Miegamasis – vis dar paslapčių kambarys?

Miegamasis – privati teritorija, kurioje liekame patys savimi, išliejame aistrą, parodome meilę, duodame valią erotinėms fantazijoms. Čia svajojame, pramiegame ir išprakaituojame trečdalį savo gyvenimo. Trumpai tariant, už jo durų prabėga 180 tūkstančių valandų. Miegamasis – mūsų paslaptis.

Ar iš tikrųjų taip? Vargu. Kas vyksta tarp keturių miegamojo sienų jau seniai ne paslaptis, nes žmonėms visuomet knietėjo pažvelgti pro rakto skylutę.

Miegamasis – šou vieta. Lovos scenos, kurias legendinis Johnas Lennonas ir jo žmona Yoko Ono 1969 metais leido įamžinti nuotraukose, jau seniai tapo masiniu reiškiniu. Milijonai Vokietijos tellevizijos kanalo RTL 2 (ir ne tik!) žiūrovų laukė sekso scenų „Big Brother“ konteineryje.

Nėra nė vieno filmo, kuriame nebūtų scenos lovoje. Nėra tokios lovos scenos, kuri nebūtų perkelta į kino ekraną. Priežastis labai paprasta: meilės scenas per televiziją stebi vis daugiau žiūrovų. Šis teiginys nėra išlaužtas iš piršto.

Vokietijoje surengtos apklausos rezultatai byloja, kad prieš 25 metus lovos scenos domino 10, prieš 15 metų – 17, o nūnai net 30 procentų žiūrovų. Jos susilaukia net 56 procentų jaunesnių nei 30 metų asmenų dėmesio. Tik 18 procentų vyresnių nei 50 metų žiūrovų neišjungia televizoriaus, ekrrane išvydę meilės scenas.

Gal pastarieji paprasčiausiai pasisotino jomis? Į šį klausimą galėtų atsakyti tik jie.

Kita vertus, ir jie neliktų abejingi savo tėvynainės fotografės nuotraukai, kurioje skandalingojo Vladimiro Žirinovskio, kadaise kandidatavusio į Rusijos prezidentus, snūduriavimą saugo net trys asmens sargybiniai.

Mūsų amžiuje miegamasis nebeteko kai kur

rių funkcijų. Gilion praeitin nuėjo tie laikai, kai lova buvo politinio gyvenimo, kaip antai kandidatų diskusijų dėl valdžios vieta. O juk lovoje 1314 metais Frydrichas Austras iš Habsburgų dinastijos ir Liudvikas IV Bavaras iš Vitelsbachų šeimos kalbėjosi apie savo galimybes tapti karaliais. Dėl to, ko jiems susitarti, vėliau teko spręsti mūšio lauke.

Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV meilužės madam de Maintenon miegamajame vyko pasitarimai. Ji sutikdavo karalių, princus, ministrus, vyskupus, generolus, pasiuntinius ir savo mylimą nesantuokinį vaiką apsirengusi naktiniais marškiniais.

Istorija žino faktų, kad kai kurie kompozitoriai kūrė lovoje. Prie jų priskirtinas Gioacchino Rossini. Kai kartą parašytas duetas nukrito ant grindų, italų kompozitorius patingėjo jį pakelti nuo grindų ir sukūrė naują. Beje, abu kūriniai buvo visiškai skirtingi.

Filosofas Rene Descartes’as lovoje kasdien praleisdavo 16 valandų. Norėdamas užrrašyti kokią nors mintį, pasikeldavo. Chemikas Friedrichas Augustas Kekule (1829-1896 m.) susapnavo, kad gyvatės įkandimą. Prabudęs jis jau žinojo, kad benzolo atomai turi būti žiedo formos. Taip 1865 metais jis atrado benzolo molekulės struktūrą. „Mano ponai, išmokime sapnuoti, ir gal būt rasime tiesą“, – padarė išvadą mokslininkas.

Miegamasis – išminties prieškambaris. Tad nieko nuostabaus, kad Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris reguliariai numigdavo vidurdienį. „Vyras miega keturias, moteris penkias, o idiotas šešias valandas“, – taip yra sakęs Napoleonas. Ak, kaip būtų buvę gerai, jei šis Prancūzijos karvedys ir val

ldovas būtų ilgiau vartęsis lovoje. Tokiu atveju Europa gal būtų išvengusi kai kurių nelaimių. „Kiekviena minutė praleista ne lovoje – tuščias laiko švaistymas“, – teigė trečiasis kino legendos Elizabeth Taylor vyras Michaelas Toddas. Tikra meile alsuojantys žodžiai.

Išradėjas Thomas Alva Edisonas laikėsi tos nuomonės, kad daugelis žmonių miega perdaug nei reikia. Gal būt vadovaudamasis šia nuostata amerikietis išrado elektros lemputę, kuri nuo to laiko vagia mūsų miegą, naktį paverčia diena. Bet juk apgaubti miegamąjį tamsa nėra sudėtinga, – belieka nuspausti jungtuką.

Lova – nėra mūsų amžiaus išradimas. Ją ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų jau žinojo šumerai. Iš senovės Egipto atkeliavo lova su baldakimu, kuri privalėjo apsaugoti miegantįjį nuo skersvėjo ir vabzdžių.

Izraelio ir Judėjaus karaliaus, išminčiaus Saliamono lova buvo pagaminta iš sidabro, atramos iš aukso, aptraukta ryškiai raudonos spalvos audiniu.

Nesvarbu, kokia lova – modernaus ar antikvarinio stiliaus – puoštų miegamąjį, ji liks svarbiausiu šio kambario baldu. Miegamasis – paslapčių kambarys, poilsio, meilės žaidimų ar aistringų glamonių prieglobstis, geismo šventovė.

Miegamasis – didžiųjų jausmų mūšio laukas, nebylus žmogaus gyvenimo būdo, jo sugebėjimo džiaugtis ar nuobodulio liudytojas. Neturi reikšmės, koks mūsų miegamasis. Prabangus ar paprastas. Svarbiausia, kad jau nuo senų seniausių laikų miegamasis lieka tuo kampeliu, kuriame jaučiamės saugūs ir ne vieniši. Nenusiminkime, jei šalia nėra partnerio. Jį gali bent šiek tiek atstoti saldūs sapnai ir

svajonės.

Leave a Comment