Sambos atsiradimasPietų Amerikos pakrantes pirmieji atrado portugalų jūrininkai. Vieną nuostabią sausio dieną jie atsidūrė tylioje pakrantėje, kurioje buvo smėlingas gražus pliažas. Truputį toliau augo nuostabūs, tankūs miškai, o plati upė nešė savo skaidrų vandenį į vandenyną. Šią puikią vietą jūrininkai pavadino Sausio upe arba Rio de Žaneiro. Kas tada būtų žinojęs, kokia ateitis laukia šio rojaus kampelio! Portugalų kolonistai apsigyveno čia ir pradėjo verstis žemdirbyste bei gyvūlininkyste. Savo plantacijoms jie atsiveždavo vergų iš kitų kolonijų, visų pirmiausia iš pietvakarių Afrikos – Kongo ir Angolos. Laikui bėgant, šis regionas vis pletėsi ir gavo pavadinimą Brazilija. Vergai į šį regioną atsivežė tokius šokius kaip „Catarete“, „Embolada“ ir „Batuque“. Tuo metu šie šokiai buvo laikomi labai nuodėmingais, kadangi šokio metu šokėjai liesdavosi užpakaliais. Hipnozuojantis, traukiantis būgnų ritmas padėdavo šokėjams nusimesti nuovargį po sunkios darbo dienos. Vergai šokdavo basi. „Embolada“ – šokis, vaizduojantis karvę su rutuliais ant ragų, vaizduojančiais saugumą. Žodis „embolada“ šiuo metu Brazilijoje yra sinonimas žodžiu „kvailas“.„Batique“ šokis buvo labai populiarus tuo metu, todėl Ispanijos karalius Manuelis I išleido įstatymą, kuris draudė šokti šį šokį. Šį šokį šoko ratu aplink porą, esančią rato viduryje.1830 metais atsirado dar vienas panašus šokis i sambą – „lundu“. Tai buvo labai sudėtingas šokis, susidentis iš visų trijų šokių ir papildomais judesiais klubais ir liemeniu. Vėliau dar buvo pridėti žingsniai, kuriuos daro Rio de Žaneiro karnavalų šokėjai, kurie buvo pavadinti „Copacabana“.Laikui bėgant ir aukštesnieji luomai ėmė šokti šį šokį, bet jis buvo pakeistas, kad galima būtu šokti poroje. Šokis tuo laiku buvo pavadintas „Zemba Queca“ ir 1885 metais buvo aprašytas kaip „įspūdingas, elegantiškas šokis“. Pavadinimo „samba“ kilmė nežinoma. Vieni mano, kad juodaodžiai vergai šį šokį vadino „semba“, iš kurio vėliau ir kilo pavadinimas samba. Kiti mano, kad tai nuo žodžio „zambo“. Toks buvo vardas vaiko, kurio susilaukė brazilė nuo juodaodžio.
Samba už Brazilijos ribųPirmoji sambos versiją, kuri atsirado už Brazilijos ribų, buvo „Maxixe“. Jis atkeliavo į Europa 1920 metais, bet buvo greit pamirštas, nes prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas. 1930 metais samba gimė JAV, kai jos ugninis, laisvas, erzinantis ritmas sužavėjo šokėjus. Tuo metu Brazilijoje, Rio de Žaneire, pradėti rengti karnavalai, kurie pakerėjo daugelių žmonių širdis. Fredas Asteris ir Džindžer Rodžers parodė visiems žiūrovams Rio de Žaneiro būdą – miesto, kur visada karaliauja linksmybės ir nepasibaigiantys karnavalai, kurių metu visi šoka sambą visą parą. Kai pasirodė jų filmas „Atgal į Rio“, samba labai išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje. Šis sambos variantas buvo pavadintas „Carioca“.JAV „Carioca“ atsirado 1938 metais, o populiarumo viršūnę pasiekė 1941 metais, po to kai ją atliko Karmen Miranda savo filmuose, ypatingai filme „Tą naktį Rio“. Europoje antrą kartą samba atgijo 1924 metais, bet ji nesukėlė didelių aistrų žmonėm. Didesnį dėmesį sambai žmonės ėmė skirti po Antrojo Pasaulinio karo 1948 metais, kai ja susidomėjo Didžiosios Britanijos princesė Margaret. Žmonės šoko ne originalią samba, o supaprastintą tautinę sambą. 1956 metais Pjeras Lavelis supaprastino ir suvienodino sambą, kad ją galėtų šokti visi. Samba dažnai yra vadinama „Pietų Amerikos valsu“, sambos ritmai yra labai populiarūs ir lengvai keičiami, sukuriant naujus šokius, tokius kaip lambada ir makarena. Įvairūs sambos variantai yra šokami Rio de Žaneiro karnavale.Rio de Žaneiro karnavalaiRio de Žaneiro karnavalas laikomas didžiausia pasaulio švente. Kiekvienais metais jis yra rengiamas toje pačioje vietoje ir tuo pat metu – metų pradžioje, šeštadienį, prieš išrišimo antradienį. Šis karnavalas skirtas šokiui samba. Karnavalo metu rungiasi sambos mokyklos – „Escolas de samba”. Visi stengiasi išsiskirti iš minios nepaprastais kostiumais arba šukuosena. Bet tai suteikia šokėjams nepatogumų – dėl didelių kostiumų jie negali laisvai judėti ir tinkamai atlikti visų sudėtingų judesių. Šis sambos stilius visiškai skiriasi nuo tautinės sambos. Čia kievienas šokėjas šoka vienas, o tautinė samba šokama porose. Moterys energingai juda klubais, o vyrai juda truputį suvaržytai. Šokėjai galvas laiko tiesiai, kad išlaikytų pusiausvyrą ir nesugadintų fantastiškos šukuosenos.Rio de Žaneiro karnavalai yra tikrai įspūdingi, kuriuos atsiminsi visą likusį gyvenimą. Žmonių širdys pakeri įvairūs specialieji efektai, nuostabūs kostiumai, nekasdieniškos šokėjų šukuosenos ir kerintis sambos ritmas.Sambos muzikos rūšys Sambos muzika yra skirtinga. Jos skiriasi savo ritmu, tempu, muzikiniais instrumentais. Rio de Žaneiro karnavale yra naudojama vienokia muzika, šokti klubuose kitokia, šokti Lotynų Amerikos konkursuose – dar kitokia. 1. Įprasta samba. Ši sambos muzika pasižymi tam tikra ritmo dalimi, kuri yra apribojama pagrindinių taktų. Kitas svarbus elementas yra mažas keturstygis instrumentas iš gitarų grupės, panašus į havajietišką gitarą. Šis instrumentas yra jungtis tarp ritmo ir harmonijos dalių. Tai yra pagrindas, kuris skiria tikrą samba nuo tokių švelnesnių variantu kaip bosanova. Tamburinas yra bene svarbiausias mušamasis instrumentas. Akustinė gitara yra įprastinis instrumentas samboje, naudojama septinstygė gitara, dėl jos sofistiškumo pasirenkant žemesnes stygas. Žymiausi atlikėjai, kurie grojo šią muziką: Beth Carvalho, Paulinho da Viola, Zeca Pagodinho, Wilson Moreira, Teresa Cristina ir Grupo Semente.2. Partido alto. Ši frazė yra pavadinimas sambos, kuris aprašo aukšta, perkusinį tamburino mušima, kuris yra išgaunamas mušant rankos delnu per instrumento centrą. „Partido alto“ įprastaj grojama mušamųjų instumentų rinkiniu (tamburinas, didelis būgnas), akomponuojant havajietiška gitara arba akustine gitara. Ši samba dažniausiai dalijama i dvi dalis: choro ansamblį ir eiliuojamą dainavimą. „Partido alto“ muzikantai dažniausiai pasirenka pastarajį variantą. Žymiausi atlikėjai: Candeia, Jovelina Pérola Negra, Grupo Fundo de Quintal, Zeca Pagodinho, Leci Brandão ir Bezerra da Silva.3. Pagode. Tai bene labiausiai paplitusi sambos forma visoje Brazilijoje, kuri atsirado 1980 metais, pristačius 3 naujus instrumentus: daug dinamiškesnį mušamąjį būgną, mažą bandžą ir vadonamąjį rankų skambėjimą, naudojamą perkusiniams pasikartojimams. Paprastai dainuoja vienas dainininkas, pritariant instrumentams. „Pagode“ yra grojama daugumoje vakarelių ir neaoficialių susisitikimų, taip pat per barų ir kavinių atidarymus. Llyrika yra gana žaisminga, kartais net tuputį juokinga. Žymiausi atlikėjai: Grupo Fundo de Quintal, Leci Brandão, Jorge Aragão, Almir Guineto, Zeca Pagodinho ir Revelação.4. Samba de breque. Dabar nebeegzistuojanti sambos muzikos rūšis, kuri turėjo savitą bruožą įterpti pokalbius, dažniausiai dialogus. Atlikįjai dažniausiai turėjo turėti kalbos dovaną, taip pat ir galimybę išgauti skirtingus balsus. Dainos dažniausiai pasakodavo istorijas ir būdavo juokingos. Žymiausia atlikėja: Moreira da Silva.5. Samba-canção. Romantiška ir lėtesnio ritmo variacija. „Samba-canção“ buvo Brazilijos Lotynų Amerikos šokių ritmų, kaip tango ar bolero, kopija, kurie yra popoliarūs Brazilijoje nuo 1960 metų. Temos vyrauja nuo lyrinių iki tragiškų.Žymiausia atlikėjai: Ângela Maria, Nélson Gonçalves, Cauby Peixoto, Agnaldo Rayol.6. Samba-enredo. „Samba-enredo“ yra daina, atliekama sambos mokyklų per metinius karnavalus Rio de Žaneire. „Samba-enredo“ yra gerai žinoma tarp įvairių valstybių per Rio de Žaneiro karnavalus kaip visų turistų traukos centras. Daugybė mušamųjų instrumentų grupių susiformavo visame pasaulyje įkvepti šio sambos stiliaus. „Samba-enredo“ yra įrašoma ir grojama per radiją iki pat didžiojo karnavalo. Ji dažniausiaj yra atliekama vyrų vokalistų, jiems akomponuojant gitara ir dideliais mušamaisiais instrumentais, sukuriant tankią, sudėtingą formą turinčią eiseną. Mušamųjų instrumentų grupės Rio de Žaneire įkvėpė kitas pasaulio grupes, ypač vakarų šalyse. Šios grupės paprastai nenaudoja vokalo ar havajietiškos gitaros muzikos, o sutelkia visą demesį į mušamuosius instrumentus ir jų garsus. Grupės dirba visus metus ir kiekviena dirba atskirai iki pat vykstančio karnavalo.