Anglų kalba

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Lietuvių kalbos katedra

Kalbos kultūros referatas SEMANTIZMAI

atliko: priėmė:

2004 Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiaigeras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbųpoveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžioplatesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistemaskirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamasnesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iškurios nors tarmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjosovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvokeliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jiestūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino. Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiaudažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana platiir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti)duris, langus, skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Netinka: atidarytiatminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti,uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas,vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį). Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidarytibutelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriaupradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti; dėti(s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama,užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima uždėti puodą antugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėtidrabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis,apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis,užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus- autis.

dėvėti – dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškaisudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”: Įmonė prekiauja dėvėtais(=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminiocilindro guoliai. gautis – tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjoatsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti,išeiti”. Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiškiatspaudai. Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidosnebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokįatspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotąvaizdą). nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis.Sakytina: Tirpalas pašalina (ne nuima) fotosluoksnį nuo fotoformos. Knygomsir žurnalams panaikintas (ne nuimtas) 5 procentų pridėtinės vertėsmokestis. Meistras sumažino (ne nuėmė) spausdinimo greitį. Darbuotojamsnebeskyrė (ne nuėmė) priedų. paduoti- netinkama reikšmėmis “tiekti”: Dažai iš konteineriopaduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kadlapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, irtaip kinta spausdinimo greitis. rastis – tinka tik atsiradimo reikšme: Šiuo metu randasi visdaugiau nedidelių spaustuvių. Netinka buvimo reikšme: Kreidinis popieriusrandasi(=yra) sandėlyje. Knygrišykla randasi(=yra) šalia spausdinimo cecho. skaityti – neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį,knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti,laikyti”: Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka.Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas).Skaityti ne savo reikšme – labai didelė ir dažna klaida. sutikti – sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą,giminę…, ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja:sutikome Naujuosius metus… ir t.t. Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą,
sutikti geriau nevartoti: Spalvų nesutapimas- dažniausiaisutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėsesutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų. talpinti – daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant:Kartono atraižas talpino į konteinerius.). Pirmiausia nevartotina reikšme„spausdinti, dėti”: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo)laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime). tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėjeištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10metų. tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėjeištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10metų. žinoti – norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos”. Sakome:Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiauarba apie jį girdėjau. Netinka reikšmėmis „išmanyti, pažinti”:Spaustuvininkas turi gerai žinoti(= išmanyti) spausdinimo technologiją.Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių? Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniaiveiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiaisovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais.Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartaisužtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, , atleisti,atremontuoti, atspausdinti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti,išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti…; pajungti, pakelti,paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti…; pergyventi, pernešti, perspėti,pervesti…; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti,pravažiuoti…; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti…; užnešti,
už(si)pilti…. Suprantama, nevartotina reikšme netinka ir geri kitomisreikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas,paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas,užpylimas… Naują darbuotoją reikia apmokyti(=išmokyti) dirbti su įrišimomašina. Atremontuotose (=Suremontuotose) patalpose bus knygrišykla.Laikraštyje atspausdintas (=išspausdintas) straipsnis apie mus. Spaudosformos lempų šviesoje išlaikomos (=palaikomos) keletą minučių. Net irnedidelės vibracijos gal iššaukti (=sukelti) atspaudo iškraipymus.Užsakovai buvo perspėti (=įspėti) apie kainų pakeitimus. Dažai tolygiaiužnešami (=užtepami) ant popieriaus. Prireikė pajungti (=įjungti) ir kitąspausdinimo sekciją. Paskaičiavo(=suskaičiavo) darbo užmokestį. Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerųdaiktavardžių. davinys – tai maisto arba pašaro kiekis, porcija:Visą savaitękariai valgė vien tik sausus davinius. Šimtas gramų duonos kaliniams buvodienos davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, otinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys),pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas,apdorojimas; sąstatas – tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: dažųsąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro,orkestro sąstatas (= sudėtis); stovis – žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimoreikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta.Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė),žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis). eilė – ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro priekasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma išeilės. Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme.Yra eilė (=daug, nemaža) būdų tikrinti atspaudo kokybę.
ratas, ratelis – turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar bejų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis – dar ir verpimoprietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio,kompanijos” reikšme. Platus, siauras draugų, poligrafų, saviškių ratas(=grupė, būrys, būrelis) sekantis, -i – tinka kaip dalyvis: Karius sekantis šuo kažkąpajuto. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia” (priešišvardijimą): Prieš pradedant spausdinti reikia atlikti sekančius(= šiuos,tokius) procesus: <…>. Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius,tokius) darbus: <…>. Lankstyti negalime dėl sekančio (= štai kodėl):<…>. Geriau vengti sekantis, -i vietoj kitas, -a: Visą tiražą spausdinsimsekančią (=kitą) dieną. Nedarytinas prieveiksmis sekančiai: Gamybos vadovas darbuspaskirstė sekančiai (= taip, šitaip): <…>. Dažnai klystama vartojant kai kuriuos kitus būdvardžius ir iš jųpadarytus prieveiksmius: pilnas, -a turi ne vieną norminę reikšmę, bet pagrindinė –„pripildytas, -a”: Rezervuaras pilnas dažų. Atnešė pilną grūdų maišą.Cechas pilnas darbuotojų. Obelis pilna žiedų. Siela pilna džiaugsmo. Tačiau pilnas, -a netinka reikšme „visas, -a” ar „visiškas, -a”:Mašina spausdina pilnu (= visu) pajėgumu Kur kas dažniau klystama vartojant prieveiksmį pilnai, kur reikėtųvisiškai arba visai: Tiek dažų pilnai(=visiškai) pakanka tiražuiatspausdinti. Naujoji spaudos mašina pilnai (=visiškai) patenkino spaudėjųlūkesčius šviežias, -ia – tinka kalbant apie maistą, produktus: Čia šviežiaspienas, šviežia duona, šviežios daržovės. Kai kalbama ne apie produktus, geriau naujas, -a: Tai šviežias (-naujas, naujausias) laikraštis. Vengtinas ir prieveiksmis šviežiai: Čiašviežiai (- naujai,) išleista knyga. Beje, naujai tinka ne visur. Šio prieveiksmio geriau nevartotireikšme „neseniai, ką tik”: Kaip veikia naujai (- neseniai, ką tik) pirkta
pjaustyklė?

teisingas, -a ir prieveiksmis teisingai tinka kalbant, jog kasnors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždaviniosprendimas; teisingai išaiškino, išsprendė; nepamirštinas ir geraspasakymas teisingas žmogus „kuris neapgaudinėja, nemeluoja”; teisingas, -agalima vartoti ir reikšme „pelnytas, -a”: teisingas priekaištas, teisingabausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti”: teisingas(arba pagrįstas) reikalavimas. Teisingas, -a ir teisingai pirmiausia netinka kalbant, jog kasnors atitinka taisykles. Tai labai dažna klaida. Čia reikia vartotitaisyklingas, -a; norminis, -ė; geras, -a, o vietoj teisingai –taisyklingai, gerai, vietoj neteisingai – netaisyklingai, bet trumpiau,gyviau – klaidingai, negerai, blogai: Turi būti teisingas (= taisyklingas,norminis, tinkamas, geras) tarimas, kirčiavimas. Teisingai (= Taisyklingai,gerai, kaip reikiant) ištark. Žodį neteisingai (= klaidingai, blogai,negerai, ne taip, netaisyklingai) parašei (neteisingai parašei iš tiesųreiškia „parašei neteisybę, primelavai, apšmeižei”). Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas,kultūringas”: Turi būti teisingas (= tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuoknygos. Svarbu teisingai (= tinkamai) sureguliuoti mašiną. Reikia parinktiteisingą (= tinkamą) popierių ofsetiniam spausdinimui. Vengtina ir reikšme„tikslus”: Skaitliukas rodo teisingai (=tiksliai). Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Taibendrai, matomai (regimai), reiškia: bendrai tinka reikšme „kartu”: Bendrai gyventi, bendrai dirbti.Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (=Apskritai), tai neblogas popierius. Čia nevartotinas vertalas visumoje,vengtinas kitokios reikšmės savas žodis aplamai; matomai (regimai) – tinka kaip dalyviniai prieveiksmiai: Knygospadėtos matomai (regimai), t.y. kad visi matytų. Nei matomai, nei regimai(pagal rusų kalbos vidimo) netinka įterpiniu: Matomai (= Matyt, turbūt,tikriausiai), baigėsi dažai. Jūs, matomai (= matyt; turbūt; tikriausiai; kogero), esate teisūs. reiškia – visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ar tai ką norsreiškia? Patirtis daug reiškia. Kolektyvas reiškia pagarbą. Netinka rusų

kalbos pavyzdžiu reiškia vartoti įterpiniu – keistina įterpiniu vadinasi,išvados žodžiu taigi: Reiškia (= Taigi, vadinasi), įrenginio pataisytinepavyks. Reiškia (= Taigi, vadinasi), popierių ir dažus veikia statinėelektra. Dalis semantizmų ateina kaip mados – tam tikro slengo – žodžiai.Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokiąnetikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų,kartais – kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tikgadinama. Šitaip vietoj patraukti, sužavėti atsirado papirkti arbanupirkti; vietoj sukakti (apie metus, amžių) – stuktelėti, vietoj(ne)pasirodyti netinkamai – (ne)pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti– išdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti; vietoj ko nepaisyti,nesirūpinti kuo – šaltai į ką atsinešti; vietoj perdėti ar padauginti –perlenkti; vietoj tikti – praeiti; vietoj nemėgti, nesuprasti –nevirškinti; vietoj perprasti, suprasti – perkąsti; vietoj geraipasirodyti, padaryti įspūdį – sublizgėti. Vietoj įterpinio rodos kai kasjau ištisai vartoja panašu (plg. rusų kalbos pochože): Panašu (= Rodos,atrodo), įtrūko varantysis velenas. Daug kam nebegerai dar kartą, ir vėl –būtinai eilinį kartą (plg. rusų kalbos lišnij raz: Eilinį kartą (- Darkartą; Ir vėl) tau sakau.). Vietoj subtilumas, subtilybė mieliau renkamasiplonybė (plg. rusų kalbos tonkost’). Vietoj santūrus, -i – išlaikytas, -a(plg. vyderžannyj, -aja). Iš įmantravimo atsiranda, pvz.: blogai kvepėtivietoj smirdėti, dvokti, skleisti blogą kvapą. Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, betir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys. Dėl rusųkalbos poveikio atmintis stumia atminimą, rūpestis – rūpinimąsi, ypatingai– ypač, o painioti negalima, nes šių žodžių porų reikšmės skiriasi:atmintis yra „atminimo galia”, pvz.: silpna, gera, prasta atmintis, o
atminimas – labiau tinka prisiminimo reikšme ir todėl taisytina:Iškilmingai buvo paminėta žymiojo rašytojo atmintis (= paminėtas <…>atminimas). Sportininkas gynė buvusio trenerio garbę ir atmintį (=atminimą, gerą vardą). Rūpestis – tai nerimą kelianti mintis, nemalonusreikalas, o rūpinimasis – platesnės reikšmės neutralus žodis, todėl kamnors reikėtų dėkoti ne už rūpestį ligoniais, mokiniais, o už rūpinimąsiligoniais, mokiniais. Ypatingai reiškia „neįprastai, keistai”: Jis pažvelgėį mus kažkaip ypatingai, bet kai norime pasakyti reikšme „pirmiausia,labiausiai”, geriau tinka ypač: Naudojami gana tiršti dažai, ypatingai (-ypač) fleksografijoj. Ypatingai (- Ypač) daug laiko užima spaudos formųparuošimas. Semantizmai – gana didelė kalbos blogybė, ir reikia žiūrėti, kad,palengva atpratę nuo rusiškųjų, nepasidarytume naujų, kurių kilmė, tarkim,bus angliška. Palaikomi sinonimais ir painiojami artimos reikšmės žodžiai: Mesesame jūrų patiekalų gerbėjai (= mėgėjai, nes patiekalus ne gerbia, omėgsta juos valgyti). Sumažino (= Panaikino) mano etatą, bet gerai Busmažinami etatai. Žygiavome grojant (= skambant) maršui. Tokių ir panašiųreikšmės klaidų pasitaiko neretai, bet jos labiau atsitiktinės, tikretkarčiais tipiškos, tarkim, didėti ir daugėti painiojimas: Didėja (=Daugėja) kvalifikuotų poligrafų (didėja, kai susiję su ūgiu, o kai sukiekiu – daugėja). Aktualesni yra kalbos neologizmai, siauresne reikšme – naujadarai,kurie, jeigu vykusiai sudaryti ir kalbai reikalingi, greitai prigyja, pvz.:mėsainis, žiniasklaida. Tokių atsitiktinių, kad ir įmanomų, naujadarų būnair spaudoje, pvz.: politinės svarstybos, plg. derybos, dalybos;ministravimas, plg. mokytojavimas, direktoriavimas. Tačiau spaudojepasitaiko ir nelabai vykusių, nereikalingų naujadarų, pavyzdžiui, atvirauti(užtektų atvirai kalbėti, sakyti, pasakoti, neslėpti, iškloti).

Šaltiniai: 1. Kalbos kultūros paskaitų konspektai

2. Specialybės kalbos kultūra/ Pratimų rinkinys/ Sud.V.Krasauskaitė ir kt. Vilnius, 2003. 135p. 3.