Panevėžys

Panevėžys
Referatas

Panevėžys – Aukštaitijos sostinė. Tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų, įsikūręs Šiaurės Lietuvoje, abipus Nevėžio upės. Jo plotas apie 50 kvadratinių kilometrų.
Apskrities centras Panevėžys – augantis, besiplečiantis miestas, turintis įtakos regiono plėtrai.
Miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė VIA BALTICA magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Vilniumi (Lietuva) ir Ryga (Latvija). Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 240 kilometrų. Miestą kerta geležinkelio ruožas, veikia du oro uostai, eksploatuojami vietos reikmėms.
Panevėžys – gausus žalumos, tvarkingas miestas, kuriame gyvena apie 1119 tūkst. gyventojų, arba 3,4 proc. visų šalies gyventojų. Tai bene lietuviškiausias miestas: 96 proc. sudaro lietuvių tautybės žmonės, 4 – kitataučiai (rusai, ukrainiečiai, lenkai, baltarusiai, žydai).
Panevėžys – Baltijos miestų sąjungos narys, turintis 7 miestus partnerius – Liūneną (Vokietija), Kalmarą (Švedija), Husą (Olandija), Liubliną (Lenkija), Koldingą (Danija), Mytiščius (Rusija), Kaliningradą (Rusija),- ir kartu vykdantis verslo plėtros, ekologijos, kultūros ir kitų sričių projektus.

Panevėžio miesto istorija prasideda nuo 1503 metų rugsėjo 7 d., kada didysis Lietuvos kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvenį uppių pamini Panevėžio miesto vardą.
Per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės, kultūros centrą.
Panevėžys – pramonės miestas. Įmonėse vidutiniškai dirba apie 14 tūkstančių žmonių. 100 pramonės įmonių pagaminta produkcija sudaro per 70 procentų viso miesto bendrojo vidaus produkto vertės. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir vi

idutinis verslas, sėkmingai veikia didelės bendrovės: AB „Ekranas“, AB “Panevėžio cukrus“, AB “Panevėžio energija“, AB „Kalnapilio – Tauro grupė“, AB “Linas“ ir kitos. Net 30 miesto bendrovių (2001 m. duomenimis) pateko į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą. Kasmet daugėja tiesioginių užsienio investicijų į miesto įmones. Panevėžyje veikia vienintelis šalyje Norvegijos industrijos parkas. Miesto Savivaldybė sudaro palankias sąlygas ir pradedančiajam verslą, ir stambiam investuotojui. Panevėžyje bus įkurtas vienas iš keturių Lietuvoje logistikos centrų.
Panevėžys – kultūros, švietimo ir meno židinys. Mieste daug muziejų, galerijų, kultūros centrų, teatrų, bibliotekų, puikių profesionalaus ir mėgėjiško meno kolektyvų. Čia dirba ir kuria daug įžymių poetų, muzikantų, aktorių, dailininkų, skulptorių, kultūros darbuotojų. Miestas ypač garsėja J.Miltinio dramos teatru. Propaguojamas tautinis menas, populiarūs kalvystės ir medžio tautodailės darbai. Vyksta tarptautiniai kultūros ir meno renginiai. <
Panevėžį galima vadinti ir sportininkų miestu, išugdžiusiu nemažai šalyje ir pasaulyje garsių sportininkų. Pasaulio, Europos čempionų vardus iškovojo dviračių sporto, bokso, lengvosios atletikos, plaukimo, kikbokso, karatė, triatlono ir kt. sporto šakų atstovai. Mieste rengiama daug sporto renginių, vyksta tarptautinės varžybos, aktyvus kasdienis sporto judėjimas, propaguojami sveikos gyvensenos principai. Panevėžys šalies mastu pasižymi kaip gana daug sportininkų paruošęs olimpinėms žaidynėms – tai panevėžiečių trenerių profesionalumo įrodymas.

Gyventojai
[taisyti]
Tautinė sudėtis
• Lietuvių – 96%
• Rusų – 2,6%
• Ukrainiečių – 0,4%
• Baltarusių – 0,2%
• Lenkų – 0,2%
• Žydų – 0,02%
• Kitų – 0,28%
Istorija

Remiantis istorijos duomenimis, negalima sakyti, kad Panevėžys, palyginti su ki

itais miestais, būtų senas ir didelę reikšmę kraštui turėjęs miestas. Jo svarba kilo pamažu. Neabejotinai pirmasis rašytinis šaltinis apie Panevėžį yra 1503m. didžiojo kunigaikščio Aleksandro dovanojimo raštas Ramygalos bažnyčios klebonui. Tai davė pradžią senamiesčiui.

Pagal 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Panevėžyje gyveno 6503 vyrai ir 6465 moterys, iš viso 12 968 gyventojai.Luomų atžvilgiu Panevėžyje miestiečių buvo 7286, valstiečių – 4019, bajorų – 1210, dvasininkų – 36, pirklių – 239, užsienio valstybių valdinių – 40, kitokių – 138.

daugiausia Panevėžio gyventojų (6545) kalbėjo gimtąja žydu kalba, lenkų kalba – 2539, rusų, ukrainiečių, baltarusų -1782, lietuvių – 1573, vokiešių – 216, totorių – 129, latvių – 44, kitomis kalbomis – 140, Neaišku, į kurį skaičių įeina karaimai.

pateiktieji 1897 m. gyventojų surašymo duomeny yra tartum viso laikotarpio nuo baudžiavos iki Pirmojo pasaulinio karo, vidurkis. Daugiau surašymų nebuvo, o statistika buvo sudaroma pagal natūralų gyventojų prieaugį( pridedant mirimų bei gimimų skirtumą) ir atsižvelgiant į tam tikrą gyventojų migraciją. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžyje gyveno apie 14000 žmonių. Miesto gyventojų daugėjimui bei paties miesto augimui lemiamą reikšmę turėjo ekonomikos plėtotė.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžyje tebevyravo amatai. Jais vertėsi apie 1000 panevėžiečių ( meistrų, darbininkų ir mokinių). Amatininkai telkėsi cechus ( krikščionių ir žydų), kurie rinkosi seniūnus. Miesto amatininkai ( staliai, batsiuviai, siuvėjai, šikšniai, dažytojai, karietų dirbėjai ir kiti) rinko amatų vadovus.

Lietuvoje po baudžiavos panaikinimo ėmė augti pramonė. Kartu daugėjo ir darbininkų. Pramonės plitimui daug padėjo geležinkeliai, kurie Lietuvos ūkį susiejo su Rusijos im
mperijos imperijos pramonės centrais ir užsienio rinka. Būdingas Lietuvos pramonės, kartu ir Panevėžio, raidos bruožas buvo smulkių įmonių su keletu ar keliolika darbininkų plitimas.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gamyklų buvo dar daugiau ir pajųgesnių. Antai didžiausias Montvilo mielių ir spirito fabrikas 1914 m. naudojosi garo katilais bei dviem garo mašinomis, jame dirbo 88 darbininkai.

Prekyba Panevėžyje nuo seno vyko turgaus aikštėje, kur atveždavo savo gaminius apylinkių gyventojai.Smulkūs miesto prekybininkai turgaus aikštėje prekiavo būdelėse, prekes pasidėję ant stalo ir ant žemės. Prekiaujama buvo ir parduotuvėse, kur dirbo ir samdomi pardavėjai.Panevėžyje vyko arklių ir kitų gyvūlių turgūs. Norėdama juos išplėsti, miesto dūma nebuvo įvedusi jokių mokesčių už parduodamus gyvulius.

Be to, 1882 m. miesto dūma, be trijų arklių mugių, leido po kiekvienos mugės šešis ketvirtadienius turgaus dienomis prekiauti arkliais, kaip buvo daroma kituose miesteliuose.

Miestui augant, didėjo gyventojų poreikiai. 1894 m. dūma leido M. Rosakui trijų aukštų mūriniame name prie Aptiekos gatvės įrengti viešbutų ir pavadinti jį Centraliniu, nes mieste buvo tik keli nedideli viešbutukai.

Per 1881 m. gaisrą sudegė daug pastatų Bajorų, Kranto, Šeduvos, Vladimiro ( Molainių) gatvėse. Gyventojams atstant sudegusius namus, miesto vadovybės nurodymu gatvės buvo platinamos. Todėl dalis savininkų žemės buvo priskirta miestui. trais pačiais metais sudegė turgaus aikštės gale, prie Ramygalos gatvės, stovinti smūklė. Jai sudegus, kitoje aikštės pu

usėje buvo pastatytas dviejų aukštų mūrinis nams prekybos reikalams. po 1882 m. kilusio didelio gaisro Dvaro gatvėje ir ši gatvė gerokai paplatinta. taip plešiant esamas gatves bei tiesiant naujas, miestas buvo pertvarkomas. Aktualus buvo ir priemiesšių prijungimas prie miesto.

Spaudos draudimo laikotarpiu Panevėžys buvo lituviškos spaudos gabenimo po Lietuvą kelyje, nes knygnešiai iš Tilžės pro Jurbarką, Raseinius siekdavo Panevėžį.

Nuo 1910 m. Panevėžyje pradėta steigti ir kino tetrus. Pirmasis leidimą tokiam teatrui gavo Boguševičiaus skesgatvyje mūriniame name gyvenęs A. Sondagas.(Jis turėjo pastatyti motorą su dinamo mašina kino teatrui ir visam namui apšviesti) Tais pačiais metais tokį pat leidimą gavo ir Z. Rabinovičius. jo mūrinis namas stovėjo Turgaus aikštės ir Ukmergės gatvės kampe; lino teatras pavadintas “Modern”. Gyventojai skundėsi, kad teatras naudoja žibalu varomą variklį, ir mieste plinta tiršti, dvokiantys dūmai, nuo kurių žmonės dūsta, o variklio triukšmas gadinąs nervus. Tačiau sudaryta komisija padarė išvadą, kad kino teatras “Modern” sanitariniu atžvilgiu nekenksmingas ir gaisro – nepavojingas.
Svarbiausios miesto istorijos datos
1503.09.07 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro rašte Ramygalos klebonui pirmą kartą paminėtas Panevėžio vardas.
1507 Pastatyta bažnyčia, ėmė kurtis Senasis Panevėžys.
1519-1521 Paminėtas Naujasis Panevėžys kairėje Nevėžio pusėje.
1556 Susiformavo turgaus aikštė, kurioje vyko mugės.
1565 Mieste stovėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, pasiruošusi kautis su rusais dėl Livonijos žemių.
1568 Iš Krekenavos į Panevėžį atkeliamas pavieto teismas.
1614 Pastatytas seniausias šiuo metu miesto namas. XVII-XVIII a. jame buvo Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas.
1629 Karalius Zigmantas Vaza įsakė Upytės seniunui pastatyti bažnyčią, vargšų prieglaudą ir pirmąją mokyklą.
1661 Karalius Jonas Kazimieras suteikė Senajam Panevėžiui privilegiją regti savaitinius turgus ir metines muges.
1709-1710 Siautėjo badas ir maro epidemija.
1727 Mieste įsikūrė vienuoliai pijorai, kurie pasistatė bažnyčią, vienuolyną ir mokyklą.
1775 Seimo nutarimu Pnevėžys priskirtas prie trečiosios eilės miestų, nes čia verčiamasi žemdirbyste ir turima mažiau kaip 300 kiemų.
1780 Pradėjo jungtis Senasis ir Naujasis Panevėžys.
1787 Gauta privilegija mieste rengti 3 metines tridienes muges.
1791 Karalius Stanislovas Augustas suteikė miestui privilegiją ringtis valgžią, sprendžiančią civilinius reikalus. Miestiečiai atleisti nuo lažo ir talkų dvarui.
1796 Upytės pavieto seniūno žemė atiduota miestiečiams amžino činšo teisėmis. Panevėžys perėmė iš Upytės pavieto centro teises, tapo Rusijos imperijos miestu.
1798 Miestas, buvusi didiko S. Poniatovskio nuosavybė, atiduotas baronui T. Ropui. Tuo metu mieste esama apie 100 kiemų, pastatyta vaistinė.
1811 Senasis Panevėžys tapo valstybiniu.
1812.07.06 Į Panevėžį įžengė Napoleono armija.
1826 Pradėta akmenimis grįsti gatves.
1831.03.30 Miestą užėmė sukilėliai, vadovaujami bajorų maršalkos grafo K. Zaluskio.
1843 Suvalstybintos Senojo Panevėžio bažnyčios žemės, panaikinta pijorų jurisdikcija. Senasis Panevėžys ir Smėlynė tapo Naujojo Panevėžio priemiesčiais.
1845 Miestas gauna herbą.
1860 Pradėta Panevėžio miesto gyventojų surašymo knyga.
1863.04 Raguvos miškuose susijungė Z. Siesarausko, B. Kolyškos, A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai.
1872 Įsteigta mokytojų seminarija.
1873 Pro Panevėžį nutiesta Radviliškio- Daugpilio geležinkelio magistralė.
1880 Įkurta pirmoji spaustuvė knigynas.
1881 Siautėjo gaisras, kuris sunaikino ketvirtadalį miesto.
1884 Dešiniajame Nevėžio krante pastatyta Šv. Petro ir povilo bažnyčia.
1887 Įsteigtos sagų ir tabako gamybos įmonės.
1891 S. Montvilas įkūrė pirmą didesnį mielių ir spirito fabriką.
1892 Įsteigta muilo gamyba.
1894.05 Atidarytas pirmasis triaukštis “Centralinis” viežbutis.
1896 Įsteigta letpjuvė.
1899 Pirmą kartą švenčiama Gegužės pirmoji.
1902 Nutiesta pirmoji telefono linija iš malūno nuomininko P. Zamo buto į mielių ir spirito fabriką.
1906 Katalikų labdarybės draugija įkūrė pirmąją lietuvišką dviejų skyrių mokyklą, kuriai vėliau vadovavo M. Grigonis.
1907 Nutiestas siaurasis Panevėžio- Švenčionėlių geležinkelis.
1908 Susikūrė ugnegesių draugija.
1909 Įsteigti slapti lietuvių mokytojų kursai.
1910 Duris atvėrė pirmasis privatus “Iliuzijos” kino teatras.
1911 Įrengtas 99 abonentų telefono tinklas. Pirmąkart apšviestos gatvės.
1912 Pagal inžinieriaus M. Dūdos projektą pradėti tiesti vandentiekis ir kanalizacija.
1915.10.01 “Saulės” draugija įsteigė lietuvišką gimnaziją.
1918.12.026 Miestą užėmė bolševikai paskelbė jame tarybų valdžią.
1919.05.19 Į miestą įžengė Lietuvos savanorių kariuomenė.
1923.10.07 Pradėjo veikti pirmoji miesto savivaldybės elektrinė.
1924 Įvyko pirmoji miesto saviveiklininkų dainų šventė.
02.16 Pasirodė nepriklausomas informacinis savaitraštis “Panevėžio balsas”, redaguojamas K. Jasiukaičio.
1925 Įkurtas kraštotyros muziejus. Per Nevėžį nutiesti Laisvės ir Respublikos tiltai.
1926.04.04 Įkurta panevėžio viskupija, kurioje pradeda dirbti viskupas K. Paltarokas.
1930 Pastatyta Kristaus Karaliaus katedra.
1939 m. rugsėjo 28 d. “TSRS-Vokietijos draugystės ir bendrosios sienos nustatymo sutarties” bei slaptų papildomų pagrindu į miestą įžengė TSRS Raudonosios armijos daliniai.
11.21 Pradėta kurti naująjį dramos teatrą.
1941.04.12 Išleistas pirmasis bolševikinės “Panevėžio tiesos” numeris.
06.24 Miestą okupavo fašistinės Vokietijos kariuomenė.
1944.07.22 Iš miesto išvyti fašistiniai okupantai.
09.01 Įsteigta muzikos mokykla, vadovaujama M. Karkos. Atkurta mokytojų seminarija.
1961.05 Pradėta asfaltuoti miesto gatves.
09 Mieste įkurtas buvusio kauno politechnikos instituto vakarinis skyrius, kuris 1965 m. pertvarkytas į fakultetą.
1962 Pradėjo dirbti didžiausia miesto įmonė – “Ekrano” gamykla.
1966 Susikūrė Lietuvos dailininkų sajungos Panevėžio sekcija ir tuometinės liaudies meno draugijos Panevėžio skyrius.
1967.06.01 Įvyko pirmasis vaikų ant asfalto piešinių konkursas.
1971 Pradėta sodinti miesto kultūros ir poilsio parką.
1979 Gimė 100 000-asis panevėžietis.
1987.05 Pastatytas pirmasis daugiaaukštis monolitinis namas.
1989.02.16 Vėl legaliai švenčiama Lietuvos nepriklausomybės šventė.
1990.03.24 Įvyko pirmieji demokratiški rinkimai į miesto Tarybą.
06.10 Tikintiesiams grąžinta Švč. Trejybės bažnyčia, įvyko pirmosios pamaldos.

Leave a Comment