TURINYS
Akių ligos 3Panoftalmitas 3Skleritas 3Keratitas 4Iridociklitas 4Chorioiditas 5Chorioretinitas 5Regos nervo uždegimas 5Konjunktyvitas 6Dakrioadenitas 6Dakriocistitas 7Endoftalmitas 7Blefaritas 7Astigmatizmas 8Tolregystė 8Trumparegystė 9Bendroji akių profilaktika 9Naudota literatūra 10Akių ligosAkių ligos dažnai kyla dėl viso organizmo ligų: tuberkuliozės, reumato, sifilio, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės, aterosklerozės. Kartais į akis užkratas patenka iš sugedusių dantų, sergant sinusitu, gripu. Labai retai akių liga (pvz. akies navikas, akiduobės pūlynas) būna viso organizmo ligos priežastis. Sunkias akių ligas gali sukelti mechaninės, terminės, cheminės ir spindulinės akių pažaidos. Kai kurios akių ligos būna paveldimos. Dažniausia akių liga – uždegimas. Kai uždegimas apima visą akį, būna panoftalmitas, o kai atskiras akies obuolio dalis, jo priklausinius – skleritas, keratitas, iridociklitas, chorioiditas, chorioretintas, regos nervo neuritas, konjunktyvitas, dakrioadenitas, dakriocistitas, endoftalmitas, blefaritas. Neretai pasitaiko akies refrakcijos anomalijų (astigmatizmas, tolregystė, trumparegystė); dažna, ypač vaikų akių liga – žvairumas. Akių ligos gali būti tik vienoje akyje arba abiejose. Nuo kai kurių akių ligų (glaukomos, trachomos, regos nervo atrofijos) ligonis gali apakti. Akių ligas gydo oftalmologas specialiuose ligoninių skyriuose ir poliklinikų kabinetuose; jas tiria oftalmologija.Panoftalmitas Panoftalmitas (lot. Opthalmitis – akis), akies uždegimas. Sukelia mikrobai. Prasideda, kai užkratas patenka į akį iš išorės, iš akies junginės arba atnešamas iš kitų organizmo vietų. Kyla dėl apsinuodijimo, akies traumos, alergijos, sutrikus medžiagų apykaitai, sergant tuberkulioze, toksoplazmoze, reumatu, liga, kuri pažeidžia šalia akies esančius organus (pvz. Prienosinių ančių uždegimu). Gali apimti vieną kurį nors akies dangalą arba jo dalį. Pvz., ragenos uždegimas pažeidžia tik rageną, odenos uždegimas – odenos paviršių arba gilesnius jos sluoksnius. Dažniausiai panoftalmitas apima kelis akies dangalus, pvz., rainelę ir krumplyną arba gyslainę ir tinklainę. Smarkus pūlinis panoftalmitas apima visus akies dangalus ir vidų. Panoftalmitas gali susilpninti regą ir sukelti įvairių komplikacijų.
Profilaktika: saugoti akis nuo pažeidimo, traumos, ten, kur reikia, būti su apsauginiais akiniais, laiku gydyti viso organizmo ligas.SkleritasSkleritas (lot. Sclera – odena), odenos uždegimas. Atsiranda sergant infekcine liga, reumatu, podarga, tuberkulioze. Pažeidžia odenos paviršių (episklerą) arba giliuosius jo sluoksnius.Paviršiniame odenos sluoksnyje, dažniausiai netoli ragenos krašto, susidaro nepaslankus, nedidelis mazgas. Jis parausta, spaudžiamas skauda. Uždegimas kyla staiga, vėliau gali pereiti į lėtinį; dažnai būna atkryčių. Episkleritas paprastai prasideda vienoje akyje ir regai nekenkia.Ligos požymiai būna ryškoki, kartais susidaro keli violetiniai mazgai; spaudžiami skauda. Dažnai uždegimas persimeta į kitą akį, be to, atkritus liga reiškiasi vis kitoje odenos vietoje. Gali prisimesti keratitas, iridociklitas, chorioiditas. Dėl dažnų atkryčių drumstėja ragena, lęšiukas ir stiklakūnis, gali atsirasti glaukoma, išsitemti ir suplonėti odena. Svarbu kuo anksčiau nustatyti skleritą sukėlusią priežastį. Gydoma antibiotikais, hormonais, antihistamininiais preparatais, iminodepresantais. Į akį lašinama antibiotikų tirpalo, duodama hormonų preparatų, vyzdį plečiančių vaistų, padeda šilti kompresai.Keratitas Keratitas (lot. keratitis – gr. Keras, kilm. Keratos – ragas), ragenos uždegimas. Jį gali sukelti mikrobai (bakterijos, grybeliai, virusai), patekę į sužeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių, pvz., nesveikų dantų, uždegimo pažeistų veido daubų, bei sergant lėtine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu, brucelioze). Keratitas gali prasidėti ir sutrikus ragenos inervacijai dėl herpeso viruso poveikio (pūslelinis keratitas) arba rageną inervuojančiųjų nervų paralyžiaus. Kartais keratito priežastis gali būti akių trauma, nudegimas, avitaminozė, alergenų poveikis.Keratitu sergantis ligonis jaučia akyje svetimkūnį, akys bijo šviesos, merkiasi, prausta akies obuolys. Ragenoje atsiranda infiltratų, ji paburksta ir drumstėja, gali išopėti. Opai gilėjant, ragena suplonėja ir gali prakiurti. Kai būna sunki keratito forma, uždegimas pereina į rainelę ir krumplyną (prasideda iridociklitas). Dėl keratito ragenoje lieka drumstys, labai nusilpsta rega, gali prasidėti silpnaregystė, kartais apankama.Nuo keratito gydoma antibiotikais, sulfanilamidais, priešvirusiniais preparatais, organizmą stiprinančiais vaistais. Anksti nustačius keratitą ir laiku jį pradėjus gydyti, dažnai galima atgaivinti regą.Iridociklitas Iridociklitas (lot. Iridocyclitis – iris, kilm. Iridis – rainelė+gr. Kyklos – ratas, akis), akies rainelės ir krumplyno uždegimas. Prasideda sergantiems angina, reumatu, tuberkulioze, sifiliu ir kt. ligomis; užkratas patenka per kraują. Kartais užsikrečiama pro kiaurinę akies obuolio žaizdą. Dažna iridociklito priežastis – nuodingos cheminės medžiagos, difuzijos būdu patekusios iš ragenos į priekinę kamerą ir rainelę (ragenos opos, cheminiai nudegimai).Sergant ūminiu iridociklitu, ligoniui skauda akį, skausmas plinta į kaktą. Akis parausta, bijo šviesos, pakinta rainelės spalva, išsilygina jos priekinis paviršius, susiaurėja vyzdys, susidrumsčia priekinės kameros skystis ir stiklakūnis. Akies priekinės kameros apačioje nusėda pūlių, kraujo. Uždegimas trunka 2-3 savaites. Gali būti ir lėtinis iridociklitas. Sergant lėtiniu iridociklitu, ant ragenos užpakalinio paviršiaus atsiranda eksudato nuosėdų, tarp rainelės ir lęšiuko priekinio paviršiaus – sąaugų, kurios trukdo skysčių apytakai, didina akispūdį. Iridociklitas dažnai kartojasi; dėl to silpnėja regėjimas. Gydoma dažniausiai ligoninėje.Chorioiditas Chorioiditas (lot. chorioiditis; chorioidea – gyslainė), akies gyslainės uždegimas. Dažniau pasitaiko infekcinės, rečiau – toksinės alerginės kilmės. Mikrobai į akį iš organizmo infekcijos židinių patenka per kraują arba iš išorės per kairines akies obuolio žaizdas. Kai chorioiditas kyla segantiems lėtine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu, brucelioze, toksoplazmoze), gyslainėje susidaro vienas arba keli chorioidito židiniai; uždegimas plinta į kitus aplinkinius akies obuolio audinius. Visų pirma uždegimas apima tinklainę (jos išoriniai sluoksniai maitinasi iš gyslainės kapiliarų) ir pereina į chorioretinitą.Chorioretinitas Chorioretinitas (lot. Chorioretinitis – chorioidea – gyslainė+retina – tinklainė), akies gyslainės ir tinklainės uždegimas. Gyslainė aprūpina krauju išorinius tinklainės sluoksnius, dėl to uždegimas, prasidėjęs vienoje iš jų, persimeta į antrąją. Dažniausiai chorioretinitas kyla sergantiems lėtine infekcine liga, rečiau – jis esti toksinės alerginės kilmės. Chorioretinitu sergančiojo akies gyslainėje atsiranda uždegimo židinių. Dalis uždegimo eksudato patenka į stiklakūnį ir jį sudrumsčia. Vėliau suyra normalus gyslainės audinys (po kurio laiko jis susigeria), žūva toje vietoje ir išoriniai tinklainės sluoksniai. Kai uždegimo židiniai esti akies dugno periferijoje, regėjimas nukenčia mažiau, o kai centre, t. y. geltonojoje dėmėje – ligonis mato juodą dėmę prieš pat akis, jam gali išnykti centrinis regėjimas.Nuo chorioretinito gydoma ligoninės akių ligų skyriuje antibiotikais, priešuždegiminiais, dehidraduojančiais vaistais, duodama vitaminų. Chorioretinito profilaktikai svarbu gydyti bendras organizmo ligas, lėtinės infekcijos židinius.Regos nervo uždegimasRegos nervo uždegimas gali būti akyje ir už akies. Akyje prasideda sergant regos nervo apdangalų ar ragenos uždegimu, kurį dažnai sukelia mikrobai. Ligoniui staiga susilpnėja rega, jis gali net apakti. Už akies regos nervo uždegimas kyla, kai sergama meningitu (epideminiu, tuberkulioziniu), virusiniu viršutinių kvėpavimo kataru, akiduobės ir prienosinių ančių uždegimu, išsėtine skleroze. Regos nervo uždegimą gali sukelti pūlynas, taip pat apsinuodijimas metilo ar etilo alkoholiu. Toks uždegimas gali apimti visą regos nervą ar jo dalį. Per kelias valandas ar dienas susilpnėja rega, kartais ir visiškai apankama.Gydoma antibiotikais, sulfanilamidais, kortikosteroidais, kraujagysles plečiančiais, medžiagų apykaitą gerinančiais ir kitais vaistais, hormonų preparatais. Svarbu kuo greičiau nustatyti, kokia liga sukėlė regos nervo uždegimąKonjunktyvitas Konjunktyvitas (lot. Conjunctivitis – conjunctiva – junginė), junginės uždegimas. Dažniausia akių liga. Ūminis konjunktyvitas užkrečiamas. Jį sukelia bakterijos (pvz., gonokokai, difterijos lazdelės, pneumokokai, streptokokai) ir adenovirusai. Užkratas į akis patenka nuo nešvarių rankų, rankšluosčio, nosinės. Ligoniui parausta ir išburksta junginė, sustorėja vokai, peršti ir graužia akis, jos bijo šviesos, ašaroja. Po 1-2 d. iš akių pradeda tekėti išskyros. Naktį joms išdžiūvus ant vokų, ligonis negali atsimerkti. Kartais junginyje būna negausių kraujosruvų, ragenoje susidaro opų. Trunka 2-4 savaites. Daug ilgiau trunka lėtinis konjunktyvitas. Jis prasideda sergantiems nosies, vokų ir ašarų takų lėtinėmis ligomis, kai akis dažnai dirgina dulkės, dūmai, cheminės medžiagos. Jo požymiai ne tokie ryškūs kaip ūminio konjunktyvito. Dažna lėtinio konjunktyvito komplikacija – blefaritas.Gydant ligoniui lašinama į akis antibiotikų, sulfanilamidų tirpalo arba tepama jų tepalais; akys plaunamos dezinfekuojančiais tirpalais. Naudotas pipetes ir stiklines lazdeles reikia pavirinti. Ant akių negalima dėti tvarsčio, kad nesusidarytų sąlygų mikrobams plisti į rageną. Labai svarbu laikytis asmens higienos taisyklių.Dakrioadenitas Dakrioadenitas (lot. Dacryoadenitis – gr. Dakryon – ašara+aden – liauka), ašarų liaukos uždegimas. Ūminį dakrioadenitą sukelia bakterijos arba virusai; kartais jis prasideda persirgus kiaulyte ar kita infekcine liga. Dažniausiai juo serga vaikai ir jaunuoliai. Prasideda paprastai vienoje pusėje. Ligoniui parausta ir patinsta viršutinis vokas, jį paspaudus skauda. Voko plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę. Padidėjusi ašarų liauka gali supūliuoti ir prakiurti. Kartais pakyla temperatūra, padidėja pažandžių limfinės liaukos. Lėtinis dakrioadenitas būna sergant infekcine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba prisimeta neišsigydžius ūminio dakrioadenito. Tuomet ligoniui be skausmo patinsta viršutiniai vokai. Kartais lėtinis dakrioadenitas prasideda sutrikus išorinių sekrecijos liaukų funkcijai, ypač moterims po klimakso. Su mažėja ne tik ašarų, bet ir kitų laikų bei gleivinių sekrecija; ašarų liaukos atrofuojasi, pažeidžiamos ir nosies, gerklės, skrandžio bei lytinių organų gleivinės. Ligoniui peršti akis , jose jis jaučia lyg krislą, džiūsta burna, būna sunku ryti. Gydant ūminį dakrioadenitą į akį lašinama antibakterinių vaistų, dedamas šildomasis kompresas. Lėtinis dakrioadenitas gydomas hormonų preparatais, dezinfekuojančiais tirpalais ir tepalais, ragenos mitybą gerinančiais vaistais, kartais jonizuojančiu spinduliavimu; dėvimi kontaktiniai lęšiai.Dakriocistitas Dakriocistitas (lot. Dacriocistitis – gr. Dakryon – ašara+kystis – pūslė), ašarų maišelio uždegimas. Lėtinis dakriocistitas kyla, kai dėl kurios nors priežasties susiaurėja ašarų nutekėjimo latakas. Jis gali prasidėti ir naujagimiui, jei šis latakas yra užakęs arba neišsivystęs. Ligonis ašaroja, jam ima traiškanoti viena arba abi akys. Paspaudus ties ašarų maišeliu, ligoniui iš ašarų akutės išteka drumstų gleivių arba pūlių. Kartais užkratas patenka į aplinkinius audinius ir sukelia ūminį dakriocistitą. Ligoniui skauda akis, jos parausta, aplink ašarų maišelį susidaro pūlinys; jam pratrūkus, dakriocistitas praeina.Gydant ašarų maišelis plaunamas antibiotikų ir kitų vaistų tirpalu, skiriamos fizioterapijos procedūros, zondu plečiamas susiaurėjęs ašarinis latakas, kartais operuojama – padaromas naujas takas ašaroms nutekėti.Endoftalmitas Endoftalmitas (gr. Endon – viduje+opthalmos – akis), akies obuolio vidinių dangalų ir stiklakūnio uždegimas. Būna infekcinės ir toksinės alerginės kilmės. Kai užkratas į akies obuolį patenka pro žaizdą (iš išorės) arba per kraują (iš kitų organizmo vietų), stiklakūnyje gali susidaryti pūlinys. Sergant endoftalmitu, akis būna labai paraudusi, stiklakūnis persisunkia pūliais, atrodo gelsvai žalsvas, labai pablogėja regėjimas, vėliau gali atšokti tinklainė, susitraukti akies obuolys. Gydoma lašinamais antibakteriniais ir kitokiais vaistais, kartais operuojama.Blefaritas Blefaritas (lot. blepharitis – gr. blepharon – akies vokas), voko krašto uždegimas. Pleiskaninis blefaritas dažniausiai prasideda sergantiems mažakraujyste, lėtine virškinamojo trakto liga. Gali sukelti vietinė infekcija, dūmai, dulkės. Kartais toks blefaritas atsiranda dėl refrakcijos ydų, po įtemto regimojo darbo. Ligoniui parausta ir sustorėja vokų kraštai, tarp blakstienų atsiranda baltų pleiskanų. Akys ašaroja, bijo stiprios šviesos, vėjo, dulkių, greitai pavargsta nuo skaitymo. Kartais iš ryto akyse būna traškanų. Opinį blefaritą dažniausiai sukelia bakterijos (pvz., stafilokokai), rečiau – grybeliai, parazitai. Sergant tokiu blefaritu, vokų kraštai aplimpa sudžiūvusių pūlių luobelėmis, po kuriomis atsiveria kraujuojančių opelių. Dalis blakstienų iškrinta ir nebeatauga, užgijus opelėms ir randėjant, likusios išsikeroja, pakrypsta akies obuolio link ir dirgina rageną. Blefaritas gydomas antibiotikų, kortikosteroidų tepalais.Astigmatizmas Astigmatizmas (gr. A… – neigimo priešdėlis+stigmos – dūris, taškas), akies refrakcijos yda – spindulių pluoštas, iš vieno taško perėjęs per akies optinę sistemą, nebesusikerta viename taške. Reginio vaizdas akyje dėl tokios vieno židinio neturinčios (vad. Betaškės) optinės sistemos būna neryškus. Dažniausiai astigmatizmo priežastis yra įgimtas nevienodas ragenos gaubtumas (ragena ties vertikaliu medrianu būna stipriau gaubta negu ties horizontaliu), rečiau – lęšiuko gaubtumo ydos. Nedidelio laipsnio (0,5-0,75 dpt) ragenos astigmatizmas yra fiziologinis. Jis pasitaiko gana dažnai, bet regai nekenkia. Be to, senstant jis pamažu nyksta. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas. Kartais astigmatizmas atsiranda dėl sužeistos ragenos arba po akies obuolio operacijos. Pagal tai, kokia refrakcija vyrauja akies pagrindiniuose meridianuose, astigmatizmas būna paprastasis (viename esti ematropija, kitame trumparegystė arba tolregystė), sudėtinis (abiejuose meridianuose yra trumparegystė arba tolregystė, bet nevienodo laipsnio), mišrusis (viename trumparegystė, kitame tolregystė). Dėl astigmatizmo susilpnėja rega į tolimus ir artimus daiktus, neretai akys dirbant pavargsta, prasideda vokų kraštų ir junginės uždegimas. Rečiau pasitaiko vadinamasis netaisyklingasis astigmatizmas, kai ragenos laužiamoji geba to paties meridiano įvairiuose taškuose yra nevienoda (ragenos paviršius nėra sferinis). Toks astigmatizmas atsiranda dėl ragenos sužeidimo, uždegimo arba operacijos. Astigmatizmui nustatyti prieš akis dedami optiniai stiklai; akis tiriama skiaskopu, oftalmometru, refraktometru. Taisyklingas astigmatizmas taisomas cilindrinių arba sferinių ir cilindrinių stiklų akiniais, taip pat kontaktiniais lęšiais; pastarieji geriausiai tinka netaisyklingam astigmatizmui taisyti.TolregystėTolregystė, hipertropija (gr. Hyper – padidėjimo priešdėlis+metron – matas + ops – akis), akies refrakcijos yda – lygiagretūs šviesos spinduliai, patekę į akį, susikerta už tinklainės. Tolregės akies laužiamoji geba būna nesuderinta su akies obuolio ašies ilgiu. Tolregis gerai mato tolimus ir artimus daiktus. Beveik visi naujagimiai esti tolregiai; kūdikiui augant, tolregystė silpnėja ir, vaikui sulaukus 10 m., rega dažniausiai pasidaro normali. Refrakcinė tolregystė būna dėl akies dioptrinio aparato silpnos laužiamosios galios, ašinė tolregystė (visuomet įgimta) – dėl akies obuolio per trumpos ašies. Tolregystė būna paslėptoji (rega esti normali, nes tolregystę ištaiso akomodacija), atviroji (silpnina regą) ir visiškoji (kai, esant atvirajai tolregystei, dėl akies akomodacijos nusilpimo prasideda dar ir paslėptoji tolregystė). Tolregystė taisoma išgaubtų stiklų akiniais. Dėl silpnos tolregystės (iki +3 dpt) regos aštrumas lieka normalus; akinių nereikia, nes ydą akomodacija ištaiso pati akis. Esant vidutinei (iki +5 dpt) ir stipriai tolregystei (virš+5 dpt), regos aštrumas kartais nesiekia normos net nešiojant akinius. Tolregis, nenešiojantis akinių, dažnai serga lėtiniu vokų kraštų ir junginės uždegimu. Vaikas dėl stiprios tolregystės gali pradėti žvairuoti.Trumparegystė Trumparegystė, akies refrakcijos yda – žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Įgimta trumparegystė dažniausiai paveldima arba atsiranda dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų. Dažniausiai trumparegiais tampa mokyklinio amžiaus vaikai. Taip atsitinka dėl menkos akies akomodacijos, silpnos odenos, įtempto regimojo darbo. Be to, trumparegystei atsirasti turi reikšmės netinkamas darbo vietos apšvietimas, akies higienos reikalavimų nesilaikymas, pasta sveikatos būklė. Kartais trumparegystė gali atsirasti nuo kai kurių vaistų; nustojus vaistus vartoti, ji pranyksta. Profilaktika: Trumparegystės profilaktikai svarbu tinkamai apšviesti darbo vietą, po 30-40 min. regimojo darbo daryti 10-15 min. pertrauką, neleisti vaikui skaityti gulint, ypač kai menkas apšvietimas, skaityti ar rašyti laikant knygą ar sąsiuvinį arčiau kaip 33-35 cm nuo akių.Bendroji akių profilaktikaAkims apsaugoti nuo saulės spindulių, ypač vasarą, patartina nešioti tamsius akinius. Tokius akinius svarbu turėti per ekskursijas, alpinistams, taip pat paplūdimyje. Žmonėms, kurių darbas susijęs su stipriu infaraudonųjų spinduliavimu, reikalingi specialūs apsauginiai akiniai.Buityje ir darbe žmonės dažnai susižaloja akis. Ypač dažnos vaikų akių traumos. Vaikai susižeidžia akis dažnai aštriais daiktais. Susižeidus vieną akį, galima apakti abiem akimis. Akims pavojinga smulkis metalo, stiklo, akmenų, anglių dalelės. Kiekvieną įkritusį krislelį, siekiant išvengti komplikacijų, būtina išimti. Kad infekcija nepatektų į akis, jų negalima liesti nešvariomis rankomis, ar daiktais. Norint turėti sveikas akis, reikia naudotis specialiais akiniais ir laikytis saugumo technikos taisyklių. Pažeidus akis, būtina skubi medicininė pagalba, apsideginus akis šarmais arba rūgštimis, būtina tuoj pat praplauti akis vandeniu.Naudota literatūra:
Medicinos enciklopedija, I tomas; Vilnius 1991 m.Medicinos enciklopedija, II tomas; Vilnius 1993 m.Namų ūkio enciklopedija; Vilnius 1987 m.