Socialinio darbuotojo vaidmuo šeimoje

Smurtą patiriantis vaikas

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien visiškai aišku, kad nėra vienos šitokio suaugusių elgesio priežasties, taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socioekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos. Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ir fizinei sveikatai ar gerovei kyla grėsmė ar padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būūti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pokyčių.

Vaikų darzelio auklėtojoms, – nepriklausomai nuo to, ar jos dirba su socialiai remtinių, ar nelabai pasiturinčių, išsilavinusių šeimų vaikais, – gali tekti susidurti su smurtą patyrusiais mažyliais. Smurtaujantys giminaičiai (tėvai, seneliai, broliai, dėdės ir tetos) ir negiminaičiai (auklės, treneriai, kaimynai) gyvena miestuose ir kaimuose, gli būti vyrai ir moterys, išsilavinę ir ne, įvairaus amžiaus ir socialinės padėties. Smurtinis elgesys su vaiku gali būti vienkartinis aktas, toks kaip stiprus vaiko muušimas, kad nustotų verkti ar paklustų, ir gali būti nuolatinis elgesio būdas, toks kaip seksualinis išnaudojimas, nepriežiūra, emocinis kankinimas.

Dažniausiai prieš vaiką pasitaikanti yra fizinė prievarta. Tai vaiko atžvilgiu neatsitiktiniai sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos ir

r vysytmosi sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas, kandžiojimas ir pan.). Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Fizinė prievarta taip pat pasireiškia “ypatingų” bausmių taikymu – kankinimais, vaiko uždarymu tamsiose patalpose (sandėliuke, rūsyje, dėžėje), darbo skyrimu ne pagal vaiko jėgas.

Prievarta prieš vaiką, kad ir kokią formą įgautų, daro įtaką kiekvieno mažojo vystymuisi. Smurtas sutrigdo vaiko fizinę sveikatą, intelektinę brandą, jo psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Vaikai patys retai kada pasakoja apie patirtą skriaudą, dažnai jie net nežino ir nesupranta, kad toks suaugusiųjų elgesys yra netinkamas, jaučiasi kalti patys, yra įbbauginti, gėdijasi, nežino, kam ir kokiais žodžiais galėtų papasakoti, bijo, kad niekas nepatikės. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti smurtą patyrusius vaikus, žinoti smurto rūšis ir pasėkmes vaiko vystymuisi, galėtų suteikti būtiną pagalbą. Atidus vaiko kasdieninio elgesio įvertinimas leidžia spręsti, ar vaiku pakankamai fiziškai ir psishologiškai rūpinamasi, kad jis galėtų saugiai augti ir vystytis.

Situacija

32 metų ponia Marija su 2 dukrom ir sugyventiniu gyvena kaime. Jauniausiąjai dukrai Kristinai, 8 metai. Vyresniąjai dukrai, Monikai, prieš kelias dienas sukako 10 metų.

Prieš keletą metų moteris su dukrytėmis ir

r jų tėvu gyveno mieste. Abu turėjo gerai apmpokamą darbą, mergaitės lankė gerą mokyklą ir puikiai mokėsi. Kristina ir Monika buvo labai judrios mergaitės. Visur dalyvaudavo, su visais puikiai sutardavo. Santykiai šeimoje buvo idealūs. Tačiau staiga pablogėjus vyro sveikatai, jis mirė. Po jo mirties pašlijo moters sveikata ir ji turėjo mesti darbą. P.Marijai be darbo pajamų buvo labai sunku išlaikyti mergaites, todėl ji su dukromis išsikraustė gyventi į kaimą. Draugai matydami kad moteriai labai sunku vienai, supažindino ją su 38 metų Algimantu. Tuo metu vyras buvo stambus ūkininkas, ir Marijai labai padėjo. P.Algimantas buvo geras vyras Marijai ir rūpestingas bei puikus tėvas mergaitėms. Praėjus 2 metams, vyras pradėjo labai stipriai vartoti alkoholį, ir po kelių mėnesių ūkio jau nebeturėjo. Namuose vykdavo išgertuves kiekvieną vakarą, o p.Marija su dukrytėmis tyliai sėdėdavo užsidariusios kambaryje. Kai vyras padaugindavo alkoholio, jo veiksmai tapdavo nebekontroliuojami. Jis naudodavo smurtą prieš mergaites vien todėl, kad jos ne jo dukros. Kai moteris bandydavo apginti dukras, gaudavo ir pati. P. Marija bijojo į ką nors kreiptis, nes vyro elgesys jau galėjo tapti neprognozuojamas. Visa tai vyko iki tol, kol mergaičių mokytojos nepamatė ant jų kūnelių mėlynių. Jau ir anksčiau mergaičių elgesys buvo labai keistas. Jos bijodavo suaugusių žmonių, būdavo labai užsidariusios, išsigąsdavo netikėtų ar
r staigių kito žmogaus judesių, karštomis dienomis būdavo apsirengusios drabužiais ilgomis rankovėmis, kurios ir slėpdavo mėlynes. Mokytojos kalbėjosi su p. Marija, tačiau moteris atsakė, kad mergaitėms viskas gerai, tiesiog jos tokio būdo. Tačiau per vieną fizinio lavinimo pamoką, mokytoja pastebėjo ant Kristinos kūnelio mėlynes. Paklausta Kristina iš kur atsirado šios mėlynės, mergaitė davė mažai tikėtiną paaiškinimą, kuris neatitinka sužalojimo pobūdžio. Mokytojai kilo didelis įtarimas, kad prieš mergaitę yra naudojamas smurtas, todėl iškart nuėjo pas savo kolegę kuri mokė Kristinos sesę, Moniką ir papršė stebėti mergaitę. Ant Monikutės kūnelio buvo taip pat pastebėtos yvairių spalvų mėlynės, kurios rodė, kad tai kelių skirtingų dienų sumušimai. Mokytojos iškart viską pranešė mokyklos socialinei darbuotojai.

Situacijos analizė

Jei ši socialinė darbuotoja būčiau aš, tai iškart kreipčiausi pagalbos į kompetetingus žmones. Kad galėčiau argumentuoti, jog mergaitės yra mušamos, stebėčiau jas ir fiksuočiau jų elgesį. Iki tol, kol informuočiau Vaiko teisės apsaugos tarnybas apie prieš mergaites naudojamą smurtą, pirma pasitarčiau su profesionalais, vaikų teisių ar vaikų elgesio specialistais, tačiau jokiu būdu neminėdama nei mergaičių vardų, nei jų pavardžių, todėl, kad apginčiau jų privatumą. Taip pat venkčiau savo įtarimais pasidalinti ir su mergaičių patėviu, nes tai gali sukelti jo pyktį ir jo veiksmai gali turėti neprognozuojamų pasėkmių mergaitėms. Prieš imdamasi konkrečių ve

eiksmų, informuočiau mokyklos administraciją ir pasitarčiau ką toliau daryti. Kai jau tikrai įsitikinčiau, kad patėvis prieš mergaites naudoja smurtą, viską praneščiau Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir policijai, kad vyras būtų nubaustas. Viską pranešusi, aš nepalikčiau šios šeimos. Mergaites ir jų mamą nuvečiau pas psichologą, nes joms reiktų atsigauti tiek psichologiškai, tiek ir morališkai. Taip pat p.Mariją nuveščiau ir pas gydytoją, kuris jai padėtų pasveikti ir moteris vėl galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir pati pasirūpinti savo dukrytėmis. Pasveikusi ji su dukromis vėl galėtų gryžti gyventi į miestą ir dirbti savo mėgstamą darbą.

Naudota literatūra

1. Mano vaikai: prieš mokyklinis vaiko ugdymas / Brazauskaitė A., Bulotaitė L., Dovydaitienė M., Kurienė A. .- Kaunas: Šviesa, 2003.
2. Žukauskienė R., Raidos psichologija – Vilnius, 1996.

Leave a Comment