PASTATŲ SANTECHNINĖS SISTEMOS KURSINIS PROJEKTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Suprojektuotas gyvenamas vieno aukšto su rūsiu ir mansarda namas esantis Molėtuose. Pastate gyvena 6 žmonės. Fasadas orientuotas į pietryčius.Šiame name įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentekio ir kanalizacijos sistemos. Šildymo sistema dvivamzdė apatinio paskirstym, šakotinė, su dirbtine cirkuliacija. Šilumnešis – vanduo iš nepriklausomo vandens šaltinio. Vanduo pastatui tiekiamas iš nuosavo šaltinio. Suprojektuota pastato atitvarų konstrukcija pagal šilumos perdavimo koeficientą ir šilumos nuostolius per atitvaras tenkina Lietuvos respublikoje galiojančias normas STR 2.05.01:1999. Gauti šilumos nuostoliai visam pastatui – 7,30kW.Pastato rūsyje įrengiama vietinė katilinė, kurioje pastatytas kieto kuro katilas “DAKON” DUA 24CK. Katilo galingumas 15 kW. Kuras katilui – dujos. Karštam vandeniui ruošti katilinėje pastatytas vandens šildytuvas “GRENALD” OK-120, kurio talpa 125l, o galingumas 1,5kW. Patalpoms šildyti naudojami firmos “DELONGHI” radiatoriai. Į šildymo prietaisą paduodama šilumnešio temperatūra t1=70C, grįžtamo vandens temperatūra t2=55C.Prie kiekvieno radiatoriaus įrengiami dvigubo reguliavimo čiaupai, stovose įrengiami firmos “Danfos” termostatiniai ventiliai.

1.Varžos ir šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas1.1.Išorinė siena

1. Apdailinių plytų mūras  =1600 kg/m3, =0,64 W/mK R1=0,120/0,64=0,1875 m2K/W2. Putų polistirolas  =40 kg/m3, =0,05 W/mK R2=i/0,05 m2K/W3. Skilietų molio plytų mūras =1600 kg/m3, =0,64 W/mK R4=0,25/0,64=0,3906 m2K/W4. Tinkas  =1700 kg/m3, =0,87 W/mK R5=0,02/0,87=0,0230 m2K/WAtitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rse=0,04 m2K/WAtitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rsi=0,13 m2K/WBendroji konstrukcijos varža: šilumos perdavimo koeficientas Temperatūrinė pataisa: vidaus ir išorės temperatūros. (“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 20501 : 1999 UN sienoms  0,26K).

Reikalingas izoliacijos storis:

Priimu

(papildomo izoliacijos sluoksnio nereikia).

1.2.Rūsio siena

1. Betono blokai  =2400 kg/m3, =1,86 W/mK R1=0,30/1,86=0,161 m2K/W2. Putų polistirolas =40 kg/m3, =0,05 W/mK R2=i/0,05 m2K/W

3. Skilietų molio plytų mūras =1600 kg/m3, =0,64 W/mK R3=0,12/0,64=0,1875 m2K/WAtitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rse=0,04 m2K/WAtitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rsi=0,13 m2K/WBendroji konstrukcijos varža: šilumos perdavimo koeficientas Temperatūrinė pataisa: vidaus ir išorės temperatūros. (“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN sienoms  0,26K).

Reikalingas izoliacijos storis:

Priimu

(papildomo izoliacijos sluoksnio nereikia).1.3.Stogas

1. Čerpės, =1,86 W/mK R1=0,01/0,81=0,012 m2K/W2. Pušies lenta, =0,05 W/mK R2=0,015/0,35=0,043 m2K/W3. Putų polistirolas, =40 kg/m3, =0,045 W/mK R3=0,15/0,045=3,33 m2K/W4. Gipso plokštės, =0,37 W/mK R4=0,01/0,37=0,027 m2K/WAtitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rse=0,04 m2K/WAtitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rsi=0,1 m2K/WBendroji konstrukcijos varža: šilumos perdavimo koeficientas Temperatūrinė pataisa: vidaus ir išorės temperatūros. (“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN stogui  0,18K).

1.4.Rūsio perdenginis

1. Pušinės grindys, =0,09 W/mK R1=0,02/0,09=0,222 m2K/W1. Akmens vata, =0,045 W/mK R2=0,08/0,045=1,78 m2K/W2. G/b plokštė, =2,03 W/mK R3=0,22/2,03=0,108 m2K/WAtitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rse=0,04 m2K/WAtitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:Rsi=0,1 m2K/WBendroji konstrukcijos varža: – šilumos perdavimo koeficientas.Temperatūrinė pataisa: vidaus ir išorės temperatūros. (“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN stogui  0,18K).

 Nešildomo rūsio grindų ir sienų poūeminės dalies atstojamasis šilumos perdavimo koeficientas

Skaičiuojamas šilumos perdavimo koeficientas :

kur

Uf – pirmo aukšto perdangos šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)

Ubf – rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)Ubw – rūsio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)n – oro kaita , vėdinant išorės oru n0.3 karto/val.h – rūsio sienų antžeminės dalies aukštis h0,88mz – rūsio sienų požeminės dalies aukštis z1,62mP – grindų perimetras P36,32mA – grindų plotas A82,4 m2V – rūsio tūris V82,4  2.5  230,8m3

 Tiesioginio šilumos perdavimo per grindis koeficientas :

 Rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf

Rūsio grindų atstojamasis storis :

dtW+gr(Rsi+Rbf+Rse); Rbf0 (gr2.0 W/m2K);dt0,470+2,0•(0,17+0+0,04)0,82 m, neapšiltintos.Būdingas rūsio grindų matmuo:

 Rūsio sienų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas Ubw

Atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis : dwgr(Rsi+Rw+Rse)2,0•(0,13+1,52+0,04)3,38mKadangi dw3,38 >dt1,11 tai imame dt1,11 :

 Rūsio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas UwAntžeminės dalies visuminė šiluminė varža Rw1.60 m2K/W

 Atstojamasis šilumos perdavimo koeficientas iš šildomų patalpų per nešildomą rūsį į aplinką:

U0,386W/m2K Un0,776 W/m2K.

1.5.Langai

Langų konstrukcija: dvigubas istiklinimas, rėmai metaliniai su šiltinančiais tarpikliais.Įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientas UG1,1 W/m2K;Rėmo šilumos perdavimo koeficientas UF 1,4 W/m2K (rėmo plotas užima 20 lango ploto);Projektinė šilumos perdavimo koeficiento reikšmė U1,3 W/m2K, kai

2.Šilumos nuostolių skaičiavimas

2.1.Infiltruoto oro kiekio skaičiavimas ;niv-oro apykaita dėl infiltracijos įtakos,Ap-patalpos plotas,h – patalpos aukštis, pataisa dėl kampinės patalpos. Jei kampinės patalpos langai yra skirtingose sienose. pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies,

aukštų skaičius pastate, aukštas kuriame yra vertinamoji patalpa.Patalpos Nr.

, m3/h101 0,4•13,4•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 17,7102 0,4•18,6•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 24,6103 0,4•13,7•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 18,09104 0,4•9,9•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 13,1105 0,4•5,0•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 6,60106 0,4•4,6•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 6,08201 0,4•14,2•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 13,12202 0,4•17,3•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 15,8203 0,4•8,74•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 7,96204 0,4•5,74•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 5,25 128,3

2.2.Ištraukiamo oro skaičiavimas

Patalpos Nr.ir pavadinimas , m3/h103Virtuvė 72105Vonia+tualetas 90 162

2.3.Tiekiamo oro skaičiavimas

Patalpos Nr.

, m3/h

101 13,4•2,5 33,5102 18,6•1,8 33,5104 9,9•2,5 24,8106 4,6•1,3 5,98201 14,2•2,5 35,5202 17,3•1,8 31,1203 8,74•2,5 21,9204 5,76•1,3 7,5193,8

2.4.Infiltruojamo, tiekiamo ir ištraukiamo oro kiekių palyginimas

Patalpos Nr. , m3/h101 193,8•13,4/111,2 23,4102 193,8•18,6/111,2 32,4103 193,8•13,7/111,2 23,88104 193,8•9,9/111,2 17,26105 193,8•5,0/111,2 8,72106 193,8•4,6/111,2 8,02201 193,8•14,2/111,2 24,75202 193,8•17,3/111,2 30,15203 193,8•8,74/111,2 15,23204 193,8•5,76/111,2 10,04

 Šilumos nuostoliai:

 Šilumos nuostolių skaičiavimo lentelė

šilumos nuostoliai per atitvaras, šilumos nuostoliai per ilginį šiluminį tiltelį, šilumos nuostoliai dėl patalpų vėdinimo.QatAU(si-se)•

Atitvarospavadinimas Matmenys(ab),m Orientacija Plotasm2 Šil.perd.koef.,U(W/m2K) Qat,

W Qv,W W Qmet,W1 2 3 4 5 6 7 11 12 13

ISISLG 4,2×3,03,2×3,01,6×1,54,2×3,2 ŠVŠRŠV– 12,69,62,613,4 0,2530,2531,30,43 45454520 158120143115 352,5 888,5 1971,6

ISISLG 4,9x 3,02,1x 3,02 x1,4x 1,54,9 x3,8 ŠRPRŠR– 14,711,254,218,6 0,2530,2531,30,43 45454520 184134260160 488,1 1226,1 2720,8

ISLG 3,5 3,01,5 1,53,5 3,9 PVPV– 10,52,2513,7 0,2531,30,43 454520 120127118 359,8 724,8 1608,4

ISLGD 4,7 x3,03 x1,5 x1,24,7 x2,11,2x 2,0 PRPR–ŠR 14,15,49,92,6 0,2531,30,431,3 44441944 16531281157 254,3 969,3 2199,8

ISLG 2,2 x3,00,8 x1,52,2 x2,3 ŠVŠV– 6,61,25,0 0,2531,30,43 474722 867847 137,2 348,2 739,8

ISISG 2,1 x3,02,2x 3,02,1 x2,2 PVPR– 6,36,64,6 0,2530,2530,43 424217 677734 112,8 290,8 691,4

ISISST 2,4 x2,06,3 x1,02,4x 6,3 ŠRŠV– 4,86,315,1 0,2530,2530,282 454545 6079192 372,9 703,9 1561,9

ISISLST 6,2 x2,03,9 x1,02,0x 1,06,2x 4,0 ŠRPRŠRPR 12,43,92,024,8 0,2530,2531,30,282 45454545 15547124330 454,2

1110,2 2463,6

ISISLST 3,4 x2,03,9 x1,01,5×1,03,9x 4,0 PVPRPVPR 6,83,91,515,6 0,2530,2531,30,282 45454545 774784140 229,5 577,5 1281,5

ISLST 4,4x 2,00,8 x1,04,4x 4,4 PVPVPR 8,80,819,4 0,2531,30,282 444444 9844170 147,9 459,9 1043,7 2909,2 7299,2 16282,53.Šildymo prietaisų parinkimasRadiatorių parinkimast1=70C, t2=55CParenku firmos “DELONGHI” radiatoriusf=1,35

Patalpos Nr Radiatoriųskaičius Q,W Tipas Radiatorių gabaritai Q•1,05, W L, mm H, mm D, mm 101102103104201202203204 12111111 711961/2593782593873464362 1011k101010101010 10501030105010501030103010301030 500400700300500600400400 100100100100100100100100 932,91287,4761,041017,8739,11165,7606,4482,9

4.Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas

 Skaičiuojamasis cirkuliacinis slėgis

pskpsB(pprpv)ps(80100)l8031,02480PamB0.5 (pataisos koeficientas)pprhig(gr-tiek)3,09,81(988,07-977,81)301,9 Pahi –vertikalus atstumas nuo katilo centro iki nepatogiausio ruožo radiatoriaus centropv0 (nes apatinio paskirstymo)psk24800,5301,92630,95 PaSkaičiuojamas vandens debitas pernešantis reikiamą šilumos kiekį Q , kurQ- kiekvieno prietaiso išskiriamas šilumos kiekist  70-5515C11,04 ; 21,02 (jei prietaisas po langu)

 Vidutiniai slėgio nuostoliai Rvid(0,65psk)/l(0,652630,95)/31,055,2Pa/m. Slėgio nuostoliai dėl vietinių kliučių įvertinami Rtlz.z- slėgio nuostoliai dėl vietinio pasipriešinimo.

zv2/2 , kur  vietinių kliučių koef., v-vandens greitis.

 Hidraulinio skaičiavimo lentelė

RuožoNr. Q,W G,kg/h l,m d,mm Rf,Pa/m v,m/s Rfl,Pa  z Rflz,PaIlgiausias ruožas 38

37

34

32

30

28

29

31

33

35

36

39 5339

4035

2616

782

782

782

782

782

782

2616

4035

5339 327,7

245,4

159,1

47,6

47,6

47,6

47,6

47,6

47,6

159,1

245,4

327,7 1,2

5,1

1,2

4,5

3,0

0,5

0,5

3,0

4,5

1,2

5,1

1,2 25

20

20

20

20

15

15

20

20

20

20

25 16,74

33,9

15,0

1,47

1,47

13,2

13,2

1,47

1,47

15,0

33,9

16,74 0,151

0,186

0,120

0,038

0,038

0,087

0,087

0,038

0,038

0,120

0,186

0,151 20,1

172,9

18,0

6,62

4,41

6,6

6,6

4,41

6,62

18,0

172,9

20,1 9

10

10

10

10

6

1

10

10

10

10

9 105

158

70,4

7,80

7,80

22,1

3,71

7,80

7,80

70,4

158

105 125,1

330,9

88,4

14,42

12,21

28,7

10,31

12,21

51,6

88,4

330,9

125,11 stovas 1218,2538

7

5

6

8

39 5339

1304

711

711

1304

5339 327,7

79,3

43,2

43,2

79,3

327,7 1,2

3,0

0,5

0,5

3,0

1,2 25

20

15

15

20

25 16,74

5,34

10,72

10,72

5,34

16,74 0,151

0,065

0,079

0,079

0,065

0,151 20,1

16,02

5,36

5,36

16,02

20,1 6

1

6

1

3

3 105

2,06

100

16,7

6,19

35,2 125,1

18,08

105,36

22,06

22,21

55,3 348,11Tikrinu sąlygą: , -reguliavimas ventiliais.

Parenku termostatinius ventilius “Danfos”, kurių

5.Vėdinimo sistemos skaičiavimas Vėdinimo kanalų skerspjūvio plotų skaičiavimas [m2]Virtuvė – 72 m3/h , Vonia+ tualetas – 54m3/h , Rūsys – 0,750,035m3/hOro greitis

; ; Vidutinė šilto periodo temperatūra Molėtuose 24,4C , o šalto -9C.

Vasarai ; .Žiemai ; .Gravitacinis oro slėgis pgrhg(iš-šal)5,19,81(1,19-1,20)0,5 Pa Virtuvės kanalasVirtuvė Vonia + Tualetas Rūsys  Grotelių ploto skaičiavimas:Virtuvė Vonia + Tualetas Rūsys

Parenku sienines groteles, kurių išmatavimai 150×150.

6.Šalto ir karšto vandens poreikių skaičiavimas

 Nustatoma kiekvieno ruožo čiaupo veikimo tikimybė (šaltas) : , kur qhmax- 1žm.vandens suvartojimo norma l/h U – žm.skaičius nameqpt0,2 l/s N-čiaupų skaičius.

PN0,02320,046 ; 0,298

Sekundės debitas kiekvienam ruožui:

q 5qpt50,20,2980,298 l/s ; parenku skersmenį d15mm ; v1,71m/s

 Čiaupų veikimo tikimybė (karštas):

PN0,083 10,083 ; 0,211

Sekundės debitai ir pagal juos parinkti vamzdžių skersmenys :

q1 5qpt50,20,2110,211 l/s ; parenku skersmenį d15mm ; v2,07m/s

pbendras0,0230,083 0,106

7.Vandens skaitiklio parinkimas

Parenkamas su sąlyga , kad skaitiklio eksploatacinis debitas būtų ne mažesnis už vidutiniškai name sunaudojamą vandens kiekį

pagal tai parenku vandens skaitiklį, kurio sąlyginis skersmuo d15mm , o ekspl. debitas 1,2 m3/h . Parenku sparnelinį BCKH tipo skaitiklį (standartas 6019-83).

8.Karštam vandeniui paruošti reikalingo šilumos kiekio nustatymas

QkvGkvc(kv-šv)0,278GkvqhmaxU15,6693,6 kg/hQkv601,2 (55-8)0,278940,75 W ~ 1kW

Parenku firmos “GRENALD” vandens šildytuvą OK-120, kurio talpa 125l, o galia 1,5kW

9.Katilo parinkimas

Qkat(QšQk.v.)1,25(7,2900,941)1,2510,3kW.

Parenku dujinį katilą firmos DAKON:

• tipas DUA 24CK• galingumas 15kW• naudingumo koeficientas 0,89• šildomas plotas 100-320 m2• maksimalus slėgis 300 kPa• šildoma temperatūra 40-90C• aukštis 880mm• plotis 450 mm• gylis 345mm• svoris 45kg

10.Metinių šilumos sąnaudų skaičiavimas. Kuro kiekio skaičiavimas

Kuro kiekis Qnž – kuro kaloringumas.Qmetk.v.Qk.v. n24940,75350247902,3 kWh (karštam vandeniui)

Bendras šilumos kiekis:

QmetQmetšQmetk.v. (bendras šilumos kiekis per metus)

 Medžiagų ir įrengimų specifikacija

Eilės Nr. Įrangos ir medžiagų pavadinimas ir techninės charakteristikos Mato vnt. Kiekis

1 2 3 41234

5678910111213141516171819202122 Katilas DAKON, 15kWIšsiplėtimo indas REFLEX, 25l.Boileris ‘’GRENALD’’ OK-120kWApsauginis vožtuvas 15Atbulinis vožtuvas 15Ventyliai 20Ventyliai 15Vamzdis 20Vamzdis 15Nuorinimo čiaupaiRadiatoriai DELONGHI, 11K , L1030 , H400 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H500 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H700 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H300 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H500 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H400 , D100mmRadiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H600 , D100mmVoniosKriauklėsUnitazaiNuotekų vamzdis 100Nuotekų vamzdis 50Revizija vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.mmvnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt.vnt. 11111161417,652,32211112112122

 Naudota literatūra

1. RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”2. STN 2.05.01: 1999 “Pastaų atitvarų šiluminė technika”3. HN 42: 1999 “Gyv. ir viešuosios paskirties pastatų mikroklimatas”4. STR 2.09.02: 1998 “Šildymas vedinimas ir oro kondicionavimas”