Vytauto Didziojo gimnazijos aplinkos ir tikslų analizė

TURINYS

ĮVADAS 31. ORGANIZACIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ TEORINIAI ASPEKTAI 41.1. Organizacijos aplinkos analizė 41.1.1. Organizacijos išorinė aplinka 41.1.2. Organizacijos vidinė aplinka 81.2. Organizacijos strategija 101.2.1. Strateginis planavimas 111.3. Tikslų svarba organizacijos veiklai 122. VšĮ KLAIPĖDOS „VYTAUTO DIDŽIOJO“ GIMNAZIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ ANALIZĖ 172.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija 172.2. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos aplinka 182.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos išorinė aplinka 182.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidinė aplinka 232. 3. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos tikslai 252. 4. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strateginis planas 26IŠVADOS 30LITERATŪRA 32PRIEDAI 33ĮVADASVisame pasaulyje nėra nei vienos vienodos organizacijos – kiekviena iš jų yra skirtinga, t.y. unikali savo struktūra, tradicijomis, valdymo stiliumi, tačiau visas jas veikia tiek išorinė, tiek ir vidinė aplinkos. Pirmasis mokslininkas, kuris pažymėjo tikslų svarbą organizacijai buvo – H. Emersonas. Savo veikale pavadintame „Dvylika našumo principų“ jis teigė, kad visos įmonės, organizacijos turėtų turėti suformulavusios aiškius tikslus (ko jos nori pasiekti, koks turi būti darbo rezultatas, kokie šio rezultato įvertinimo kriterijai). Šiuos tikslus įgyvendinti turi stengtis visų lygių vadovai ir jų pavaldiniai, nes be aiškiai suformuluotų tikslų negalima pasiekti aukšto našumo.Nuo to laiko, kai atsirado pirmosios vadybos mokyklos, mokslininkai visą savo dėmesį sutelkė į organizaciją, jos tikslus bei ją veikiančią aplinką.Tiek organizacijos išorinė, tiek vidinė aplinkos daro didelę įtaką organizacijos veiklai. Kursinio darbo problema – nustatant įmonės tikslus būtina atlikti aplinkos analizę, tačiau daugelis vadovų nepakankamai įvertina aplinkos svarbą ir suformuluoja tokius tikslus, kuriuos nuolat reikia koreguoti.Šio darbo tikslas – išanalizuoti organizacijos aplinką ir jos tikslus. Siekiant šio tikslo, suformuluoti tokie uždaviniai:• Išnagrinėti organizacijos aplinką;• Išanalizuoti organizacijos strateginį planavimą;• Įvardinti pagrindinius organizacijos tikslus;• Aprašyti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos išorės ir vidaus aplinkas;• Išanalizuoti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos tikslus;• Ištirti VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strategiją.Tyrimo objektas – VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija.Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidaus dokumentų analizė.1. ORGANIZACIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ TEORINIAI ASPEKTAI1.1. Organizacijos aplinkos analizėA. Seilius (1994) teigia, kad organizacija tai:• Ne mažiau kaip du žmonės, kurie save laiko tos grupės dalimi;• Norimo galutinio tikslo ar rezultato būtinumas, kurį priima kaip bendrą visi grupės nariai;• Turi būti grupės nariai, kurie tikslingai dirba kartu, siekdami bendro tikslo.Pasak A. Raipos (2002), paprastai organizacija laikomas žmonių kolektyvas, susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui bei turintis bendrus tikslus ir misiją.A. Seilius (1994), aplinkos analizę apibūdina kaip procesą, kurio pagalba yra kontroliuojami organizacijos veiklą įtakojantys išorės veiksniai. Tai padeda nustatyti organizacijos galimybes ir gręsiančius jai pavojus.Anot L. Bagdonienės (2004), organizacijos aplinka – tai visi išoriniai veiksniai, potencialiai ar faktiškai darantys įtaka tiriamai populiacijai.Galima daryti prielaidą, kad organizacija – tai tam tikra struktūra, sudaryta iš individų grupių, tam tikrais būdais veikiančių kartu, siekiant bendro tikslo. Nors L. Bagdonienė teigia, kad organizacijos aplinką sudaro visi išoriniai veiksniai, tačiau nereikėtų pamiršti ir vidinių veiksnių, kurie taip pat yra labai svarbūs organizacijai. Kiekviena organizacija norėdama nustatyti savo galimybes ir pavojus turėtų atlikti aplinkos analizę. Šios analizės pagalba būtų įmanoma nustatyti jai įtaką darančius tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius. Pastarieji bus analizuojami kitame poskyryje.1.1.1. Organizacijos išorinė aplinkaSakalas (2003) teigia, kad išorės aplinkos veiksniai klasifikuojami labai įvairiai. Dažniausiai skiriami ekonominiai, technologiniai, kultūriniai, socialiniai, teisiniai, politiniai, ekologiniai veiksniai.Anot J. A. F. Stoner ir kt. (2001), išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Organizacija iš šios aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).J. A. F. Stoner ir kt. (2001) išorinės aplinkos schema pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkosŠaltinis: Stoner, J. A. F. ir kt. 2001. Vadyba. Poligrafija ir informatika, p. 64

Anot A. Makštučio (1999), išorės aplinkos veiksniai turi įtakos įmonės veiklos plėtros procesams, taip pat šie veiksniai integruoti tarpusavyje. Jų integracija priklauso nuo atskirų plėtros procesų, kurie turi įtakos kiekvienam procesui atskirai, nes jie kinta ir laike, ir erdvėje. A. Makštutis (1999) išskiria tokius organizacijos veiklą įtakojančius veiksnius, kurių seką sudaro:• Politiniai procesai;• Ekonominiai procesai;• Socialiniai procesai;• Technologijų politikos procesai;• Konkurentų veiklos procesai;• Rinkų plėtojimo procesai;• Aplinkos pokyčių procesai;• Užsienio įtakos procesai.L. Bagdonienė (2004) jau smulkiau išskaido išorinės aplinkos veiksnius: • Netiesioginiai (šalutiniai) – ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai, ekologiniai;• Tiesioginiai – vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir kitos reguliavimo normos.B. Neverauskas, J. Rastinis (2000) mano, kad išorinė aplinka yra problemų šaltinis ir organizacijai, ir jos vadovams. Vadovai turi atskleisti išorės aplinkos veiksnius, kurie darys įtaką organizacijos veiklai, ir tinkamai reaguoti į juos. Jų nuomone, išlikti ir sėkmingai gyvuoti gali tokia organizacija, kuri sugeba prie aplinkos prisitaikyti. Šie autoriai teigia, kad išorinę aplinką sudaro tiesioginio poveikio sritis, kuri betarpiškai daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės. Šalutinio poveikio sritis tiesioginio spaudimo nedaro, tačiau savitai veikia organizaciją. Jie iš visų mokslininkų plačiausiai apibūdina šias sritis.Tiesioginio poveikio sritį sudaro (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000):• Tiekėjai. Juos reikia rinktis apgalvotai, nes su tuo susijusi tam tikra rizika (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);

• Įstatymai ir valstybes įstaigos. Organizacijų veiklą reguliuoja valstybės įstatymai dėl jų statuso, mokesčių, darbo įstatymų, žmogaus ir gamtos apsaugos įstatymai bei kiti valstybės aktai. Visos organizacijos privalo juos vykdyti. Specialūs valstybės organai prižiūri, kad tai būtų deramai daroma (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);• Vartotojai. Jie sprendžia, kokiu paslaugų jiems reikia ir už kokias kainas. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo rasti ar suformuoti vartotojų savo veiklos rezultatams (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);• Konkurentai. Jų poveikio ignoruoti negalima. Įmonė, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų ir savo darbuotojų reikmes, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).Netiesioginio poveikio veiksnius, B. Neverauskas ir J. Rastinis (2000), išskiria tokius:• Ekonominiai veiksniai. Organizacija negali būti abėjinga ekonomikos būklės kitimui. Šalies ekonomikos būklė keičia paklausą ir jos prioritetus. Nuo pasaulio ekonomikos būklės priklauso išteklių kainos (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000);• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Organizacija veikia mažiausiai vienos kultūros aplinkoje. Ją veikia tos aplinkos nuostatos, gyvenimo vertybės ir tradicijos. Gali būti smerkiama protekcija, konkurento šmeižimas net tada, kai pažeidžiamas įstatymas. Visuomenės nuostatos kinta didėjant išs…ilavinimui ir išprusimui (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).• Politikos poveikis. Didelės reikšmės organizacijai turi tai, kaip verslo atžvilgiu nusiteikusi valstybės administracija, parlamentas, teismai, savivaldybės. Šios nuotaikos atsiliepia vyriausybėje ir pasireiškia mokesčių dydžiu ar jų lengvatomis, didesniais ar mažesniais muitais (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).A. Seilius (1994) be jau minėtų netiesioginio poveikio veiksnių priskiria ir technologinius. Jo nuomone, gamybinių firmų darbo efektyvumą labiausiai gali nulemti technologiniai pasikeitimai, kurie nuolatos vyksta išorinėje aplinkoje. Nauja technika bei technologija – tai vienintelis būdas kokybiniam šuoliui, kuris gali padėti firmai kurį laiką rinkoje išlikti monopolistu. Neįvertinus minėto veiksnio organizacija gali tapti beviltiškai nekonkurencinga.Nors A. Seilius (1994) teigia, kad technologiniai veiksniai yra labai svarbūs gamybinėms firmoms, tačiau šiandieniniame pasaulyje naujos technologijos yra svarbios visoms organizacijoms. Jos yra svarbios tiek viešosioms įstaigoms, tiek verslo įmonėms, tiek, jau minėtoms, gamybinėms firmoms. Jų pagalba galima atlikti įvairius darbus daug geriau, kokybiškiau ir greičiau bei lengviau. Tai padeda organizacijai siekti savo užsibrėžtų tikslų.Kadangi viešojo administravimo įstaigų veikla skiriasi nuo verslo ar pramonės įmonių, tai jas veikia ir šiek tiek kitokia išorinė aplinka. A. Raipa (2002) išskiria tokius pagrindinius viešojo administravimo įstaigų aplinkos komponentus kaip:• Politikos formuotojus; • Klientus;• Rinkėjus;• Interesų grupes;• Kitas organizacijas. Taigi viešajam administravimui įtaką daro tokie išorės veiksniai kaip politiniai, teisiniai, socialiniai, profesiniai, tradicijos.Tolimesniame darbe išorinė aplinka bus nagrinėjama B. Neverausko, J. Rastinio (2000), A. Seiliaus (1994) bei A. Raipos (2002) pateiktais įtaką veiklai darančiais išoriniais veiksniais.A. Sakalas (2003), be jau kitų autorių paminėtų išorinės aplinkos elementų, papildomai dar išskiria tarptautinę bei ekologinę aplinkas, kurios, jo manymu, taip pat gali daryti didelę įtaką organizacijos veiklai.Pasak A. Seiliaus (1994) išorinę aplinką būtina vertinti pagal tokius parametrus:• Įvertinti pokyčius, kurie sąlygoja esamą strategiją;• Nustatyti, kurie faktoriai kelia grėsmę esamai strategijai;• Nustatyti, kurie faktoriai palankesni organizacijos tikslams įgyvendinti, pakoregavus planą.Šis tyrimas padeda gauti reikalingos informacijos. Tai leidžia organizacijai prognozuoti galimybes, laiko plano paruošimui darbui apibrėžtuose aplinkybėse. Taip pat leidžia prognozuoti grėsmės atvejams ir strategijos paruošimui, kurios pagalba galima grėsmė gali būti paversta naudinga galimybe. Teigtina, kad išorinės veiklos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, nes jos daro poveikį organizacijos veiklai. Šie veiksniai gali būti dvejopi: tiesioginio poveikio ir netiesioginio. Kokia išorinė aplinka labiau veiks organizaciją priklauso tik nuo to, koks yra organizacijos veiklos pobūdis. Kaip teigė A. Seilius (1994) išorinę aplinką būtina analizuoti. Ši analizė leidžia įvertinti savo esamą padėtį visuomenėje, taip pat konkurencinę poziciją kitų konkurentų atžvilgių. Taip pat leidžia numatyti kokie procesai ir veiksniai darys didžiausią įtaką organizacijos veiklai artimiausioje ateityje. Kadangi išorės aplinka nėra vienintelė aplinka, įtakojanti organizacijos veiklą, tai sekančiame poskyryje bus nagrinėjama vidinė aplinka bei jos veiksniai.1.1.2. Organizacijos vidinė aplinkaA. Seilius (1994) teigia, kad neatskiriama valdymo veiklos dalis yra efektyvi organizacijos vidaus aplinkos analizė. Ją įvykdžius be didelių trukdžių galima siekti bendrų tikslų. Jo nuomone būtina išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias organizacijos puses ir integruoti vidaus operacijas efektyviam darbui.Šis autorius išskiria tokius vidinės aplinkos veiksnius: žmonės, informacija, finansiniai ištekliai, organizacijos kultūra.Pasak L. Bagdonienės (2004) organizacijos aplinką formuoja jos vidiniai kintamieji veiksniai. Juos sudaro: tikslai, užduotys, technologija, personalas, struktūra.Šiai autorei pritaria ir B. Neverauskas, J. Rastinis (2000). Jie plačiausiai, iš visų autorių, apibūdina vidinės aplinkos veiksnius (1 paveikslas):• Tikslai – geidžiami rezultatai, kuriuos organizacija bendru darbu siekia pasiekti. Jie parengiami planavimo metu ir iš anksto pranešami organizacijos nariams (tikslams skirtas atskiras poskyris) (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).• Organizacijos struktūra – tai sutvarkytas vadovavimo lygių ir funkcijų bendradarbiavimas, kad organizacijos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu. Jos esmė – vienų vadovų ar padalinių pavaldumas kitiems. Su struktūra tampriausiai susietos dvi koncepcijos (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000):1. Darbo paskirstymo. Jis negali būti atsitiktinis. Darbą reikia skirti specialistui – tokiam žmogui, kuris šį darbą galėtų atlikti. Toks darbo paskirstymas – horizontalus, nes paprastai vykdytojai yra vieno rango (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).2. Kontrolės koncepcija susijusi su vertikaliu darbo padalijimu, kadangi kiekvienas vadovas privalo stebėti kaip vykdomos užduotys. Vadovo kontrolės sferą sudaro jo pavaldiniai. Horizontaliai ir vertikaliai darbus padalinus, reikia juos koordinuoti, priešingu atveju žmonės negalės bendrai dirbti (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).
• Užduotimi vadinamas atskirtas darbas, kurį reikia atlikti iš anksto nustatytu būdu ir iš anksto nurodytu laiku. Užduotis skiriama ne asmeniui, bet tam tikroms pareigoms (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).• Technologija – tai įrengimų, įrankių ir atitinkamu techninių žinių derinys, reikalingas darbui, informacijai ar medžiagai transformuoti į produktus ar paslaugas. Ji tampriai susijusi su užduotimis, nes kiekvienai užduočiai atlikti reikalinga specifinė technologija (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).• Žmonės yra reikšmingiausias kiekvieno valdymo modelio veiksnys, nes jie įgyvendina organizacijos tikslus. (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000).

1 pav. Organizacijos vidaus aplinkaŠaltinis: Neverauskas, B., Rastinis, J. 2000. Vadybos pagrindai, p. 25

Kitame skyriuje „Vytauto Didžiojo“ gimnazija bus nagrinėjama L. Bagdonienės (2004) bei B. Neverausko, J. Rastinio (2000) išskirtais vidinės aplinkos veiksniais.P. A. Christensen, J. L. Hansen (1996) nuomone, organizaciją sudaro: vadovavimo sistemos, žmonių finansiniai ir materialiniai ištekliai, struktūra bei kultūra.L. Juozaitienė ir J. Staponkienė (2003), išskiria kiek kitokius, nei kiti autoriai vidinius veiksnius. Jų nuomone, vidinę aplinką lemia organizacijos vidiniai veiksniai, kuriuos pasirenka jos vadovai ir darbuotojai. Jie būtų: darbuotojai, vartotojai, kreditoriai, tiekėjai. Daugelis mokslininkų nepritaria šių autorių nuomonei. Kreditorius, vartotojus ir tiekėjus jie priskiria prie išorinės aplinkos veiksnių.Manytina, kad skirtingi autoriai išskiria skirtingus vidinės aplinkos veiksnius, tačiau jie visi pritaria, kad vidinę aplinką reikia taip pat kaip ir išorinę aplinką – nuolat vertinti bei stebėti.Kaip efektyviai organizacija veiks ir konkuruos savo rinkoje, priklauso ne tik nuo jos vidinės aplinkos, bet ir nuo to kokią strategiją bus pasirinkta ar ji bus optimali ir reali. Todėl organizacijos strategija bus tiriama kitame poskyryje.1.2. Organizacijos strategijaĮvairūs mokslininkai savo knygose skirtingai apibūdina strategiją bei jos paskirtį organizacijoje.Anot E. Paulavičienės (2002), strategiją reikėtų laikyti kryptinga ilgalaike organizacijos veiklos programa, kurios nuolatinis koregavimas neišvengiamas, vykstant veiklos ir socialinės aplinkos pokyčiams.V. Kučinskas, R. Kučinskienė (2002) teigia, kad strategija tai svarbiausia organizacijos veiksmų programa, kuri nurodo ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Todėl strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir numato politiką jiems pasiekti, kad organizacijos veikla būtų nukreipta viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai.Su pastarųjų autorių nuomone, kad į strategijos realizavimą turi būti įtraukiami visi valdymo lygiai, sutinka ir S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005).Be to, S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005) pabrėžia, kad norint suvokti kas yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Strategija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas.Šie autoriai pateikia H. Mintzbergo strategijos kaip koncepcijos apibūdinimą, kuris yra nusakomas penkiomis sąvokomis:• Strategija suprantama kaip planas. Kaip planas strategija yra sudaroma prieš veiksmo pradžią ir atsiranda ją aptariant bei turint aiškius tikslus (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);• Strategija gali būti suprantama kaip gudrybė. Kitaip, tariant, stengiamasi pergudrauti varžovus ir konkurentus (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);• Strategija suprantama kaip tam tikras veiklos modelis. Šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005);• Kaip perspektyva strategija leidžia suvokti, ar deramai vadovai supranta savo aplinką, ką mano keisti, ar pakankamai jų idėjas palaiko žemesniojo rango vadovai ir darbuotojai. (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005).Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005).Šie autoriai strategiją galėtų apibūdinti kaip programą, skirtą padėti organizacijai įgyvendinti misiją ir užsibrėžtus tikslus. Apibendrinus visų autorių strategijos apibrėžimus, būtų galima daryti prielaidą, kad strategiją sudaro detali, išsami, kompleksinė programa pasirinktiems tikslams ir misijai atlikti. Būtina prisiminti, kad šią programą vysto aukščiausia valdžia, o jos realizavime turi būti numatytas visų valdymo lygių dalyvavimas. Kiekviena programa turi būti fiksuojama detalaus plano pavidalu, dėl to, kitas skirsnis yra skirtas strateginiam planavimui.1.2.1. Strateginis planavimasAnot S. Stoškaus ir D. Beržinskienės (2005), strateginis planas apibrėžia strateginius organizacijos tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams įgyvendinti. Tai veiksmų generalinė programa, naudojanti prioritetus ir išteklius globaliniams tikslams pasiekti. Pagrindiniai strateginio plano komponentai yra įmonės politikos tikslų ir uždavinių, procedūrų ir taisyklių visuma.Strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindinius klausymus (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005):• Kas mes esame?• Kokių norime pasiekti tikslų?• Ką ir kokiomis priemonėmis privalome atlikti, kad pasiektume pagrindinį tikslą?V. Kučinskas, R. Kučinskienė (2002), teigia, kad planavimas organizacijoje – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektyviai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Planavimas yra visų valdymo sprendimų pagrindas. Strateginio planavimo pagrindu rengiamos specialios strategijos, padedančios organizacijai siekti savo tikslų. Strateginis planavimas dažniausiai yra:• Tikslų nustatymas ir vizijos įprasminimas;• Organizacijos ir jos aplinkos rodiklių (veiksmų) analizė, siekiant suderinti išorines jėgas ir vidaus galimybes;• Strategijos parinkimas arba sprendimų keisti organizacijos veiklos kryptį priėmimas.Strateginis planavimas padeda išskirti organizacijų veiklos prioritetus, sukoncentruoti pastangas formuluojant svarbiausius tikslus ir ketinimus. Be to, strateginis planavimas padidina organizacijų atsakomybę ir gerina jų veiklą sprendžiant esmines organizacijų vidaus ir išorės problemas, leidžia lanksčiau ir efektyviau keisti veiklos kursą priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių, t.y. strateginį mąstymą tvirtai susieja su strateginiu veiksmu (A. Raipa, 2002).Pasak V. Kučinsko, R. Kučinskienės (2002), socialinėms organizacijoms geriausiai tinka paprasta strategija, kurios plane būtini šie elementai:

• Ilgalaikis tikslas, kuris turi būti suvokiamas kiekvienam darbuotojui, skatinantis veikti ir stimuliuojantis energiją;• Sugebėjimai, formuojantys strategijos pagrindus, kurių dėka galima konkuruoti su panašiomis organizacijomis;• Vertybės, prie kurių vadovai ir darbuotojai turi derinti savo ketinimus ir veiksmus;• Veiksniai, kurių dėka artėjama prie tikslo;• Struktūros formavimas, neįtraukiant nereikalingų pareigybių ir nereikalingų darbuotojų;• Tikslai;• Kontrolės sistema, padedanti įvertinti riziką ir taip koreguoti tikslus bei planus;• Terminai, kurie rodo iki kada būtina pasiekti tikslą.Šio tipo strategija vadovaujasi ir tolimesniame darbe nagrinėjama „Vytauto Didžiojo“ gimnazija.Paprasta strategija būdinga veikiančiai organizacijai. Strateginis planas bus patikimas, jei bus atsižvelgta į išorinius veiksnius: politinius, ekonominius, sociokultūrinius, technikos ir technologijos, rinkos. Bei vidinius: žmonės, organizacinės kultūros, materialinius ir finansinius išteklius (V. Kučinskas, R. Kučinskienė, 2002).Manytina, kad strateginio plano kūrimas – sistemingas ir kruopštus pasiruošimas ateičiai. Todėl būtina sutelkti dėmesį esminiams klausimams spręsti, misijai ir tikslams pasirinkti bei sprendimams priimti ir realizuoti. Tikslai yra strateginio planavimo dalis, todėl kitas poskyris yra skirtas jų analizei.1.3. Tikslų svarba organizacijos veiklaiSkirtingi autoriai skirtingai apibrėžia organizacijos tikslų sąvoką.E. Paulavičienės (2002) nuomone, organizacijos tikslai yra formuluojami misijos ir vizijos pagrindu bei įtakojami aukščiausio lygio pačių vadovų vertybinių orientacijų bei tikslų. A. Vasiliauskas (2001) teigia, kad tikslai konkrečiai apibūdina, kas turi būti pasiekta, ir apibrėžia kryptį tolimesniems veiksmams parinkti.K. Lukaševičiaus ir B. Martinkaus (2001) nuomone, įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius ir grupinius darbuotojų interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimui įtakos turi ir išorės veiksniai: tiekėjai, pirkėjai, socialinės grupės, visuomenė.Anot A. Raipos (2002), viešojo administravimo organizacijos skiriasi nuo privačių ir nepelno siekiančių organizacijų, nes jos yra valdžios dalis, ir pagrindinis jų tikslas yra įstatymų įgyvendinimas, o privačios ir ne pelno siekiančios organizacijos tiesiog yra atskaitingos savininkams arba direktorių taryboms, kurios nėra valdžios institucijos.Valdžios įstaigų misija – įgyvendinti įstatymus, ir todėl plačiąją prasme jų funkcija yra valdžios funkcija, t.y. jos turi siekti valdžios tikslų įgyvendinimo (A. Raipa, 2002).Taip pat autoriai skirtingai įvardina veiksnius kurie lemia organizacijos tikslus.Pasak A. Sakalo (2003), įmonės tikslus lemia daugelio individų prieštaringi grupiniai interesai, rodantys jų gyvenimo prasmės supratimą. Pavyzdžiui, valdymo aparato tikslas yra efektyviai naudoti disponuojamą kapitalą, didinti gamybos mastą, stiprinti įmonės pozicijas rinkoje. Akcininkų ir kitų kapitalo savininkų tikslas – pelno didinimas ir konkurencingumas. Darbuotojai siekia gero įmonės klimato ir didelio darbo užmokesčio bei gerų darbo sąlygų. Visuomenė laukia iš įmonės atsakomybės už gaminamą produkciją taip pat atsakomybės ekologijos srityje.F. S. Butkus (1996) teigia, kad tikslų visumą lemia kiekvienos organizacijos paskirtis. Paskirtis gali būti reiškiama bendriau, vadinamuoju trajektoriniu pavidalu, o iš jos išvesti tikslai jau reikštini taškiniu pavidalu, nurodant tam tikras reikšmes tam tikriems laiko momentams ateityje. Taip jie tampa kasdienio darbo valdymo įrankiais, kilometriniais stulpais, rodančiais nueitą organizacijos raidos kelią.Pasak B. Neverausko, J. Rastinio (2000), tikslai gali būti skirtingų lygių ir labai įvairūs. Pirmo lygio tikslai yra visos organizacijos. Padalinių tikslai yra antro lygio (pvz.: finansų – sumažinti kreditus, rinkodaros – sumažinti skundų skaičių) – tai daliniai arba tarpiniai tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti norint pasiekti organizacijos tikslus.A. Sakalas ir kt. (2000), įmonės tikslus suskirsto į dvi grupes: • Į ekonominius, kurių įmonės tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasisekimo tikslai.• Įsocialinius. Šie tikslai turi padėti suformuoti gerą įmonės klimatą, garantuoti tinkamas darbo sąlygas, rūpintis darbuotojų lūkesčiais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo, įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą.Tokios pat nuomonės ir K. Lukaševičius, B. Martinkus (2000). Šie autoriai pabrėžia, kad ekonominiai ir socialiniai tikslai sudaro įmonės tikslų sistemą, kuri išreiškiama konkrečiais rodikliais, loginėmis užduotimis. Formuojant tikslų sistemą, reikia laikytis šių principų:• Tikslai turi būti realūs;• Tikslų sistema turi būti suderinta, nepriekaištinga ir išsami;• Tikslų sistema turi būti suderinta laiko požiūriu;• Turi būti kontroliuojama, kaip tų tikslų siekiama.Geriausiu atveju tikslai turi būti išreikšti konkrečiais uždaviniais, o jiems įgyvendinti būtina numatyti technines, personalo, metodologines, informacines priemones (K. Lukaševičius, B. Martinkus 2000).Anot E. Paulavičienės (2002), išreikšdami savo tikslus konkrečiomis formomis,vadovai sudaro bazę sprendimų priėmimui ir ve…iklos vertinimui. Taip pat lengviau nustatyti, ar gerai organizacija dirba tikslų įgyvendinimo kryptimi. Todėl tikslai turi būti konkretūs ir išmatuojami.Be to, tikslai turi būti apibrėžti laiko požiūriu. Organizacijos tikslai nustato, ką nori pasiekti ir kada. Ilgalaikiai tikslai nustatomi pirmiausiai penkeriems metams ir daugiau, o trumpalaikiai tikslai yra nustatomi vienerių metų ribose. Vidutinės trukmės planavimo horizontas – nuo vienerių iki penkerių metų (E. Paulavičienė 2002).Šios autorės nuomone, tikslai turi būti įgyvendinami tam, kad didėtų organizacijos efektyvumas. Todėl apibrėžiant tikslus labai svarbu, kad jie neviršytų organizacijos galimybių. Veiksmai ir sprendimai, būtini vieno tikslo įgyvendinimui, neturi trukdyti kitų tikslų siekimo t.y. jie turi būti integruoti. K. Lukaševičius ir B. Martinkus (2000), išskiria tokius tikslų formavimo etapus:• Tikslų paieška. Šis etapas pats svarbiausias, nepaisant jo taikymo paprastumo;
• Tikslų diferencijavimas. Tikslai diferencijuojami pagal jų turinį, dydį įgyvendinimo alternatyvias priemones, išteklius;• Tikslų analizė ir sisteminimas. Jis leidžia nustatyti tikslų hierarchiją: prioritetus, konfliktiškumą. Skiriami bendri įmonės, veiklos sričių, padalinių, skyrių, darbo vietų, vykdytojų tikslai;• Tikslų realumo patikrinimas. Juo patikrinama: ar yra reikiamų išteklių planiniu laikotarpiu numatytoms priemonėms įgyvendinti? Ar tikslai neprieštarauja vieni kitiems? Nagrinėjant tikslų sistemą, aiškiai pastebima visų tikslų tarpusavio priklausomybė. Labai svarbu juos suderinti, antraip jie gali vienas kitam prieštarauti;• Tikslų įgyvendinimo alternatyvų atranka. Atrenkant tikslų įgyvendinimo alternatyvas, ieškoma efektyviausio tikslo pasiekimo momento;• Tikslų įgyvendinimo organizavimas. Šiame etape numatomi atsakingi vykdytojai, terminai, kontrolės formos;• Tikslų vykdymo kontrolė. Periodiškai kontroliuojama, kaip tikslai įgyvendinami, ir priklausomai nuo nukrypimo dydžio ir priežasčių koreguojami arba iš esmės keičiami patys tikslai, vykdomi būdai, atlikėjai, terminai.Pasak S. Stoškaus ir D. Beržinskienės (2005), organizacijos tarpusavio interesai nusakomi teiginiu: „Organizacijoms reikalingi žmonės, o žmonėms reikalingos organizacijos“. Žmonės vertina organizaciją kaip priemonę, padedančią jiems pasiekti savo tikslų, o organizacijoms reikalingi žmonės, kad jos galėtų realizuoti savo organizacijos tikslus (3 paveikslas).

3 pav. Žmonių ir organizacijos interesų bendrumasŠaltinis: Stoškus, S., Beržinskienė, D. 2005. Vadyba, p. 126.

Manytina, kad organizacija yra priemonė pasiekti tikslams, kurių vienas individas įgyvendinti negali, todėl tikslai yra pirmoji universli organizacijos charakteristika. Kuo didesnė organizacija, tuo daugiau ir įvairesnių tikslų ji turi. Tikslai numatomi ne tik organizaciai, bet ir atskiriems jos struktūros padaliniams. Organizacijos vadovybė turi koordinuoti skyrių veiklą, kad jų tikslų įgyvendinimas būtų konkretus indelis įgyvendinant organizacijos tikslus.Kadangi organizacijos aplinkos ir tikslų teoriniai aspektai išanalizuoti, kitame skyriuje bus nagrinėjama VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija, jos vidinė bei išorinė aplinka, tikslai bei strateginis planas.2. VšĮ KLAIPĖDOS „VYTAUTO DIDŽIOJO“ GIMNAZIJOS APLINKOS IR TIKSLŲ ANALIZĖ2.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazija„Vytauto Didžiojo gimnazija“ (VDG) išsiskiria iš kitų Klaipėdos gimnazijų ne tik garbinga savo praeitimi, turtinga istorija, bet ir savitu dabarties veidu.1922 metais balandžio 20 dieną atidaryta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje. 1930 metrais jai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.1955 metais seniausiai uostamiesčio mokyklai suteikiamas Kristijono Donelaičio vardas.1995 metais „Kristijono Donelaičio“ vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, po metų gražintas Vytauto Didžiojo vardas.Šios bendruomenės principas:• Atskleisti įsižiebiantį talentą;• Pastebėti besiformuojančią asmenybę;• Būti atviriems, demokratiškiems bei laisviems žmonėms.Ši gimnazija yra šiuolaikiška. Čia ne tik daugėja moderniai įrengtų kabinetų, čia formuojasi šiuolaikiška būties filosofija: gyvenimas reikalauja asmenybių – mąstančių, kuriančių, savitai priimančių pasaulį ir keičiančių jį.VDG yra savarankiška keturmetė švietimo įstaiga apimanti III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I – IV gimnazinės klasės). Tai humanitarinė gimnazija, tačiau čia gimnazistai gali pasirinkti ir realinį profilį.VDG – moderni, humanizmo principais savo veiklą grindžianti gimnazija, naujausių technologijų ir aktyvų ugdymo metodų dėka pasiekia optimalias sąlygas ugdytiniams tobulėti:• Turi laisvai prieinamas informacines technologijas;• Disponuoja šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis.Papildomo ugdymo sistema formuoja laisvą, sugebantį prisitaikyti prie pokyčių Lietuvos pilietį.Šios organizacijos veiklą, kaip ir kitų organizacijų, veikia aplinka. Todėl kitame poskyryje bus nagrinėjama VDG vidinė ir išorinė aplinkos.2.2. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos aplinka2.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos išorinė aplinkaVDG veiklai kaip ir kitoms organizacijoms didelę reikšmę daro išorinė aplinka bei tai, kaip organizacijos vadovai joje orientuojasi. Išorinę gimnazijos aplinką tikslinga skirti į dvi grupes (B. Neverauskas, J. Rastinis 2000):• Tiesioginio poveikio veiksniai;• Netiesioginio poveikio veiksniai.Tiesioginio poveikio veiksnius sudaro:• Įstatymai ir valstybes įstaigos;• Vartotojai;• Konkurentai;• Tiekėjai;• Interesų grupės.Įstatymai ir valstybės įstaigos (tai vienas svarbiausių šios organizacijos išorinės aplinkos analizės objektų). Visi VDG veiksmai, taip pat kaip ir kitų viešųjų bei verslo įmonių, yra reguliuojami įstatymų.VDG savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais. Taip pat Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei parengtais Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos nuostatais.Vartotojai. Tai „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos moksleiviai. I – IV klasės gimnazistai (nuo 15 iki 19 metų). Anksčiau čia būta ir negimnazinių klasių, tačiau 2005 metais jos visos panaikintos. Stojančiųjų pažymių vidurkis turi būti ne mažesnis kaip – 7,5 balai. Taip pat čia gali įstoti tik tie norintieji, kurie sugeba išlaikyti anglų, lietuvių bei matematikos stojamuosius egzaminus. Dėl šių priežasčių VDG mokinasi tik gabūs, trokštantys žinių ir turintys tikslą savo gyvenime jauni žmonės.Kadangi gimnazija – humanitarinė, tai daugiausiai moksleiviai dalyvauja tokiuose projektuose, kurie yra susiję su užsienio kalbomis („Public speaking“, debatai anglų, vokiečių kalbomis ir kt.). Dažnai jie iš įvairių konkursų grįžta užėmę aukštas vietas ar net tapę laureatais.Baigę šią gimnaziją 2/3 moksleivių įstoja į geriausius tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetus bei gauna nemokamas ar dalinai mokamas vietas.Pagrindiniai VDG konkurentai – Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija, Klaipėdos „Eduardo Balsio“ menų gimnazija. Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija – tai rusakalbių moksleivių, savarankiška, atvira visuomenei bendrojo lavinimo keturmetė gimnazija. Ji įkurta 1964 metais. Tai realinio profilio gimnazija, tačiau gimnazistai čia taip pat gali pasirinkti ir humanitarinį profilį. Privalumai:• Yra net keturi pasirenkamieji dalykai tai – braižyba, ekonomika, matematikos istorija, antroji užsienio kalba (anglų, vokiečių, ispanų);• Sudaro lygias galimybes įvairių poreikių gimnazistams;• Aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose, Lietuvos ir tarpmokykliniuose projektuose.

Trūkumai:• Šią gimnaziją lanko tik rusakalbių ar mišrių šeimų vaikai;• Nėra jokių stojamųjų egzaminų.Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija – šioje gimnazijoje taip pat galima pasirinkti du profilius tiek realinį, tiek humanitarinį. Tačiau veiklos pobūdžiu ši gimnazija yra humanitarinė. „Vėtrungės“ gimnazija garsėja demokratiškais mokinių ir mokytojų santykiais, turininga popamokine veikla, aukštais akademiniais rezultatais.Privalumai:• Labai įvairi moksleivių popamokinė veikla. Šioje gimnazijoje egzistuoja 34 skirtingi būreliai (gamtosaugininkų būrelis, poezijos būrelis, muzikos ansamblis ir kt.) 69 % visų moksleivių lanko šiuos būrelius;• Didelis dėmesys yra skiriamas naujų moksleivių adaptacijai, yra vykdomi tyrimai, kurių metu išsiaiškinama, kaip nauji gimnazistai jaučiasi šioje gimnazijoje;• Yra įrengta profesionali garso įrašų studija (jos galėtų pavydėti net profesionalai), kurioje dirba šios gimnazijos muzikos ansambliai;• Taip pat ji vienintelė mieste turi biochemijos laboratoriją;• Mokiniai gali rinktis pasirenkamuosius dalykus: ekonomiką, psichologiją, braižybą, prancūzų kalbą, lotynų kalbą, teisės pagrindus, anglų kalbą.Trūkumas – nėra stojamųjų egzaminų.Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – keturmetė realinė gimnazija, tačiau čia taip pat galima pasirinkti ir humanitarinį profilį. Tai atvira visuomenei, demokratiškai organizuota, human…izmo principais ir bendražmogiškomis vertybėmis savo gyvenimą grindžiantį mokinį, jų tėvų ir mokytojų bendruomenė.Privalumai:• Įmanomos kelios mokymo formos: dieninė bei eksternu;• Didelis dėmesys skiriamas psichologiniam mikroklimatui;• Moksleiviams yra siūloma daug visuomenei naudingų veiklų (aplinkos tvarkymas, senelių namų šefavimas, pagalbos blogai besimokančiam draugui teikimas).Trūkumų nėra.Klaipėdos „Eduardo Balsio“ menų gimnazija. Jos pagrindinis tikslas ugdyti visapusišką meniniu (muzikos ir dailės) požiūriu savarankišką, iniciatyvią asmenybę, atitinkančią laikmečio dvasią, harmoningai jungiant bendrąjį ir sustiprintą meninį ugdymą. Ši gimnazija įkurta 1983 metais. Gimnazijos profilis – meninis (tai vienintelė tokio profilio gimnazija Klaipėdoje). Gimnazija teikia pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą 6 – 19 metų mokiniams.Privalumai:• Šioje gimnazijoje kartu su bendrojo ugdymo skyriumi veikia muzikos ir dailės skyriai;• Atvykę iš kitų Lietuvos miestų mokiniai gyvena bendrabutyje;• Į gimnaziją moksleiviai priimami konkurso tvarka: į muzikos skyrių – nuo pirmos klasės, į dailės – nuo penktos klasės. Abu skyriai turi parengiamąsias klases.Trūkumas – labai didelis krūvis. Gimnazistai turi mokytis ne tik visas privalomas bendrojo lavinimo disciplinas, bet ir atitinkamai kokį skyrių pasirinko (dailės ar muzikos) privalomus dalykus.„Vytauto Didžiojo“ gimnazija išsiskiria nuo savo konkurentų, tokiais privalumais:• Yra stojamieji egzaminai, be to, stojančiųjų vidurkis negali būti mažesnis nei 7,5 balai;• Užsienio kalbų paruošimas geriausias visoje Klaipėdoje;• Dirba savo darbą išmanantys, žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje specialistai;• Yra suteikiama galimybė metus mokytis Švedijoje.Trūkumai:• Gimnazijai trūksta technologijų;• Neskiria pakankamai dėmesio mokinių adaptacijos klausimui.Moksleiviai prieš stodami į vieną ar kitą mokslo instituciją, turėtų atsakyti į tokį klausimą: „Kuri gimnazija labiausiai atitinka mano lūkesčius?“. Nes visos šios aukščiau išvardintos švietimo įstaigos išsiskiria vienos iš kitų savo išskirtiniais bruožais ar tai būtų popamokine veikla, ar stipresniu humanitariniu profiliu.Interesų grupės. Čia būtų galima priskirti komisijas (pedagoginė – psichologinė, prevencinio darbo). Jos atlieka ir įvertina asmens specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvairiuose išsilavinimo įstaigose. Sprendžia mokyklos nelankymų problemas, inicijuoja metodinę ir konsultacinę paramą prevenciniam darbui organizuoti mokyklose bei kvalifikacijos tobulinimą mokytojams.Taipogi gimnazistų tėvus, kurie nuolat domisi gimnazijos bei jų vaikų veikla. Aktyviausi tėvai yra susibūrę į tėvų tarybą, kur sprendžia įvairius klausimus, susijusius su švietimu bei gimnazijos veikla. Ši tėvų taryba atlieka VDG išorinės aplinkos analizę. Rezultatai yra aptariami metodinės tarybos metu. Tai būtų vienas iš didžiausių minusų. Kadangi, tėvai – tai ne specializuoti ekspertai, kurių pagrindinis darbas yra vykdyti tokias analizes. Jie neturi atitinkamos kompetencijos tirti, analizuoti aplinką bei po to daryti atitinkamas išvadas. VDG norėdama įvertinti bei žinoti jai gresiančius pavojus, kuriuos sukelia išorinė aplinka, turėtų reguliariai samdyti nepriklausomus ekspertus. Šie ekspertai profesionaliai atliktų jiems paskirtą darbą. Kaip teigė B. Neverauskas ir J. Rastinis (2000) išorinė aplinka yra problemų šaltinis organizacijai dėl šios priežasties vadovai turi atskleisti išorės aplinkos veiksnius, kurie darys įtaką jos veiklai. Tai geriausiai padarys tik savo darbą puikiai išmanantys specialistaiTiekėjai. Šiai grupei būtų galima priskirti maisto produktų tiekėjus, kurie pristato produktus į gimnazijos valgyklą. Juos būtina labai atidžiai atsirinkti, nes gimnazija – viešoji įstaiga, kuri pagal reglamentuojančius valstybės įstatymus dalį už maisto turi susimokėti pati, o likusią dalį sumoka valstybė. Yra skelbiamas konkursas, kurio …metu yra nusprendžiama, kokie tiekėjai tieks gimnazijai maistą, už jiems pasiūlytą kainą. Taigi tiekėjai yra svarbūs, todėl, kad jei jie tieks nekokybiškus, pasenusius maisto produktus, o gimnazija juos paruošusi pateiks gimnazijos moksleiviams bei lankytojams, tai kris šios gimnazijos valgyklos įvaizdis (tarp gimnazistų bei lankytojų), o ne tiekėjų.Netiesioginio poveikio veiksniai:• Ekonominiai;• Socialiniai – kultūriniai;• Technologijų;• Politiniai – teisiniai. Ekonominiai. Šie veiksniai yra svarbūs dėl to, kad jei šalies ekonomika būtų bloga ir ji nuolat smuktų, šalies vyriausybė surinktų mažiau mokesčių. Jei mažiau mokesčių gautų, tai mažiau lėšų galėtų skirti švietimui. Kuo mažesnės lėšos, tuo blogesnės ugdymo sąlygos (blogesnės patalpos, mažiau technologijų, mažiau vadovėlių). Todėl tektų iš tėvų rinkti rinkliavas, kad moksleiviams būtų suteikiamos bent šiek tiek padoresnės sąlygos jų švietimui. O jei ekonomika žema, tai atsiranda vis daugiau šeimų, kurios neturi lėšų vaikus išleisti į mokslus.
Kadangi, Lietuvos ekonomika nuolat kyla ir gerėja, tai Vyriausybė gali skirti švietimui vis daugiau lėšų, kurių pagalba būtų gerinamos ugdymo sąlygos.Socialiniai – kultūriniai. Iš šių veiksnių kyla vyraujančios nuostatos, gyvenimo vertybės, tradicijos, religija, politinės pažiūros, bendrasis gyventojų išsilavinimas ir kt. netiesiogiai, bet labai stipriai veikia organizacijos veiksmus. Socialinė – kultūrinė aplinka nebūna stabili, ji nuolat kinta ir yra sąlygota politikos ir ekonomikos. Šie besikaičiantys visuomenės požiūriai, santykiai, įpročiai bei nuostatos gali lemti organizacijos ateitį. Norint efektyviai reaguoti į socialinius veiksnius, būtina juos nuolat stebėti, vertinti ir sąmoningai ugdyti, mokyti ir nukreipti organizacijai naudinga linkme.Technologijų. Visose gyvenimo srityse įsigali informacijos ir komunikacijos technologijos. Įgyvendindama Informacijos ir komunikacijos diegimo Lietuvoje strategiją, Švietimo ir mokslo ministerija planingai vykdo tarptautinius ir nacionalinius projektus. Paramos programos “Mokykla – informacinei Lietuvai” dėka gimnazija gavo 15 kompiuterių, ir kitą papildomą įrangą (skenerius, tinklo komutatorius, spausdintuvus, kompiuterinį projektorių). Tai leido pagerinti moksleivių ir kompiuterių santykį (dabartinis santykis – 1:20). Kadangi kompiuterinis raštingumas nuolat auga, todėl gimnazija privalo reaguoti į šiuos pokyčius visuomenėje ir siekti supažindinti vaikus su informacinėmis technologijomis.Politiniai – teisiniai. Švietimui politinė aplinka yra palanki Lietuvoje. Nuolat Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikiami nauji su ugdymu susiję projektai, kurie yra svarstomi bei priimami. Valdžia yra suinteresuota, kad Lietuvos jaunimas būtų ugdomas pagal visus Europos švietimo institucijoms būdingus bruožus, susijusius tiek su kokybe, tiek su kiekybe.Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys švietimo veiklą Lietuvoje, yra šie: Detali tolesnio darbo, siekiant įgyvendinti Europos švietimo ir mokymo sistemų tikslus, programa (2002 m. vasario 20 d., Europos Sąjungos Viršūnių Taryba); Nacionalinis susitarimas, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos (2002 m. gruodžio 3 d., Vilnius); Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa; Valstybinės Švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (LRS 2003 m. liepos 4 d. d .nutarimas Nr. IX -1700); Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2003m. birželio 17d. Nr. IX-1630); Mokyklų tobulinimo programa (LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1999); Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (LR Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 209); valstybės ilgalaikės raidos strategija (LR Seimo 2002 lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187).Kadangi VDG veiklą veikia ne tik išorinė aplinka, bet ir vidinė, ši aplinka bus nagrinėjama sekančiame skirsnyje….2.1.1. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidinė aplinkaAr organizacija pasieks savo tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs taipogi priklauso ir nuo vidinės aplinkos. Ar jos veikla bus sėkminga priklauso nuo to, kaip ji: • Organizuos savo veiklą bei užduotis; • Kokie žmonės dirbs joje, kaip jie bus parenkami ir ar jie bus motyvuojami; • Ar realūs ir pasiekiami tikslai bus nustatyti; • Ar optimaliai parinkta organizacijos struktūra; • Bei kokią naudos technologiją. Taigi gimnazijos vidinę aplinką, kaip teigė L. Bagdonienė (2004) ir B. Neverauskas, J. Rastinis (2000), apibūdina šie veiksniai: • Tikslai (jie bus nagrinėjami atskirame poskyryje);• Užduotys;• Technologija;• Struktūra;• Žmonės.Visus VDG tikslus konkretizuoja užduotys.Metinės veiklos užduotys:• Tikslingai vykdyti ugdymo planą;• Tirti ir analizuoti veiklos rezultatus;• Rūpintis ugdytinių saviraiškos poreikiais;• Modernizuoti materialinę bazę;• Taikyti šiuolaikines technologijas ugdymo procese;• Sukurti profesinio orientavimo sistemą.Šios metinės veiklos užduotys yra paskirtos ne atskiroms pareigybėms, bet visiems darbuotojams, dirbantiems šioje gimnazijoje. Smulkesnės užduotys (darbai, kuriuos reikia atlikti numatytu laiku ir nustatytu būdu), pvz., susijusios su maistu, sveikata, įrangą, ugdymo metodais ir pan. yra skiriami jau atitinkamam darbuotojui pagal VDG formalios struktūros hierarchiją.Kasmet, einamaisiais metais, VDG susirenka metodinė taryba, kuri nustato kiekvienų metų pagrindines veiklos užduotis, tikslus (apie tai plačiau bus pateikiama kitame poskyryje).Gimnazijoje naudojama technologija:• Elektroninis dienynas;• Internetas;• Multimedia;• Kompiuterinės programos.Gimnazijoje yra dvi kompiuterių klasės po 12 vietų, metodiniai centrai – 9 kompiuterizuotos vietos bei užsienio kalbų skaitykla – 5 kompiuterizuotos vietos. Ugdymo procese 1 kompiuteris tenka 20 moksleivių.Visa ši technologija yra naudojama moksleivių švietimui. Jos pagalba yra stengiamasi pasiekti aukščiausią ugdymo lygį. Visos technologijos yra prieinamos visiems gimnazijos moksleiviams, mokytojams bei kitiems darbuotojams pamokų ir popamokinių valandų metu.Žmonės. VDG – dirba aukščiausios kvalifikacijos, kompetentingi pedagogai, pasiruošę nuolat tobulėti. Jie puoselėja tautos ir krašto kultūrą. Taip pat šviečia moksleivius ir visą gimnazijos bendruomenę ugdydami jos humanistines vertybes, pilietiškumą, patriotiškumą ir tautinę savimonę. Visi darbuotojai yra parenkami kruopščios atrankos būdu, kurios metu dėmesys yra kreipiamas į:• Darbuotojų kvalifikaciją;• Darbo patirtį;• Darbo viziją;• Pokalbio rezultatus.Taip pat didelė reikšmė šioje gimnazijoje yra skiriama darbuotojų motyvacijai:• Kasmet mokytojai yra siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos praėję jie turi išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminus.• Už gerą ir aktyvų darbą darbuotojai yra atlyginami: pagyrimais (žodžiu, raštu); teikiamos piniginės premijos; suteikiamos geresnės darbo sąlygos t.y. geresni kabinetai; kasmet renkamas „Metų mokytojas“, kuris yra apdovanojamas simboline statulėle bei sertifikatu. VDG 98 darbuotojų turi kompiuterinio raštingumo technologinės dalies pažymėjimus, bei dalyvavo “Interneto pradmenys” mokymo kursuose.Struktūra. VDG struktūra yra hierarchinio tipo. Tai reiškia, kad kiekviena žemesnė formali pozicija yra pavaldi tam tikrai aukštesnei formaliai pozicijai. Visas pozicijas valdo šios gimnazijos direktorius (1 priedas). Nors hierarchiniu požiūriu senatas ir metodinė taryba yra aukščiau direktoriaus, tačiau visus jų priimtus sprendimus tvirtina direktorius. Tiek senatas, tiek metodinė taryba – tai dvi atskiros savivaldos (savivalda suvokiama kaip sistema, kurioje žmonės savarankiškai sprendžia bendrus reikalus, problemas, nepasitelkdami aukštesnės valdžios), kurios sprendžia su gimnazija susijusius švietimo klausimus bei problemas, o išvadas pateikia mokslo institucijos direktoriui.
„Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidinės aplinkos analizę atlieka taip pat ne tam skirti spe…cialistai, o šios gimnazijos direktorius bei pedagogai. Jie daro apklausą tarp mokinių, atėjusių į gimnaziją mokytis. Jų yra klausiama: ką jie girdėjo iš savo pažįstamų, draugų apie šią gimnaziją, apie joje dirbančius pedagogus. Taip pat domisi ar jų nuogirdomis VDG tikslingai siekia savo pagrindinio tikslo t.y., ar suteikia visas galimybes įgyti kuo daugiau žinių, bei vystytis individualybėms, asmenybėms. Praėjus kažkuriam laikui, tie patys moksleiviai yra vėl apklausiami, tik šį kartą jų yra klausiama, kaip jų nuomonė pasikeitė. Vėliau yra daromos tam tikros išvados. Šios išvados yra aptariamos metodinės tarybos susirinkimo metu ir sprendžiami pasiūlymai, kaip būtų galima pakoreguoti vienus ar kitus veiksnius, kurie daro neigiamą įtaką šios institucijos veiklai.Analizuojant vidinę „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos aplinką pastebėti tokie trūkumai: gimnazijos organizacinė struktūra yra sudaryta netikslingai. Galima iš karto daryti išvada, kad ji yra sudaryta ne atitinkamų specialistų pagalba. Joje sunku atsekti kas yra kam pavaldus, be to vyrauja dvigubas pavaldumas, kurio būti negali. Gimnazija turėtų pasisamdyti atitinkamus specialistus, kurie sudarytų tvarkingą organizacinę struktūra. Jei tam nėra lėšų galėtų paprašyti atitinkamos organizacijos, kad tai padarytų nemokamai. Taipogi vidinės aplinkos analizę turėtų atlikti ne gimnazijos direktorius ir pedagogai, o nepriklausomi ekspertai. Rezultatai negali būti realūs, kai analizę atlieka tos įstaigos vadovybė dėl kelių priežasčių: jie patys gali nuslėpti jiems netinkamus rezultatus ir į juos nereaguoti ar tiesiog nepakankamai skirti dėmesio jiems koreguoti; arba respondentai bijodami nukentėti, neatskleidžia visos tiesos, daug ką nutyli. Dėl šios priežasties VDG vidinės aplinkos analizę turėtų taip pat vykdyti atitinkami ekspertai.Kitame poskyryje bus nagrinėjami VDG tikslai, nes neturėdama konkrečiai užsibrėžtų tikslų nei viena įstaiga negali gyvuoti.2. 3. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos tikslaiKaip buvo minėta anksčiau organizacijos tikslai yra formuluojami misijos ir vizijos pagrindu (E. Paulavičienės 2002), šiuo pagrindu ir yra formuluojami VDG tikslai:VDG misija – teikti bendrąjį profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems moksleiviams ir atverti jiems platų pasirinkimo galimybių spektrą.Vizija – teikti kokybiškas švietimo paslaugas saugioje šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.Tiek šios gimnazijos vizija, tiek misija parodo, kuria kryptimi ji stengiasi eiti bei kokių tikslų ji nori pasiekti. Tai yra – suteikti aukščiausios kokybės ugdymo paslaugas jo trokštantiems moksleiviams.Jau buvo minėta anksčiau, kad kiekvienais einamaisiais metais gimnazijoje susirenka metodinė taryba, kurios metu yra sprendžiama daugelis klausimų. Jos metu taip pat yra nustatomi ir metinės veiklos tikslai. 2006 – 2007 metų metinės veiklos tikslai:• Užtikrinti kokybišką ugdymą, atitinkantį moksleivių poreikius, galimybes ir siekius;• Parengti ugdymosi sąlygas, padedančias sukurti saugią ir jaukią aplinką;• Ugdyti moksleivius karjerai.Nors tai yra metinės veiklos tikslai jie yra ilgalaikiai (laiko požiūriu), nes kasmet juos reikia iš naujo peržiūrėti, koreguoti jei jie yra sunkiai pasiekiami. Kontrolės funkciją atlieka šios gimnazijos direktorius, kuris prižiūri, kad visų tikslų būtų siekiama tikslingai be jokių nukrypimų. Jei kyla kokių nors klausymų jis padeda juos išspręsti. Nuolat gimnazijoje vyksta tarpiniai atsiskaitymai, kurių metu darbuotojai pateikia savo mažas ataskaitas, kaip jiems sekasi siekti užsibrėžtų tikslų. Į tikslų realizavimo procesą yra integruojami visi VDG darbuotojai.Vienintelis trūkumas tas, kad tūrėtų būti nors vienas tikslas, kuris padėtų moksleiviams atsikratyti baimės apskųsti pedagogus esant diskriminacijai juos vertinant ar prieš mokytojų nusiteikimą moksleivių atžvilgiu. Ši problema yra aktuali visoms mokslo įstaigoms ir ji yra labai opi. Dėl to ją reikėtų stengtis išspręsti, nes kitose šalyse toks pedagogų elgesys yra neigiamai vertinamas ir už jį yra griežtai baudžiama.Šios švietimo institucijos vidutinio ilgio tikslai yra pateikti strateginiame plane. Šis planas bus nagrinėjamas sekančiame poskyryje.2. 4. VšĮ Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strateginis planasGimnazijos strategija taipogi yra nustatoma metodinės tarybos metu. Kiekvienais einamaisiais metais ši veiksmų programa yra peržiūrima. Jei yra atrandama kokių nors nukrypimų, tai jiems pašalinti yra pasitelkiami koregavimo veiksmai.„Vytauto Didžiojo“ gimnazijos strateginis planas yra kuriamas V. Kučinsko, R. Kučinskienės (2002) pateiktu paprastos strategijos modeliu (tikslas yra aiškiai suvokiamas ne tik gimnazijos direktoriui, bet ir darbuotojams; nustatytas konkretus terminas (2006 – 2009 m.), vykdoma nuolatinė kontrolė ir t.t.).VDG strateginis planas sudarytas iš dviejų dalių:Pirmoje dalyje yra pateikta išorinės ir vidinės aplinkų analizės bei pateikta VDG SWOT analizė.Antroje dalyje pateikta:VDG strateginio tikslo pavadinimas – socialinės aplinkos gerinimas, teikiant kokybiškas švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas.Strateginio tikslo aprašymas – kokybišką vaikų ir jaunimo ugdymą galima užtikrinti, gerinant švietimo kokybės vadybą, mokyklos materialinę – techninę bazę .Gerinant ugdymo kokybę sėkmės rodikliu bus ne tik brandos egzaminų rezultatai, bet ir pedagogų sugebėjimas suteikti reikiamą dalykinę, socialinę pagalbą bei kitas socialines paslaugas.Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdoma – Ugdymo kokybės užtikrinimo programa, kuri turi 6 tikslus:1. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti ugdymo programų įvairovę (t.y. siekti, kad gimnazijoje būtų sudarytos palankios sąlygos ugdymo procesui organizuoti ir ugdymo kokybei užtikrinti. Tai pavyktų padaryti gerinant socialinę aplinką, teikiant kokybiškas švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas.). Siekiant šio tikslo yra suformuluoti tokie uždaviniai: užtikrinti kokybišką ugdymo programų įgyvendinimą (vykdant pirmąjį uždavinį užtikrinama bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinė funkcija – ugdymo programų įgyvendinimas. Jam skirta 2593,1 tūkst. Lt.); parengti ugdymo įstaigą naujiems mokslo metams (2005/2006 – 23,8 tūkst. Lt, 2006/2007 – 30,3 tūkst. Lt, 2007/2008 – 30 tūkst. Lt. Lėšos panaudojamos kabinėtų, grindų, koridorių, tualetų ir kitų patalpų remontui); valgyklos įrengimų ir įrankių atnaujinimas (maisto tvarkymo patalpose susidėvėję technologiniai įrengimai, kurie nepajėgūs užtikrinti tinkamo maisto šiluminio apdorojimo.).
2. Tikslas – įgyvendinti įstaigos ugdymo sąlygų gerinimo programą 2005 – 2007 metais. Uždaviniai: užtikrinti, kad baldai gimnazijoje atitiktų higienines normas ir mokyklos aprūpinimo standartus (mokykliniai baldai gimnazijoje susidėvėję, vaikai sėdi ūgį neatitinkančiuose suoluose, ypač vyresnėse klasėse. Dėl šių priežasčių kasmet didėja bendras vaikų sergamumas, hipodinamija bei skoliozė. Vienintelis būdas išvengti šių susirgimų – tinkamas aktyvios ir teisingai nukreiptos fizinės veiklos organizavimas); apšvietimo gerinimas (būtina pagerinti mokomųjų kabinetų ir sporto salių apšvietimą, nes daugelyje mokomųjų patalpų neįrengtas apšvietimas virš klasių lentų, nepakanka bendro apšvietimo, tai blogina mokinių regėjimą); sanitarinių patalpų remontas; sporto inventoriaus, muzikos instrumentų, kabinetų, virtuvės įrenginių atnaujinimas (būtina atnaujinti chemijos, fizikos, biologijos kabinetų mokomąsias priemones. Būtina atnaujinti bibliotekos inventorių, aprūpinti medicinos kabinetą būtiniausiomis priemonėmis ir inventoriumi); sporto aikštyno ir žaidimų aikštelės sutvarkymas.3. Tikslas – užtikrinti įstaigos ir ugdytinių saugumą (įgyvendinus šį tikslą, gimnazijos ugdytiniams bus sudarytos sąlygos ugdytis visapusiškai saugioje ir tvarkingoje aplinkoje). Šio tikslo uždavinys – gimnazijos teritorijos aptvėrimas bei sutvarkymas (būtina įvesti teritorinę signalizaciją už 30 tūkst. Lt, sutvarkyti gimnazijos didžiojo kiemo apšvietimą, aptverti teritoriją);4. Tikslas – vienodų sąlygų naudotis informacinėmis komunikacijomis sudarymas gimnazijoje (vykstant sparčiai šalies kompiuterizacijai reikia sudaryti galimybę naudotis informacinėmis kom…unikacijos technologijomis norint užtikrinti efektyvią integraciją į visuomenės gyvenimą). Uždaviniai: vienodų sąlygų naudotis informacinėmis komunikacijomis sudarymas: kompiuterizuoti mokyklą (įgyvendinant šį uždavinį, bus sudaromos vienodas sąlygos gimnazijoje naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis: siekti, kad vienas kompiuteris tektų 10-čiai 9-12 klasių moksleivių, kad gimnazijoje veiktų modernios kompiuterinės klasės); įdiegti nuotolinį mokymą (planuojama, kad 2006 – 2008 m. mokykla turės 10 moksleivių, kuriems skirtas mokymas namie. Siekiant suteikti jiems galimybę ugdytis nuotolinio mokymo būdu reikėtų įsigyti vaizdo kamerą); užtikrinti naudojamos kompiuterinės programos legalumą. Programinės įrangos ir mokomųjų programų naudojimą ugdymo procese: įgyti mokomąsias kompiuterines programas fizikos, biologijos, chemijos, matematikos bei užsienio kalbų mokymui.5. Programos tikslas – vykdyti priemones, netiesiogiai įtakojančias kokybišką ugdymo procesą (t.y. organizuoti kokybišką sveiką, pilnavertį ugdytinių maitinimą). Uždavinys – maitinimo organizavimas mokykloje (įgyvendinant šį uždavinį bus užtikrintas mokinių kokybiškas, sveikas ir pilnavertis mokinių maitinimas).6. Renovuoti bendrojo lavinimo mokyklų pastatus, kitaip tariant, pagerinti gimnazijos pastatų būklę bei higienines sąlygas. Uždavinys – renovuoti gimnazijos pastatus (gimnazijoje vyksta miesto bei respublikos renginiai, bet gimnazijos estetinis vaizdas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Gimnazijai reikalinga skubi fasado, koridorių, laiptų, durų, palėpės renovacija).Numatomi šios programos įgyvendinimo rezultatai:1. Šios programos įgyvendinimas padės užtikrinti tinkamą ir saugų apšvietimą gimnazijoje, taip pat tai bus viena iš prevencinių priemonių prieš vaikų regėjimo blogėjimą;2. Pagerės sanitarinių patalpų būklė, bus sudarytos tinkamos sąlygos asmeninei mokinių higienai;3. Mokykliniai baldai bus pritaikyti ugdymo procesui, atnaujinti suolai atitiks mokinių ūgį, sumažės tikimybė susirgti skolioze;4. Bus sutvarkytas stadionas, sporto aikštynas, pagerės vaikų fizinis aktyvumas;5. Bus atnaujinti gimnazijos maisto ruošimo technologiniai įrenginiai, kurie užtikrins kokybiško maisto gaminimą.Šis strateginis planas (programa) finansuojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto, Valstybės specialiosios tikslinės dotacijos, tėvų ir įstaigų labdaros lėšos, lėšos už patalpų nuomą. Ši programa laiduoja valstybės ir Klaipėdos „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos švietimo politikos įgyvendinimą ugdymo kokybę. Taip pat užtikrina išsilavinimo standartus atitinkantį išsilavinimą, tėvų pedagoginį švietimą, vaikų socialinį ir psichologinį saugumą. Programa numato kokybišką švietimo paslaugų tiekimą, pagalbą mokiniui, mokytojui bei ugdymo sąlygų, atitinkančių higienos normas ir mokyklų aprūpinimo standartus, užtikrinimą.Programa padeda stiprinti įstaigos materialinius ir intelektualinius resursus, tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Ši programa sudaro pedagogams įsisavinti naujus darbo metodus, informacines ir komunikacines technologijas, susipažinti su švietimo naujovėmis.Trūkumai pagrindiniai būtų tokie: pirmoje dalyje nėra visapusiškai išanalizuota bei aprašyta organizacijos aplinka. Išorinei aplinkai priskirta tik technologiniai, socialiniai bei politiniai – teisiniai veiksniai, o vidinei darbuotojai ir struktūra. Tai dar kartą įrodo, kad aplinkos analizę turi atlikti ekspertai. Taip pat šioje programoje pasigendama moksleivių adaptacijos klausimo sprendimas. Kadangi moksleiviai gimnazijoje pradeda mokytis nuo 9 klasės jaunam žmogui yra gana sunku, ateiti į nežinomą aplinką nieko nepažįstant. Gimnazija į tai turėtų atkreipti dėmesį ir sukurti programą, kuri padėtų geriau adaptuotis į naują aplinką….IŠVADOSAnalizuodama mokslinę literatūrą bei VDG aplinką ir tikslus padariau tokias išvadas:Organizacijos aplinka yra dvejopa: vidinė (žmonės, technologija, organizacijos struktūra, užduotys, tikslai) ir išorinė (tiesioginio poveikio: vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir valstybės institucijos; netiesioginio poveikio: ekonominiai, socialiniai – kultūriniai, politiniai – teisiniai, technologiniai ir kt.). Kiekvienai organizacijai būtina nuolatos analizuoti aplinką tiek vidinę, tiek išorinę, nes tai padeda nustatyti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias vietas, jai gresiančius pavojus bei jos galimybes.Strateginis planavimas yra būtinas kiekvienos organizacijos procesas. Jo dėka galima apibrėžti tos organizacijos strateginius tikslus, būsimus veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti.Organizacija yra priemonė pasiekti tikslams, kurių vienas individas įgyvendinti negali, todėl tikslai yra universali organizacijos charakteristika. Kuo didesnė organizacija, tuo daugiau ir įvairesnių tikslų ji turi. Tikslai numatomi ne tik visai organizacijai, bet ir atskiriems jos struktūros padaliniams. Organizacijos vadovybė turi koordinuoti skyrių veiklą, kad jų tikslų įgyvendinimas būtų konkretus indėlis įgyvendinant organizacijos tikslus.VšĮ „Vytauto Didžiojo“ gimnazijos vidinę aplinką sudaro: gimnazijos struktūra, joje dirbantys žmonės, technologija, tikslai bei užduotys. Išorinę aplinką sudaro: tiesioginio poveikio – įstatymai ir valstybės įstaigos, vartotojai, konkurentai, interesų grupės bei tiekėjai; netiesioginio poveikio – ekonominiai, socialiniai – kultūriniai, technologijų bei politiniai – teisiniai. VDG aplinkos analizę turėtų vykdyti ne tėvų taryba ar direktorius su pedagogais, kaip tai yra dabar daroma, o tam tikri specialistai. Tik jie gali įvertinti aplinką tokią, kokia ji yra iš tikrųjų bei pateikti rezultatus, kurie parodytų realią situaciją.
Pagrindinis VDG tikslas – įgyvendinti švietimo politiką, teikti kokybiškas švietimo paslaugas. Taipogi, tenkinti klaipėdiečių ugdymosi poreikius, kiekvienam laiduoti bendrojo išsilavinimo įsigijimą, racionaliai, taupiai ir tikslingai naudoti švietimui skirtas lėšas. Gimnazijos vadovybė taipogi turėtų imtis veiksmų, kad išnyktų baimė tarp moksleivių, einant į tam tikras pamokas. Kad moksleiviai nejustų diskriminacijos kitų bendraklasių akivaizdoje. Tie mokytojai, kurie nepilnai atlieka savo kaip pedagogo pareigas turėtų būti griežtai baudžiami. Gimnazijos strateginiame plane yra pateikti vidutinio ilgio tikslai. Yra tikimąsi, kad šis planas padės pagerinti gimnazijos ugdymo kokybę 2006 – 2009 metais. Taip pat yra tikimąsi, kad jis suteiks alternatyvių mokymosi galimybių, nes gimnazija yra atvira nuolatinei kaitai, ji pasirengusi kritiškai ir kūrybiškai perimti naują patirtį.LITERATŪRA1. Bagdonienė, L. ir kt. 2004. Organizacijos vadyba. Kaunas: Technologija, p. 27 – 30.2. Butkus, F. S. 1996. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma litera, p. 29.3. Christensen, P. A., Hansen, J. L. 1996. Harmonija ir produktyvumas. Įvadas į vadybą ir darbo ekologiją. Vilnius: Enciklopedija, p. 26.4. Juozaitienė, L., Staponkienė, J. 2003. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai: ŠU, p. 19.5. Kučinskas, V., Kučinskienė, R. 2002. Vadybos įvadas. Klaipėda: KU, p. 33 – 37.6. Lukaševičius, K., Martinkus, B. 2000. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. Kaunas: Technologija, p. 48 – 49.7. Lukaševičius, K., Martinkus, B. 2001. Verslo vadyba. Kaunas: Technologija, p. 9.8. Makštutis, A. 1999. Veiklos vadyba. Teorija ir praktika. Vilnius: Leidybos centras, p.9. Neverauskas, B., Rastinis, J. 2000. Vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija, p. 25 – 27, 29 – 31.10. Paulavičienė, E. 2002.Organizacijos strategijos optimizavimas visuotinės kokybės vadyboje // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 24. Kaunas: VDU, p. 115.11. Raipa, A. 2002. Viešasis administravimas. Monografija. Kaunas: Technologija, p. 274 – 277.12. Sakalas, A. 2003. Personalo vadyba. Vilnius: Margi Raštai, p. 10, 17, 21.13. Sakalas, A. ir kt. 2000. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija, p. 18.14. Seilius, A. 1994. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Rytas, p. 148, 183, 185, 187 – 189, 192 – 193, 197.15. Stoner, J. A. F. ir kt. 2001. Vadyba. Poligrafija ir informatika, p. 63 – 64.16. Stoškus, S., Beržinskienė, D. 2005. Vadyba. Kaunas: Technologija, p. 116 – 118, 126.17. Vasiliauskas, A. 2001. Firmų strateginis valdymas. Studentams ir verslininkams. Vilnius: VVK leidykla, p. 19.18. Vytauto Didžiojo gimnazijos Veiklos Programa 2006 – 2007 metams.19. Vytauto Didžiojo gimnazijos Strateginis planas 2006 – 2009 metams