacijąne tik apie pagrindinius atliekų cheminius elementus (elementinė analizė),bet ir apie priemaišas (ypač sunkiųjų metalų). Degių medžiagų terminę analizę sudaro šie tyrimai: 1) drėgnumo nustatymas (drėgmės praradimas per vieną valandą, kai temperatūra 105 oC); 2) lakios dalies nustatymas (papildomas svorio netekimas arba nudegimas uždarajame žaizdre, kai temperatūra 950 oC); 3) sureagavusios anglies nustatymas (degi liekana, likusi po lakios dalies išgaravimo); 4) nedegaus likučio nustatymas (liekanų dalis, likusi po visiško sudeginimo atvirajame žaizdre). Pelenų sukepimo tašku vadinama tokia temperatūra, kuriai esant,pelenai, susidarę atliekų degimo procese, sudaro kietą junginį dėlaglomeracijos (sulipimo) ir sukepimo reiškinių. Tipinis atliekų pelenųsukepimo taškas – tai temperatūra tarp 1100-1200 oC. Atliekų elementinė analizės metu dažniausiai nustatomas anglis (C),vandenilio (H), deguonies (O), azoto (N), sieros (S) atomų bei pelenų dalisbendrojoje atliekų sudėtyje. Elementinė analizės rezultatai parodo atliekųcheminę sudėtį. Šios analizės rezultatai naudojami projektuojant biologinioutilizavimo procesus. Atliekų organinių komponentų kaloringumas gali būti nustatytas: 1) realiomis sąlygomis, deginant atliekas ir utilizuojant išsiskyrusią šiluminę energiją; 2) laboratorijų sąlygomis kalomeritu; 3) teoriniu apskaičiavimu. Dėl sudėtingumo ir netikslumo pirmasis variantas tyrimo tikslams praktiškai nenaudojamas.Jeigu neįmanoma laboratoriniais tyrimais nustatyti atliekų kaloringumo, taijis apytiksliai apskaičiuojamas.
Atliekų biologinės savybės
Komunalinių atliekų organinė frakcija (atmetus plastmasės, gumos beiodos komponentus) galima būti klasifikuojama: 1) tirpi sudedamoji dalis (gliukozė, krakmolas, amino- ir įvairios organinės rūgštys); 2) pusiau celiuliozė; 3) celiuliozė; 4) riebalai, aliejai, parafinai (alkoholių eteriai ir daugiagrandės riebalų rūgštys); 5) ligninas (polimerinė medžiaga, kurios sudėtyje yra aromatiniai žiedai su metoksilo grupėmis – OCH3); 6) lignoceliuliozė (lignino ir celiuliozės derinys); 7) proteinai (kuriuos sudaro aminorūgščių grandinės). Svarbiausia biologinė atliekų organinių komponentų charakteristika ta,kad beveik visi organiniai komponentai gali būti biologiškai perdirbti įdujas ir santykinai inertines organines ir neorganines frakcijas. Nemalonių kvapų atsiradimas ir musių veisimasis taip pat priskiriamiprie atliekų biologinių charakteristikų. Atliekų organinių komponentų biodegradavimas. Atliekų biodegradavimuiapibūdinti naudojamas rodiklis, kuris įvertina lignino dalį bendrojeatliekų sudėtyje. Pastebėta, kad atliekos su didesniu lignino kiekiu (pvz.,laikraščiai) turi mažesnes galimybes biodegraduoti. Atliekų organiniaikomponentai dažnai skirstomi į greitai ir lėtai yrančius. Kai atliekos ilgai laikomos pirminio atsiradimo vietose, tarpiniuosesurinkimo, perkrovimo punktuose bei sąvartynuose, atsiranda nemalonūskvapai dėl atliekų yrančių organinių komponentų anaerobinės degradacijos.Pavyzdžiui, anaerobinėmis sąlygomis sulfatai redukuojasi į sulfidus, kuriesavo ruožtu jungiasi su vandeniliu, sudarydami sieros vandenilį (dujos, sulabai aštriu, nemaloniu kvapu). Sulfidai taip pat sąveikauja su metalųdruskomis ir sudaro metalų sulfidus. Yrančios anaerobinėmis sąlygomis atliekos tampa juodos spalvos dėlmetalų sulfidų susidarymo. Jeigu sulfidai nereaguotų su metalais, oreaguotų tik su vandeniliu, nemalonių kvapų problema taptų ypač svarbi. Vasarą eksploatuojant atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemas būtinaįvertinti graužikų, musių bei kitų parazitų atsiradimo galimybes.
ATLIEKŲ ATSIRADIMO GREITIS
Komunalinių atliekų kiekų įvertinimas remiasi kiekiu, kurisapskaičiuojamas pagal vieno žmogaus dienos atliekų normą. Gyventojų irkomercinių įstaigų atliekos (išskyrus specialias ir pavojingas) sudaro 50-75% viso bendro komunalinių atliekų kiekio. Gamybos ir žemės ūkio atliekos įvertinamos pagal tam tikrus gamyboskiekio vienetus. Surenkamas atliekas sudaro maišytos (bendrijose, kuriosenėra atliekų rūšiavimo programų) ir maišytos, bei išrūšiuotos atliekos(bendrijose, kuriose veikia atliekų rūšiavimo programos). Gyventojų irkomercinių įstaigų susidariusių ir surinktų perdirbimui ir (arba) šalinimuiatliekų kiekiai išsivysčiusiose šalyse skiriasi 4-15%. Skirtumai susidarodėl atliekų kiekio, kuris buvo: 1) kompostuojas; 2) sudegintas; 3) išleistas į kanalizaciją; 4) parduotas antriniam panaudojimui bei atiduotas labdaros organizacijoms; 5) pervežtas į surinkimo arba perdirbimo centrus; 6) perdirbtas tiesiogiai vietoje. Paprastai skirtumas tarp susidariusių ir surinktų atliekų kiekių yramažesnis (4-6%) visuose daugiabučiuose rajonuose, palyginti su individualiųnamų rajonais (8-15%), kur yra pagalbinių žemės plotų, tinkamų kompostuoti. Surinktų ir susidariusių atliekų kiekiai skiriasi pagal dienas,savaites, mėnesius ir sezonus. Labiausiai atliekų atsiradimo greitis kintaatskiruose individualiuose būstuose ir mažose komercinėse įstaigose.Buitinių atliekų susidarymo greitis labiausiai išauga Kalėdų atostogųlaikotarpiu ir pavasario namų tvarkymosi dienomis. Veiksniai, kurie daro įtaką atliekų atsiradimo greičiams: 1) atliekų kiekių mažinimas jų atsiradimo šaltinyje ir jų perdirbimas; 2) visuomenės požiūris ir įstatymai; 3) geografiniai, fiziniai ir kiti veiksniai. Atliekų kiekius galima mažinti projektavimo, technologijos pakeitimodėka, taip pat pakuojant produktus, naudojant minimalų medžiagos tūrį irpratęsiant gaminio naudojimo laiką. Atliekų kiekius sumažinti taip patgalima namuose, komercijos ir pramonės srityse, pasirenkant ir perkant tik
reikiamus produktus ir medžiagas bei organizuojant antrinį jų naudojimą. Keli būdai, kaip galima mažinti atliekų kiekius jų atsiradimošaltiniuose: 1) mažiau naudoti nereikalingų ir nepraktiškų pakuočių; 2) kurti ir naudoti produktus su ilgesniu tarnavimo periodu ir remonto galimybe; 3) naudoti daugkartinio naudojimo indus (lėkštės, peiliai, šalutės, daug kartų užpildoma tara); 4) efektyviau naudoti daiktus (pvz., kopijuoti ant abiejų lapo pusių); 5) produkto sudėtį padidinti perdirbamų medžiagų kiekiu; 6) plėsti mokesčių ir tarifų politiką, kuri suteiktų galimybę vartotojams gaminti mažiau atliekų. Atliekų perdirbimo programų vykdymas atskirose bendruomenėseakivaizdžiai daro įtaką atliekų kiekiams, renkamiems toliau tvarkyti iršalinti. Atliekų kiekiai labai sumažėtų, jei žmonės patys pakeistų savogyvenimo būdą, kad būtų išsaugoti gamtos ištekliai ir sumažėtų ekonominėnašta, susieta su atliekų tvarkymu bei perdirbimu. Taigi nenutrūkstamašvietimo programa yra išties reikšminga norint keisti visuomenės požiūrį. Geografinės padėties paveiktos skirtingos klimatinės sąlygos turireikšmės atsiradusių atliekų kiekiams ir laikotarpiui, per kurį atliekossusidaro. Pavyzdžiui, daržų ir sodų atliekų kiekiai įvairiuose regionuoseyra susieti su klimatu. Akivaizdu, kad šiltesniuose kraštuose, kurvegetacijos sezonas yra daug ilgesnis negu šiaurėje, daržų ir sodų atliekųyra ne tik daugiau, bet taip pat jos susidaro per ilgesnį laiką. Dėl tokiųsvyravimų skirtingose klimato juostose turi būti atlikti specialūs tyrimaitais atvejais, kai būtina gauti tikslius rezultatus. Tam tikrų rūšių kiekius taip pat veikia metų sezonai. Pavyzdžiui,maisto atliekų kiekiai yra susiję su vaisių ir daržovių augimo sezonu. Aptarnaujant plotą su neribotu atliekų susikaupimu (neribotas atliekųkonteinerių talpumas), galima surinkti daug daugiau atliekų. Tokspastebėjimas nereiškia, kad atliekų susidaro daugiau. Pavyzdžiui, jeiguvienam gyvenamajam kvartalui skirti vienas arba du atliekų konteineriai persavaitę ir jų talpumas ribotas, tai žmonės gali pradėti kaupti tam tikrasatliekas (laikraščius ir kitokias medžiagas). Todėl žmonės susikaupusiasatliekas meta neleistinose vietose. Kai konteinerių talpumas nėraribojantis veiksnys, žmonės linkę atliekas išmesti, o ne kaupti. Tokiojesituacijoje mes matome, kad surinktų atliekų kiekis stipriai skiriasi nuotikrojo susidariusio atliekų kiekio. Aptarnaujamo ploto ypatumai gali veikti susidariusių atliekų kiekius.Pavyzdžiui, daug daugiau kiemo atliekų, skaičiuojant vienam gyventojui,susidaro turtingųjų rajonuose negu kitose miesto dalyse. Kiti veiksniai, kurie daro įtaką atliekų kiekiui, tai aptarnavimoploto dydis, kraštotvarkos darbų mastai ir ploto aptarnavimo priežiūroskokybė.ATLIEKŲ RINKIMAS
Terminas „rinkimas“ reiškia ne tik atliekų rinkimą iš įvairiųšaltinių, bet ir atliekų pervežimą į specialias vietas, kur josiškraunamos. Iškrovimo operacija taip pat yra rinkimo proceso dalis.Atliekoms surinkti naudojami įvairūs būdai: a) betaris atliekų surinkimas; b) surinkimas įvairiausių tipų konteineriuose; c) surinkimas plastikiniuose maišuose. Kokį atliekų surinkimo būdą pasirinkti, priklauso nuo daugeliofaktorių, t.y. nuo: a) atliekų kiekio; b) atliekų sudėties; c) vietovės ypatumų; d) miesto užstatymo ir apgyvendinimo tankumo; e) esamo miesto gatvių tinklo; f) gatvių pločio ir eismo intensyvumo; g) visuomenės požiūrio į atliekų tvarkymą; h) atliekų surinkimą reglamentuojančių įstatymų. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, norint efektyviai ir saugiaiorganizuoti atliekų surinkimą, būtina: a) racionalus darbo organizavimas; b) atliekas surenkančių tarnybų moderni techninė bazė; c) darbininkų profesionalūs įgūdžiai bei individualios saugos priemonės.
Nerūšiuotų (maišytų) atliekų rinkimas
Atliekoms surinkti iš gyvenamųjų namų rajonų taikomi tokie metodai: a) surinkimas nuo kelkraščių; b) surinkimas iš skersgatvių; c) naudojant keičiamus konteinerius; d) naudojant išvežamus konteinerius. Kur teikiama surinkimo nuo kelkraščio paslauga, namo savininkasatsakingas už konteinerio palikimą, ant kelkraščio, kad šis būtųištuštintas, atliekų rinkimo dieną ir už tuščių konteinerių grąžinimą į jųlaikymo vietą iki kitos rinkimo dienos. Skersgatviuose laikomi konteineriaidažnai naudojami atliekoms surinkti. Keičiamų konteinerių paslauga yratokia, kai konteineriai paimami iš namo savininko kiemo ir atgal grąžinamijuos ištuštinus. Dažniausiai konteinerių tuštinimo darbus atliekapapildomos kompanijos, bendradarbiaujančios su surinkimo paslaugasteikiančiomis tarnybomis, kurios atsako tik už surinktų atliekų sukrovimą įmašinas. Išvežamų konteinerių paslauga iš esmės tokia pati kaip ir keičiamųkonteinerių, išskyrus tai, kad namo savininkas pats atsako už konteineriųgrąžinimą į jų vietą. Surenkant atliekas iš konteinerių nuo kelkraščio naudojamos žemossurinkimo mašinos; šiuo atveju rinkėjų grupė perkrauna atliekas tiesiai iškonteinerių į surinkimo mašiną. Kitais atvejais, surinkimo mašinos turipapildomus konteinerius, į kuriuos supilamos atliekos. Iš papildomųkonteinerių atliekos į surinkimo mašiną supilamos mechaniškai. Atliekos iš komercinių patalpų renkamos rankiniu ir mechaniniu būdu.Daugelyje didžiųjų miestų, norint išvengti transporto grūsties dieną,atliekos iš komercinių įstaigų renkamos vakarais ir ankstyvais rytais. Kaiatliekos iš komercinių įstaigų renkamos rankiniu būdu, jos sudedamos įplastikinius maišus, kartonines dėžes ar kitus vienkartinius konteineriusir paliekamos ant kelkraščio, kad būtų surinktos.
Surūšiuotų atliekų rinkimas
Surūšiuotų atliekų komponentai turi būti renkami ir kaupiami atskiraitam, kad juos būtų galima perdirbti. Pagrindiniai būdai, naudojamisurenkant tokias atliekas, yra: a) atliekų surinkimas nuo kelkraščio, kai naudojamos įprastinės ir
specializuotos surinkimo mašinos; b) atsitiktinis atliekų surinkimas, kurį atlieka specializuotos organizacijos; c) namų savininkų atliekų pristatymas į antrinių žaliavų supirkimo centrus ir atliekų surinkimo aikšteles. Rinkimo nuo kelkraščių sistemoje surūšiuotos perdirbti tinkančiosatliekos surenkamos atskirai nuo sumaišytų atliekų. Perdirbti tinkančiossupakuotos antrinės žaliavos sudedamos ant kelkraščio krašto. Tokiojesurinkimo sistemoje gyventojai neprivalo perdirbti tinkančių atliekųnunešti toliau nei iki kelkraščio, todėl žmonių aktyvumas taip surenkantatliekas yra kur kas didesnis nei programose, kuriose atliekas gyventojaiprivalo patys pristatyti į specialias surinkimo vietas. Komercinėse įstaigose surūšiuotas atliekas dažniausiai surenkaprivatūs surinkėjai. Perdirbti skirtos atliekos saugomos atskiruosekonteineriuose. Didelėse komercinėse įstaigose kartonui ir popieriuisurišti gali būti naudojamos specialios rišimo mašinos, o aliumininėmskonservų dėžutėms suspausti – presas.Pavojingų atliekų rinkimas
Pavojingų atliekų tvarkymas prasideda nuo jų susidarymo ir rinkimo.Surinktos atliekos surūšiuojamos pagal jų kenksmingumą ir talpinamos įspecialius konteinerius. Kiekvienam konteineriui užpildoma deklaracija,kurioje nurodomas konteinerių turinys bei transporto priemonės, galinčiosjas vežti. Europos šalyse remiamasi atliekų surinkimo, transportavimo iržymėjimo (ADR) taisyklėmis, kurios leidžia supaprastinti tarptautiniųatliekų pervežimo kontrolę bei tiksliai apibrėžti atliekų transportavimo irtvarkymo kompanijų atsakomybę. Pavojingos atliekos iš smulkų ir vidutinio dydžio įmonių beigyventojų turėtų būti surenkamos tam tikruose savivaldybės įrengtuosesurinkimo punktuose. Įrengti pavojingų atliekų surinkimo punktą yra ganapaprasta. Tai apverta teritorija, kurioje esti atliekų, laikomų specialiojetaroje, sandėliavimo vieta, konteineriai nesupakuotoms atliekoms kaupti,patalpa personalui. Dirbantieji turi mokėti elgtis su pavojingomisatliekomis: jas priimti, rūšiuoti ir pristatyti į perkrovos stotis. Be to,punktuose dirbantys žmonės turi teikti informaciją gyventojams apiepavojingąsias atliekas, jų susidarymą buityje bei rekomendacijas, kaip jasrinkti.
ATLIEKŲ PERKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS
Perkrovimo operacijų būtinybė ypač išryškėjo, kai atliekųtransportavimo atstumai nuo surinkimo vietų iki šalinimo aikštelių padidėjoir tiesioginis transportavimas tapo ekonomiškai nenaudingu. Atliekųperkrovimas yra neatskiriama antrinių medžiagų rūšiavimo proceso dalis.Atliekų komponentų perkrovimo operacijos yra sudėtinė atliekų rūšiavimoproceso dalis. Tam, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir dėl vis griežtėjančiųatliekų šalinimo aikštelių įrengtos pagalbinės atliekų perkrovimo stotys.Gyventojai ir mažų komercinių įstaigų atstovai gali pristatyti atliekas neį pagrindinę atliekų šalinimo aikštelę, o į pagalbinę atliekų perkrovimostotį. Todėl atliekų šalinimo aikštelėje gerokai sumažėja nelaimingųatsitikimų galimybė.
Atliekų perkrovimo stočių tipai
Perkrovimo stotyse atliekos iš mažesnių surinkimo priemoniųperkraunamos į didesnes transportavimo priemones. Atsižvelgiant į tai,kokios naudojamos transporto priemonės, perkrovimo stotys gali būtisuskirstytos į tris pagrindines grupes: 1) tiesioginio perkrovimo stotys; 2) saugojimo perkrovimo stotys; 3) kombinuotos tiesioginio iškrovimo ir pakrovimo perkrovimo stotys. Pagal našumą (atliekų kiekis, kuris gali būti perkrautas ir išvežtas)perkrovimo stotys klasifikuojamos: 1) mažo našumo iki 100 t/d; 2) vidutinio našumo nuo 100 iki 500 t/d; 3) didelio našumo per 500 t/d.
Pavojingų atliekų perkrovos stotys
Atliekų perkrovos stočių naudojimo tikslas – atpiginti pavojingųjųatliekų pervežimą iš toliau esančių surinkimo punktų, pramonės bei žemėsūkio įmonių į atliekų perdirbimo įmones. Iš šių stočių atliekos vežamosperdirbti tik tuomet, kai jų susikaupia pakankamas kiekis ir tik tada, kaiperdirbimo įmonė gali jas perdirbti. Išvežtoms medžiagoms užpildomosdeklaracijos.
Transportavimo priemonės ir metodai
Autotransporto priemonės, geležinkeliai ir laivai – tai pagrindinėspriemonės šiuo metu naudojamos atliekoms vežti. Kartais taip pat naudojamospneumatinės ir hidraulinės sistemos. Kai atliekas iš perkrovimo stočių į šalinimo vietą galima pervežtiautotransporto priemonėmis, dažniausiai naudojami sunkvežimiai, vilkikai irvilkikai su puspriekabe. Transporto priemonės turi atitikti šiuosreikalavimus: 1) atliekų pervežimas turi būti minimaliai pigus; 2) vežamos atliekos turi būti uždengtos; 3) transporto priemonės turi būti suprojektuotos greitkeliams; 4) transporto priemonės našumas turi būti toks, kad nebūtų viršijamas greitkeliuose leistinas svoris; 5) iškrovimo būdai turi būti paprasti ir patikimi. Atliekoms transportuoti naudojamos ir žemo slėgio oro, ir vakuumovamzdžių transportavimo sistemos. Dažniausiai toks transportavimo būdas yrataikomas, kai atliekos iš tankia apgyvendintų gyvenamųjų ar intensyvioskomercinės veiklos rajonų transportuojamos į centrinę stotį perdirbti arbapakrauti į transporto priemones. Didžiausia pneumatinė sistema yra įrengtaJAV Walto Disnėjaus pramogų parke Orlande, Floridoje. Vandens panaudojimo koncepcija atliekoms transportuoti nėra nauja.Šiuo metu hidraulinis transportas yra dažnai naudojamas maisto atliekomstransportuoti (kur naudojami buitiniai atliekų smulkintuvai). Pagrindinėšio metodo problema yra ta, kad panaudotas atliekoms transportuoti vanduoir nuotėkos turi būti išvalyti. Dėl organinių medžiagų tirpumo jųkoncentracija vandenyje yra aukštesnė nei kitose buitinėse nuotėkose.Hidraulinės sistemos gali būti naudojamos tose vietovėse, kur specialitransportavimo įranga įrengta kartu su vandens valymo sistema.
Pavojingų atliekų transportavimas
Atliekų transportavimas – vienas iš sudėtingiausių atliekų surinkimoetapų, ne skelia didžiausią pavojų aplinkai. Jeigu ši grandis nėrareikiamai sutvarkyta ir organizuota, avarijų metu atliekos patenka įaplinką ir ją užteršia. Kiekvienai atliekų rūšiai gabenti turi būtiparinkta tinkama tara ir taikoma specifinė pervežimo tvarka. Skystosatliekos vežamos autocisternomis, kietosios ir supakuotos – specialiai
pritaikytomis bortinėmis mašinomis. Rekomenduojama atliekas iš surinkimopunktų į perkrovimo stotis bei iš perkrovimo stočių į perdirbimo įmonesvežti skirtingomis transporto priemonėmis. Tolimesniems pervežimamsekonomiškiausias ir patikimiausias transportas yra geležinkelis.ATLIEKŲ PERDIRBIMAS
Formuojant valstybinę atliekų utilizacijos politiką, pasirinktigalima tris pagrindines atliekų tvarkymo kryptis: atliekų antrinįpanaudojimą (perdirbimą), deginimą specialiose įmonėse arba jų šalinimą irsaugojimą tam tikslui įrengtuose kontroliuojamuose sąvartynuose. Visos tryskryptys susijusios su daugybe problemų, kurių sprendimą lemiaaplinkosaugos, technikos, technologijos, ekonomikos veiksniai ir jųsuderinamumas. Tačiau pagrindinė yra aplinkosaugos problema. Sąvartynai aratliekų deginimas – šiandien diskutuojami klausimai visame pasaulyje;sąvartynai yra lengvas atliekų šalinimo kelias, tačiau jie užima dideliusplotus ir yra koncentruoti taršos šaltiniai; atliekų deginimas išsprendžia80% jų utilizavimo problemų, tačiau deginimas gamtosaugos kontekste yranepageidaujamas sprendimas. Antrinių žaliavų surinkimą planuotam perdirbimui tinkamai organizuotinėra paprasta. Tai priklauso nuo teisinio reglamentavimo, gyventojųšvietimo, jų sąmoningumo bei kultūrinio lygio, rinkos, vartotojo irpaklausos. Antrinės žaliavos kartais gali ne tik neduoti planuojamo pelno,bet netgi būti nuostolingos, nes reikia mokėti už surinkimą, rūšiavimą,transportavimą, perdirbimą, realizavimą. Tačiau svarbiausia tai, kadatliekų antrinis perdirbimas padeda taupyti šalies gamtos ir energetiniusišteklius, mažinti nutekamųjų vandenų ir atmosferos užterštumą. Gamybos irvartojimo atliekos, tinkamos perdirbti į prekinę produkciją, priskiriamosantriniams metrialiniams ištekliams.
Atliekų utilizavimo reikšmė
Atliekų utilizavimas turi keletą reikšmingų aspektų: 1) atliekos yra didelis materialių išteklių taupymo rezervas, žaliavų išteklių gausinimo ir gamybos ekonominio efektyvumo didinimo šaltinis; 2) ekologinė reikšmė: renkant ir naudojant atliekas valoma aplinka nuo kenksmingų teršalų; 3) auklėjama visuomenė, mokoma ūkininkauti, taupyti gamtos turtus, saugoti aplinką; 4) daugeliu atvejų antrinės žaliavos yra keliskart pigesnės už pirmines; 5) taupomos ne tik pačios žaliavos, bet ir kuras, energija; 6) kai nepanaudojamos atliekos vežamos į sąvartynus, įmonės ir visuomenė turi papildomų išlaidų dėl atliekų šalinimo, sąvartynų įrengimo ir jų saugaus naudojimo; 7) didelius nuostolius patiria ir žemės ūkis, nes atliekų sąvartynai užima daug derlingų žemių. Atliekų utilizavimo reikšmę vaizdžiai apibūdina šie dažnai pateikiamiliteratūroje duomenys: kiekvienos antrinio aliuminio tonos panaudojimaspakeičia daugiau kaip 5 t pagrindinės žaliavos ir pagalbinių medžiagų,kurios reikalingos pagaminti 1 t pirminio aliuminio. 1 t popieriaus irkartono pagaminti iš makulatūros sutaupoma 4,7-5,6 m3 medienos ir 165-200m3 vandens. Be to, popieriaus gamyba iš antrinių žaliavų leidžia sutaupyti70% energijos palyginti su gamyba iš pirminės žaliavos. 1 t iš atliekųperdirbto vario reikia sunaudoti 65% energijos, reikalingos gauti 1 t varioiš rūdos (1300 kWh/t vario). Tai suprantama, kai atsižvelgiama, kad beveik30% vario atliekų pateikiama lengvai perdirbama forma (varinė viela,vamzdžiai, skarda), ir reikalingos tik nedidelės transporto išlaidos. 25-30% yra sunkiai perdirbama forma (lydiniai, mišiniai su kitais metalais)arba reikalauja didelių transporto išlaidų. Likusi suvartoto vario dalis(35-40%) būna neperdirbama forma (pigmentai, dažai, korozijos produktai,vandens ir dirvožemio teršalai). Išteklių perdirbimo pagrindinės kryptys: 1) uždaro gamybos ciklo sistemų kūrimas; 2) pakartotinis atliekų panaudojimas pirmine (pakartotina) paskirtimi (padangų restauravimas); 3) atliekų panaudojimas naujose vartojimo srityse prieš tai tinkamai apdorojus fiziniais, cheminiais arba biologiniais metodais (iš padangų arba polimerinių medžiagų atliekų gaminamas granuliuotas, kuris naudojamas kaip papildoma medžiaga pirminėje žaliavoje); 4) atliekų utilizavimas kaip žaliava pirminiam produktui gaminti (makulatūra – popieriui gaminti, metalo laužas – metalui lydyti); 5) atliekų panaudojimas kaip žaliava kokybiškam naujam produktui gaminti (šiluminės energijos šaltinis, kompostavimas trąšų gamybai); 6) galutinis panaudojimas kitose srityse (užpildas tiesiant kelius, statant užtvankas ir kt.).Lietuvoje svarbiausios vietinės žaliavos yra mediena, augalininkystės irgyvulininkystės produktai. Iškasamų žaliavų ištekliai yra riboti ir tik išdalies tenkina statybinių medžiagų pramonės bei energetikos poreikius.Metalai, nafta, anglis, dujos, cheminės žaliavos, medvilnė, mediena,kailiai, oda ir daug kitų medžiagų importuojama iš kitų valstybių. TodėlLietuvai itin aktualu taupyti vartojamus išteklius, nuolat mažinti medžiagųimlumą, ieškoti efektyvių pakaitalų, plėtoti antrinių žaliavų utilizavimą,spartinti materialinių išteklių recirkuliacijos procesą.
Plastmasių atliekų perdirbimas
Plastmasės yra patraukli ir ekonomiškai naudinga alternatyvadaugeliui tradicinių medžiagų rūšių, tokių kaip: metalas, popierius,stiklas. Jos naudojamos beveik visose gyvenimo srityse. Toks platusnaudojimas rodo jų universalumą, išskirtines savybes ir ekonominiuspranašumus lyginant su kitomis medžiagomis. Svarbiausia plastmasių apdorojimo ir šalinimo problema – daugumosplastmasių inertiškumas, dėl kurio jos šalinimo vietoje nekeičia savocheminės sudėties. Daugelyje miestų iškyla atliekų šalinimo problemų dėlsąvartynams įrengti skirtų plotų stokos. Plastmasių atliekų išskyrimas išbendrojo miestų kietųjų atliekų tūrio minėtų problemų neišspręstų, nes jossudaro tik apie 7% bendrojo atliekų kiekio. Kadangi plastmasių gamyba auga, o jų atliekos išsaugo savo naudingassavybes, išlieka inertiškos laidojimo vietose, jos yra viena iš svarbiausiųmedžiagų, tinkamų perdirbti. Kai kurios plastmasių atliekos perdirbamospakankamai efektyviai, nepaisant su tuo susijusių sunkumų. Atliekųperdirbimo metodai plačiai paplito, tačiau perdirbamų medžiagų kiekiai yramaži. Plastmasių atliekos yra užterštos, sumaišytos su kitomis neplastmasių atliekomis, neišskirstytos pagal polimerinių medžiagų tipus.Daugiausia plastmasių atliekų yra komunalinėse kietosiose atliekose, tačiau
šių atliekų perdirbama mažiausiai palyginus su kitais sektoriais, kuriuosenaudojami gatavi plastmasių dirbiniai. Plastmasių vartojimo atliekos gali būti perdirbamos į žaliavąmechaniniais arba cheminiais metodais bei į energiją deginimo būdu.Perdirbti polimerai negali būti panaudoti kai kuriose pramonės šakose,kuriose pagal gamybos technologiją neleistina termodestrukcija arba kaipolimerų žaliavai taikomi griežti technologiniai reikalavimai, kurieeliminuoja perdirbtų polimerų naudojimo galimybę. Daugeliu atvejų perdirbtųplastmasių perdirbėjai nepateikia informacijos apie jų vidutinį molekulinįsvorį, priedus ir t.t., kai tuo pat metu tokią informaciją apie pirminiuspolimerus jų gamintojai teikia. Šie faktai byloja, kad parenkant žaliavąpramonei, svarstyklės nukrypsta į pirminius polimerus, išskyrus tuosatvejus, kai perdirbti polimerai parduodami mažomis kainomis. Vokietijojebuvo atliktas tyrimas, skirtas nustatyti galimas išlaidas plastmasiųrinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui. Tyrimų rezultatai rodo, kad perdirbtųplastmasių gamybos išlaidos gali 2-3 kartus viršyti pirminių polimerųgamybos išlaidas. Nors remiantis tyrimais pripažįstama, kad norint gautitikslius palyginimo rodiklius būtina papildoma analizė, tačiau pateiktainformacija vis tiek gerai atspindi plastmasių perdirbimo ekonominiussunkumus.Automobilių laužo perdirbimas
Naudojami automobiliai nuolatos sensta ir dalis jų kasmet išimama išapyvartos. Įvairiose šalyse tai kasmet sudaro apie 4-9% visų naudojamųautomobilių. Dauguma šių transporto priemonių perdirbama šalyje, likusioseksportuojamos. Automobiliams gaminti naudojamų medžiagų kiekiai kinta: mažėjajuodųjų metalų, tačiau daugėja plastmasių, aliuminio. 85% perdirbti skirtųautomobilių dažniausiai smulkinami, likę 15% supjaustomi į gabalus arbasupresuojami. Perdirbimo procesuose dominuoja metalo išgavimas. Dažniausiaiatliekamos trijų smulkinimo operacijos: pjaustymas, smulkinimas, malimas.Naudojamų tipų įrenginiai gali perdirbti apie 1,5 mln. T per metus.Utilizuojami automobiliai, įvairūs jų likučiai gali būti be papildomųoperacijų tiekiami tiesiogiai į veikiančius plaktukinius malūnus irsmulkintuvus.
Elektronikos atliekų perdirbimas
Elektronikos atliekų perdirbimas – tai produktų, priklausančiųelektronikos kategorijai ir aprėpiančių viską nuo paprasčiausių galvaniniųelementų iki įvairiausių kompiuterinių sistemų, limituotas perdirbimas.Šios kategorijos atliekos apytiksliai turi 57% metalų, 22% plastiko, 9%stiklo (pagal svorį). Tikri elektriniai ir elektroniniai komponentaitesudaro tik 3% produkto svorio. Likusios medžiagos yra medis, popierius,dirbtinis pluoštas ir kt. Jos sudaro 9% bendro svorio. Perdirbimorezultatas – juodųjų metalų išskyrimas, atskirų elektronikos elementųišsaugojimas ir grąžinimas į gamybą, cheminis ar terminis tauriųjų metalųatkūrimas. Elektronikos detalės gali būti perdirbamos tiek ardant rankiniu būdu,tiek ir taikant mechaninius, cheminius ir terminius metodus. Šiųtechnologijų tikslas – racionaliai suderinti ekonominį ir aplinkosaugosaspektus.
Kompiuterių perdirbimas
Kompiuterių įranga greitai sensta. Panaudoti kompiuteriai,monitoriai, klaviatūros ir kt. tampa nebenaudojamais. JAV Aplinkos apsaugosagentūra uždraudė laidoti žemėje spausdintines plokštes, kuriose yra daugšvino, ir kitas potencialiai toksiškomis medžiagomis užterštas kompiuteriųdalis. Sunkiausia apdoroti monitorius. Stiklo sudėtyje yra švino, fosforo,kadmio, elektroniniame vamzdelyje yra gyvsidabrio. Viena kompanija JAVtaiko tokius kompiuterių išmontavimo procedūras: 1) kompiuteriai išardomi ir pašalinami metalai; 2) išimamos puslaidininkių mikroschemos; 3) veikiantys diskų įrenginiai yra laikomi atskirai nuo atsarginių dalių, iš spausdintinių plokščių pašalinami taurieji metalai; 4) nuo kabelių nuimama izoliacija, mikroprocesoriai ir mikroschemos dar kartą panaudojami žaisluose; 5) aukštos kokybės plastmasės perdirbamos, įvairių plastmasių rūšių mišinys sudeginamas išgaunant energiją; 6) valdymo įtaisai, metalai ir kiti komponentai išimami. Dauguma išimtų medžiagų iškart parduodama ar gabenama į centrines perdirbimo įmones. Švino turintis elektroninių vamzdelių stiklas gali būti panaudotaskaip šlakas metalurgijoje. Stikle esantis stroncis ar baris pirmiausiaigali būti panaudoti stiklo ar keramikos gamyboje. Fosforescencinesmedžiagas (žemių retieji elementai – itris, europis) atkurti išelektroninių vamzdelių techniškai yra įmanoma, bet dėl didelių procesosąnaudų tai nedaroma, ir medžiaga yra šalinama į sąvartynus.
Gumos atliekų perdirbimas
Gumos atliekų susidaro pramonėje gaminant gumą ir jos mišinius,formuojant gaminius ir juos apdorojant. Prie gumos atliekų dalį sudaropanaudotos automobilių, traktorių, lėktuvų ir žemės ūkio mašinų padangos,transporterių juostos, avalynė ir t.t. Vertingiausi gumos atliekųkomponentai – kaučiukas ir tekstilės pluoštas. Visiškai sudėvėtosautomobilių padangos, eksploatuojant praradusios 15-20% pradinės masės,turi apie 75% jų gamybai panaudoto kaučiuko ir kitų dalių, kurie gali būtisugrąžinti į gamybą. Didelė dalis gumos atliekų šalinama į sąvartynus arba sudeginama.Apie 20-30% gumos atliekų panaudojama dažniausiai tose pačiose įmonėseplataus vartojimo gaminiams (guminiai kilimėliai, guminės žarnos, pirštinėsir t.t.) ir gumos trupiniams gaminti. Apdorojant praradusius savo vertę gaminius iš vulkanizuotos elastinėsgumos, gaunamas plastinis produktas – regeneratas, tinkantis kaip žaliavaguminių techninių dirbinių gamybai. Regeneruojant vidutinio dydžioautomobilio padangą, galima sugrąžinti apie 10 kg kaučiuko. Būtinapažymėti, kad ne visi sudėvėti guminiai dirbiniai gali būti panaudotidegeneratui gaminti. Perdirbti netinka plastiškumą praradę ir tapę trapiaisgumos dirbiniai su mažu kaučiuko kiekiu, taip pat dirbiniai iš regenerato.
Nuotėkų valymo dumblo panaudojimas
Miestų nuotėkų valymo įrenginiuose kaupiasi didžiuliai kiekiaidumblo. JO panaudojimas pirmiausia priklauso nuo kokybės: ❖ sanitarinės būklės; ❖ užterštumo sunkiaisiais metalais; ❖ užterštumo kitais toksiniais junginiais. Žinomi įvairūs dumblo utilizavimo būdai: ▪ deginimas; ▪ laikymas saugyklose; ▪ panaudojamas dirvoms tręšti. Vokietijoje apskaičiuota, kad pigiausia dumblą utilizuoti tręšiantdirvas. Jeigu jo kaina laikysime 1, tai laikymas saugyklose kainuoja 2, o
deginimas – 4 kartus brangiau. Lietuvoje dumblo kasdien susirenka iki 6000 m3. Ypač daug jo kaupiasiprie didžiųjų miestų. Dumblo panaudojimas tręšimui išsprendžia dvi svarbias problemas:grąžina į dirvožemį iš jo su derliumi paimamą organiką ir sunaudojabesikaupiančias miestuose atliekas. Besąlyginį nuotėkų dumblo naudojimątręšimui riboja du veiksniai: užterštumas patogeniniais mikroorganizmais irdideli sunkiųjų metalų kiekiai.Organinių atliekų kompostavimas
Kompostavimas – medžiagų mikrobiologinės transformacijos procesas.Dėl to atliekose esančios organinės medžiagos sukelia egzoterminį procesąir anglies dioksido išsiskyrimą. Vyksta organomineralinės sankaupospagerinimas ir trąšų, turinčių nitratų ir sulfatų, susidarymas. Celiuliozėir ligninas sudaro humuso substanciją. Atliekose esantys ligų sukėlėjai yrasunaikinami. Dezinfekcinį vaidmenį atlieka stiprus atliekų masėsįkaitinimas dėl egzoterminio šilumos išsiskyrimo. Egzistuoja mažiausiai trys pasirinkimai biologiškai apdoroti buitinesir komunalines kietas atliekas: aerobinis, anaerobinis (biodujų gavyba),kombinuotas (anaerobinis ir aerobinis). Dažniausia praktikoje kompostuojant utilizuojama daugumabiodegraduojamų medžiagų ir komunalinių atliekų nerūšiuoto mišinio. Kitikomponentai yra naudojami tada, kai būna pašalinti tokie teršalai kaipsunkieji metalai. Tam tinka popierius, kartonas ir kiti yrantys namų ūkioproduktai.
Kenksmingų atliekų perdirbimas
Perdirbimo įmonėje pavojingosios atliekos padaromos nekenksmingomisarba deponuojamos. Pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje turi būti: ➢ atliekų kiekybinės ir kokybinės kontrolės įranga; ➢ laboratorija; ➢ įranga visoms atliekų rūšims priimti; ➢ sandėliavimo įranga; ➢ įranga organinėms atliekoms deginti; ➢ dujų, skirtų atliekoms deginti, valymo įranga; ➢ degimo metu išsiskiriančios šilumos panaudojimo sistema; ➢ įranga neorganinėms atliekoms fiziniu ir cheminiu būdu apdoroti; ➢ patalpos personalui; ➢ vandens valymo storis. Šalia įmonės turi būti įmonėje perdirbtų ir kitų atliekų, kurių nereikia perdirbti, laidojimo vieta. Pavojingosios medžiagos deginamos 1100-1200oC temperatūroje.Šiuolaikiniuose deginimo įrenginiuose suardoma iki 99,99% pavojingųatliekų. Atliekų deginimo būdas, nors ir labai paplitęs, bet yra ganabrangus: daug kainuoja deginimo produktų valymo sistemos, aplinkosmonitoringas. Degimo metu susidariusios karštos dujos naudojamos šildymui arbaelektros energijai gauti. Išmetamos į atmosferą dujos turi būti išvalytos,nes deginant atliekas susidaro keli itin kenksmingi junginiai: druskosrūgštis, sieros dioksidas ir azoto oksidai. Atliekų deponavimas – tai atliekų laikymas kontroliuojamame sąvartynesu specialiomis paviršinio ir požeminio drenažo sistemomis, dvigubamembrana, stebimų gręžinių tinklu ir kitais inžineriniais įrenginiais,kurių paskirtis – kuo daugiau sumažinti teršalų prasiskverbimo į aplinkąpavojų.
IŠVADOS
Augant gamybos mastams, susidaro vis didesni atliekų kiekiai. Atliekosne tik teršia aplinką, užima daug vietos – didelė jų dalis yra pavojingosgamtai ir aplinkai. Šiuo metu stengiamasi padaryti atliekas nekenksmingas,neleisti joms patekti į aplinką, be to, kuriamos technologijos be atliekų,daug dėmesio skiriama antrinių žaliavų panaudojimui. Beatliekiųtechnologijų kūrimo proceso metu iš panaudotų pagrindinei gamybai medžiagųgaminama kita produkcija. Atliekų tvarkymas reikalauja daug lėšų, tačiaužiūrint į tolimesnę ateitį pigiau tvarkyti atliekas šiandien, neilikviduoti taršos padarinius ateityje. Lietuvoje reikia kurti sistemą atliekų rūšiavimui. Siekti, kad žmonėsskirstytų atliekas pagal jų rūšį. Reikia juos skatinti ir šviestiįvairiomis priemonėmis. Atliekų rūšiavimas ne tik palengvintų jų surinkimą,bet ir būtų mažiau teršiama aplinka bei gamta.
NAUDOTA LITERATŪRA
1) A.Spruogis, B.Jaskelevičius. Atliekos ir jų tvarkymas. 2000m. 2) P.Baltrėnas, D.Lygys ir kt. Aplinkos apsauga. 1996m. 3) J.Daukšas. Aplinkos apsaugos technologijos. 2004m. 4) http://aaa.am.lt/article.php3?article_id=1457 5) http://www.sveikata.su.lt/sveika_aplinka/atliekoss.htm[pic]———————–[1] Emisija – elektromagnetinių bangų (radijo bangų, rentgeno spindulių) armaterialių dalelių (elektronų) spinduliavimas.[2] Municipalinis – susijęs su vietos valdžia.[3] Abrazyvai – kietos, kristalinės smulkiagrūdės arba miltelių pavidalomedžiagos, vartojamos metalams, mineralams, medienai ir kt. medžiagomsmechaniškai apdirbti, daugiausia paviršiui dailinti.
———————– ŽALIAVA
GAMYBA
ANTRINĖ GAMYBA
Supaprastinta medžiagų cirkuliacijos diagrama
Atliekinės medžiagos
Žaliava, pagamintas produktas, antrinės žaliavos
ŠALINIMAS
VARTOTOJAS
RŪŠIAVIMAS IR APDOROJIMAS