VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Lietuvių kalbos katedra
Kalbos kultūros referatas
SEMANTIZMAI
atliko: priėmė:
2004
Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.
Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino.
Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi.
daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti)
duris, langus, skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Netinka: atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas, vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį).
Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti;
dėti(s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis, apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus- autis.
dėvėti – dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškai sudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”: Įmonė prekiauja dėvėtais
(=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminio cilindro guoliai.
gautis – tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo atsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti”. Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiški atspaudai. Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokį atspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotą vaizdą).
nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis.
Sakytina: Tirpalas pašalina (ne nuima) fotosluoksnį nuo fotoformos. Knygoms ir žurnalams panaikintas (ne nuimtas) 5 procentų pridėtinės vertės mokestis. Meistras sumažino (ne nuėmė) spausdinimo greitį. Darbuotojams nebeskyrė (ne nuėmė) priedų.
paduoti- netinkama reikšmėmis “tiekti”: Dažai iš konteinerio paduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kad lapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, ir taip kinta spausdinimo greitis.
rastis – tinka tik atsiradimo reikšme: Šiuo metu randasi vis daugiau nedidelių spaustuvių. Netinka buvimo reikšme: Kreidinis popierius randasi(=yra) sandėlyje. Knygrišykla randasi(=yra) šalia spausdinimo cecho.
skaityti – neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį, knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti”: Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka.
Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas).
Skaityti ne savo reikšme – labai didelė ir dažna klaida.
sutikti – sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą, giminę…, ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja:
sutikome Naujuosius metus… ir t.t.
Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą, sutikti geriau nevartoti: Spalvų nesutapimas- dažniausiai sutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėse sutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų.
talpinti – daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant:
Kartono atraižas talpino į konteinerius.). Pirmiausia nevartotina reikšme „spausdinti, dėti”: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo)
laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime).
tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10
metų.
tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10
metų.
žinoti – norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos”. Sakome:
Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiau arba apie jį girdėjau. Netinka reikšmėmis „išmanyti, pažinti”:
Spaustuvininkas turi gerai žinoti(= išmanyti) spausdinimo technologiją.
Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių?
Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais.
Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-
, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, , atleisti, atremontuoti, atspausdinti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti…; pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti…; pergyventi, pernešti, perspėti, pervesti…; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti, pravažiuoti…; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti…; užnešti, už(si)pilti…. Suprantama, nevartotina reikšme netinka ir geri kitomis reikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas, paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas, užpylimas…
Naują darbuotoją reikia apmokyti(=išmokyti) dirbti su įrišimo mašina. Atremontuotose (=Suremontuotose) patalpose bus knygrišykla.
Laikraštyje atspausdintas (=išspausdintas) straipsnis apie mus. Spaudos formos lempų šviesoje išlaikomos (=palaikomos) keletą minučių. Net ir nedidelės vibracijos gal iššaukti (=sukelti) atspaudo iškraipymus.
Užsakovai buvo perspėti (=įspėti) apie kainų pakeitimus. Dažai tolygiai užnešami (=užtepami) ant popieriaus. Prireikė pajungti (=įjungti) ir kitą spausdinimo sekciją. Paskaičiavo(=suskaičiavo) darbo užmokestį.
Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų daiktavardžių.
davinys – tai maisto arba pašaro kiekis, porcija:Visą savaitę kariai valgė vien tik sausus davinius. Šimtas gramų duonos kaliniams buvo dienos davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o tinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys), pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas, apdorojimas;
sąstatas – tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai.
Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: dažų sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro, orkestro sąstatas (= sudėtis);
stovis – žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta.
Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė), žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis).
eilė – ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš eilės.
Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme.
Yra eilė (=daug, nemaža) būdų tikrinti atspaudo kokybę.
ratas, ratelis – turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar be jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis – dar ir verpimo prietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio, kompanijos” reikšme. Platus, siauras draugų, poligrafų, saviškių ratas
(=grupė, būrys, būrelis)
sekantis, -i – tinka kaip dalyvis: Karius sekantis šuo kažką pajuto. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia” (prieš išvardijimą): Prieš pradedant spausdinti reikia atlikti sekančius(= šiuos, tokius) procesus: <…>. Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius, tokius) darbus: <…>. Lankstyti negalime dėl sekančio (= štai kodėl):
<…>. Geriau vengti sekantis, -i vietoj kitas, -a: Visą tiražą spausdinsim sekančią (=kitą) dieną.
Nedarytinas prieveiksmis sekančiai: Gamybos vadovas darbus paskirstė sekančiai (= taip, šitaip): <…>.
Dažnai klystama vartojant kai kuriuos kitus būdvardžius ir iš jų padarytus prieveiksmius:
pilnas, -a turi ne vieną norminę reikšmę, bet pagrindinė –
„pripildytas, -a”: Rezervuaras pilnas dažų. Atnešė pilną grūdų maišą.
Cechas pilnas darbuotojų. Obelis pilna žiedų. Siela pilna džiaugsmo.
Tačiau pilnas, -a netinka reikšme „visas, -a” ar „visiškas, -a”:
Mašina spausdina pilnu (= visu) pajėgumu
Kur kas dažniau klystama vartojant prieveiksmį pilnai, kur reikėtų visiškai arba visai: Tiek dažų pilnai(=visiškai) pakanka tiražui atspausdinti. Naujoji spaudos mašina pilnai (=visiškai) patenkino spaudėjų lūkesčius šviežias, -ia – tinka kalbant apie maistą, produktus: Čia šviežias pienas, šviežia duona, šviežios daržovės.
Kai kalbama ne apie produktus, geriau naujas, -a: Tai šviežias (-
naujas, naujausias) laikraštis. Vengtinas ir prieveiksmis šviežiai: Čia šviežiai (- naujai,) išleista knyga.
Beje, naujai tinka ne visur. Šio prieveiksmio geriau nevartoti reikšme „neseniai, ką tik”: Kaip veikia naujai (- neseniai, ką tik) pirkta pjaustyklė?
teisingas, -a ir prieveiksmis teisingai tinka kalbant, jog kas nors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždavinio sprendimas; teisingai išaiškino, išsprendė; nepamirštinas ir geras pasakymas teisingas žmogus „kuris neapgaudinėja, nemeluoja”; teisingas, -a galima vartoti ir reikšme „pelnytas, -a”: teisingas priekaištas, teisinga bausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti”: teisingas (arba pagrįstas) reikalavimas.
Teisingas, -a ir teisingai pirmiausia netinka kalbant, jog kas nors atitinka taisykles. Tai labai dažna klaida. Čia reikia vartoti taisyklingas, -a; norminis, -ė; geras, -a, o vietoj teisingai –
taisyklingai, gerai, vietoj neteisingai – netaisyklingai, bet trumpiau, gyviau – klaidingai, negerai, blogai: Turi būti teisingas (= taisyklingas, norminis, tinkamas, geras) tarimas, kirčiavimas. Teisingai (= Taisyklingai, gerai, kaip reikiant) ištark. Žodį neteisingai (= klaidingai, blogai, negerai, ne taip, netaisyklingai) parašei (neteisingai parašei iš tiesų reiškia „parašei neteisybę, primelavai, apšmeižei”).
Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas, kultūringas”: Turi būti teisingas (= tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuo knygos. Svarbu teisingai (= tinkamai) sureguliuoti mašiną. Reikia parinkti teisingą (= tinkamą) popierių ofsetiniam spausdinimui. Vengtina ir reikšme „tikslus”: Skaitliukas rodo teisingai (=tiksliai).
Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Tai bendrai, matomai (regimai), reiškia:
bendrai tinka reikšme „kartu”: Bendrai gyventi, bendrai dirbti.
Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (=
Apskritai), tai neblogas popierius. Čia nevartotinas vertalas visumoje, vengtinas kitokios reikšmės savas žodis aplamai;
matomai (regimai) – tinka kaip dalyviniai prieveiksmiai: Knygos padėtos matomai (regimai), t.y. kad visi matytų. Nei matomai, nei regimai (pagal rusų kalbos vidimo) netinka įterpiniu: Matomai (= Matyt, turbūt, tikriausiai), baigėsi dažai. Jūs, matomai (= matyt; turbūt; tikriausiai; ko gero), esate teisūs.
reiškia – visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ar tai ką nors reiškia? Patirtis daug reiškia. Kolektyvas reiškia pagarbą. Netinka rusų kalbos pavyzdžiu reiškia vartoti įterpiniu – keistina įterpiniu vadinasi, išvados žodžiu taigi: Reiškia (= Taigi, vadinasi), įrenginio pataisyti nepavyks. Reiškia (= Taigi, vadinasi), popierių ir dažus veikia statinė elektra.
Dalis semantizmų ateina kaip mados – tam tikro slengo – žodžiai.
Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais – kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Šitaip vietoj patraukti, sužavėti atsirado papirkti arba nupirkti; vietoj sukakti (apie metus, amžių) – stuktelėti, vietoj (ne)pasirodyti netinkamai – (ne)pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti
– išdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti; vietoj ko nepaisyti, nesirūpinti kuo – šaltai į ką atsinešti; vietoj perdėti ar padauginti –
perlenkti; vietoj tikti – praeiti; vietoj nemėgti, nesuprasti –
nevirškinti; vietoj perprasti, suprasti – perkąsti; vietoj gerai pasirodyti, padaryti įspūdį – sublizgėti. Vietoj įterpinio rodos kai kas jau ištisai vartoja panašu (plg. rusų kalbos pochože): Panašu (= Rodos, atrodo), įtrūko varantysis velenas. Daug kam nebegerai dar kartą, ir vėl –
būtinai eilinį kartą (plg. rusų kalbos lišnij raz: Eilinį kartą (- Dar kartą; Ir vėl) tau sakau.). Vietoj subtilumas, subtilybė mieliau renkamasi plonybė (plg. rusų kalbos tonkost’). Vietoj santūrus, -i – išlaikytas, -a (plg. vyderžannyj, -aja). Iš įmantravimo atsiranda, pvz.: blogai kvepėti vietoj smirdėti, dvokti, skleisti blogą kvapą.
Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, bet ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys. Dėl rusų kalbos poveikio atmintis stumia atminimą, rūpestis – rūpinimąsi, ypatingai
– ypač, o painioti negalima, nes šių žodžių porų reikšmės skiriasi:
atmintis yra „atminimo galia”, pvz.: silpna, gera, prasta atmintis, o atminimas – labiau tinka prisiminimo reikšme ir todėl taisytina:
Iškilmingai buvo paminėta žymiojo rašytojo atmintis (= paminėtas <…>
atminimas). Sportininkas gynė buvusio trenerio garbę ir atmintį (=
atminimą, gerą vardą). Rūpestis – tai nerimą kelianti mintis, nemalonus reikalas, o rūpinimasis – platesnės reikšmės neutralus žodis, todėl kam nors reikėtų dėkoti ne už rūpestį ligoniais, mokiniais, o už rūpinimąsi ligoniais, mokiniais. Ypatingai reiškia „neįprastai, keistai”: Jis pažvelgė į mus kažkaip ypatingai, bet kai norime pasakyti reikšme „pirmiausia, labiausiai”, geriau tinka ypač: Naudojami gana tiršti dažai, ypatingai (-
ypač) fleksografijoj. Ypatingai (- Ypač) daug laiko užima spaudos formų paruošimas.
Semantizmai – gana didelė kalbos blogybė, ir reikia žiūrėti, kad, palengva atpratę nuo rusiškųjų, nepasidarytume naujų, kurių kilmė, tarkim, bus angliška.
Palaikomi sinonimais ir painiojami artimos reikšmės žodžiai: Mes esame jūrų patiekalų gerbėjai (= mėgėjai, nes patiekalus ne gerbia, o mėgsta juos valgyti). Sumažino (= Panaikino) mano etatą, bet gerai Bus mažinami etatai. Žygiavome grojant (= skambant) maršui. Tokių ir panašių reikšmės klaidų pasitaiko neretai, bet jos labiau atsitiktinės, tik retkarčiais tipiškos, tarkim, didėti ir daugėti painiojimas: Didėja (=
Daugėja) kvalifikuotų poligrafų (didėja, kai susiję su ūgiu, o kai su kiekiu – daugėja).
Aktualesni yra kalbos neologizmai, siauresne reikšme – naujadarai, kurie, jeigu vykusiai sudaryti ir kalbai reikalingi, greitai prigyja, pvz.:
mėsainis, žiniasklaida. Tokių atsitiktinių, kad ir įmanomų, naujadarų būna ir spaudoje, pvz.: politinės svarstybos, plg. derybos, dalybos;
ministravimas, plg. mokytojavimas, direktoriavimas. Tačiau spaudoje pasitaiko ir nelabai vykusių, nereikalingų naujadarų, pavyzdžiui, atvirauti (užtektų atvirai kalbėti, sakyti, pasakoti, neslėpti, iškloti).
Šaltiniai:
1. Kalbos kultūros paskaitų konspektai
2. Specialybės kalbos kultūra/ Pratimų rinkinys/ Sud.
V.Krasauskaitė ir kt. Vilnius, 2003. 135p.
3.