MEDICINA IR FITNESAS. JŲ INDĖLIS Į SVEIKATĄ
Darbą atliko: Darbą tikrino:
KAUNAS2008TURINYS1. Įvadas2. Sveikata3. Fitnesas4. Medicina 5. Išvados6. Naudota literatūra
ĮvadasŠiuolaikinėje literatūroje Fitnesas apibūdinamas kaip fizinis pajėgumas. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas yra suprantamas kaip bet kokia sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fzinio aktyvumo forma. Taigi fitnesas yra pajėgumas atlikti profesines, rekreacines ir kasdienines užduotis pernelyg nepervargstant. Sveikatingumo fitnesas – tai žmonių turimos arba siekiamos savybės susijusios su jų fizinio aktyvumo gebėjimais. Šios savybės yra susijusios su geresne gyvenimo kokybe ir pagrindinių ligų prevencija.Fitnesas yra palyginus nauja savoka susijusi su sveikata. Nuo senų senovės yra ieškoma įvairių būdų gerinti sveikatą, ją gydyti. Tačiau dar iki dabar daugelis iš mūsų žino tik mediciną, kaip sveikatos gerinimo būdą. Visi žinome, kad susirgus reikia kreiptis į gydytojus, kurie pataria kaip gydytis, išrašo vaistukų. Tačiau fitnesas yra taip pat labai puiki priemonė, kuri skatina saugoti sveikatą, tam kad nereiktų kreipti į dakratus ir gerti vaistus.Medicina tai – sveikatos saugojimo ir gydymo mokslas. Medicinos lygį lemia ekonominė ir socialinė šalies santvarka, gamtos ir technikos mokslų, kultūros laimėjimai. Medicina yra sritis padedanti užkirsti kelią ligai, ją diagnozuoti ir gydyti. Labai medicinos lygis priklauso nuo daugelio dalykų. Nuo daktarų profesionalumo, etikos, nuo šalies ekonomikos ir kt.O kas yra sveikata? Kasdienio mąstymo lygmenyje tai atrodo savaime suprantamas dalykas – nieko neskauda, organizmas funkcionuoja normaliai ir pan. Literatūroje galima aptikti per šimtą sveikatos apibrėžimų, ir kiekvienas jų pabrėžia kokį nors vieną sveikatos aspektą. Bendriausia prasme sveikatą galime traktuoti kaip žmogaus ir visuomenės tam tikrą būseną, žmogaus socialinės būties dimensiją.Tiek medicina, tiek fitnesas yra reikalingi ir naudingi mūsų sveikatai. Mano manymu esminis skirtumas tarp medicinos ir fitneso yra tai, kad medicina gydo jau susirgusius žmones, o fitnesas skatina nesirgti, gyventi sveikai.
Taigi šiame referate pabandysiu atsakyti į klausimą, kokį indėlį sveikatai duoda medicina ir kokį fitnesas.SVEIKATASėkminga šiuolaikinės kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grąžinti organizmo darną. Sveikata – viena brangiausių gyvenimo vertybių. Kiekvieno žmogaus uždavinys -išmokti ją saugoti, protingai ir atsargiai eikvoti. Juk ne veltui nuo seno žmonija vadovaujasi posakiu: “Sveikame kūne- sveika siela”. Tačiau yra dalis tokių žmonių, kurie gerai nesuvokia kas organizmui naudinga ir kas žalinga, nežino kaip išvengti vienų ar kitų susirgimų. Savo sveikatą jie patiki medicinai. Bet jokie medicinos mokslo laimėjimai nesuteiks sveikatos, jeigu patys žmonės neišmoks jos saugoti. Sveikata yra viena svarbiausių žmonijos problemų.Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Sveikata – pagrindinis rodiklis, atspindintis socialinius visuomenės pokyčius. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių visų gyventojų socialinė ekonominė padėtis, o tuo pačiu ir sveikata gerėja, tačiau vienų gyventojų grupių gerėjimo tempai didesni, kitų – mažesni, o tai didina sveikatos netolygumus. Vykstanti globalizacija atneša didesnę riziką sveikatai, atsiranda naujos “importuotos” ligos, kurios dėl sumažėjusių atstumų (t.y. greito susisiekimo) greitai plinta, taip pat plinta ir globalios sveikatai žalingos žinios. Pasaulyje formuojasi naujos gyventojų sveikatos problemos: įtampa, pervergimas nuo įtempto darbo, informacijos gausos, ryškėja pasaulinis infekcijų plitimas, taip pat atsparumas antibiotikams. Sprendžiant visuomenės sveikatos problemas ir taikant poveikio priemones labai svarbi yra situacijos analizė. Sveikatos problemos įvertinimas turi būti atliktas, remiantis mokslo tyrimų rezultatais ar jau atliktų programų išvadomis. Sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, visų pirma neįmanoma tenkintis tradiciniu visuomenės sveikatos suvokimu, susiformavusiu sprendžiant užkrečiamųjų ligų problemas. Didelis vaidmuo čia tenka sveikatos ugdymui, aplinkos saugai bei ligų profilaktikai. Sveikatos statistikoje naudojama daugybė su sveikata susijusių duomenų, o jų analizė teikia informaciją apie sveikatą. Sveikatos rodiklių analizė leidžia numatyti ir prognozuoti sveikatos pokyčių kryptis, sveikatos programų ar tarnybų efektyvumą, kainas, galimas išeitis, o tai yra labai aktualu ribotų resursų sąlygomis.
Gyventojų sveikatos skirtumai būdingi daugumai Europos valstybių, todėl sveikatos skirtumų mažinimas yra vienas svarbiausių Europos sveikatos politikos tikslų. Norint rasti efektyvius sprendimus, būtina žinoti sveikatos skirtumų priežastis. Nustatyta, kad gyventojų sveikatą kartu su tradiciniais rizikos veiksniais (amžius, lytis) lemia ir netradiciniai veiksniai (psichologiniai, socialiniai, aplinkos bei gyvensenos, ekonominiai, kultūriniai veiksniai).Šiuolaikinei visuomenei yra būdingos labiausiai nuo gyvensenos ir elgsenos priklausančios sveikatos problemos. Todėl vertinant sveikatą, be įprastų mirtingumo, sergamumo, invalidumo rodiklių, svarbūs yra duomenys apie gyvensenos veiksnius.FITNESASFitnesas – angl. “fit” – būti geroje formoje, sveikam; “the fitest survives” – išgyvens stipriausias, geriausiai prisitaikęs – apima sveikatingumą, kuris susietas su fizinės gerovės siekimu ir palaikymu, mažinant riziką sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis bei individui adekvačiu fiziniu krūviu. Tai optimali gyvenimo kokybė, apimanti socialinius, protinius ir fizinius komponentus ir vadinama sveikata arba gera savijauta.Fitneso raida prasidėjo devynioliktajame amžiuje JAV kultūroje. Tai buvo valstybiniu lygiu sudarytos sveikatingumo reformos. Tuomet pradetos reformos yra labai patobutinos ir taikomos iki šių laikų. Sveikatingumo fitnesas yra susijes su sveikata, gerove, sveiku gyvenimo būdu, fiziniu aktyvumu. Fitnesas susijęs su sveikata padeda gerinti širdies ir kraujagyslių pajėgumą (tai ŠKS ir kvėpavimo sistemos pajėgumą tiekiant deguonį ir maisto medžiagas dirbantiems raumenims), raumenų jėgą, raumenų ištvermę, lankstumą, kūno kompoziciją.HELP filosofija – tai asmenine filosofija skatinanti gerinti sveikatą. Šia filosofija vadovaujasi fitneso propoguotojai. Man patinka ši filosofija, nes ji sako, kad sveiki įpročiai yra naudinti jei jie praktikuojami visą gyvenimą.Fitneso treneris, arba dar kitaip gali būti vadinamas sveikatingumo treneriu, yra apibūdinami kaip sveikatingumo konsultantai, kaip sveikatingumo skatinimo specialistai ir žinovai, taip pat asmeniniai treneriai. Jų darbas yra pristatyti sveikatingumo programas, treniruoti ir lydėti žmones veikloje, kurios tikslas yra fizinis sveikatos gerinimas arba palaikymas bei kurti, pritaikyti ir įvertinti treniruotes bei jų poveikį, o esant poreikiui užtikrinti asmeninę priežiūra.
Dauguma mūsų pradeda rūpintis sveikata tik kai ji pablogėja, vietoj to, kad pastoviai ją stebėtų. Tai susiję su požiūriais, kad likimo išvengti negalima ar kad liga tai bausmė. Tokie požiūriai atkeliauja kartu su kultūriniu pavelduMEDICINAMedicina – sveikatos saugojimo ir gydymo mokslas. Medicinos lygį lemia ekonominė ir socialinė šalies santvarka, gamtos ir technikos mokslų, kultūros laimėjimai. Medicina yra sritis padedanti užkirsti kelią ligai, ją diagnozuoti ir gydyti. Medicina, tai svarbi šalies sritis, kuri gali padėti šaliai vystytis pasauliniu mastu.Šiuolaikinis medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį. Palyginus žinias turėtas prieš šimtą metų ir dabar pamatytume milžinišką šuolį. Kas dien mokslininkai, daktarai kuria vis naujesnius vaistus, kuriais būtų galima išgydyti mirtingas ligas, kuriamos vakcinos nuo įvairiausių bacilų ir kitų kenkėjų. Medicinos mokslo pažanga yra iš tiesų stulbinama. Tačiau man iškyla klausimas: jei žmonija pradėtų sveikai ir taisyklingai gyventi, neturėtų žalingų įpročių, sportuotų, ir kitaip save prižiūrėtų, galbūt meicinos mokslo iš vis galėtume atsisakyti. Kaip būtų nuostabu jei niekas nesirgtų. Na kad ir kaip bebūtų žmonės yra mirtingi, ir medicinos mokslas yra reikalingas tam kad tą gyvenimą galėtų pratesti. Visuomenė, mus supanti kultūra įdiegė supratimą, kad sveikata – tai būklė, kurios aktyviai siekiame, o liga – tai būklė, kurios stengiamės išvengti.Visuomenė, per žiniasklaidą gaudama informacijos apie pažangą medicinos technologijoje, vis labiau tikisi „geresnės sveikatos“. Nepaisant to, kai kurie žmonės, kenčiantys nuo rimtos ligos ar negalios, atkakliai teigia esą sveiki. Kiti, priešingai, nors jokia apčiuopiama liga neserga, įkyriai skundžiasi esą nesveiki, nes „blogai“ jaučiasi.Per pastarąjį šimtmetį mokslo, kultūros ir technologijų progresas iš esmės pakeitė medicinos mokslą, praktiką bei pačią sveikatos priežiūros sistemą: žmonija sužinojo apie daugelio ligų kilmę, jų raidos dėsningumus, remdaniesi nauomis technologijomis sukūrė diagnostikos ie gydymo priemones. Tam, kad naujovės būtų įdiegtos ir panaudotos, reikalingos labai gilios žinios.
Mano manymu medicina iš tiesų yra nuostabus mokslas. Tokie dalykai kaip išgydomos mirtinos ligos, vežys, leukemija, įvairūs augliai ir pan., man sukelia nuostabą žmogaus galimybėmis. Juk daktarai yra tokie patys žmonės kaip ir mes, tačiau jų pašaukimas yra ieškoti vis naujų būdų kaip padėti žmonėms. Tačiau medicina turi būti būtinai pašaukimas, o ne tiesiog eilinis darbas. Jei daktarai neturi pašaukimo, jie būna tiesiog žmonės geriau žinantys kokius vaistus išrašyti. Mūsų gimtojioje Lietuvoje daugelis daktarų neturi motyvacijos eiti į darbą dėl mažų atlyginimų. Na, bet į politiką aš šiame referate jau nebesivelsiu…IŠVADOSSveikata – viena didžiausių vertybių. Daugelis mūsų mano, kad tik dėl geros sveikatos gali jaustis nepriklausomi, laimingi ir patirti gyvenimo pilnatvę. Tačiau sveikata – ne tik likimo ar gamtos dovana. Galimybė ja džiaugtis iki gilios senatvės labiausiai priklauso nuo atsakingo kiekvieno iš mūsų elgesio. Žmogaus, kaip ir kiekvienos kitos gyvos būtybės organizmas – nuostabus, dar nevisiškai ištirtas kūrinys. Stebina neįtikėtinas jos sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, iššūkių ar taisyti mūsų pačių netikusios gyvensenos klaidas. Bet koks vaistas, bet kokia operacija ar kita medicininė procedūra – ne kas kita, kaip bandymas pabėgti organizmui atkurti savo galias ir skatinti jį vaduotis iš ligos gniaužtų. Mūsų kūnas ir siela turi didžiulius jėgų ir energijos išteklius, todėl gali reguliuoti savo būklę ir mums aktyviai nesikišant.Vis dėlto svarbu paisyti kūno signalų, t.y reguoti į skausmą, prastą savijautą, darbingumo sumažėjimą ar apėmusią nepagrįsta baimę. Be to, reikia nusimanyti apie gyvybinius procesus, o susirgus – pasiieškoti informacijos apie gydymo būdus, jų teikiamą naudą ir galimą riziką. Sveikata – puiki fizinė, psichinė ir socialinė savijauta, o ne vien ligų ar negalavimų nebuvimas. Be grynai medicininių aspektų sveikatai įtakos turi ir mūsų dvasinė būsena, asmeninis gyvenimas, profesinė sėkmė ir aplinka. Tarp šių aspektų yra ir fitnesas. Tai sritis, kuri skatina žmones gyventi sveikai.Medicina iš tiesų labai pažengė į priekį nuo senų laikų ir vis tobulėja toliau. Atrandamos naujos ligos ir būdai bei prietaisai joms gydyti. Tačiau prieš gamtą mes bejėgiai: kažkadą pasaulį šiurpino atklydęs maras, dabar ramybės neduoda AIDS. Žmonijai, kaip ankstesniais laikais siunčiami išbandymai. Tad darbo mokslininkams bei medicinos atsovams tikrai netrūksta. Nors šiais laikais pasitaiko daugybė „stebuklų“, tačiau yra ligų, kurios lieka paslaptimi medikams. Tai gi visų pirma savo sveikata turime rūpintys patys. Jeigu paisysime visų higienos ir sveikos gyvensenos taisyklių, savaime suprantama, sumažės ligų ir negalavimų. Dar vienas vaistas yra savęs įtikinimas. Kaip žinome, organizmas reaguoja į kiekvieną nuotaikos pokytį, ir nuolatinis kartojimas, kad sergu-gali „įvaryti“ rimtą ir sunkią ligą. Tad pajutus pirmuosius negalavimo požymius – reikia įtikinti organizmą bei save, kad esame stiprūs ir pasveiksim, niekada nereikia nuleisti rankų. Šiandien, kada žiniasklaidoje ir televizijoje yra tiek informacijos apie sveiką gyvenseną, manau tikrai galėtume susimąstyti ir pradėti daugiau galvoti apie save ir savo sveikatą.Nauota literatūra:1. http://www.rbimba.lt/Naujienos/Publikacijos/Sveikatingumas/Fitneso-treniruote.html2. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. „Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika“3. 4. www.medicina.lt5. www.sveikas.lt6. H.Bankhoferis „ Švelnioji medicina: Tūkstantis gydytojo patarimų kaip gydytis namie