Nepasiduokite manipuliacijoms

380 0

Pshichologas dr. Gediminas Navaitis
2007 Birželio 19 d.
Save pažįstame bendradarbiaudami ir kovodami su kitais. Gyvūnai sprendžia konfliktus pabėgdami arba puldami. Daugelis žmonių irgi tiki, kad galima arba kovoti su kitais, arba paklusti. Kartais prisimenama ir kompromiso galimybė, tačiau ne vienas laiko jį didesniu ar mažesniu pralaimėjimu. Nuolatinės kovos ir jų sėkmei svarbus savųjų jausmų bei poreikių slėpimas – nelengva našta mūsų psichikai. Gudrūs pamokymai, kaip sėkmingiau įveikti kitus ar kilniai pasitraukti, šiuo atveju nepadeda, nes remiasi ta pačia prielaida – kiti yra „priešininkai”, kuriuos reikia paaveikti arba kurių poveikio sau reikia išvengti.

JAV psichologai Vera Kaponi ir Tomašas Novakas siūlo keletą taisyklių, kurios leidžia gyventi nemanipuliuojant aplinkiniais ir netampant jų manipuliacijų auka. Šios taisyklės kai kam gali atrodyti akivaizdžios, o kitiems itin originalios, bet apsvarstyti jų prasmę veikiausiai pravartu kiekvienam.

1. Jūs galite spręsti apie savo elgesį, mintis ir jausmus.

Norintieji manipuliuoti kitais tvirtina, kad žmogus negali objektyviai vertinti savęs. Tai turėtų daryti kiti, kurie vadovaujasi pripažintomis taisyklėmis, autoritetų nuomone ar kažkieno išmintingesnio, doresnio, labiau patyrusio nuostatomis. Prisiminus, kad auutoritetai ir taisyklės dažnai prieštarauja vieni kitiems, tenka priimti atsakomybę už save.

2. Jūs galite neaiškinti savo elgesio.

Manipuliuotojas primeta požiūrį, kad už savo elgesį mes pirmiausia atsakome ne prieš pačius save, o prieš kažką kitą. Todėl ir privalome paaiškinti, pagrįsti ir pateisinti sa

avus norus bei poelgius. Jeigu patikėsime, kad atsakingi esame visų pirma prieš save, tai ir mūsų elgesio paaiškinimas taps nebe sunkia prievole, o paslauga, kurią, kai to patys norime, darome kitam žmogui.

3. Jūs galite pats nuspręsti, ar atsakote už kitų gerovę.

Nuolat atsiduriame padėtyje, kai mums leidžiama suprasti, jog esame atsakingi už artimuosius, aplinkinius ar organizacijas. Atsakomybės priskyrimu neretai kiti sumaniai naudojasi. Tai galima iliustruoti situacija parduotuvėje, kai ir pardavėjas, ir eilė skubina pirkėją, leidžia jam suprasti, kad šis pernelyg daug klausinėja, kad gaišina itin brangų pardavėjo ir kitų žmonių laiką. Taigi priskiria jam pareigą rūpintis parduotuvės darbo sparta bei kitų pirkėjų komfortu. Kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, jog už tai jis neatsako, tačiau daugelis pasiduoda įtakai, o kai kurie ir nusiperka taai, ko jiems nereikia.

4. Jūs galite keisti savo pažiūras.

Tėvai, pedagogai, o kartais ir žiniasklaida tvirtina, jog rimtas, patikimas žmogus tvirtai laikosi kartą pasirinktų pažiūrų. Jas keisti – tai pripažinti savo klaidą. Jeigu reikalaujantiems absoliutaus pastovumo iš mūsų pavyktų patiems nepadaryti nė vienos klaidos, būtų galima patikėti, kad jie s

. . .

Įvairiausi dvasiniai vadovai nuolat siūlo būdus, kaip mes turėtume tobulinti save. Sutuoktinis, draugas ir vadovas taip pat primena mūsų galimybes ir siūlo jų tobulinimo programas. Je

eigu neatsižvelgsime į šiuos patarimus, būsime priskirti tingių, nerimtų, neperspektyvių žmonių rūšiai. Jeigu atsižvelgsime, prisiimsime vaidmenį vaiko, klusniai vykdančio tėvo, geriau išmanančio, ko mums reikia, nurodymus.

Kiekviena iš pasiūlytų taisyklių gali sukelti ginčų. Gal tai ir yra jų vertė, leidžianti kritiškiau pažvelgti į save ir savo santykius su aplinkiniais?

Join the Conversation