Transseksualai: vieno atvejo istorija

Šiuo straipsniu norime pristatyti transseksualumą (lyties tapatumo neatitikimą) išgyvenantį asmenį. Prisiminkime, jog tai yra lyties tapatumo sutrikimas, pasireiškiantis noru gyventi kaip priešingos lyties asmuo ir būti juo (ja) laikomu, taip pat diskomfortas dėl savo anatominės lyties ar jos netinkamumo jausmas ir noras būti gydomam (-ai) hormonais ir chirurginiu būdu yra apibrėžiamas kaip transseksualumas.

Olandijoje atlikus tyrimus nustatyta, kad lyties tapatumo neatitikimą išgyvena apytiksliai 1 iš 11 tūkstančių vyrais gimusių asmenų ir 1 iš 34 tūkstančių moterimis gimusių asmenų. Remiantis šia statistika, galima suskaičiuoti, kad Lietuvoje taiip pat yra nemažai transseksualų.

Pristatant vieno asmens gyvenimo istoriją, neišvengiamai iškyla karštos įvairių sričių specialistų diskusijos. Jas, manau, svarbu paminėti, nes gyvenimo kokybę kiekvienas suvokiame panašiai, tačiau priemones jai įgyvendinti matome skirtingas.

Kokiais būdais galime padėti tokiam asmeniui? Sudaryti sąlygas medicininiu būdu pakeisti lytį ir išspręsti su tuo susijusius juridinius klausimus, kad asmuo galėtų visuomenėje gyventi su ta lytimi, su kuria jis save identifikuoja (tačiau čia iškyla stigmos klausimas), ar nekeičiant lyties suteikti psichoterapinę, o, prireikus, ir psichiatrinę pagalbą, o gal skaatinti priimti sprendimą migruoti į šalis, kurios jau yra išsprendusios šią problemą? Demokratinėse valstybėse, siekiant transseksualus apsaugoti nuo diskriminacijos, teisės aktais reglamentuojami visi su lyties pakeitimu susiję sveikatos ir juridiniai klausimai.

Pristatysiu 47 m. amžiaus klientą D.K., gyvenantį ir dirbantį Vilniuje, vedusį, neturintį vai

ikų, kuris kreipėsi į psi­chiatrą-psichoterapeutą.

Nebegali prisiversti dirbti, viskam reikia valios pastangų, sumažėjusi energija, sustiprėjęs pyktis iki „įsiūčio priepuolių”, smarkiai prislėgta nuotaika, savęs kaltinimo bei nepasitenkinimo savimi mintys, sutrikęs miegas (ilgai neužmiega), sumažėjęs apetitas bei nukritęs svoris (per pusę metų neteko apie 8 kg svorio), sumažėjęs poreikis bendrauti, pesimistinis ateities įsivaizdavimas. Tokia savijauta vargina ilgiau nei pusmetį. Ypač sustiprėjęs poreikis rengtis moteriškais drabužiais bei turėti moterišką kūną, baimė, kad jis nevaldomai stiprės. Labai nemaloniai jaučiasi žmonių minioje bei moteriškų drabužių parduotuvėje, kur ypač tenka slopinti stiprų poreikį rengtis moteriškai.

Gyvenimo istorija bei psichodinaminis jos supratimas

(iškart pabrėžia, kad lengviau dėstyti faktus nei kalbėti apie jausmus, tuo labiau apibūdinti žmones, o ypač artimus, nes „apibūdinimas jam reiškia vertinimą”)

1.Gimė Kaune, jam būnant vienerių metų amžiaus tėvai persikėlė gyvventi į Vilnių. Turi 2 m. vyresnį brolį. Jis sukūręs šeimą, turi vaikų, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. D.K. žodžiais, brolis daug pasiekęs profesinėje srityje, dabar – „laisvas menininkas”. Su juo bendrauja labai mažai, „nėra poreikio”. Kiek pamena, vaikystėje taip pat su juo mažai žaisdavo. Pasakoja, jog jausdavosi įskaudintas, kai gaudavo tik tai, kas likdavo nuo brolio (drabužius, žaislus). Taip pat, jo pasakojimu, į brolio nuomonę tėvai visada atsižvelgdavo, tuo tarpu „jo žodis vertę įgijo tik tada, kai sukūrė šeimą”. Visada jautė, kad brolis buvo labiau lep

pinamas ir „iš tėvų išsireikalaudavo, ko panorėjęs”. Be to, su nuoskauda pamena, jog brolio tėvas nebausdavo išvis, tuo tarpu jį baudė iki 11 m. (dažniausiai diržu) – nors, anot jo, visada būdavo už ką.

Motina žuvo autoavarijoje 1982 m., būdama 53 m. amžiaus (jam buvo 23 m.), ekskursijos metu Sankt Peterburge. „Liūdėjo jai žuvus, tačiau gana greitai su netektimi susitaikė, nes – nieko nepakeisi”. Ji buvo „normali, paprasta”. Bandant labiau detalizuoti, patikslina, jog buvusi rami, santūri, moteriško sudėjimo, tačiau per daug to nepabrėždavusi. Motina įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirbo dėstytoja universitete. Su tėvu sutarė gerai, „aukojosi jo labui”, buvo „šeimos galva”. Seksualiniai santykiai tėvų šeimoje visada buvo uždrausta tema.

Tėvui – 74 m. Jį apibūdina sunkiau, pradžioje pastebėdamas, kad „nieko ypatingo negalįs pasakyti – tėvas kaip tėvas”. Vėliau pasakoja jį esant kintamo charakterio, jam nuolat savęs gaila, vis kuo nors nepatenkintas. Taip pat turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo dėstytoju universitete, turėjo docento laipsnį. Dabar – pensininkas, papildomai dirba vertėju. Jis esąs „fiziškai labai panašus į tėvą, tačiau tai jam nieko nereiškia”. Tėvas, kiek žino, motinai nebuvo ištikimas. Aiškiai pamena, kad jis turėjo romaną, kai pacientui buvo 14 m. Tėvas vedė antrą kartą, praėjus 2 m. po motinos žūties.

„Aiškių jausmų tėvams, ypač tėvui, nejautė”. Daug paprasčiau, anot jo, įvardyti jausmus žmonai ar jos seseriai, „kurios yra tolerantiškos jo kei

istumų atžvilgiu”.

Kiek atsimena, pats gimė panaudojus „akušerines reples”, buvo sutrikę kojų refleksai. Šeimoje buvo planuotas vaikas. Augo sveikas. Savęs apibūdinti vaikystėje „negali, nes nežino, kaip apibūdinti”. Tačiau vėliau prisimena, jog buvo savarankiškas, tai, jo žodžiais, reiškia, kad nerodė savo poreikių. Dar vėliau prisimena, kad buvo „prilipęs prie mamos sijono”, geriausiai jausdavosi būdamas su ja. Tėvams dažnai išvažiuojant į profesinio tobulinimosi kursus, labai ilgėdavosi mamos. Darželį lankė nuo 3–4 m., ten jautėsi vienišas. Pamena, kad jau tada nenorėjo būti berniuku, bjaurėjosi savo lytiniais organais, o pamatęs mergaites pavydėdavo joms ir pykdavo, kad negali būti toks, kaip jos. Pasakoja, jog labai norėjo rengtis mergaitiškais drabužėliais, ypač patiko vaikiškos suknelės. Kartą, apie 5 m. amžiaus, mamai sakęs, kad norėtų būti mergaitė, rengtis kaip jos, tačiau mamos reakcijos nepamena. Daugiau niekam per visą savo gyvenimą apie tai nėra užsiminęs. Mylimiausias vaikystės žaislas buvo pliušinis pingvinas5.

Pasakoja, kad jau nuo vaikystės šeimoje tėvas bei senelis nuolat pabrėždavo „vyriškumo privalumus”, jog „tikrus vyrus reikia auklėti vyriškai, kad neišaugtų vištgaidžiai”, jog „laimė būti vyru, nes jie viską sukuria”. Vyravo nuostata ko nors siekti gyvenime. Tačiau jau nuo vaikystės nedomino rungtyniavimas, vyriški žaidimai, nemėgo būti komandoje, visada traukė individuali veikla6.

Vidurinę mokyklą pradėjo lankyti 7 m. amžiaus. Nuo vaikystės išsiskyrė aukštu ūgiu ir berniukams maž

žiau įprastais pomėgiais (pvz., labai patiko ruošti maistą). Artimų draugų neturėjo, santykiuose iniciatyvos niekada nerodė, vertino individualią veiklą.

Ypač mėgo skaityti grožinę literatūrą, gerai sekėsi matematika bei fizika (buvo įstojęs į fizikų „Fotono” mokyklą). Sėkmingai baigęs 12 klasių, toliau mokslus tęsė universitete, įsigijo tą pačią, kaip ir tėvų, specialybę. 10 m. dirbo moksliniu bendradarbiu. Vėliau darbus keitė – kurį laiką dirbo leidyklose, dar vėliau, pasimokęs poligrafijos, maketavimo bei dizaino specialybės, pradėjo dirbti individualiai namuose (apie 4 m. dirba kompiuteriu priimdamas užsakymus namuose – internetinio tinklo bei reklamos kūrimo, serverių administravimo srityje). Darbu patenkintas, „jaučiasi nevaržomas”, o „namų sąlygomis gali bent dalinai realizuoti savo poreikius – rengtis moteriškais rūbais”.

Su nuoskauda prisimena, kaip, dar būdamas moksleivis, jausdavo pavydą vyrams, kuriuos matydavo filmuose persirengiant moteriškai. Visą gyvenimą ypač stengėsi nuslėpti šį savo potraukį. Anot jo, poreikis dėvėti moteriškus drabužius mokyklos metais dar nebuvo kankinantis. Paauglystėje jautė simpatijas merginoms, tačiau pats joms patrauklus niekada nesijautė, „iš drovumo nežinodavo, ką su jomis kalbėti”. Paauglystėje masturbuodavosi, „dėl to gėdos nejautė, nes tai – tik biologinis palengvinimas”. Vyrai seksualiai niekada netraukė, o homoseksualiais žmonėmis „šlykštisi”.

Jau paauglystėje savijauta priklausė nuo aprangos – „užsidedi norimą drabužį ir tampi norimu savimi”. „Nekentė spontaninės erekcijos, nes tai, kaip ir žarnų gurgėjimas, reiškė kūno kontrolės praradimą”. „Bręsti buvo šlykštu”, „nemėgo savo kūno”, bjaurėjosi kūno plaukuotumu. Dėvėti moteriškus rūbus pradėjo paauglystės metais, kai jautė mažesnę tėvų kontrolę (tada tėvas turėjo romaną su kita moterimi).

Pamena, kad pradėjo dėvėti moteriškas pėdkelnes, tačiau labai saugodamasis, kad niekas to nepastebėtų, pvz., tomis dienomis, kai būdavo fizinio lavinimo pamokos, niekada jų nemūvėdavo. Poreikis rengtis moteriškais drabužiais ir noras tapti moterimi (turėti moterišką kūną) vis stiprėjo, o moteriškų rūbų „asortimentas” plėtėsi. Apsirengęs moteriškai, jausdavo didelį pasitenkinimą, palengvėjimą, tačiau visada vargindavo baimė, kad niekas (net žmona) to nepamatytų. Pastaruoju metu, be moteriškų pėdkelnių, naudoja moteriškus šalikėlius, golfus, moteriškus naktinius marškinius bei apatines kelnaites (vyriškomis apatinėmis kelnaitėmis bei vyriška sportine apranga „šlykštisi”), taip pat buvo užsisakęs vyriškus batus su moteriška aukštesne pakulne. Būdamas vienas namuose „leidžia sau vis daugiau” – „puošiasi moterišku ilgu klasikiniu sijonu”. Žino, kad į svečius niekas nepranešęs neužsuks, o, jei taip atsitiktų, – neatrakintų durų. Prieš grįžtant iš darbo žmonai, persirengia tradiciškai.

Žmona apie jo norą rengtis moteriškais rūbais nieko nežino, „galbūt tik miglotai kažką įtaria”. Kartą bandė kalbėtis apie tai, bet žmona nieko nenorėjo girdėti, tad nusprendė jos neskaudinti ir niekad apie tai daugiau neužsiminti. Mano, kad ji įtaria turint jį tokių pomėgių, nes savo spintoje moteriškų drabužių nebando paslėpti, tačiau kiekvienam dėvimam moteriškam rūbui turi sugalvojęs „pateisinimą” (pvz., moteriškos pėdkelnės daug šiltesnės).

Pirmąją seksualinę patirtį įgijo su žmona – 20 metų. Su kitomis moterimis intymių ryšių neturėjęs. Žmona buvo to paties fakulteto studentė, su ja susipažino studentų mokslinės draugijos veikloje. Įsimylėję vienas kito, anot jo, nebuvo, tačiau greit prisirišo. Su žmona iki vedybų draugavo vienerius metus. Žmona dirba reklamos srityje, yra aktyvi, „emocingai reaguojanti į supantį pasaulį”, dominuojanti asmenybė, tačiau sprendimus priima abu kartu. Seksualiniai santykiai „abiem neteikė didesnio pasitenkinimo, tačiau nebuvo ir nemalonūs”. Pradžioje intymiai bendraudavo kartą per savaitę, vėliau kartą per mėnesį, o dar vėliau „aistra užgeso savaime”. „Dėl to nesisieloja”. Paskutinį kartą seksualinius santykius turėjo prieš 10 m. Vaikų neturi, niekada jų neplanavo ir dėl to nesigaili. Šeimyninis gyvenimas, anot jo, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu bei pagarba.

Draugų neturi, nes „nėra didesnio poreikio bendrauti”, „tam pakanka žmonos”. Visada patiko „netradiciniai, subtilūs žmonės, turintys savo vertybių sistemą, jautrūs grožiui”8. „Niekada nedomino tradiciniai vyrai – mėgstantys žiūrėti krepšinio ar futbolo varžybas, medžioti, gerti alų kompanijose ar jauni, agresyvūs karjeristai”9. Nemėgsta sporto, azartinių žaidimų.

Kartu su žmona altruistiškai rūpinasi socialiai remtinais vaikais, benamėmis katėmis, nuskriaustais paukščiais. Patinka keliauti, stebėti gamtą.

Pirmasis susitikimas

Klientas atrodo vyresnis nei pagal amžių, aukštas, liesas, neišvaizdus. Nedrąsiai klausia, kur galėtų atsisėsti, dažnai atsiprašinėja. Dėvi tamsius, neryškių spalvų rūbus – moterišką golfą, o vėliau, konsultacijos metu, pasisako, kad mūvi moteriškas pėdkelnes. Pasakoja, kad norėtų pasveikti nuo „seksualinio iškrypimo”, tikisi, kad yra vaistų, kurie galėtų pakeisti jo norą rengtis moteriškais drabužiais, turėti moterišką kūną (nors anksčiau buvo užsiminęs, kad, turėdamas pinigų, ryžtųsi lyties keitimo operacijai). Prašo apie šią problemą, dėl kurios kreipėsi, jokiu būdu neužsiminti žmonai. Kalba nedrąsiai, atsargiai parinkdamas žodžius.

Pasakoja, kad jau ilgiau nei pusmetį jaučiasi prislėgtas, nedarbingas, be iniciatyvos, smarkiai sutriko miegas, „tapo ypač gaila savęs, kad tenka visą gyvenimą slapstytis”. „Pasiruošęs ir toliau savo poreikius ignoruoti, jeigu tai tik įmanoma, nori tapti normalus”. Klientas išreiškė norą lankytis psichoterapijos seansuose, sutiko su paskirtu medikamentiniu depresijos gydymu, kategoriškai atsisakydamas, kad psichoterapija ir medikamentais gydytų skirtingi specialistai.

Šiam vyriškiui diagnozuotas transseksualumas.

Kokios galimybės transseksualams siūlomos Lietuvoje

Naujasis Civilinis kodeksas, įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 d., transseksualams suteikė vilčių, kad teisinėje valstybėje, kokia Lietuva siekia būti nuo 1990-ųjų, bus deramai reglamentuota ir teisė pakeisti lytį. Civilinio kodekso 2.27 str. 1 d. nustatyta, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma”. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, projekte yra siūloma, kad lytis gali būti keičiama tik esant šioms sąlygoms – asmuo nėra pripažintas neveiksniu, jis yra pilnametis, bet dar nėra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, nėra sudaręs santuokos, neturi vaikų, jo transseksualumas yra nuolatinis ir nepertraukiamas ne mažiau kaip 2 m., ir tai sukelia jam dvasinius išgyvenimus bei trikdo asmeninį gyvenimą. Lytį pakeitęs asmuo turėtų tokias pat socialines ir darbo garantijas, išskyrus atvejus, kai garantijos yra nustatytos vienai lyčiai, o asmuo yra kitos lyties.

Lyties pakeitimas būtų atliekamas taikant psichoterapiją, hormonų terapiją, chirurgines operacijas.

Šis įstatymo projektas, be abejonės, susilaukė atgarsių. Prieš šį įstatymą griežtai pasisakė keturi Lietuvos bioetikos komiteto nariai.

Tačiau, Europos teisės departamento specialistų nuomone, tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje yra nurodyta, jog intervencija į žmogaus sveikatos sritį galima, jeigu asmuo duoda tam sutikimą, žinodamas apie visus galimus padarinius. Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta žmogaus teisė i fizinį ir psichinį vientisumą ir laisvo asmens sutikimo principas.

Tuo tarpu Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, Lietuvos bioetikos komiteto narys Andrius Narbekovas (kuris pats yra baigęs medicinos mokslus ir dirbęs chirurgu) yra įsitikinęs, jog lyties pakeitimas yra susijęs su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes tokie asmenys, anot jo, yra kastruojami, lieka nevaisingi, jiems duodamos didžiulės hormonų dozės, kad pasikeistų išoriniai lyties požymiai. Jo nuomone, už tokį žmogaus sužalojimą gydytojas yra ne tik moraliai atsakingas, bet ir gali būti baudžiamas.

Kunigo teigimu, žmogaus elgesio ir mąstymo pakeitimas jį luošinant yra nepateisinamas. Doc. A.Narbekovo manymu, pats teiginys „lyties pakeitimas” yra nesusipratimas, nes pakeisti lyties neįmanoma. Tai, anot jo, tik techninis terminas, susijęs su išorinių ir vidinių lytinių požymių pakeitimu. Pakeitus požymius, lytis nepasikeičia, nes ji yra genetiškai nulemta.

Įdomu, ką apie lyties keitimą transseksualiems asmenims galvoja Lietuvos psichiatrai, psichoterapeutai?

0 thoughts on “Transseksualai: vieno atvejo istorija”

  1. Turėtų būti labai sunku visą gyvenimą pragyventi taip slapstantis ir save slopinant. Belieka palinkėti ištvermės…

    Reply
  2. Iš straipsnio neaišku, ar padėjo jam psichoterapija, ar ne. Jei dar neaišku, tai gal reikėjo palaukti su atvejo aprašymais. Galbūt noras būti moterimi ilgainiui ims silpti, nes nieko nedarant jis vis augo.
    Aš manau, visokios kosmetinės chirurginės operacijos galėtų būti tik paskutinė išeitis

    Reply
  3. Vargu ar reikėtų rimtai atsižvelgti į A. Narbekovo poziciją. Tokie asmenys, kaip jis, seniai nebeatstovauja medikams ir pacientams, jie dėsto savo religijos poziciją. O katalikų religija, kaip žinia, ne taip ir seniai prieštaravo net anestetikų naudojimui operacijos metu. Motyvuodama, kad Dievas suteikė žmogui kančia, tad kokie čia nuskausminamieji gali būti…

    Reply
  4. Taip, kaipgi, lengviau sutrikusį žmogų chirurgiškai sužaloti, negu užsiimti ilga ir brangiai kainuojančia psichoterapija, kurios rezultatai nenumatomi… Ar nebūtų ta operacija tik bandymas pataikauti žmogaus fantazijoms užuot bandžius jas keisti? Juk visiems aišku, kad kitos lyties nebus, bus tik jos imitacija.

    Reply
  5. Dėl psichoterapijos norėčiau pastebėti vieną niuansą. Manau, kad ji reikalinga ne šio žmogaus fantazijoms keisti ar slopinti, bet su jomis susigyventi, susitaikyti.

    Reply
  6. Tas vienas atvejis nelabai reprezentatyvus. Ypac daug ‘solidumo’ straipsniui suteikia kunigo nuomones paminejimas.

    As pakeiciau lyti. Ir dabar jauciuos savo kailyje. O cia aprasytas visuomenes uzguitas zmogus ir save ‘grauziantis’ zmogus.

    Pagal statistika daugiau nei 90% Britanijos buvusiu transseksualiu asmenu patenkinti operacijom. Tai -priimta ir efektyvi gydymo metodika.
    ka apie lyties pakeitima galvoja psichiatrai ir psichoterapeutai Lietuvoje – irgi neatspindi realios padeties. Dauguma ju tik galvoja, nes niekada nemate transseksualaus asmens. Ir dar – ju nuomones, net ju , mediku nuomones itakojamos juodaskverniu klerikalu. Viskas persunkta tuo religiniu marazmu, nesupratimu ir nezinojimu. Taip pat ir didziosios visuomenes dalies nuomone.

    Vaida

    Reply
  7. Lyties pakeitimas – ne kosmetine operaciija. tai – kuno korekcija, kad atitiktu smegenu lyti, saves identiteta. Lyties identiteto tikrojo transseksualumo atveju nepakeisi. Kai ir seksualines orientacijos. Esi – kas esi viduje ir tiek. Jokie psichiatru kalbejimai ir itikinejimai nepadeda. Sakau nezinau. Kelis metus man smegenis plove tauskalais. Ir kas? Ogi nieko. niekas nepraejo.
    Viskas susitvarke tik pakeitus lyti.

    Reply
  8. Betgi tai tik išvaizdos pakeitimas, o ne lyties! Buvęs vyru niekad netaps vaisinga moterimi ir iš lytinių santykių jokio moteriško malonumo nepatirs, o vyrišką malonumą, kaip suprantu, per operaciją jau prarado. O moteris irgi niekad nebus vaisingu vyru, skylutę galima užsiūti, gimdą pašalinti, bet iš kur jai funkcionuojantį vyro organą gauti. Gerai, jei tokiems žmonėms seksas nesvarbu. O šitoj svetainėj dauguma tiki, kad be sekso – ne gyvenimas.

    Reply
  9. “Betgi tai tik išvaizdos pakeitimas, o ne lyties!”
    Cia nenoreciau su jumis sutikt. Tie zmones jau yra kitos lyties. Savo mastymo ipatybem, pasaulio suvokimu, saves supratimu, smegenu organinem strukturom (Gooren, jei neklystu su pavarde, tyrimas leido manyt kad pas transseksualius asmenis smegenu strukturos atsakingos uz lytini identiteta yra tokios pat, kai ir ju siekiamos lyties. Ir tai nera itakota hormonu, nes buvo tirta ir asmenu negavusiu hormonines terapijos smegenys.)

    “Buvęs vyru niekad netaps vaisinga moterimi”
    Vaisinga, su siuolaikinem medicinos technologijom, netaps. Bet argi visos moterys vaisingos? Ar moteri daro moterimi jos vaisingumas?

    “ir iš lytinių santykių jokio moteriško malonumo nepatirs”
    Po kuno lyties korekcijos operacijos (is vyr lyties i moteriska) malonuma seksualiniuose santykiuose patiria panasus procentas asmenu, kaip ir jau gimusiu moteriskame kune.
    Manau kad jus teigiate pernelyg skubotai – nepasiziurejus i tyrimus, o galbut ir suklaidinta Lietuvoje vyraujancios (neprofesionalios ir stereotipiskos) nuomones.

    “vyrišką malonumą, kaip suprantu, per operaciją jau prarado”
    Negi manot kad pas tokius asmenis tas vyriskas malonumas yra isties toks jau svarbus?

    “O moteris irgi niekad nebus vaisingu vyru,”
    O vyrai tik vaisingi tepasitaiko? Tie kurie nevaisingi – jau nebe vyrai?

    “skylutę galima užsiūti, gimdą pašalinti, bet iš kur jai funkcionuojantį vyro organą gauti”
    Tai irgi imanoma. Tiesa – daug sudetingiau ir brangiau atlikt. Beje, ne visu gimusiu vyriskam kune organai yra funkcionalus.

    Nesuveskit viska i antra gala. Jei jums pasalintu gimda ir kiausides, ir is lytiniu santykiu nepatirtumet malonumo. Nustotumet but moterim? Ne. Nes tai – jumyse. Jusu savimonej, savipercepcijoj. Jusu pasaulio suvokime, gestuose, mastyme, smegenu strukturoje ir tt.

    “O šitoj svetainėj dauguma tiki, kad be sekso – ne gyvenimas.”
    Yra tokiu kur seksas svarbu, yra tokiu – kuriem nesvarbu, yra tokiu, kur per viduri. Kaip ir tarp visu zmoniu. Nieko ipatingo, tik is to Lietuvoje didziulis politizuotos problemos burbulas puciamas. Didieji moralistai politikai ir kunigai esa geriau zino, nei gydytojai.

    Reply
  10. Aš iš tiesų nenusimanau šitoje srityje, parašiau, kaip man atrodo. Dar man atrodo, kad lytį (ir jos išvaizdą) lemia hormonai. Jei taip, tuomet po operacijos juos visą gyvenimą žmogui reiktų vartoti?

    O šiaip jei asmeniškai,- nors ir pati esu nevaisinga, nenorėčiau sukurti šeimos su buvusia moterimi, kuri pasidarė vyru. Na, kažkaip labai jau …

    Reply
  11. “Dar man atrodo, kad lytį (ir jos išvaizdą) lemia hormonai.”
    Taip, lyties isvaizda lemia hormonai.

    “Jei taip, tuomet po operacijos juos visą gyvenimą žmogui reiktų vartoti?”
    Taip. Kaip ir jaunoms moterims pasalinus gimda ir kiausides pvz. Ar sergant kiausidziu cistomis (kada skiriami progesterono preparatai)
    O hormonai yra ne tik geriami. Yra leidziami, yra odos kremai, implantines kapsulikes ir tt.

    Dar pastaba – Tai ka cituoja ponas Narbekovas apie geriamu hormonu dideli pavojinguma yra 50 metu senumo duomenys. Tame tyrime naudoti preparatai seniai jau nebenaudojami. Paprastai po operaciju skiriamos hormonu dozes yra mazesnes nei
    kontraceptinese tabletese. Beje tose kontraceptinese tabletese naudojamas pavojingesnis (bet pigesnis) hormonas, nei paprastai skiriami po operaciju.

    ” nenorėčiau sukurti šeimos su buvusia moterimi, kuri pasidarė vyru.”
    Sito baimintis nereiktu, nes vargu ar per visa gyvenima kada sutiksit toki zmogu. O jei ir sutiktumet, tas asmuo tik pajutes jusu nuomone apie tai ne nesiektu jusu (net jei ir patiktumet). Pazystu keleta tokiu asmenu, tad zinau ju nuomones.

    Tol kol mokslas ir medivcina bus politizuojami Lietuvoje, tol tokiems zmonems cia nebus imanoma gaut reikiamos pagalbos. Visa gyvenima vegetuot kaip darzovem ir vartot brangius antidepresantus, bei istisai konsultuotis su psichologais kurie tik daugiau antidepresantu skiria (ar neduok dieve – soko terapija) yra ne iseitis, o kankyne. Ir tai laikoma moralu tu didziuju klerikaliniu moralistu.
    O Lietuvoje daug ka gali politikai ir moralistai nusisneket.

    Reply
  12. “Aš iš tiesų nenusimanau šitoje srityje, parašiau, kaip man atrod”
    Ir dar. Cia nusimanyt labai daug nereikia, kad perziuret apklausu statistikas, kad pasikalbet su tokiais zmonemis. Tiesa Lietuvoje tai LABAI stigmatizuojama ir JUODINAMA, tad dauguma statistiku niekur nepateikiamos, o tokie asmenys bijo net i medikus kreiptis… Kita vertus jie zino, kad Lietuvoje esant tokiai situacijai, pagalbos negaus.

    Kas isvaziuoja. Kas nusizudo, kas prasigeria. O kas gyvena… pragare.

    Juokinga ir liudna daros kai korespondentai straipsniuose klausia gydytoju apie transseksualuma, o pastarieji daznai ne nezino ka atsakyt, arba pateikia labai netikslius ar net visai neteisingus duomenis. Pasiremdami kunigu nuomone.

    Vaida

    Reply
  13. Na, tikrai nesu gyvenime transseksualo sutikusi…
    Permečiau darkart straipsnį akim, ir man vistik keista to žmogaus įsikabinimas į moteriškus drabužius. Man atrodo jie baisiai nepatogūs, nors save moterimi laikau… Visokios tuoj pat prakiūrančios pėdkelnės, kurios nieko nešildo, bet va gi – moters kojos gražiai vyrams atrodo. Visokios peršviečiamos maikutės su didžiausiom iškirptėm – kad krūtinė matytųs, o jau tie lakai, pudros, tušai, lūpdažiai ir pan.
    Dėviu moteriškus rūbus, bet mielai – ir vyriškus, jie funkcionalūs, patogūs, praktiški. O apskritai mane rūbai domina tik tiek, kad būčiau apsirengus, todėl nesuprantu tokios, kaip straipsny minima, drabužių manijos, priklausomybės nuo pėdkelnių ir moteriškų golfų. Man tai atrodo tikrai nesveika.

    Reply
  14. Tai gal straipsnyje aprasytas asmuo yra labiau transvestitas, nei ts. Kaip supratau susitikimu su gydytoja nebuvo daug, tad ir ivertinimas netikslus.

    Drabuziu praktiskumas ir patogumas irgi nuo zmogaus priklauso. Kas vienam labai patogu -kitam nelabai. Yra dar ir stiliaus elementas, kuris labai svarbus. Jei zmones jo nesilaikytu, juo nesidometu visi ir vaiksciotu apsirenge patogiais maisais.

    Aukstakulniu gi nepavadinsi super patogiais, bet daug moteru juos megsta. Kodel? Todel kad su jais jos jauciasi grazesnes, stilingesnes, patrauklesnes.

    Viena mano pazystama (niekada nebuvus ts ir nesanti ts) pvz turi manija batams. Ju turi bene 50 poru. Antra pamisus del kosmetikos.

    Jei moterims lakai, tusai, pudros, mados butu nesvarbu – nebutu kosmetikos pramones, nei madu.
    Ar moterys tai daro tik dell vyru? Abejoju.

    Akivaizdu, kad straipsnyje minimam asmeniui moteriskumas labai siejosi su moteriska apranga.

    Reply
  15. “Vyrai seksualiai niekada netraukė, o homoseksualiais žmonėmis „šlykštisi”.”
    Pala, jeigu jis nori būti moterimi ir ji traukia moterys, tai aš čia ižvelgiu homoseksualumo, tada kodėl jais šlykštisi?

    Reply
  16. ir as esu transmoteris 🙂 po operacijos..
    drabuziams didelio demesio neteikiu..
    sijonu turiu bet nedaznai nesioju 🙂 galvoju kad kojos nelabai grazios, nors draugai ir sako kad visai nieko 🙂
    ir tos neilgaamzes pedkelnes uzknysa 🙂
    kosmetikos naudoju labai mazai.. krem pudros siek tiek ir seseliukus svelnius 🙂 man gana 🙂
    kazkada tie drabuziai buvo svajoniu dalis – dabar paprasciausia kasdienybe.
    Bet zodziais nenusakoma kaip padejo operacija – nebeliko tu depresiniu minciu.. As esu as 🙂
    ir dar – didziausia kvailyste galvoti kad manyje liko kazko vyrisko.. esu simpatiska, jaunai ir sportiskai atrodanti moteris 🙂 neturiu ne maziausiu problemu del isvaizdos. turiu artima drauge 🙂 ji mane priima tik kaip moteri 🙂 ne tik del to kad turiu pute..

    Reply
  17. kuri cia nori susipazinti? 🙂
    rasykite i rasytes@inbox.lt

    del homosexualumo.. na taip, tai problema 🙂 nes visuomenes akyse as ir drauge laikomos lesbietemis 🙂
    ir pati idomiausia dalis – man nekeicia dokumentu 🙂 pagal dokumentus as vis dar vyras.. Ar visuomenei tai nekelia problemu ? Gal pasiulysite persirengineti vyru puseje? Vaikscioti i vyru tulikus? o gal pasiulysite SUSITUOKTI su drauge? Juk pagal dokumentus mes vyras ir moteris.. Pastarasis variantas bus atsargai – jei valstybe tikrai nusiteiks zeminti mane iki paskutiniuju – iskelsime lesbietiskas vestuves.. Oi triuksmo bus…

    Reply
  18. isvis nesuprantu kaip vyrai ir moterys gali gyventi drauge 🙂 kartu gali buti tik artimi zmones, bet vyrai ir moterys tokie skirtingi.. ir ne nesistengia suprasti vieni kitu..

    Reply
  19. “ir pati idomiausia dalis – man nekeicia dokumentu ”
    Tada gali oficialiai susituokt su savo drauge. Is dokumentines puses santuokai valdzia priestaraut negaletu, o realiai tai butu pirmoji lesbietiska santuoka Lietuvoje. 🙂
    I metrikacijos skyriu ateitumet abi su suknelemis. Vaiii butu triuksmo.

    Reply
  20. su suknelemis 🙂 tikiuosi manes neapkaltins viesosios tvarkos trikdimu? 🙂 tada jau liemenele tik svyst :))) o ir kelnaites gal tektu nuleist, nu kaip kitaip itikinciau kad esu moteris? 🙂

    Reply
  21. Esu vaikinas nuo gimimo, bet daug geriau buciau jautesis jei buciau gimes mergaite, ir patys tevai labiau butu myleje(nes kai mama laukesi, labai norejo tevas kad gimtu mergaite). Esu tikras gejus nuo pauglystes ir visai tuo nesigediju, patinka man vyrai ir vsio….o Lietuva yra homofobiska salis, mums kaip valstybiai iki kitu saliu oi dar toli, toli, toli….

    Reply
  22. “Nesuveskit viska i antra gala. Jei jums pasalintu gimda ir kiausides, ir is lytiniu santykiu nepatirtumet malonumo. Nustotumet but moterim? Ne. Nes tai – jumyse. Jusu savimonej, savipercepcijoj. Jusu pasaulio suvokime, gestuose, mastyme, smegenu strukturoje ir tt.”
    Man siaip smalsu pasidare, nes daznai bandau pateisinti it toleruoti tokius zmones, bet va, iskilo vienas klausimelis perskaicius si jusu pasisakyma: o kam tada reikia tos operacijos, jei tai yra susije su jusu vidumi? Cia tas pats, kas tarkim, kokiai moteriai nepatinka jos krutine ir ja nori pasididinti, nes jaucia diskomforta budama su maza krutine, ar kaip?

    Reply
  23. Paskaiciau ir istiko sokas. Is faktu atpazinau zmogu. Kur gi psichoterapeutu etika????? Kazkada lankiausi pas juos po skyrybu su vyru. Dabar tikrai nebeeisiu, nes mano istorija irgi gali staiga atsiduti internete su konkreciausiais gyvenimo faktais…Jeigu jau pasalinis zmogus atpazino, tai zmona….Sako, kad zmona neitaria…Na, dabar tikrai itars…

    Reply
  24. “o kam tada reikia tos operacijos, jei tai yra susije su jusu vidumi? Cia tas pats, kas tarkim, kokiai moteriai nepatinka jos krutine ir ja nori pasididinti, nes jaucia diskomforta budama su maza krutine, ar kaip?”
    Ne, ne tas pats, oi ne tas pats. Moteris su maza krutine visuomenes yra laikoma moterim ir gyvena moteriska gyvenima. Jos tik krutine maza. Buvimas kitam kune nei esi viduje – tada viskas kunas blogai (tas pat tarsi tavo kunas butu subjaurotas. Jauties ikalinta jame). Ir primesti elgesio tipai blogai. Turi per jega save verst daryt tai, kas nepatinka – vaidint vyro vaidmeni.
    Kad tikram transseksualumui padeda psichoterapija -mitas. Jinai gali tik palaikyt. Is esmes nieko nepakeiciant. Daznai tik atitolinant sprendima (ir suedant laika, prarandant metu metus dvejonese, svarstyme, saves neigime).
    Nemanau, kad tai psichologine problema ar issigalvojimas. Antraip tai nesitestu metu metus – nuo pat vaikystes.

    Vaida

    Reply
  25. Dar vienas irodymas, ka tikrai ne visais medikais galima pasitiket. Net medikais kurie turi sagot paciento privatuma. Ka jau kalbet apie ‘paprastus’ zmones? Jie juk izgirde tokia naujiena daznai paskleidzia paskalas. N kartu “pagrazintas”…

    Reply
  26. Juk interviu spaudai yra vienas dalykas, o paciento iastorijos skelbimas (kazin ar jam zinant ir sutinkant su tuo- kitas).

    Reply
  27. situacja kai transseksualuma slaikomas kazkokia stigma – nonsensas. Ta problema turi buti sprendziama kuo anksciau, kol dar nesukurtos seimos, nera vaiku ir panasiai.. Nepasiant to kad sutuoktiniu jau nelabai kas sieja, vis tik stresas patiriamas milziniskas.. isvis Lietuvoje viskas kas susije su lytimi – slepiama po gedos uzdanga.. Nevaisingumas pvz.. o jei seimoje gimsta vaikelis su kazkokiais fiziniais trukumais (pvz hermafroditas) – tai tada isvis sakes..

    Reply
  28. Operacija nebutina daryti svarbu rengtis moteriškai, draugaut su moterim. Sekso metu apsirenges erotineis drabužiais pajausi stipru jauduli ir nepsakoma malonuma.

    Reply

Leave a Comment