Nelaimingi atsitikimai darbe

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir apskaita

Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliu i darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus:
1.Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimintų atsitikimų kategorijai;
2.Sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą; šių traumų klasifikacinius požymius nustato Sveikatos apsaugos ministerija;
3.Mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.
Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai skirstomi į pavienius, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius, kai traumą patiria daugiau kaip vienas darduotojas. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, įmonių dvišalės komisijos, tirdamos nelaimingus atsitikimus darbe, nustato jų aplinkybes , priežastis, pasiūlo priemones tokių atsitikimų priežastims šalinti, kad jie neįvyktų ateityje, taip pat surašo su nelaimingais atsitikimais darbe susijusius dokumentus. Ištirti nelaimingi atsitikimai darbe priskiriami prie susijusių su darbu neleimingų atsitikimų arba neesusijusių su darbu nelaimintų atsitikimų. Ištyrus susijusius su darbu nelaimingus atsitikimus, surašomi N-1 arba N-2 formos aktai. Nelaimingi atsitikimai, susiją su darbu, kai surašomi N-1 formos aktai, yra įvykę asmenims:
1.Atliekantiems darbo sutartimi sulygtą ar su darbdavio žinia dirbamą darbą ;<


2.Rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmones teritorijoje;
3.Darbo metu vykstantiems darbo reikalais (vykdantiems darbdavio pavestą užduotį, įskaitant jo siuntimą tikrintis sveikatos);
4.Vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės samdomu transportu;
5.Nukentėjusiems dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu (remiantis teisėsaugos institucijos išvadomis);
6.Per pietų pertrauką, poilsio ar kitas pertraukas, įskaitomas į darbo laiką, darbo vietoje, įmonės teritorijoje ar patalpoje;
7.Dirbantiems sau įmonėje (darbdavio ar padalinio vadovo rašytiniu leidimu).
Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje, surašomi aktai:
1.Vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje – N-1;
2.Vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ir atgal įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar įmonės, į kurią komandiruotas asmuo, transportu, ar jų samdytu transportu- N-1;
3.Kai nelaimintas atsitikimas įvyko kelyje į darbdavio nurodytą užduoties vietą irr iš jos, taip pat į poilsio vietą ir iš jos, išskyrus antrame punkte nurodytus atvejus – N-2.
Nelaimingo atsitikimo, susijusio su darbu, tyrimo rezultatai surašomi formos N-2 akte, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:
1.Gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai vykstama įmonės ar jos samdytu transportu);
2.Ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą;
3.Ne įmonės teritorijoje esančios vietos, kur darbuotojas gali būti per pertrauką, skirtą pailsėti ir pavalgyti.

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe

Asmuo matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo

o padarinius, privalo nedelsdamas suteikti nukentėjusiam pirmąją pagalbą. Darbuotojas, nukentėję nuo nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu pajėgia), privalo nedelsdamas pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai apie nelaimingą atsitikimą darbe. Darbdaviai, padalinių vadovai privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos ir kitos pagalbos suteikimą. Padalinio vadovas privalo nedelsdamas pranešti darbdaviui, įmonės saugos ir sveikatos tarnybai, profesinei sąjungai apie nelaimingus atsitikimus darbe. Apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbe ar pakeliui į darbą (iš darbo), dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taip pat apie tai, kad darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys privalo nedelsdamas pranešti:
1.Prokuratūrai;
2.Valstybinei darbo inspekcijai;
3.Nukentėjusiojo šeimai;
4.Draudimo įstaigai;
5.Kitoms suinteresuotoms įstaigoms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi nukentėjusiajam pagalbą, apie sunkias ar mirtinas traumas, sunkius ar ūmius apsinuodijimus darbe, taip pat apie sužalotus asmenis, kurie mirė gydymo įstaigoje, praneša:
1.Prokuratūrai;
2.Valstybinei darbo inspekcijai;
3.Nukentėjusiojo darbdaviui.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas
Darbdavys (padalinio vadovas) įmonėje, kurioje įvyko nelaimintas atsitikimas darbe, privalo darbo vietą, įrenginių būklę išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo metu, kol nelaimintas atsitikimas bus ištirtas.
Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta pariteto principu iš darbdavio ir atitinkamo įmonės padalinio darbuotojų atstovo (atstovų), išrinkto (išrinktų) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka. Lengvas nelaimintas atsitikimas turi būti ištirtas pe

er septynias darbo dienas nuo įvykio dienos. Tiriant lengvą nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjusysis, jo šeimos narys arba nukentėjusiojo atstovas.
Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovas. Tyrime gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas. Jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja tyrime, darbo inspektorius tiria atsitikimą be jų. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus, ekspertus. Sunkus ar mirtinas nelaimintas atsitikimas turi būti ištirtas per penkiolika darbo dienų nuo įvykio dienos.
Kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių ir kitų savaeigių mašinų eismo taisyklių pažeidimo, N-1 arba N-2 formų aktai surašomi vadovaujantis kelių policijos ar specialiųjų komisijų išvadomis. Šios institucijos ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas apie įvykį praneša nukentėjusiojo darbdaviui, ištyrusios įvykį išsiunčia darbdaviui jo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
Tiriant nelaimingą, atsitikimą, darbe, būtina:
1.Nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo vieta;
2.Apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą ją, nufotografuoti, pareikalauti sudaryti ir pateikti tyrimui grafinę medžiagą;
3.Pareikalauti įvykio liudytojų., galinčių. suteikti informaciją, žodinių ir (ar) rašytinių paaiškinimų;
4.Išnagrinėti ir įvertinti nukentėjusiojo profesinį pasirengimą, priemonių darbuotojo saugai ir sveikatai užtikrinti įgyvendinimą;

5.Išanalizuoti medžiagą, apie tai, kaip nukentėjusysis bu
uvo mokomas ir instruktuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimais;
6.Nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią, įvykio metu;
7.Išnagrinėti įvykio vietos aprūpinimą kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ir darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
8.Nustatyti, ar nukentėjusiam laiku buvo suteikta medicinos pagalba;
9.Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.

Nelaimingų atsitikimų darbe registravimas
Visi įmonėse įvykę nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai darbe privalo būti įrašyti į nelaimingų atsitikimų darbe registravimo žurnalus. Darbdavys sudaro darbuotojų, kurie dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbingi tris ar daugiau dienų, taip pat mažiau kaip tris dienas, sąrašus.
Valstybinė darbo inspekcija registruoja visų (lengvų, sunkių ir mirtinų) ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe atvejus. Visi nelaimingų atsitikimų darbe aktai Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi 45 metus. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų dokumentai saugomi nuolat.

Leave a Comment