Visą gyvenimą vyrai ieško grožio. Visa kita – tai tik laukimas. Tikslas – kaip ir kilnus, tik štai būdai tą tikslą įgyvendinti kartais gali būti patys įvairiausi. Ir ne visuomet jie mums, tituluotoms dailiosios lyties atstovėms, yra malonūs.
Ypač jei būname ne tik prie grožio priskirtos, bet ir šaltakraujiškai suklasifikuotos, po kaulelį išnarstytos ir aprašytos.
Svarbu atskirti kolekcionierių nuo…
…paprasčiausio mergišiaus. Kolekcionierius daugiau ar mažiau siekia profesionalumo savo veikloje. Lengvabūdis mergišius kartą į metus pratrina savo telefono užrašų knygelę, kad būtų lengviau susigaudyti buvusių ar dar vis esančių jo gyvenime moterų vardų jūroje. O tikrasis kolekcionierius to nė už ką nepadarytų. Visos moterys, užkoduotos vardais ir numerėliais yra kruopščiai saugomos kartotekose. Nes rimtai nusiteikusiam profesionalui svarbi sistema.
Tokią kartoteką tikrasis kolekcionierius renka tik sau, todėl spalvingo apipavidalinimo ji nereikalauja. Kartais tam užtenka tiesiog bloknoto. Nuotraukų ar vaizdo įrašų katalogas kruopščiai saugomas kompiuteryje po septyniais užraktais ir slaptažodžiais.
Kai kurie moterų mylėtojai taip suserga grožio paieškos sindromu, kad tai jau perauga, tiesmukai tariant, į mėsos ir kaulų kolekcionavimą. Visus egzempliorius – surastus, sutramdytus ir išbandytus rikiuojant į vieną sąrašą savo užrašų knygelėje arba tiesiog dėliojant kryžius languoto sąsiuvinio lape, kaip nugalėtus taikinius. „ Vaiva – 25 m. Or. seksas.“ Ir tai ne blogiausia versija. Tokių kraštutinumų, kai specialiuose aplankuose būna kruopščiai saugomos ir paso kopijos, sako, taip pat pasitaiko…
Objektai ir tipai
Kai kurie vyrai rikiuoja nekaltus katalogėlius, demonstruodami savo potencialias galias – pagautą blondinės žvilgsnį – šiek tiek gilesnį nei norma, užfiksuotą brunetės šypseną – šiek tiek labiau intriguojančią nei įprastai.
Patys primityviausi kolekcionieriai čiumpa visus dailiosios lyties egzempliorius, be didelių reikalavimų. Kiti gi, subtilesnieji, užsibrėžia tam tikras ribas. Tarkim, prekės turi būti ne senesnės nei 1985 metų laidos ir be jokių defektų.
Treti patiria didžiausią malonumą, ieškodami grobio nestandartų tyruose. Ieškodami įvairiausių spalvinių rasinių niuansų. Arba, tarkim, fizinių nukrypimų nuo normos.
Dar kita rūšis – rafinuotieji. Tokių kolekcionierių orientyras – ne vienos nakties nuotykis filmuojant paslėpta vaizdo kamera, bet ilgas ir dvasinis kontaktas, kurio tikslas – užgrobti ne tik kūną, bet ir sielą. Tai yra priversti save pamilti taip, kad auka daugiau nesvajotų apie nieką kitą, kaip tik nerti vakarais savo mieliausiajam megztinius. O po to laistyti juos ašarų upeliais, kai super turbo maximum ir visaip kaip tobulieji princai netikėtai išnyksta iš jų gyvenimo…
Kur slypi kolekcionavimo aistra
Negalima atmesti teorijos, kad tokiu būdu vyras stengiasi atsigriebti už veltui praleistas dienas pienu ir šienu kvepiančioje jaunystėje.. Tačiau tokios kolekcijos, kurių objektai yra moterys, o ne japonų graviūros ar pašto ženklai su karalienių atvaizdais gimdo mintis, kad toks vyras turi problemų:
- Nepasitiki savo jėgomis,
- Vengia atsakomybės,
- Nori pasipuikuoti prieš kitus vyrus, nes turi nevisavertiškumo kompleksą,
- Kerštauja tam tikram moterų tipui už kadaise patirtas nuoskaudas.
Reziumė – nelaimingi jie, tie mėsos ir kaulų kolekcionieriai. Net ir tie, kurie sugeba nugvelbti sielos dalelę, ko gero, giliai giliai suvokia, kad moteris pamilo ir atsidavė ne jam, tikrajam, o tam , sukurtam supermeno įvaizdžiui. Išlaikyti tą įvaizdį visą gyvenimą – neįmanoma…
