sociologijos konspektas egzaminui pasiruosti

1. Kas yra sociologija? kas būdinga sociologinei vaizduotei pagal A. Giddensą?
Sociologija – tai sisteminis žmonių visuomenės studijos.
Sociologija – yra žmonių socialinio gyvenimo, grupių ir visuomenių studijos.
A. Giddens mano, kad sociologinė vaizduotė privalo būti trimatė, t.y. istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas.
Istorinės socialinės tikrovės suvokimas reiškia, kad socialogas turi stengtis suvokti reiškinį istoriškai, t.y. įžvelgti pokyčius kuriuos reiškinys įgijo laikui bėgant , įvertinti tų pokyčių mastą ir radikalumą.
Antropologinės socialinės tikrovės suvokimas reiškia,kad sociologas turi gebėtiobjektyviai vertinti žmogaus gyvenimo organizavimo formų įvairovę, suvokdamas, kad joks gy yvenimo būdas nėra niekuo pranašesnis už kitus. Gyvensenos savitumą sąlygoja. Priklausymas tam tikrai kultūrai ir tradicijoms.
Kritinės socialinės tikrovės suvokimas – susijęs su raidos galimybėmis, socialogai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, remiantis socialinio gyvenimo dėsniais, todėl reikia šiuos dėsnius pžinti, pritaikyti savo reikmėms ir tikslams.
2. Kokios yra sociologijos funkcijos visuomenėje?

1.pažintinė funkcija skirta naujoms žinioms apie įvairias socialinio gyvenimo sferas, kaupti, atskleisti socialinės raidos dėsningumus ir perspektyvas.

2.taikomoji funkcija susijusi su praktiniu visuomenės problemų sprendimu. Mažina socialinę įtampą prognozuoja krizių atsiradimą, numato jų pa avadinimus.

3.Socialinės kontrolės funkcija reikalinga įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms politinėms partijoms, planuojančioms savo strategija ir tikrinančios savo dėsningumą.

4. Socialinės prognozės funkcija padeda tirti socialinių procesų kaitos galimybes, teikia galimų sprendimų alternatyvas bei numato padarinius.

5. Kritinė funkcija sudaro prielaidas tobulinti socialinį valdymą.

6.Instrumentinė f

funkcija naudojama praktiniams tikslams pvz: siekiant padidinti vienos ar kitos valdymo grandies efektyvumą.

7.Socialinio planavimo funkcijos paskirtis tirti įvairių sferų plėtros planavimą.

8. Idealoginė tyrimo rezultatus panaudoti tam tikriems idealoginiams tikslams pasiekti.

9.Humanistinė funkcija skirta įgyvendinti žmonių įvairių bendruomenių geresnį tarpusavio supratimą spręsti konfliktus ir krizes.

10. Teorinė aiškinamoji funkcija skirta teoriškai paaiškinti ryšius tarp atskirų veiksnių ir socialinių reiškinių.
3. Kokie yra sociologinės analizės lygiai?

4. Kokias žinote makrosociologines ir mikrosociologines teorijas? Kuo jos skiriasi?

Mikrosociologija – tyrinėja kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąvoką.
Makrosociologija- tiria platesnio masto socialines sistemas ir išoriškai ilgalaikius procesus.

5. Kas būdinga struktūrinio funkcionalizmo paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.
Funkcionalizmas yra makrosociologinė paradigma.Pagal ją visuomenė traktuojama kaip sistema, kurios sudėtinės dalys atlieka funkcijas , leidžiančias išlaikyti visuomenės stabilumą, tačiau funkcianaliai pripažįsta, kad ne visi visuomenės sluoksniaiir ne vi isada palaiko stabilumą, -tokiai būklei nusakyti jie naudoja disfunkcijos sąvoką. Visuomenė, pasak šios teorijos šalininkų, pati įveikia disfunkcijas ir išlaiko pusiausvyrą.
Šios paradigmos atstovai Kontas, Robertas Mertonas, šią paradigmą kritikuoja dėl to, kad visuomenė įsivaizduoja kaip kažkas pastovaus, kaip tvarka pasižymintis davinys. Ši paradigma nesugeba analizuot visuomeninės raidos.
6. Kas būdinga socialinio konflikto paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.
Konflikto teorija yra makrosociologinė paradigma, pagal kurią į visuomenę žiūrima kaip į nuolatinį įvairių socialinių grupių konfliktą. Funkcionalistams konfliktas yra disfunkcija, o konflikto teorijos at

tstovams – pagrindinis socialinių pokyčių šaltinis.
Atstovai: K. Marksas, F. Engelsas, R. Dahrendorfas

7. Kas būdinga simbolinio interakcionizmo paradigmai? Šios teorinės metodologinės krypties sociologijoje privalumai ir trūkumai.
Simbolinis intrakcionalizmas yra mikrosociologinė paradigma, pagal kurią į visuomenę žiūrima, kaip į nuolatinę, kasdieninę socialinę sąveiką (interakciją). Ši paradigma vadinama simboliniu interakcionizmu, kadangi žmonės reaguoja ne tiek i tiesioginius veiksnius, kiek į tai , ką tie veiksmai reiškia arba simbolizuoja.
Ypatinga reikšmė buvo skiriama kalbos simbolikai(GEORGE HERBET MEAD) Jis į asmenybę žiūri kaip į socialinį produktą, vertindamas jos formavimąsį socialinių vaidmenų tarpusavio sąveikoje.tarpusaviosąveikoje būtinas kito vaidmenų priėmimas, užtikrina anot MEAD‘O , tai kas išorinė socialinė kontrolę paverčiaį savikontrolę.
KRITIKA:
Visuomenę vaizduoja tokią, kokią mes matome iš individo perspektyvos , tačiau nesugeba įžvelgti stambių ir ilgalaikių socialinių struktūrų, kultūrinių efektų.
8. Kokios mokyklos sudaro simbolinio interakcionizmo kryptį sociologijoje?

9. Kaip jūs manote, kodėl reikalinga tokia sociologinių teorijų įvairovė? Kokios sociologinės teorijos Jums atrodo priimtiniausios, tiriant socialinę tikrovę, ir kodėl?
10. Kultūros samprata sociologijoje . Kultūros elementai.
Sociologijoje – kultūra tokia kaip sąvoka labai plati.(gyvensena, mąstymas ir t.t.) visa tai kas nėra biologija.
Gyvenimo būdu žmonės skiriasi:
• Religija
• Kalba
• Žmonių sluoksniai
• Subkultūra (pankai, skinai,metalistai ir t.t.)
Kiekvienoje kultūroje galime išskyrti tokius pagrindinius elementus: simbolius, kalba, vertybes, normas, materealinę kultūra (objektus).
11. Kas yra simboliai? Kaip jie skirstomi? Simbolių vaidmuo žmonių tarpusavio bendravime.
Simbolis – yra žyminti sąvoka, ir turintis sutartinę reikšmę daiktams, vaizdinis ar garsinis ženklas. Simboliai būna 2 rūšių. Tai r

referentiniai ir ekspresyviniai.
Referentiniai simboliai – tai tam tikrų dalykų nuorodos turinčios tiesiogę prasmę.
Ekspresyviniai simboliai – sukelia platesnes asociacijas ir turi perkeltinę prasmę. Kalba tai simbolių sistema, kurios kalba žmonės bendrauja tarpusavyje. Kalba gali būti sakytinė ir rašytinė. Veido išraiška , balso garsumas ar laikysena taip pat yra kultūros reiškiniai.
Vertybė yra kultūriškai apibrėžti gėrio ir grožio standartai į kuriuos žmonės orentuojasi, tai kriterijai kuriais vadovaujasi žmonės pasirenka ir pateisina veiksmus, vertina save ir kitus žmones bei įvykius. Kultūros vertybės tai bendri veikimo principai, o ne griežtos elgesio taisyklės.
Kultūrinės normos yra tos griežtos taisyklės reguliuojančios visuomenės narių elgesį.
Materialioji kultūra – sudaro visa tai ką sukūrė ir kuo naudojasi vienos ar kitos visuomenės nariai/

12. Kas yra etnocentrizmas, rasizmas, stereotipai, diskriminacija? Apibūdinkite kultūros reliatyvizmą.
Etnocentrizmas – tai vertybių sistema kuri menkina kitas kultūras ir skatina diskriminaciją žmonių išauklėtų pagal kitas tradicijas.
Kultūrinis reletyvizmas – yra priešstata etnocentrizmui. Tai vertybių sistema atsisakanti kitas kultūras vertintipagal savos kultūros standartus.
Išankstinis nusistatymas tai nepagrįstai neigiama nuostata tam tikrai grupei žmonių kategorijai. Viena iš galingiausių ir distrulktyviausių išankstinių nusystatymo formų yra RASIZMAS. Tai įsitikinimas, kad viena rasinė žmonių kategorija yra aukštesnė ir pranašesnė už kitas. Šiuolaikinis mokslas nebeskyrsto žmonių į rases. Rasių nebėra.

13. kas yra subkultūra, asimiliacija, kultūrinis atsilikimas, kultūrinis šokas?Pateikite subkultūrinių pavyzdžių.
Subkultūros terminas yra naudojamas apibrėžti kultūros modelius besiskiriančius nuo do

ominuojančių toje kultūroje, amžius etniškumas, religija, socialinė grupė, gyvenimo stilius, gali būti subkultūros formavimosi pagrindu. (jaunimo subkultūros, etinis)
Subkultūros teorija akcentuoja tai , kad vertybės ir normos dominuojančios kokioje nors subkultūroje gali tapti deviantinio elgesio formavimosi priežastimi
Asimiliacija yra kultūros nutautėjimas. Akultūracinis procesas vyksta natūraliai. PVZ: skolinamos frazės poidiom aplinkui ir panašiai.
Kultūrinis atsilikimas – tai tokia situacija, kai socialinė ir kultūrinė aplinka neatitinka įsivyravusių technologinių sąlygų.
Kultūrinis šokas – tai kai sukelia nesugebėjimas orentuotis ir prisitaikyti naujoje aplinkoje, bei nesugebėjimas suvkti kitos kultūros elgesio taisyklių ir gyvensenos. Tai patirtis kurią įgyja svetimoje kultūroje atsiradęs žmogus arba žmogus susidūręs su svetimšaliais arba su naujovėmis atneštomis svetimšalių. Vertinant iš savos kultūros pozicijų tos naujovės gali būti nepriimtinos. PVZ: Mes valgome mėsą o žydai ne. Arba kiniečiai valgo gyvates, prancūzai valgo varles, o mums tai nepriimtina.ir t.t.
14. Kas yra socialinė mažuma, išankstinis nusistatymas?
Socialinė mažuma tai žmonių kategorija kuri išsiskiria fizinėmis ar kultūrinėmis charakteristikomis ir neužima dominuojančios padėties visuomenėje.PVZ: neįgalieji, homoseksualai, psichikos ligoniai, moterys , čigonai, romai, ir t.t.
Su išankstinio nusistatymo sąvoka glaudžiai siejasi diskriminacijos sąvoka, kuri reiškia, kad su atsikiromis žmonių kategorijomis yra elgiamasi skirtingai. Išankstinis nusistatymas yra žmogaus požiūris ir įsitikinimas.
15. Ką vadiname deviantiniu elgesiu? Pateikite deviantinių subkultūrų ir socialinių mažumų pavyzdžius.
Biologinio elgesio aiškinimą teoriją sukūrė (1876 – Lambrosso). Jo manymu nusikaltėliai tie individai, kurie evoliucijos žmogbezdžionių eigoje nepasiekė atitinkamo išsivystymo lygio. Tokių žmonių mąstymas yra primityvus jie nepaklūsta įstatymams. Kitaip sakant Lambrosso sako, kai kurie žmonės gimsta potencialūs nusikalteliai.

PVZ: narkomanai, nusikaltėliai, seksualinės mažumos,čigonai.
Dauguma deviantinių subkultūrų yra susiformavusios oponuojant prieš vyraujančią kultūrą. PVZ: etninės kultūros – romai.
17. Kas yra biologinė ir sociokultūrinė lytis, lyčių vaidmenys? Apibūdinkite socializacijos įtaką lyties identitiškumui.

SEX GENDER

Biologinė lytis sociokultūrinė lytis
Biologinė lytis nusako biologinį skirtumą tarp vyro ir moters.
Sociokultūrinė lytis psichologinius ir visuomeninius vyriškumo ir moteriškumo bruožus. Žmogiškosios savybės kurios yra priskiriamos kiekvienai lyčiai dažnai skiriasi įvairiose kultūrose. Visuomenėje vyrai yra socializuojami būti vyriškais, o moterys moteriškomis. Kitaip sakant per socializaciją vaikai išmoksta lyčių vaidmenų. Lyčių vaidmenys nusako kokio elgesio tikimasi iš vienos ar kitos lyties atstovų. Sutinkamai su vadinamuoju norminiu vyriškumu ar moteriškumu. Tas norminis vyriškumas , moteriškumas yra dominuojančios sampratos. Ne tik tarp kultūrų skiriasi moteriškumo, vyriškumo sampratos, bet ir toj pačioj kultūroj, skirtingi socialinį sluoksnį turinti moteriškumo, vyriškumo sampratą.
Istorijos eigoje plačiausiai paplitus visuomenės organizavimo forma patriarchatas. Tai yra socialinė organizacija kurioje dominuoja vyrai.
18. Kas yra socializacija? Socializacijos priemonės.
Kultūros perdavimas ateinančioms kartoms – socializacija.
Vaikas yra aktyvus dalyvis socializacijos dalyvis. Kadangi socializacijos metu vystosi asmeninis indititetas.(kaip asmenybė). Yra skiriami 2 indetitetai: Asmeninis ir socialinis.
Asmeninis identitetas- kas man asmeniškaisvarbu.
Socialinis identitetas – kaip žmogų mato kiti.
Socializacijos priemonės:
KALBA – PAGRINDINĖ
ĮGŪDŽIAI
ELGESIO TAISYKLĖS
SIEKIAI
19. Socializacijos veiksniai.
1.Vaiko socializacijayra vadinama pirminė. Pirminiu socialiniu metu svarbiausi socialiniai veiksniai yra tėvai. Vaikui kiek paaugus.
2. Bendraamžiai kaip socializacijos veiksnys. Kad įtiktų bendraamžiams.
3. Žiniasklaida, televizija
4.Mokykla
D. Mydo socializacijos metu vaikui yra išugdoma kaip atspindys tos visuomenės kurioje vaikas gyvena vertybių savastis ir savimonė leidžianti kritiškai įvertinti per socializaciją peršamas vertybes.
Savimonė auga 3 etapais
1 Vaikas žaisdamas vaidina ką nors PVZ: mamą, tėtį ir t.t.
2.Atsiranda paziciniai žaidimai PVZ :kvadratas, krepšinis, jis suvokia kokios užimamos pazicijos. (socialinis vaidmuo yra nulemtas žaidėjo užimamos pozicijos)
3. Pilnai valdyti socialinius vaidmenys ir prisiima atsakomybę už visuomenės vertybių palaikymą.(arba nepalaiko ).Superego yra išugdoma socializacijos metu (pagal Frouidą). Superego sudaro sąmoningai suvoktos kultūrinės vertybės ir normos.
20. Apibūdinkite socializaciją slopinant ir socializaciją dalyvaujant.
Socializaciją slopinant akcentuoja paklusnumą, auklėjimas vyksta baudžiant už blogą elgesį.Socializaciją slopinant pabrėžia pagarbą autoritetui ir išorinę kontrolę. Bendravimo metu į vaiką žiūrima šiek tiek iš aukšto, dažnai įsakinėjama, arba pasirenkami tokie teiginiai kurie slopina vaiko norą į juos atsakyt. Dažnai bendraujama gestais ir be žodžių. Vaikas privalo išmokti atskyrti nurodymo svarbą pagal suaugusiojo balso intonaciją veido išraiška ir pozą.
Socializacija dalyvaujant pabrėžia vaiko aktyvumą. Skatina vaiką padėkomis. Suteikia vaikui laisvę išbandyti įvairiausius dalykus ir ištyrti pasaulį pačiam, suaugusiųjų priežiūra yra bendro pobūdžio įvedanti į aplinką kuri yra saugi ir stimuluojanti, bendravimas vyksta dialogu , kuriuo metu vaikas išreiškia savo norus ir poreikius ir suderina juos su suaugusiojo norais. Kaisuaugusieji pabrėžia bendradarbiavimą ir bendrus tikslus socializacija mažiau priklauso nuo suaugusiųjų mėgdžiojimo ar prisitaikymo prie taisyklių.
Atvirkštinė socializacija vyksta tuomet, kai tie kurie turi būti socializuojami(vaikai) patys pradeda dalyvauti tėvų ir kitų suaugusiųjų socializacijoje. Šeimoje atvirkštinė socializacija dažniausiai pasireiškia kai vaikai tampa paaugliais, paaugliai labai imlūs naujovėms, juos domina stiliai, filmai, muzika, technika ir t.t. Stebėdami savo vaikus ir su jais bendraudami tėvai gali daug sužinoti apie tai kam anksčiau neskyrė pakankamai dėmesio ir laiko.Atvirkštinė socializacija yra ypač pastebima tokiose visuomenėse, kuriose vyksta staigūs socialiniai politiniai ekonominiai pokyčiai. Tokiose visuomenėse paaugliai perima naujoves.
21. Kas būdinga suaugusiųjų socializacijai? Apibūdinkite resocializaciją, pateikite pavyzdžių.
Suaugusiųjų socializacija vyksta visą gyvenimą, nes keičiasi socialinės situacijos, pakeitus darbą, mokslą, yra socializuojami tėvai ir panašiai.
Profesinis ar darbinis mokymasis yra sudėtinė suaugusiųjų socializacijos dalis. Naujame darbe žmogus turi išmokti daugiau nei vien tik vykdyti jam priklausančias užduotis. Reikia išmokti ir toje organizacijoje vyraujančių taisyklų ir normų. Kiekviena organizacija yra socialinė sistema , kurioje yra nusistovėję tarpusavio bendravimo modeliai PVZ: tai atskiros grupės, kurios tarpusavyje gali siekti draugystę.
Naujai atėjęs žmogus visa tai turi suvokti ir rasti savo vietą kolektyve. Tie reikalavimai kurie turėtų būti vykdomi ir kurių reikia išmokti, norint tinkamai atlikti darbą, sudaro formąliąją socializacijos pusę, pačiame kolektyve atvykus naujam nariui prasideda nenormali jo socializacija.
Resocializacija suaugusiųjų gyvenime kai kurie socializacijos etapai gali būti tokie intencyvūs ir nauji savo turiniu ir galime įvardinti kaip resocializacija. Resocializacijos metu reikalaujama atsisakyti išmoktų veidmenų ir normų ir mokytis visiškai naujų. PVZ: Išėjimas į pensiją; pakliuvus į kalėjimą;kariuomenę.
22. Kas yra socialinis statusas? Kokie yra socialinio statuso tipai?
Kiekviena socialinė pozicija suteikianti tam tikrų teisių ir pareigų, yra vadinama STATUSU. Pagrindinis statusas žmogų apibūdina socialiai. PVZ: užsiėmimas, etninė kilmė
Statutai yra dvejopi:priskirtieji ir pasiektieji
Priskirtieji statusai yra gauti nuo gimimo PVZ: lytis, etninė priklausomybė
Pasektieji statusai yra įgyjami savarankiškai . PVZ: profesija

23. Kas yra socialinis vaidmuo, vaidmenų rinkinys? Kaip socialiniai vaidmenys skirstomi?
Socialinis vaidmuo – tai laukiamas elgesys, siejamas su statusu, kurį turi žmogus. PVZ:turi statusą dėstytoja o aš esu studentė, ir tikiuosi kad dėstytoja dėstys socialogija. Elgesys turi atitikti statusą, turi viską atlikti gerai.
Kiekvienas statusas paprastai apima kelis vaidmenis atitinkamo statuso sąlygojama vaidmenų visuma, vadiname vaidmenų rinkiniu. PVZ: statusas vienas, o vaidmenys keli (pardavėja)
Mūsų vaidmenys sąlygojami to, ko iš mūsų laukia aplinkiniai. Socialiniai vaidmenys būna formalūs ir neformalūs.
Formalūs – yra reglamentuojami taisyklių kurios paprastai būna užrašytų taisyklių.PVZ: pedagogai turi laikytis taisyklių.
Neformalūs – nėra taip grižtai reglamentuojami . PVZ: mama, draugo vaidmuo
T. Partsonsas skyrstė socialinius vaidmenis pagal 5 pagrindines charakteristikas
1. Emonicialumas – PVZ: daktaras jam netinka verkti, o šeimos nariams taip
2. Gavimo būdas- vieniems vaidmenys lemia priskirtinis statusas. O kitus pasiektasis statusas. PVZ: jei jau gimiau karališkoje šeimoje, bus jau nulemta, o jai priešingai, negerai.
3. Mąstas – vieni vaidmenys yra apriboti siaura veikla. PVZ: gydytojas. Kiti neturi griežtų ribų PVZ: motina besirūpinanti vaiku.
4.Formalizavimas – vieni vaidmenys yra formalizuoti, tai aprašyti taisyklėse. PVZ:profesiniai vaidmenys, kiti neformalizuoti. PVZ:šeimos narių vaidmenys
5. Motyvavimas – pagal motyvaciją. Parensas skiria. PVZ:Prostitutė yra orentuota į materialinius tikslus, o mylymoji nėra orentuota.
24. Apibūdinkite socialinę grupę. Socialinių grupių klasifikavimas.
Tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis, ir kurios nariai nuolat sąveikauja tarpusavyje.
Socialinės grupės gali būrtis pagal įvairius požymius PVZ: pagal darbą, interesus, palankumą, ir t.t.
Grupės yra išskiriamos priklausomai nuo sąveikos laipsnio ir dažnio.
Socialinės grupės nariais tampama tik tada, kai individai pradeda tapatinti save su grupe. Grupės gali būti skirstomos į pirmines ir antrines.
PIRMINĖ GRUPĖ – tai tipiška mažoji socialinė grupė, kurioje yra ryšiai tik asmeniniai ir tiesioginiai. Tokioj grupėj svarbi identifikacija. „MES“ pojūtis. Tokioj grupėj yra užtikrinimo jausmas savitarpio pagalba, bet tuo pačiu ten vykdoma labai stipri socialinė kontrolė. PVZ: šeima, draugai
ANTRINĖ GRUPĖ – tai paprastai didelė nuasmeninta grupė, kuri remiasi tam tikrais bendrais, specialiais interesais, ar bendra veikla. Antrinės grupės viduje žmonės veikia situaciniai ryšiai, kurie vadinami antriniais ryšiais. Antriniai ryšiai pasižymi daug menkesniu narių tarpusavio pažinimo. Daug mažiau emocingi, nei pirminėse grupėse su pirminiais socialiniais ryšiais.
Antrinėse grupėse mažiau rūpinamasi vienas kitu, rečiau identifikuojamasi su terminu „MES“ vyrauja tikslo siekimas
PIRMINĖS GRUPĖS TIKSLAS _-BŪTI KARTU
ANTRINĖS GRUPĖS TIKSLAS _ BŪNA KARTU< ATSKIRAI

Leave a Comment