Anglų kalba

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Lietuvių kalbos katedra

Kalbos kultūros referatas

SEMANTIZMAI

atliko: priėmė:

2004

Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai
geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų
poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio
platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema
skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas
nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš
kurios nors tarmės.

Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo
sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo
keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vvertalai. Jie
stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino.

Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau
dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati
ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi.

daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti)
duris, langus, skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Netinka: atidaryti
atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti,
uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas,
vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį).

Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti
butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau
pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti;

dėti(s), užž(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama,
užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima uždėti puodą ant
ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėti
drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis,
apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis,
užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną &#

#8211; segtis, batus- autis.

dėvėti – dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškai
sudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”: Įmonė prekiauja dėvėtais
(=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminio
cilindro guoliai.

gautis – tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo
atsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti,
išeiti”. Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiški
atspaudai. Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos
nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokį
atspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotą
vaizdą).

nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis.
Sakytina: Tirpalas pašalina (ne nuima) fotosluoksnį nuo fotoformos. Knygoms
ir žurnalams panaikintas (ne nuimtas) 5 procentų pridėtinės vertės
mokestis. Meistras sumažino (ne nuėmė) spausdinimo greitį. Darbuotojams
nebeskyrė (ne nuėmė) priedų.

paduoti- netinkama reikšmėmis “tiekti”: Dažai iš konteinerio
paduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kad
lapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, ir
taip kinta spausdinimo greitis.

rastis &##8211; tinka tik atsiradimo reikšme: Šiuo metu randasi vis
daugiau nedidelių spaustuvių. Netinka buvimo reikšme: Kreidinis popierius
randasi(=yra) sandėlyje. Knygrišykla randasi(=yra) šalia spausdinimo cecho.

skaityti – neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį,
knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti,
laikyti”: Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka.
Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas).
Skaityti ne savo reikšme – labai didelė ir dažna klaida.

sutikti – sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą,
giminę., ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja:
sutikome Naujuosius metus. ir t.t.

Kalbant apie ra
adimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą,
sutikti geriau nevartoti: Spalvų nesutapimas- dažniausiai
sutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėse
sutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų.

talpinti – daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant:
Kartono atraižas talpino į konteinerius.). Pirmiausia nevartotina reikšme
„spausdinti, dėti”: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo)
laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime).

tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje
ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,
mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10
metų.

tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje
ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,
mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10
metų.

žinoti – norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos”. Sakome:
Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiau
arba apie jį girdėjau. Netinka reikšmėmis „išmanyti, pažinti”:
Spaustuvininkas turi gerai žinoti(= išmanyti) spausdinimo technologiją.
Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių?

Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai
veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai
sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais.
Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais
užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-
, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, , atleisti,
atremontuoti, atspausdinti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti,
išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti.; pajungti, pakelti,
paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti.; pergyventi, pernešti, perspėti,
pervesti.; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti,
pravažiuoti.; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti.; užnešti,
už(si)pilti.. Suprantama, nevartotina reikšme netinka i
ir geri kitomis
reikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas,
paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas,
užpylimas.

Naują darbuotoją reikia apmokyti(=išmokyti) dirbti su įrišimo
mašina. Atremontuotose (=Suremontuotose) patalpose bus knygrišykla.
Laikraštyje atspausdintas (=išspausdintas) straipsnis apie mus. Spaudos
formos lempų šviesoje išlaikomos (=palaikomos) keletą minučių. Net ir
nedidelės vibracijos gal iššaukti (=sukelti) atspaudo iškraipymus.
Užsakovai buvo perspėti (=įspėti) apie kainų pakeitimus. Dažai tolygiai
užnešami (=užtepami) ant popieriaus. Prireikė pajungti (=įjungti) ir kitą
spausdinimo sekciją. Paskaičiavo(=suskaičiavo) darbo užmokestį.

Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų
daiktavardžių.

davinys – tai maisto arba pašaro kiekis, porcija:Visą savaitę
kariai valgė vien tik sausus davinius. Šimtas gramų duonos kaliniams buvo
dienos davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o
tinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys),
pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas,
apdorojimas;

sąstatas – tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai.

Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: dažų
sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro,
orkestro sąstatas (= sudėtis);

stovis – žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo
reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta.
Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė),
žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis).

eilė – ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie
kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš
eilės.

Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme.
Yra eilė (=daug, nemaža) būdų tikrinti atspaudo kokybę.

ratas, ratelis – turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar
r be
jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis – dar ir verpimo
prietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio,
kompanijos” reikšme. Platus, siauras draugų, poligrafų, saviškių ratas
(=grupė, būrys, būrelis)

sekantis, -i – tinka kaip dalyvis: Karius sekantis šuo kažką
pajuto. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia” (prieš
išvardijimą): Prieš pradedant spausdinti reikia atlikti sekančius(= šiuos,
tokius) procesus: <.>. Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius,
tokius) darbus: <.>. Lankstyti negalime dėl sekančio (= štai kodėl):
<.>. Geriau vengti sekantis, -i vietoj kitas, -a: Visą tiražą spausdinsim
sekančią (=kitą) dieną.

Nedarytinas prieveiksmis sekančiai: Gamybos vadovas darbus
paskirstė sekančiai (= taip, šitaip): <.>.

Dažnai klystama vartojant kai kuriuos kitus būdvardžius ir iš jų
padarytus prieveiksmius:

pilnas, -a turi ne vieną norminę reikšmę, bet pagrindinė –
„pripildytas, -a”: Rezervuaras pilnas dažų. Atnešė pilną grūdų maišą.
Cechas pilnas darbuotojų. Obelis pilna žiedų. Siela pilna džiaugsmo.

Tačiau pilnas, -a netinka reikšme „visas, -a” ar „visiškas, -a”:
Mašina spausdina pilnu (= visu) pajėgumu

Kur kas dažniau klystama vartojant prieveiksmį pilnai, kur reikėtų
visiškai arba visai: Tiek dažų pilnai(=visiškai) pakanka tiražui
atspausdinti. Naujoji spaudos mašina pilnai (=visiškai) patenkino spaudėjų
lūkesčius

šviežias, -ia – tinka kalbant apie maistą, produktus: Čia šviežias
pienas, šviežia duona, šviežios daržovės.

Kai kalbama ne apie produktus, geriau naujas, -a: Tai šviežias (-
naujas, naujausias) laikraštis. Vengtinas ir prieveiksmis šviežiai: Čia
šviežiai (- naujai,) išleista knyga.

Beje, naujai tinka ne visur. Šio prieveiksmio geriau nevartoti
reikšme „neseniai, ką tik”: Kaip veikia naujai (- neseniai, ką tik) pirkta
pjaustyklė?

teisingas, -a ir prieveiksmis teisingai tinka kalbant, jog kas
nors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždavinio
sprendimas; teisingai išaiškino, išsprendė; nepamirštinas ir geras
pasakymas teisingas žmogus „kuris neapgaudinėja, nemeluoja”; teisingas, -a
galima vartoti ir reikšme „pelnytas, -a”: teisingas priekaištas, teisinga
bausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti”: teisingas
(arba pagrįstas) reikalavimas.

Teisingas, -a ir teisingai pirmiausia netinka kalbant, jog kas
nors atitinka taisykles. Tai labai dažna klaida. Čia reikia vartoti
taisyklingas, -a; norminis, -ė; geras, -a, o vietoj teisingai –
taisyklingai, gerai, vietoj neteisingai – netaisyklingai, bet trumpiau,
gyviau – klaidingai, negerai, blogai: Turi būti teisingas (= taisyklingas,
norminis, tinkamas, geras) tarimas, kirčiavimas. Teisingai (= Taisyklingai,
gerai, kaip reikiant) ištark. Žodį neteisingai (= klaidingai, blogai,
negerai, ne taip, netaisyklingai) parašei (neteisingai parašei iš tiesų
reiškia „parašei neteisybę, primelavai, apšmeižei”).

Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas,
kultūringas”: Turi būti teisingas (= tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuo
knygos. Svarbu teisingai (= tinkamai) sureguliuoti mašiną. Reikia parinkti
teisingą (= tinkamą) popierių ofsetiniam spausdinimui. Vengtina ir reikšme
„tikslus”: Skaitliukas rodo teisingai (=tiksliai).

Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Tai
bendrai, matomai (regimai), reiškia:

bendrai tinka reikšme „kartu”: Bendrai gyventi, bendrai dirbti.
Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (=
Apskritai), tai neblogas popierius. Čia nevartotinas vertalas visumoje,
vengtinas kitokios reikšmės savas žodis aplamai;

matomai (regimai) – tinka kaip dalyviniai prieveiksmiai: Knygos
padėtos matomai (regimai), t.y. kad visi matytų. Nei matomai, nei regimai
(pagal rusų kalbos vidimo) netinka įterpiniu: Matomai (= Matyt, turbūt,
tikriausiai), baigėsi dažai. Jūs, matomai (= matyt; turbūt; tikriausiai; ko
gero), esate teisūs.

reiškia – visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ar tai ką nors
reiškia? Patirtis daug reiškia. Kolektyvas reiškia pagarbą. Netinka rusų
kalbos pavyzdžiu reiškia vartoti įterpiniu – keistina įterpiniu vadinasi,
išvados žodžiu taigi: Reiškia (= Taigi, vadinasi), įrenginio pataisyti
nepavyks. Reiškia (= Taigi, vadinasi), popierių ir dažus veikia statinė
elektra.

Dalis semantizmų ateina kaip mados – tam tikro slengo – žodžiai.
Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią
netikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų,
kartais – kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik
gadinama. Šitaip vietoj patraukti, sužavėti atsirado papirkti arba
nupirkti; vietoj sukakti (apie metus, amžių) – stuktelėti, vietoj
(ne)pasirodyti netinkamai – (ne)pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti
– išdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti; vietoj ko nepaisyti,
nesirūpinti kuo – šaltai į ką atsinešti; vietoj perdėti ar padauginti –
perlenkti; vietoj tikti – praeiti; vietoj nemėgti, nesuprasti –
nevirškinti; vietoj perprasti, suprasti – perkąsti; vietoj gerai
pasirodyti, padaryti įspūdį – sublizgėti. Vietoj įterpinio rodos kai kas
jau ištisai vartoja panašu (plg. rusų kalbos pochože): Panašu (= Rodos,
atrodo), įtrūko varantysis velenas. Daug kam nebegerai dar kartą, ir vėl –
būtinai eilinį kartą (plg. rusų kalbos lišnij raz: Eilinį kartą (- Dar
kartą; Ir vėl) tau sakau.). Vietoj subtilumas, subtilybė mieliau renkamasi
plonybė (plg. rusų kalbos tonkost’). Vietoj santūrus, -i – išlaikytas, -a
(plg. vyderžannyj, -aja). Iš įmantravimo atsiranda, pvz.: blogai kvepėti
vietoj smirdėti, dvokti, skleisti blogą kvapą.

Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, bet
ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys. Dėl rusų
kalbos poveikio atmintis stumia atminimą, rūpestis – rūpinimąsi, ypatingai
– ypač, o painioti negalima, nes šių žodžių porų reikšmės skiriasi:
atmintis yra „atminimo galia”, pvz.: silpna, gera, prasta atmintis, o
atminimas – labiau tinka prisiminimo reikšme ir todėl taisytina:
Iškilmingai buvo paminėta žymiojo rašytojo atmintis (= paminėtas <.>
atminimas). Sportininkas gynė buvusio trenerio garbę ir atmintį (=
atminimą, gerą vardą). Rūpestis – tai nerimą kelianti mintis, nemalonus
reikalas, o rūpinimasis – platesnės reikšmės neutralus žodis, todėl kam
nors reikėtų dėkoti ne už rūpestį ligoniais, mokiniais, o už rūpinimąsi
ligoniais, mokiniais. Ypatingai reiškia „neįprastai, keistai”: Jis pažvelgė
į mus kažkaip ypatingai, bet kai norime pasakyti reikšme „pirmiausia,
labiausiai”, geriau tinka ypač: Naudojami gana tiršti dažai, ypatingai (-
ypač) fleksografijoj. Ypatingai (- Ypač) daug laiko užima spaudos formų
paruošimas.

Semantizmai – gana didelė kalbos blogybė, ir reikia žiūrėti, kad,
palengva atpratę nuo rusiškųjų, nepasidarytume naujų, kurių kilmė, tarkim,
bus angliška.

Palaikomi sinonimais ir painiojami artimos reikšmės žodžiai: Mes
esame jūrų patiekalų gerbėjai (= mėgėjai, nes patiekalus ne gerbia, o
mėgsta juos valgyti). Sumažino (= Panaikino) mano etatą, bet gerai Bus
mažinami etatai. Žygiavome grojant (= skambant) maršui. Tokių ir panašių
reikšmės klaidų pasitaiko neretai, bet jos labiau atsitiktinės, tik
retkarčiais tipiškos, tarkim, didėti ir daugėti painiojimas: Didėja (=
Daugėja) kvalifikuotų poligrafų (didėja, kai susiję su ūgiu, o kai su
kiekiu – daugėja).

Aktualesni yra kalbos neologizmai, siauresne reikšme – naujadarai,
kurie, jeigu vykusiai sudaryti ir kalbai reikalingi, greitai prigyja, pvz.:
mėsainis, žiniasklaida. Tokių atsitiktinių, kad ir įmanomų, naujadarų būna
ir spaudoje, pvz.: politinės svarstybos, plg. derybos, dalybos;
ministravimas, plg. mokytojavimas, direktoriavimas. Tačiau spaudoje
pasitaiko ir nelabai vykusių, nereikalingų naujadarų, pavyzdžiui, atvirauti
(užtektų atvirai kalbėti, sakyti, pasakoti, neslėpti, iškloti).

Šaltiniai:

1. Kalbos kultūros paskaitų konspektai

2. Specialybės kalbos kultūra/ Pratimų rinkinys/ Sud.
V.Krasauskaitė ir kt. Vilnius, 2003. 135p.

3.

Leave a Comment