ĮVADAS
Šiuo metu Lietuvoje, tiek ir Europos šalyse vyrauja perprodukcija tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybos srityje. To pasekoje konkurencija tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkoje, krintant kainoms mažėja rentabilumas. Tuo tarpu uogų auginimas yra žymiai rentabilesnis, poreikis produkcijai gana aukštas.
Vienas didžiausių uogų augintojų Europoje ir pasaulyje – kaimynė Lenkija. Čia kasmet išauginama apie 120 tūkst.t. juodųjų serbentų, 200 tūkst.t braškių, 40 tūkst.t. aviečių. 60 – 80% išaugintos produkcijos eksportuojama. Tuo tarpu Lietuvoje uogų trūksta netgi vietinės rinkos poreikiams.
Matant tokią situaciją, Lietuvos augintojams tiesiog būtų gėda nerasti rinkos bent keletui tūkstančių tonų uogininkystės produkcijos. Žinoma, už rinką, kokia ji bebūtų, reikia kovoti. Smulkiam augintojui vienam visada bus sunku gauti gerą kainą už savo išaugintą produkciją, kadangi didžioji dalis pelno liks pas supirkėjus, perdirbėjus ir kitus „įvairaus plauko“ tarpininkus.
Uogų augintojams būtina jungtis į kooperatyvus, augintojų grupes ar kitus susibūrimus tam, kad būtų palaikoma vieninga kainų politika, organizuojamas bendras uogų užšaldymas ar kitas pirminis perdirbimas, vykdoma rinkos paieška, o ir pats uogų auginimas taptų lengvesnis.
VIETOS UOGYNAMS PARINKIMAS IR PRIEŠSĖLIAI
Uogynų įveisimui labiausiai tinka nedidelio nuolydžio (iki ) prie natūralių, iš šiaurės ir rytų pusės esančių užuovėjų plotai. Dirvožemis tinkamiausias nuo humusingo priesmėlio iki vidutinio sunkumo priemolio. Avietėms turėtų atitekti labiausiai humusingi (turtingi organine medžiaga) plotai. Šarmines dirvas prieš uogynų įvesimą vertėtų parūgštinti. Užsienio šalyse tam yra naudojama fosforo rūgštis, tačiau tai gan sudėtinga ir Lietuvoje kol kas netaikoma. Žymei paprastesnį metodą taiko Lenkijos sodininkai. Jie prieš uogyno įveisimą šarminėse dirvose 1 – 2 metus sėja vasarojų, dažniausiai avižas, ir jį gausiai tręšia amonio sulfatu – iki 500 kg/ha. Tokiu būdu dirvos pH galima pažeminti 1 punktu. Uogakrūmiai neturėtų būti veisiami po bulvių, be to braškės, serbentai, avietės kaip priešdėliai, vieni kitiems taip pat netinka. Geri priešdėliai kryžmažiedžiai augalai (rapsai, aliejiniai ridikai), kaupiamosios kultūros (išskyrus bulves)
DIRVOS PARUOŠIMAS
Ruošiant dirvą uogynų įveisimui, būtina gerai išnaikinti piktžoles. Jų naikinimui geriausia taikyti mechaninių (pūdymo dirbimas) ir cheminių (herbicidų panaudojimas) priemonių derinį. Jei uogynams skirtos dirvos ne itin piktžolėtos, tai paskutinius metus galima auginti žaliai trąšai skirtus augalus (baltąsias garstyčias, rapsus, aliejinį ridiką, vikių avižų mišinį). Jei dirvos stipriai užterštos piktžolėmis, geriausiai visą paskutinįjį sezoną laikyti juodą pūdymą prieš tai ant sužėlusių piktžolių išpurškus 4 – 5 l/ha Raundapo ar kito analogiško herbicido. Tokiose dirvose auginant kultūros žaliai trąšai, po jų užarimo lieka per mažas laiko tarpas geram piktžolių išnaikinimui.
Ruošiant dirvą uogynų įveisimui, būtina teisingai atlikti pagrindinį patręšimą fosforo, kalio ir, jei reikia, magnio trąšomis. Negalima vadovautis šabloniškomis rekomendacijomis, o tręšimą atlikti atsižvelgiant į dirvožemio mechaninę sudėtį ir atliktus agrocheminius tyrimus.
Kokios turi būti taikomos trąšų normos atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir dirvožemio mechaninę sudėtį, matome iš 1 ir 2 lentelių.
Tręšdami nesilaikant šių rekomendacijų galime neturėti jokios naudos, o kartais dėl atsiradusio maisto medžiagų disbalanso dirvoje gauti ir priešingą efektą. Maisto elementų perteklius dirvoje, bei netinkamas jų tarpusavio santykis taip pat žalingas augalams kaip ir jų trūkumas.
Tiek ruošiant uogynams dirvą, tiek ir auginimo metu nepatartina naudoti chloro turinčių kalio trąšų, tokių kaip kalio druska, kalio chloridas į įvairių jų pagrindų mišinių. Jei taupumo sumetimais naudojame chloro turinčias kalio trąšas, patręšimą atlikti likus metams iki uogyno sodinimo.
1 lentelė. Dirvožemių apsirūpinimo pagrindiniais maisto elementais lygiai
|
Maisto elementai Dirvožemio sluoksniuose |
Apsirūpinimo maisto elementais lygis dirvožemyje |
||
|
žemas |
Vidutinis |
Aukštas |
|
|
Fosforas P mg/100g dirvos Ariamasis sluoksnis 0-20cm Poarmeninis sluoksnis 20-40cm |
<2 <1,5 |
2-4 1,5-3 |
>4 >3 |
|
Kalis K mg/100g dirvos Ariamasis sluoksnis 0-20cm Lengvos dirvos Vidutinio sunkumo dirvos Sunkios dirvos |
<5 <8 <13 |
5-8 8-13 13-21 |
>8 >13 >21 |
|
Poarmeninis sluoksnis 20-40cm Lengvos dirvos Vidutinio sunkumo dirvos Sunkios dirvos |
<3 <5 <8 |
3-5 5-8 8-13 |
>5 >8 >13 |
|
Magnis Mg mg/100g dirvožemio Abiems dirvos sluoksniams Lengvos dirvos Vidutinio sunkumo ir sunkios dirvos |
<2,5 <4 |
2,5-4 4-6 |
>4 >6 |
2 lentelė. Rekomenduojamos trąšų normos prieš uogynų apsirūpinimo maisto elementais lygį du\irvožemyje
|
Trąšos |
Dirvožemio apsirūpinimo maisto elementais lygis dirvoje |
||
|
žemas |
vidutinis |
Aukštas |
|
|
Rekomenduojamos trąšų normos |
|||
|
Fosforo trąšos kg/ha visoms kultūroms |
100 |
100 |
0 |
|
Kalio trąšos kg/ha serbentams |
150-300 |
100-200 |
0 |
|
Kalio trąšos kg/ha avietėms ir braškėms |
100-180 |
60-120 |
0 |
|
Magnio trąšos MgO kg/ha |
120-200 |
60-120 |
0 |
AVIEČIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA IR EKONOMINIS ĮVERTINIMAS
Auginant aviečių iki 1 ha plotą sudėtingos technikos nereikia. Būtina turėti nugarinį motorinį purkštuvą ir paprastą herbicidams. Jei ūkyje nėra tinkamos technikos tarpueilių dirbimui, tai ji papraščiausiai gali būti samdoma. Derliaus skynimui reikės apie 500 plastikinių krepšelių.
Avietes geriausiai sodinti rudenį 2,5 x 0,5m atstumais. Aviečių auginimo technologijos santrauka pateikta 5-8 lentelėse. Nurodytas papildomas patręšimas kalio trąšomis yra orientacinis. Tikslesnės kalio, fosforo, magnio trąšų normos nustatomos pagal lapų analizes (3-4 lentelės) ir vizualinį plantacijos įvertinimą. Lapų analizes tikslinga atlikti kas antri metai, pradedant trečiaisiais augimo metais.
Skaičiavimuose žmogaus darbo diena kartu su mokesčiais Sodrai įvertinta 30lt. Dadėti prie purškimų 50lt. Skirti darbo užmokesčiui ir motopriemonių eksploatacijai.
Aviečių auginimo ekonominis įvertinimas pateiktas 9-10 lentelėse.
Derlius antrais augimo metais planuojamas 2t/ha, likusiais 8t/ha. Orientacinė realizavimo kaina 3,5 lt/kg. Medžiagos įvertintos 2003m.
3 lentelė. Apsirūpinimo maisto elementais lygiai aviečių lapuose
|
Maisto elementas |
Apsirūpinimo lygis |
|||
|
Deficitinis |
Žemas |
Optimalus |
Aukštas |
|
|
Azotas – N% s.m. |
<2,00 |
2,00-2,49 |
2,50-3,30 |
>3,30 |
|
Fosforas – P% s.m. |
– |
<0,15 |
0,15-0,30 |
>0,30 |
|
Kalis – K% s.m. |
<0,98 |
0,98-1,47 |
1,48-1,89 |
>1,89 |
|
Magnis – Mg% s.m. |
<0,15 |
0,15-0,29 |
0,30-0,45 |
>0,45 |
4 lentelė. Orientacinės trąšų normos avietėms priklausomai nuo maisto elementų lapuose
|
Trąšų norma |
Maisto medžiagų lygis lapuose |
|||
|
Deficitinis |
Žemas |
Optimalus |
Aukštas |
|
|
Azotas – N kg/ha. |
100-150 |
80-120 |
50-80 |
0-50 |
|
Fosforas – kg/ha |
– |
60-100 |
0 |
0 |
|
Kalis – kg/ha |
140-180 |
100-140 |
80-100 |
0 |
|
Magnis – MgO kg/ha |
100-200 |
60-120 |
0 |
0 |
5 lentelė. Avietyno įveisimo ir pirmų augimo metų priežiūros darbai ir išlaidos
|
Darbai ir medžiagos |
Išlaidos, Lt/ha |
|
Avietyno įveisimas Pūdymo dirbimas ir pagrindinis patręšimas Sodinukų įsigijimas 8000vnt. x 1,5lt Transporto išlaidos Sodinimas Krūmelių nukarpymas po sodinimo Kitos išlaidos (lauko planavimas, sodinukų pikavimas ir t.t.) Viso išlaidų avietyno įveisimui: |
1400 12000 100 200 60 100 13860 |
|
Tarpueilių priežiūra ir kova su piktžolėmis pirmaisiais augimo metais Anksti pavasarį iki vegetacijos pradžios purškiama Simazinu 1,5kg/ha purškiamo ploto. Purškiama 0,5m pločio juosta eilėse. Tarpueiliai dirbami kultivatoriumi vid. 6 kartus per sezoną Reikalui esant atliekamas ravėjimas vid. 3 kartus per sezoną. Vėlai rudenį purškiamas Simazinas 1,5 kg/ha purškiamo ploto. Viso išlaidų piktžolių naikinimui ir tarpueilių priežiūrai: |
9+30 240 180 9+30 498 |
|
Kova su ligomis ir kenkėjais Pirmasis purškimas atliekamas ūgliams pasiekus 20-30cm aukštį. Sekantys purškimai atliekami 12-14 dienų intervalais
Viso išlaidų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų: |
70+50 190+50 260+50 118+50 838 |
|
Tręšimas Tręšiama 3 kartus amonio salietra, kiekvieną kartą išberiant 100 kg/ha Tręšiant tik uogakrūmį eilutėse Pirmas tręšimas kai ūgliai pasiekia 10 cm aukštį. Kiti tręšimai atliekami 10-14 dienų intervalais. Viso išlaidų tręšimui: |
145 145 |
|
Nenumatyti darbai ir išlaidos |
200 |
6 lentelė. 2-jų metų avietyno priežiūros darbai ir įšlaidos
|
Darbai ir medžiagos |
Išlaidos, Lt/ha |
|
Tarpueilių priežiūra ir kova su piktžolėmis Tarpueiliai sekliai dirbami kultivatoriumi vid. 6 kartus per sezoną. Reikalui esant atliekamas ravėjimas vid. 3 kartus per sezoną. Vėlai rudenį purškiama simazinu 1,5 kg/ha purškiamo ploto. Purškiama 0,5 m pločio uogakrūmių juosta. Viso išlaidų tarpueilių priežiūrai ir kovai su piktžolėmis: |
240 180 9+30 459 |
|
Kova su ligomis ir kenkėjais
Viso išlaidų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų: |
80+50 260+50 325+50 153+50 1018 |
|
Špalerių įrengimas anksti pavasarį |
6000 |
|
Stiebų tvarkymas špaleriuose (2 darbo dienos) |
60 |
|
Derliaus nuėmimas (2 t/ha) Skynimo išlaidos 1,2 lt/kg Transportavimo išlaidos Viso išlaidų derliaus nuėmimui: |
2400 300 2700 |
|
Atiderėjusių stiebų iškarpymas Stiebų iškarpymui 8 darbo dienas + 2 darbo dienos stiebų pašalinimas Darbas atliekamas iš kart po uogų skynimo. |
300 |
|
Tręšimas 100kg amonio salietros anksti pavasarį. 100kg amonio salietros po žydėjimo. Viso išlaidų tręšimui: |
50 50 100 |
|
Nenumatyti darbai ir išlaidos |
400 |
7 lentelė. 3-9-avietyno augimo metų priežiūros darbai ir išlaidos
|
Darbai ir medžiagos |
Išlaidos, Lt/ha |
|
Tarpueilių priežiūra ir kova su piktžolėmis Tarpueiliai sekliai dirbami kultivatoriumi vid. 6 kartus per sezoną. Reikalui esant atliekamas ravėjimas 2 kartus per sezoną. Vėlai rudenį purškiama Simazinu 1,5 kg/ha purškiamo ploto. Purškiama 0,5m pločio uogakrūmių juosta. Jei pasirodo varputis ir kitos varpinės piktžolės, po derliaus nuėmimo purškiama Fuziladu super 3 l/ha purškiamo ploto. Viso išlaidų tarpueilių priežiūrai ir kovai su piktžolėmis: |
240 180 9+30 42+30 531 |
|
Kova su ligomis ir kenkėjais Tos pašios priemonės kaip ir antraisiais augimo metais. |
1018 |
|
Stiebų tvarkymas špaleriuose (3 darbo dienas) |
90 |
|
Derliaus nuėmimas (8 t/ha) Uogų skynimas 1,2lt/ha Transportavimo išlaidos Prie skynimo turėtų dirbti apie 22 skynėjus 15 darbo dienų, priskinant į sieną vid. 25kg. Viso išlaidų derliaus nuėmimui: |
9600 900 10200 |
|
Atiderėjusių stiebų iškarpymas ir pašalinimas Kaip ir antraisiais metais |
300 |
|
Tręšimas 100kg amonio salietros anksti pavasarį. 100kg amonio salietros po žydėjimo. 200kg amonio sulfato vėlai rudenį (orientacinė norma) Viso išlaidų tręšimui: |
50 50 350 450 |
|
Nenumatyti darbai ir išlaidos |
400 |
8 lentelė. 10-tų avietyno augimo metų priežiūros darbai ir išlaidos
|
Darbai ir medžiagos |
Išlaidos, Lt/ha |
|
Tarpueilių priežiūra ir kova su piktžolėmis Tarpueiliai dirbami kultivatoriumi vid.3 kartus iki uogų skynimo. Reikalui esant atliekamas 1 ravėjimas. Viso išlaidų tarpueilių priežiūrai ir kovai su piktžolėmis; |
120 90 210 |
|
Kova su ligomis ir kenkėjais Tos pašios priemonės kaip ir ankstesniais metais tik be paskutiniojo purškimo. |
815 |
|
Pirmamečių stiebų pašalinimas birželio pradžioje (5 darbo dienos) |
150 |
|
Derliaus nuėmimas (5 t/ha) kaip ir ankstesniaisiais metais |
10200 |
|
Avietyno likvidavimo darbai Špalerių remontavimas (10 darbo dienų) Avietyno sulėkčiavimas pelkinėmis lėkštinėmis akėčiomis. Gilus arimas Viso išlaidų avietyno likvidavimui; |
300 100 100 500 |
|
Tręšimas 100 kg/ha amonio salietros anksti pavasarį. 100 kg/ha amonio salietros po žydėjimo. Viso išlaidų tręšimui: |
50 50 100 |
|
Nenumatyti darbai ir išlaidos |
200 |
9 lentelė. Išlaidų avietyno įveisimui priežiūrai ir likvidacijai suvestinė
|
Darbai ir išlaidos |
1 metai |
2 m |
3 m |
4-10 m (kasmet) |
11 m |
|
Dirvos paruošimas |
1400 |
– |
– |
– |
– |
|
Sodinukai ir sodinimas |
12400 |
– |
– |
– |
– |
|
Špalerių įrengimas |
– |
– |
6000 |
– |
– |
|
Papildomas patręšimas |
– |
145 |
100 |
450 |
100 |
|
Ravėjimas |
– |
180 |
180 |
180 |
90 |
|
Herbicidai |
– |
78 |
39 |
111 |
– |
|
Tarpueilių priežiūra |
– |
240 |
240 |
240 |
120 |
|
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų |
– |
838 |
1018 |
1018 |
815 |
|
Derliaus nuėmimas ir transportas |
– |
– |
2700 |
10200 |
10200 |
| Stiebų iškarpymas |
60 |
– |
300 |
300 |
150 |
| Stiebų tvirtinimas špaleriuose |
– |
– |
60 |
90 |
– |
| Avietyno likvidavimas |
– |
– |
– |
– |
500 |
| Nenumatyti darbai |
200 |
200 |
400 |
400 |
200 |
| Viso sąnaudų |
14060 |
1681 |
11037 |
12989 |
12175 |
Papildomai įsigyjama: 1-mais priežiūros metais purkštuvai – 1400 Lt.
2-ais priežiūros metais plastikiniai krepšeliai – 1600 Lt.
10 lentelė. 1 ha avietyno finansiniai rodikliai
|
Finansiniai rodikliai |
Metai |
||||||||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
|
| Išlaidos |
15460 |
1681 |
12637 |
12989 |
12989 |
12989 |
12989 |
12989 |
12989 |
12989 |
12175 |
| Pajamos |
– |
– |
7000 |
28000 |
28000 |
28000 |
28000 |
28000 |
28000 |
28000 |
28000 |
| Pelnas |
-15460 |
-15460 |
-5637 |
15011 |
15011 |
15011 |
15011 |
15011 |
15011 |
15011 |
15825 |
| Balansas nuo įveisimo |
-15460 |
-22778 |
-7767 |
7304 |
22315 |
37326 |
52337 |
67348 |
82359 |
98184 |
|
Išlaidos per 11 avietyno įveisimo ir eksploatacijos metų: 132876 Lt/ha.
Pajamos: 231000 Lt/ha.
Pelnas: 98184 Lt/ha.
Aviečių savikaina, skaičiuojant išlaidas 2003 – ųjų metų kainomis 2,01 Lt/kg.