PASTATŲ SANTECHNINĖS SISTEMOS KURSINIS PROJEKTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Suprojektuotas gyvenamas vieno aukšto su rūsiu ir mansarda namas esantis Molėtuose. Pastate gyvena 6 žmonės. Fasadas orientuotas į pietryčius.
Šiame name įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentekio ir kanalizacijos sistemos. Šildymo sistema dvivamzdė apatinio paskirstym, šakotinė, su dirbtine cirkuliacija. Šilumnešis – vanduo iš nepriklausomo vandens šaltinio. Vanduo pastatui tiekiamas iš nuosavo šaltinio. Suprojektuota pastato atitvarų konstrukcija pagal šilumos perdavimo koeficientą ir šilumos nuostolius per atitvaras tenkina Lietuvos respublikoje galiojančias normas STR 2.05.01:1999. Gauti šilumos nuostoliai visam pastatui – 7,30kW.
Pastato rūsyje įrengiama vietinė katilinė, kurioje pastatytas kieto kuro kaatilas “DAKON” DUA 24CK. Katilo galingumas 15 kW. Kuras katilui – dujos.
Karštam vandeniui ruošti katilinėje pastatytas vandens šildytuvas “GRENALD” OK-120, kurio talpa 125l, o galingumas 1,5kW.
Patalpoms šildyti naudojami firmos “DELONGHI” radiatoriai. Į šildymo prietaisą paduodama šilumnešio temperatūra t1=70C, grįžtamo vandens temperatūra t2=55C.
Prie kiekvieno radiatoriaus įrengiami dvigubo reguliavimo čiaupai, stovose įrengiami firmos “Danfos” termostatiniai ventiliai.

1.Varžos ir šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas
1.1.Išorinė siena

1. Apdailinių plytų mūras  =1600 kg/m3,

=0,64 W/mK

R1=0,120/0,64=0,1875 m2K/W
2. Putų polistirolas  =40 kg/m3, =0,05 W/mK
R2=i/0,05 m2K/W
3. Skilietų molio plytų mūras =1600 kg/m3, =0,64 W/mK

R4=0,25/0,64=0,3906 m2K/W
4. Tinkas  =1700 kg/m3, =0,87 W/mK
R5=0,02/0,87=0,0230 m2K/W
Atitvaros išorinio paaviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rse=0,04 m2K/W
Atitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rsi=0,13 m2K/W
Bendroji konstrukcijos varža:

šilumos perdavimo koeficientas

Temperatūrinė pataisa:

vidaus ir išorės temperatūros.

(“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 20501 : 1999 UN sienoms  0,26K).

Reikalingas izoliacijos storis:

Priimu

(papildomo izoliacijos sluoksnio nereikia).

1.2.Rūsio siena

1. Betono bl

lokai  =2400 kg/m3,

=1,86 W/mK

R1=0,30/1,86=0,161 m2K/W
2. Putų polistirolas =40 kg/m3, =0,05 W/mK
R2=i/0,05 m2K/W
3. Skilietų molio plytų mūras =1600 kg/m3, =0,64 W/mK
R3=0,12/0,64=0,1875 m2K/W
Atitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rse=0,04 m2K/W
Atitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rsi=0,13 m2K/W
Bendroji konstrukcijos varža:

šilumos perdavimo koeficientas

Temperatūrinė pataisa:

vidaus ir išorės temperatūros.

(“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN sienoms  0,26K).

Reikalingas izoliacijos storis:

Priimu

(papildomo izoliacijos sluoksnio nereikia).
1.3.Stogas

1. Čerpės, =1,86 W/mK

R1=0,01/0,81=0,012 m2K/W
2. Pušies lenta, =0,05 W/mK
R2=0,015/0,35=0,043 m2K/W
3. Putų polistirolas, =40 kg/m3, =0,045 W/mK
R3=0,15/0,045=3,33 m2K/W
4. Gipso plokštės, =0,37 W/mK
R4=0,01/0,37=0,027 m2K/W
Atitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rse=0,04 m2K/W
Atitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rsi=0,1 m2K/W
Bendroji konstrukcijos varža:

šilumos perdavimo koeficientas

Temperatūrinė pataisa:

vidaus ir išorės temperatūros.

(“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN stogui  0,18K).

1.4.Rūsio perdenginis

1. Pušinės grindys, =0,09 W/mK

R1=0,02/0,09=0,222 m2K/W
1. Akmens vata, =0,045 W/mK
R2=0,08/0,045=1,78 m2K/W
2. G/b plokštė, =2,03 W/mK
R3=0,22/2,03=0,108 m2K/W
Atitvaros išorinio paviršiaus šilumos atidavimo vaarža:
Rse=0,04 m2K/W
Atitvaros vidinio paviršiaus šilumos atidavimo varža:
Rsi=0,1 m2K/W
Bendroji konstrukcijos varža:

– šilumos perdavimo koeficientas.
Temperatūrinė pataisa:

vidaus ir išorės temperatūros.

(“Statybinė klimatologija” 2.6 lentelę, vidutinė išorės oro šildymo sezono temperatūra Molėtuose).

( STR 2.05.01 : 1999 UN stogui  0,18K).

 Nešildomo rūsio grindų ir sienų poūeminės dalies atstojamasis šilumos perdavimo koeficientas

Skaičiuojamas šilumos perdavimo koeficientas :

kur

Uf – pirmo aukšto perdangos šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)
Ubf – rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)
Ubw – rūsio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)
n – oro kaita , vėdinant išorės oru n0.3 karto/val.
h – rūsio sienų antžeminės dalies aukštis h0,88m
z – rūsio sienų po

ožeminės dalies aukštis z1,62m
P – grindų perimetras P36,32m
A – grindų plotas A82,4 m2
V – rūsio tūris V82,4  2.5  230,8m3

 Tiesioginio šilumos perdavimo per grindis koeficientas :

 Rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf

Rūsio grindų atstojamasis storis :

dtW+gr(Rsi+Rbf+Rse); Rbf0 (gr2.0 W/m2K);
dt0,470+2,0•(0,17+0+0,04)0,82 m,

neapšiltintos.
Būdingas rūsio grindų matmuo:

 Rūsio sienų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas Ubw

Atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis :

dwgr(Rsi+Rw+Rse)2,0•(0,13+1,52+0,04)3,38m
Kadangi dw3,38 >dt1,11 tai imame dt1,11 :

 Rūsio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas Uw
Antžeminės dalies visuminė šiluminė varža Rw1.60 m2K/W

 Atstojamasis šilumos perdavimo koeficientas iš šildomų patalpų per nešildomą rūsį į aplinką:

U0,386W/m2K Un0,776 W/m2K.

1.5.Langai

Langų konstrukcija: dvigubas istiklinimas, rėmai metaliniai su šiltinančiais tarpikliais.
Įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientas UG1,1 W/m2K;
Rėmo šilumos perdavimo koeficientas UF 1,4 W/m2K (rėmo plotas užima 20 lango ploto);
Projektinė šilumos perdavimo koeficiento reikšmė U1,3 W/m2K, kai

2.Šilumos nuostolių skaičiavimas

2.1.Infiltruoto oro kiekio skaičiavimas

;
niv-oro apykaita dėl infiltracijos įtakos,
Ap-patalpos plotas,
h – patalpos aukštis,

pataisa dėl kampinės patalpos. Jei kampinės patalpos langai yra skirtingose sienose.

pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies,

aukštų skaičius pastate,

aukštas kuriame yra vertinamoji patalpa.
Patalpos Nr.

, m3/h
101 0,4•13,4•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 17,7
102 0,4•18,6•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 24,6
103 0,4•13,7•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 18,09
104 0,4•9,9•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 13,1
105 0,4•5,0•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 6,60
106 0,4•4,6•2,9•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 6,08
201 0,4•14,2•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 13,12
202 0,4•17,3•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 15,8
203 0,4•8,74•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 7,96
204 0,4•5,74•2,0•1,0(1+0,1)•(1+0,035) 5,25

128,3

2.2.Ištraukiamo oro skaičiavimas

Patalpos Nr.
ir pavadinimas , m3/h
103
Virtuvė 72
105
Vonia+tualetas 90

162

2.3.Tiekiamo oro skaičiavimas

Patalpos Nr.

, m3/h

101 13,4•2,5 33,5
102 18,6•1,8 33,5
104 9,9•2,5 24,8
106 4,6•1,3 5,98
201 14,2•2,5 35,5
202 17,3•1,8 31,1
203 8,74•2,5 21,9
204 5,76•1,3 7,5
193,8

2.4.Infiltruojamo, tiekiamo ir ištraukiamo oro kiekių palyginimas

Patalpos Nr.

, m3/h
101 193,8•13,4/111,2 23,4
102 193,8•18,6/111,2 32,4
103 193,8•13,7/111,2 23,88
104 193,8•9,9/111,2 17,26
105 193,8•5,0/111,2 8,72
106 193,8•4,6/111,2 8,02
201 193,8•14,2/111,2 24,75
202 193,8•17,3/111,2 30,15
203 193,8•8,74/111,2 15,23
204 193,8•5,76/111,2 10,04

 Šilumos nuostoliai:

 Šilumos nuostolių skaičiavimo lentelė

šilumos nuostoliai per atitvaras,

šilumos nuostoliai per ilginį šiluminį tiltelį,

šilumos nuostoliai dėl patalpų vėdinimo.
QatAU(si-se)•

Atitvaros
pavadinimas Matmenys
(ab),m Orientacija Plotas
m2 Šil.
perd.
koef.,
U(W/m2K) Qat,

W Qv,
W
W Qmet,
W
1 2 3 4 5 6 7 11 12 13

IS
IS
L
G 4,2×3,0
3,2×3,0
1,6×1,5
4,2×3,2 ŠV
ŠR
ŠV
– 12,6
9,6
2,6
13,4 0,253
0,253
1,3
0,43 45
45
45
20 158
120
143
115
352,5
888,5
1971,6

IS
IS
L
G 4,9x 3,0
2,1x 3,0
2 x1,4x 1,5
4,9 x3,8 ŠR
PR
ŠR
– 14,7
11,25
4,2
18,6 0,253
0,253
1,3
0,43 45
45
45
20 184
134
260
160
488,1
1226,1
2720,8

IS
L
G 3,5 3,0
1,5 1,5
3,5 3,9 PV
PV
– 10,5
2,25
13,7 0,253
1,3
0,43 45
45
20 120
127
118
359,8
724,8
1608,4

IS
L
G
D 4,7 x3,0
3 x1,5 x1,2
4,7 x2,1
1,2x 2,0 PR
PR

ŠR 14,1
5,4
9,9
2,6 0,253
1,3
0,43
1,3 44
44
19
44 165
312
81
157
254,3
969,3
2199,8

IS
L
G 2,2 x3,0
0,8 x1,5
2,2 x2,3 ŠV
ŠV
– 6,6
1,2
5,0 0,253
1,3
0,43 47
47
22 86
78
47
137,2
348,2
739,8

IS
IS
G 2,1 x3,0
2,2x 3,0
2,1 x2,2 PV
PR
– 6,3
6,6
4,6 0,253
0,253
0,43 42
42
17 67
77
34
112,8
290,8
691,4

IS
IS
ST 2,4 x2,0
6,3 x1,0
2,4x 6,3 ŠR
ŠV
– 4,8
6,3
15,1 0,253
0,253
0,282 45
45
45 60
79
192
372,9
703,9
1561,9

IS
IS
L
ST 6,2 x2,0
3,9 x1,0
2,0x 1,0
6,2x 4,

,0 ŠR
PR
ŠR
PR 12,4
3,9
2,0
24,8 0,253
0,253
1,3
0,282 45
45
45
45 155
47
124
330
454,2

1110,2
2463,6

IS
IS
L
ST 3,4 x2,0
3,9 x1,0
1,5×1,0
3,9x 4,0 PV
PR
PV
PR 6,8
3,9
1,5
15,6 0,253
0,253
1,3
0,282 45
45
45
45 77
47
84
140
229,5
577,5
1281,5

IS
L
ST 4,4x 2,0
0,8 x1,0
4,4x 4,4 PV
PV
PR 8,8
0,8
19,4 0,253
1,3
0,282 44
44
44 98
44
170
147,9
459,9
1043,7

2909,2 7299,2 16282,5
3.Šildymo prietaisų parinkimas
Radiatorių parinkimas
t1=70C, t2=55C
Parenku firmos “DELONGHI” radiatorius
f=1,35

Patalpos Nr Radiatorių
skaičius Q,
W Tipas Radiatorių gabaritai Q•1,05,
W

L, mm H, mm D, mm
101
102
103
104
201
202
203
204 1
2
1
1
1
1
1
1 711
961/2
593
782
593
873
464
362 10
11k
10
10
10
10
10
10 1050
1030
1050
1050
1030
1030
1030
1030 500
400
700
300
500
600
400
400 100
100
100
100
100
100
100
100 932,9
1287,4
761,04
1017,8
739,1
1165,7
606,4
482,9

4.Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas

 Skaičiuojamasis cirkuliacinis slėgis

pskpsB(pprpv)
ps(80100)l8031,02480Pam
B0.5 (pataisos koeficientas)
pprhig(gr-tiek)3,09,81(988,07-977,81)301,9 Pa
hi –vertikalus atstumas nuo katilo centro iki nepatogiausio ruožo radiatoriaus centro
pv0 (nes apatinio paskirstymo)
psk24800,5301,92630,95 Pa
Skaičiuojamas vandens debitas pernešantis reikiamą šilumos kiekį Q

, kur
Q- kiekvieno prietaiso išskiriamas šilumos kiekis
t  70-5515C
11,04 ; 21,02 (jei prietaisas po langu)

 Vidutiniai slėgio nuostoliai
Rvid(0,65psk)/l(0,652630,95)/31,055,2Pa/m. Slėgio nuostoliai dėl vietinių kliučių įvertinami Rtlz.
z- slėgio nuostoliai dėl vietinio pasipriešinimo.

zv2/2 , kur  vietinių kliučių koef., v-vandens greitis.

 Hidraulinio skaičiavimo lentelė

Ruožo
Nr. Q,
W G,
kg/h l,
m d,
mm Rf,
Pa/m v,
m/s Rfl,
Pa  z Rflz,
Pa
Ilgiausias ruožas
38

39 5339

5339 327,7

245,4

159,1

47,6

47,6

47,6

47,6

47,6

47,6

159,1

245,4

327,7 1,2

5,1

1,2

4,5

3,0

0,5

0,5

3,0

4,5

1,2

5,1

1,2 25

25 16,74

33,9

15,0

1,47

1,47

13,2

13,2

1,47

1,47

15,0

33,9

16,74 0,151

0,186

0,120

0,038

0,038

0,087

0,087

0,038

0,038

0,120

0,186

0,151 20,1

172,9

18,0

6,62

4,41

6,6

6,6

4,41

6,62

18,0

172,9

20,1 9

9 105

70,4

7,80

7,80

22,1

3,71

7,80

7,80

70,4

105 125,1

330,9

88,4

14,42

12,21

28,7

10,31

12,21

51,6

88,4

330,9

125,1
1 stovas 1218,25
38

39 5339

5339 327,7

79,3

43,2

43,2

79,3

327,7 1,2

3,0

0,5

0,5

3,0

1,2 25

25 16,74

5,34

10,72

10,72

5,34

16,74 0,151

0,065

0,079

0,079

0,065

0,151 20,1

16,02

5,36

5,36

16,02

20,1 6

3 105

2,06

16,7

6,19

35,2 125,1

18,08

105,36

22,06

22,21

55,3

348,11
Tikrinu sąlygą: , -reguliavimas ventiliais.

Parenku termostatinius ventilius “Danfos”, kurių

5.Vėdinimo sistemos skaičiavimas
 Vėdinimo kanalų skerspjūvio plotų skaičiavimas

[m2]
Virtuvė – 72 m3/h ,
Vonia+ tualetas – 54m3/h ,

Rūsys – 0,750,035m3/h
Oro greitis

; ;
Vidutinė šilto periodo temperatūra Molėtuose 24,4C , o šalto -9C.

Vasarai ; .
Žiemai ; .
Gravitacinis oro slėgis pgrhg(iš-šal)5,19,81(1,19-1,20)0,5 Pa

Virtuvės kanalas
Virtuvė
Vonia + Tualetas
Rūsys
 Grotelių ploto skaičiavimas:
Virtuvė
Vonia + Tualetas
Rūsys

Parenku sienines groteles, kurių išmatavimai 150×150.

6.Šalto ir karšto vandens poreikių skaičiavimas

 Nustatoma kiekvieno ruožo čiaupo veikimo tikimybė (šaltas) :

, kur qhmax- 1žm.vandens suvartojimo norma l/h
U – žm.skaičius name
qpt0,2 l/s N-čiaupų skaičius.

PN0,02320,046 ; 0,298

Sekundės debitas kiekvienam ruožui:

q 5qpt50,20,2980,298 l/s ; parenku skersmenį d15mm ; v1,71m/s

 Čiaupų veikimo tikimybė (karštas):

PN0,083 10,083 ; 0,211

Sekundės debitai ir pagal juos parinkti vamzdžių skersmenys :

q1 5qpt50,20,2110,211 l/s ; parenku skersmenį d15mm ; v2,07m/s

pbendras0,0230,083 0,106

7.Vandens skaitiklio parinkimas

Parenkamas su sąlyga , kad skaitiklio eksploatacinis debitas būtų ne mažesnis už vidutiniškai name sunaudojamą va

andens kiekį

pagal tai parenku vandens skaitiklį, kurio sąlyginis skersmuo d15mm , o ekspl. debitas 1,2 m3/h . Parenku sparnelinį BCKH tipo skaitiklį (standartas 6019-83).

8.Karštam vandeniui paruošti reikalingo šilumos kiekio nustatymas

QkvGkvc(kv-šv)0,278
GkvqhmaxU15,6693,6 kg/h
Qkv601,2 (55-8)0,278940,75 W ~ 1kW

Parenku firmos “GRENALD” vandens šildytuvą OK-120, kurio talpa 125l, o galia 1,5kW

9.Katilo parinkimas

Qkat(QšQk.v.)1,25(7,2900,941)1,2510,3kW.

Parenku dujinį katilą firmos DAKON:

• tipas DUA 24CK
• galingumas 15kW
• naudingumo koeficientas 0,89
• šildomas plotas 100-320 m2
• maksimalus slėgis 300 kPa
• šildoma temperatūra 40-90C
• aukštis 880mm
• plotis 450 mm
• gylis 345mm
• svoris 45kg

10.Metinių šilumos sąnaudų skaičiavimas. Kuro kiekio skaičiavimas

Kuro kiekis Qnž – kuro kaloringumas.
Qmetk.v.Qk.v. n24940,75350247902,3 kWh (karštam vandeniui)

Bendras šilumos kiekis:

QmetQmetšQmetk.v. (bendras šilumos kiekis per metus)

 Medžiagų ir įrengimų specifikacija

Eilės Nr. Įrangos ir medžiagų pavadinimas ir techninės charakteristikos Mato vnt. Kiekis

1 2 3 4
1
2
3
4

5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22 Katilas DAKON, 15kW
Išsiplėtimo indas REFLEX, 25l.
Boileris ‘’GRENALD’’ OK-120kW
Apsauginis vožtuvas 15
Atbulinis vožtuvas 15
Ventyliai 20
Ventyliai 15
Vamzdis 20
Vamzdis 15
Nuorinimo čiaupai
Radiatoriai DELONGHI, 11K , L1030 , H400 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H500 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H700 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1050 , H300 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H500 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H400 , D100mm
Radiatoriai DELONGHI, 10 , L1030 , H600 , D100mm
Vonios
Kriauklės
Unitazai
Nuotekų vamzdis 100
Nuotekų vamzdis 50
Revizija vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
m
m
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt.
vnt. 1
1
1
1
1
1
6
14
17,6
52,3
2
2
1
1
1
1
2
1
1
2
1
2
2

 Naudota literatūra

1. RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”
2. STN 2.05.01: 1999 “Pastaų atitvarų šiluminė technika”
3. HN 42: 1999 “Gyv. ir viešuosios paskirties pastatų mikroklimatas”
4. STR 2.09.02: 1998 “Šildymas vedinimas ir oro kondicionavimas”

Leave a Comment