Laminarijos

Jūros kopūstai, puikiai įgyvendina Hipokrato svajonę, “kad maistas būtų vaistas, o vaistas – maistas”. Laminarijos unikalios savo sudėtimi: aminorūgštys, vitaminai, mikroelementai ir kt. Palyginti su paprastais kopūstais, laminarijose yra dvigubai daugiau fosforo, 11 kartų daugiau magnio, 16-ka – geležies, 40-imt – natrio. Laminarija – bene vienintelis maistinio jodo šaltinis.

Saugo jaunystę

Senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai laminariją vadino jūros ženšeniu, dėl to, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas. Gerą kinų savijautą iki gilios senatvės galima paaiškinti reguliariu šių augalų vartojimu. Jūros kopūstuose gauusu ir sterinų, “kovojančių” su cholesteroliu ir padedančių išsaugoti jaunystę.

Nustatyta, kad japonai, gyvenantys tėvynėje, 10 kartų rečiau serga ateroskleroze nei jų tėvynainiai, emigravę į Jungtines Amerikos Valstijas. To priežastis – Tekančios saulės šalies gyventojai kasdien vartoja laminarijų. Mokslininkai nustatė, kad reguliarus jūros kopūstų vartojimas itin gerina kraujo būklę, taip pat moterims reguliuoja menstruacijų ciklą.

“E” gali būti naudingas

Miesto gyventojams laminarija dar naudinga ir tuo, kad jos sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų – alginatų. Tai ypač efektyvūs absorbentai, kurie surenka ir pašalina iš organizmo ne tik raddijo nuklidus ir sunkiuosius metalus, bet ir organinės kilmės toksines medžiagas ir “laisvuosius radikalus”, t.y. tai, ką šiandien vadiname “šlakais”. Alginatai naudojami maisto pramonėje gaminant kremus, žėlė, uogienes, ledus, duoną. Todėl jeigu pirkdami maistą ant pakuotės aptiksite kodus – E 400 – algino rūg

gštis, E 401 – natrio alginatas, E 402 kalio alginatas, E 403 – amonio alginatas, E 404 – kalcio alginatas, E 406 – agaras, E 421 – manitolis – nesibaiminkite: tai ne konservantai, o naudingi jūros kopūstų ingredientai.

Kartą per savaitę

Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad jūros dumbliai geriau negu kiti vandens gyviai (krevetės, midijos, krabai) sugeria ir akumuliuoja naudingąsias jūros vandens savybes.

Jeigu nors kartą per savaitę valgysite jūros kopūstų, gausite reikiamą mėnesio vitaminų dozę. Organizmui reikalinga šių dumblių dozė yra 300 g virtų, marinuotų ar troškintų arba 2 šaukšteliai džiovintų laminarijų.

Jeigu jūros kopūstų skonis jums nepriimtinas, nekankinkite savęs juos valgydami. Gamindami maistą įberkite šaukštelį džiovintų ir susmulkintų laminarijų į patiekalą – skonio nesijaus, o nauda bus.

Svarbu:
Jūros kopūstų nerekomenduojama valgyti paūmėjus kepenų ir virškinimo trakto ligoms, sergant hemoragine diateze, kai kuriomis endokrininėmis ligomis, taip pat tiems, kurių orgganizmo jautrumas jodui yra padidėjęs.

Džiovintų grybų, jūros kopūstų ir makaronų troškinys

Reikia: 3 saujų džiovintų grybų, 40 g jūros kopūstų, 400 g makaronų, 1 svogūno, pusės morkos, 1 česnako skilelės, 60 g sviesto kepimui, 3 šaukštų grietinės, 2 šaukštų pomidorų padažo, 5 lašų sojos padažo, 5 lašų čili padažo, aitriųjų paprikų arba kitų mėgstamų prieskonių pagal skonį, druskos pagal skonį.

Pasūdytame vandenyje išverdami džiovinti grybai su jūros kopūstais. Jiems išvirus, išgrėbiami iš vandens ir paliekami aušti. Tame pačiame vandenyje, dar šiek tiek įpylus šviežio, išverdami makaronai.

Tuo tarpu, kol verda makaronai, keptuvėje ant sviesto pak

kepinami smulkiai supjaustyti morka, svogūnas bei česnakas. Kai kepamos daržovės gražiai paruduoja, sudedami susmulkinti grybai su taip pat pasmulkintais jūros kopūstais. Pamaišoma, pakepama porą minučių ir dedami virti, nusausinti makaronai.

Išmaišoma, dedama grietinė, pomidorų, sojos bei aštraus čili padažo, pabarstoma prieskoniai ir troškinama apie 15 min. ant silpnos ugnies retkarčiais vis pamaišant.

Leave a Comment