VIKINGŲ ISTORIJA
Vikingų protėviai nuo seno įsikūrė Skandinavijoje, dabartinėse Norvegijos,Švedijos ir Danijos žemėse. Didžiojoje Skandinavijos teritorijos dalyje auga miškai ir pievos. Įvairių rūšių medžiai puiki žaliava, kurią žmonėsišmoko apdoroti vis geriau. Tobulėjo įrankiai, ginklai, laivai ir sausumospriemonės. Nuo seniausių laikų medžiotojai naudojo slides, o vėliau buvogaminamos pažiūžos, rogės ir vežimai. Vikingai puikiai derino skirtingas transporto priemones. Sutikę upėjekliūtį, laivus išardydavo, pakraudavo ant apvalių rąstų ar medinių pavažųir tempdavo sausuma daugelį kilometrų. Jūra-įprastinė vikingų stichija. Ji siejo skandinavus su aplinkiniu pas-auliu. Vikingai buvo prityrę jūrininkai. Plaukimo greitį nustatydavo pagalvėją, kryptį-pagal saulės laikrodį, o paukščiai, srovės, vandens spalva,ledolytys ir rūkas jiems padėjo nustatyti buvimo vietą. Kai pasaulis susipažino su vikingais, jie jau buvo nuėję ilgą istorijosKelią, turėjo tvirtas karių, pirklių ir pirklių tradicijas. Vikingai keliavo arasti naujų žemių ne vien dėl to, kad mėgo nuotykius. Jiem rūpėjo plėstiprekybą. Drąsūs jūrininkai ir keliautojai, pusiau plėšikai, pusiau pirkliai,plaukė ieškoti naujų žemių ir turtų. Užkariautose žemėse vikingai įrenginėjo uostus, kūrė prekyvietes.Prekiavo kailiais, arkliais, oda, alumi, mediena, alavu, gintaru, ginklais.Pirko druską, prieskonius, vyną, arbatžoles, sidabrą, auksą, vilnonius kilimus, vazas, šilką, sidabru siuvinėtus audinius. Ypač pelnėsi iš prekybos vergais. Perplaukę Baltiją, vikingai leidosi gilyn į žemyną didelėmis laivuojamomis upėmis. Dažniausiai jie plaukdavo Dnepru į Juodąją jūrą, oVolga-link Kaspijos. Pakeliui steigė prekybos ir ginybos stovyklas. Rusijosglumoje atsiranda vikingų įkurtos Naugardo, Smolensko ir Kijavo kunigaikštystės. Vikingai įkūrė Jorko karalystę Anglijoje, Normandijos kunigaikštystę Prancūzijoje.
Kai kurie vikingų laivai nusigavo net iki Naujojo pasaulio. Pirmiausiajie atrado Islandiją. Vėliau išsilaipino vakariniame Grenlandijos krante.“Žaliajame krašte” jie įkūrė koloniją. Vikingai perplaukė atlanto vandenyną ir pasiekė Niufaundlando salą,kurią dėl ten augusių vynuogių vadino Vinlandu. Vėliau bandė įsikurti Šv.Lauryno upės žiotyse, tačiaudėl maisto stygiaus ir indėnų puldinėjimųAmerikoje įsikurti jiems nepavyko. Taigi vikingai kelią į Ameriką žinojo jau prieš tūkstantį metų. Vikingai vis ilgiau užsibūdavo nukariautose šalyse, steigė mainų centrus, plėtė prekybą su vis tolesniais kraštais. Ilgainiui jūrininkai pirkliaitapo sėslūs, galutiniai apsigyveno svečiose šalyse.MŪŠIAI SU VIKINGAIS LIETIVOJE
1. Apuolės pilies vizija.
Karalius Olafas ir Švedų žmonės įsigeidė sau įsigyti garso ir nuleidę laivus išvyko į penkių dienų kelionę, ir skubėjo su didele narsa prie pilies vadinamos Apulia. Apulia-tai, Lietuvoje, Skuodo rajone buvusi Apuolės pilis.
2. bendras Apuolės pilies vaizdas 853 m
Buvo ankstus Lapkričio rytas ir niekas dar nežinojo, kad vikingai jau skuba čionai.
3. Apuolės pilies interjeras
Vikingai jau buvo čia pat kai…
4. Apuolės pilies kiemas. Tada ir prasidėjo tikras mūšis.
5. Apuolės pilies kiemas.Visi pasiėmė kas ką tik turėjo lankus, kardus ir ietis.
Vikingų ir baltų genčių gyvenamos žemės VIII-IX amžius
6. Apuolės pilies puolimas.
Aštuonias dienas nuo ryto iki vakaro vyko kovos. Vikingai grūmėsi labaiAršiai, bet Lietuviai nenorėjo nusileisti. Galop Lietiviai nusileido, nesnenorėjo prarasti daug karių todėl, nes ir taip daug jau buvo žuvę.Lietuviai sumokėjo duoklę vikingams ir šie pasitraukė. Be to vikingailabai dažnai puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenusius prūsus, kuršiusir žiemgalius, bet šis mūšis buvo įsimintiniausias.
Taip atrodo Apuolės pilies sienos po mūšio.
8. Apuolės pilies gynybinė siena.
Tokius ginklus naudojo vikingai
PALANGOS PILIS
1. XIV a. astronominės observatorijos rekonstrukcija Palangos Birutės kalno piliakalnyje.
Čia pavaizduota Palangos pilis. Vikingai puolė ir šitą pilį.