Socialinio darbo teoriniai modeliai

SOCIALINIO DARBO TEORINIAI MODELIAI

1. Kognityvus ( racionalus, tikrovės terapija) modelis.
Atstovai: A. Bandura, J. Piaget Veiksmo intensyvumas priklauso nuo valios stiprumo. Elgesį dažniausia lemia asmens mąstymas ir valia. Pabrėžiami tikslai, suvokimas ir savitumai.
Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorija teigia, kad:
– žmonės aktyviai galvoja, sprendžia, vertina, perpranta, kuria strategijas, inicijuoja veiklą, savo gyvenimą stengiasi suprasti kūrybiškai;
– žmonės linkę rinkti ir apdoroti informaciją, po to ja remdamiesi veikti;
– pabrėžiami mąstymas, tikslai, suvokimas ir valia.
J.Piaget išskyrė 4 kognityvinės raidos stadijas:

– sensomotorinė (nuo gimimo iki 2 metų);

– ikioperacinė ( nuo 2 iki 7 metų);

– konkrečių operacijų (nuo 7 iki 12 metų);

– formalių operacijų ( nuo 122 metų).
Svarbu atpažinti vaiko kognityvinės raidos stadiją ir atitinkamai veikti joje.
Bandūra teigia, kad kuo labiau pas žmogų išvystyti pažintiniai sugebėjimai, tuo didesnį poveikį jis gali daryti savo elgesiui, esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. Tikslas: keisti asmens sąmonę (mintis, emocijas ir elgesį). Taikoma dirbant su individais, grupėmis, šeimomis ir bendruomenėmis, svarbiausia problemos sprendimas.

2. Bendravimo (komunikacinės sąveikos) modelis
Atstovai: E. Berne Plati komunikacijos ir tarpusavio sąveika. Svarbus geras šeimos funkcionavimas, komunikacija. Transakcinės analizės teorija teigia:
– žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus;
– šių mainų meetu kokia nors informacija perduodama vienas kitam
– pati transakcija traktuojama kaip bendravimo vienetas.
E. Berne asmenybės sandoroje išskyrė 3 lygius:
1. TĖVO – moraliniai vertinimai, normos, kritika, globa. Ši pozicija remiasi žiniomis ar įsitikinimais, gautais iš kitų, patys to nepatikriname.

2. SUAUGUSIOJO – racionaliai, objektyviai vertinantis aplinką. Mūsų išsakytos mi

intys, paremtos patyrimu ir apmąstymais.

3. VAIKO – emocijos, kūryba, žaismingumas, malonumo siekimas. Tiesiog dabar atsiradusių norų, išgyvenimų ar pojūčių išsakymas.
Asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. Bendraudami patys to sąmoningai nesuvokdami, užimame tėvo, suaugusuijo arba vaiko poziciją.
E. Berne tikslas – padėti žmogui suvokti iį kurios pozicijos jis bendrauja. Naudojamas dirbant su bendrauti mėgstančia šeima, kai yra problematiškas ir per jį siekiama pagerinti šeimos funkcionavimą.

3. Ekologinis (gyvenimo) modelis
Atstovai: Erikon, G. Bartlettas, L. von Bertalanffis ir kt. Šio modelio pagrindas – susikūrusi sistemų teorija. Ji teigia apie sisteminį struktūrinį tikrovės pažinimą ir prapažįstanti „chaotiškų“ sistemų dinamišką pastovumą analitiniais ir loginiais metodais, įtraukiant individo savireguliaciją, galimybę adaptuotis išoriniu ir vidiniu ryšiu.
Teikiama reikšmė augimui ir vystymuisi, rūpinamasi aplinkos kokybe, organizacijomis ir socialiniu tinklu.
Soc.darbuotojo uždavinys – padėti klientui tapti savarankiškam, autonomiškam, gebančiam saavarankiškai analizuoti ir modeliuoti savo situacijos sprendimus.

Įvertinimas atliekamas darbuotojui ir klientui dirbant kartu ir siekiant suprasti prasmę. Koncentruojamasi ties asmeniu ir problema, siekiant parinkti tinkamiausią veiksmą. Stengiamasi pašalinti aplinkos kliūtis. Rūpinamasi kliento poreikiais ir pažeidžiamumu. Praktinis naudojimas: spręsti socialinio funkcionavimo problemą.

4. Egzistencinis modelis
Atstovai: V. Franklis, R. Mėjus, L. Binsvangeris Nagrinėjama žmogaus būtis pasaulyje ir pagrindiniai jo egzistencijos klausimai: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties. Žmogus neturėtu klausti kokia mano gyvenimo prasmė, bet jis turi atsakyti į šį klausimą.
Žmogus yra atsakingas už sa

avo pasirinktą egzistencijos būdą. Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir suprantamas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis, gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai.
L. Binvangeris aprašė žmogiškosios būties pasaulyje lygmenis, kurie įtakoja žmogaus elgesį ir išskyrė 3 dimensijas:

– aplinkinis gamtos pasaulis – išorės pasaulis sąlygojantis žmogaus, kaip biologinio individo elgesį. Šis pasaulis žmogui suteiktas;

– pasaulis, kuriame žmogus egzistuoja grauge su kitais, apima visus tarpasmeninius santykius;

– savų išgyvenimų pasaulis – santykių su savimi būdas, tai žmogaus subjektyvus mąstymas. Naudojamas, kai klientas nori tobulinti savęs suvokimą. Egzistencializmo metodas gerai sprendžia vienišumą, susvetimėjimą, emocinio ryšio su socialine grupe nebuvimo problemas. Sprendžiant socialines problemas pagal egzistencinį modelį remtis kliento ryšiais su šeima, reikšmingais jam žmonėmis, bendruomene. Siekti, kad ateityje klientas palaikytų produktyvius santykius tarp savęs ir jam artimos aplinkos.

5. Elgesio terapijos (sociobihevioristinis) modelis Šis metodas atsirado kaip reakcija į trūkstamą tradicinių metodų specifiškumą.
Pagrindiniai sociobiheoveristinio modelio teiginiai:
– svarbiausias dėmesys skiriamas žmogaus ir jo aplinkos išoriniams resursams, kurie turi įtakos rezultatų sėkmei;
– išoriniai kintamieji (elgesys) yra prioritetiniai vidinių (minčių, jausmų) procesų požiūriu;
– aiškaus ryšio tarp diagnostikos ir poveikio nustatymas;
– išankstinis pageidaujamų rezultatų ir jo siekimo būdų nustatymas ir analizė;
– susidomėjimas atlygiu.
Sociobiheoveristams būdinga: svarbu ne žmogus, o aplinka, ne asmenybė, o tik jo reakcijos. Asmenybės vystymasis – nuolatinis prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų, kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. Taikant ši metodą svarbu įvertinimas, ka

as vyksta prieš pat randantis tam tikram elgesiui, kas sukelia tokį elgesį, nustatomi stimulai ir padariniai.

Įvertinimu detalizuojamas elgesys, išryškinamas pagrindinis elgesys, nustatomi stimulai ir padariniai. Probleminio elgesio dažnumas, mastas ir kryptis gali būti kontroliuojami ir stebimi intervencijos metu. Tikslai specifiškai susiję su elgesio kitimu. Praktinis naudojimas: situacijomis, kurių tikslas keisti elgesį.

6. Psichosocialinis (psichoanalitinis) modelis.
Atstovai: C. G. Jung, Freudas, Adleris Freudas gydydamas emocinius sutrikimus, įsitikino, kad juos sukelia pasąmonėje vykstantys procesai, kuriuos jis siekė išsiaiškinti, analizuodamas savo pacientų laisvąsias asociacijas bei sapnus. Jis manė, kad žmogaus asmenybė susideda iš malonumo siekinčių impulsų (Id), į tikrovę nukreiptos vykdomosios dalies Ego ir įgimtų (pasisavintų) idealų (Superego).
Freudas manė, kad vaiko raida vyksta psichoseksualinėmis pakopomis kurias jis pavadino oraline, faline, latentine ir genitaline. Jis teigė, kad tai, kaip žmogus išsprendė su šiomis stadijomis susijusius konfliktus ir ar neliko jis fiksuotas ties kuria nors stadija, turi įtakos vėliau jo asmenybei. Įtampa tarp Id ir Superego reikalavimų kelia nerimą. Nerimui įveikti Ego naudoja gynybos mechanizmus, iš kurių svarbiausias išstūmimas.
Neofroidininkai A.Adleris, K. Horney, E. Frommas ir E.Eriksonas, taip pat ir K. Jungas pritarė daugeliui Freudo idėjų. Kartu jie tvertino, jog žmogus turi ir pozityvesnių už seksualinius bei agresijos motyvų, o Ego sąmoninga kontrolė esanti stipresnė, negu galvojo Freudas.
C.G.Jung išskyrė 2 esmines asmenybės nu

uostatas: intraversiją ir ekstraversiją. Šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje, bet viena iš jų yra dominuojanti.
K. Horney įvedė bazinio nerimo sąvoką, t.y. žmogaus nereikšmingumo, pasimetimo, bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmas. Šio nerimo ištakos slypi nesaugioje vaikystėje.
K. Horney išskyrė 3 asmenybės orientacijas, pasireiškiančias bendravime su žmonėmis:
– „į žmones“ – tai nusileidžiantis žmogaus tipas, jam reikia meilės, nori, kad jį gintų, nori visada jaustis reikalingas.
– „nuo žmonių“ – atsiskyrėliškas tipas. Nenori artimų santykių, vengia žmonių, siekia nepriklausomybės.
– „prieš žmones“ – priešiškas tipas, būdingas dominavimas, priešiškumas, kitų išnaudojimas, tokiam žmogui gyvenimas-kova prieš visus ir visada.

Taikoma dirbant su individais, kurie turi emocinių sutrikimų, baimių, patyrę seksualinį išnaudojimą, pastoviai jaučiantys nerimą. Dirbama su grupėmis, pasidalijama savo išgyvenimais. Taip pat su motyvuotais, kalbėti linkusiais klientais norinčiais dalyvauti ilgalaikiame procese or norinčiais pažinti ir analizuoti save.

7. Integruojantis modelis.
Atstovai: N. Ackkerman, F. Sherz, O. Pollak, J. Spiegel Remiasi psichoanalitine teorija, akcentuojama ego psichologija ir vaidmenų teorija. Pripažįsta šeimą kaip individo ir didesnės visuomenės ryšį. Apima sistemų teoriją, mažų grupių teoriją, šeimos plėtros uždavinius ir bendravimo sąvokas.
Skatina tinkamą vaidmenų, komunikacijos modelių, sprendimo priėmimo ir šeimos atsakomybės ugdymą. Padeda šeimos nariams atskleisti slepiamus jausmus ir analizuoti save. Naudojimas: sprendžiant tėvų ir vaikų, šeimos ir santuokos problemas.

8. Krizės intervencijos modelis.
Atstovai: G. Parry, D. Kaplano, Z. Plužek, G. Olportas, E. Eriksonas Krizė – sudėtingos situacijos, dėl kurių sutrinka psichinė ir visuomeninė pusiausvyra. Šio modelio tikslas – atkurti socialinį funkcionavimą ir didinti susidorojimo su problemomis ir poreikiais galimybes.
Krizės inervencijos modelio etapai
1. Įvertinti situaciją. Svarbus emocinis palaikymas nerimo mažinimas, nuoširdumo ir susirūpinimo rodymas.
2. Svarbus socialinio tinklo plėtimas, kitų specialistų, artimųjų bei aplinkinių galinčių padėti, įtraukimas į intervencijos procesą. Padėti žmogui įsisąmoninti ankstesnius neadekvačius elgesio modelius ir pasiūlyti išmėginti naujus.
G. Parry teigia, kad krizės ištiktiems žmonėms tenka spręsti du pagrindinius klausimus:
1. Susitvarkyti su jausmais.
2. Susitvarkyti su praktiniais reikalais.
Išskiria tokias liūdesio stadijas: a) pradinis šokas ir nerealumo jausmas (trunka iki savaitės); b) nerimo, susijaudinimo, verkimo, įvykio apmąstymo, siekiant susivokti kas įvyko; c) dezorganizacija ir neviltis, ateina mintis, kad gyventi neverta; d) atsigavimo pradžia, jei parama tinkama, žmogus prisitaiko ir susitaiko su netektim. Šis modelis naudotinas įv. klientams ir įv. situacijoms spręsti kaip pradinė pakopa, kai gerokai pažeistas asmens funkcionalumas. Dirbant su individais, šeimomis ar krizę patiriančių individų grupėmis

9. Socializacijos modelis.
Atstovai: E. McBroom Bazinė teorija: socializacija antropologijos, sociologijos kontekste. Sistemų teorija, žmogaus motyvacijos sąsajos su įvykiais ir grįžtamasis ryšys.
Praktikos teorija: Tikslas –didesnė kompetencija darbo ir tėvystės srityse. Ryšys užmezgamas atsakant į kliento kreipimąsi ir bendravimas jį priimant. Darbuotojas tampa aktyviu pagalbininku ir mokytoju. Praktinis naudojimas: dirbant su individais ir šeimomis, neturinčiais pagrindinių socializacijos įgūdžių, kuriems reikia konkrečios pagalbos.

10. Bihevioristinis (terapijos)
Atstovai: E. Thomas Bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu. Klasikinis sąlygojimas – elgesio išmokimas dėl to, kad jis per laiką susijęs su tam tikru stimulu (Baltas chalatas – kelia baimę ). Operantinis sąlygojimas susijęs su išmoktu elgesiu. (Jei elgesio sukelta reakcija yra maloni – elgesys tikriausiai kartosis ir atv.) Elgesio išmokstama. Elgesį kontroliuoja aplinkybės arba stimulas (stimulas-reakcija). Taikoma dirbant su klientais, turinčiais fobijas, sergančiais psichozėmis, Naudojama situacijoms, kurių tikslas keisti elgesį.

11. Raidos modelis.
Atstovai: G. Coyle
Wilson ir Ryland
Helen Phillips Remiasi humanistine egzistencijos filosofija. Žmonės suprantami kaip laisvi, atsakingi ir galintys save realizuoti. Individai turėtų būti traktuojant jų išdidumą, iš jų tikimasi atsakomybės. Tikslas-skatinti individų socialinį funkcionavimą per bendravimą grupėse, kurias suburia bendri interesai ir rūpesčiai. Grupėms padedama veiksmingai ir atsakingai funkcionuoti. Įvertinimas grindžiamas narių bendrybėmis. Naudoja jausmų išliejimą, grupės paramą individams, realybės orientaciją ir savęs vertinimą. Taip pat programos turinį, narių planavimą, grupės procesą ir darbuotojo asmenį kaip priemonę pasiekti narių tikslus. Savanoriškos veiklos su bendraamžių ar suformuotomis grupėmis situacijomis.

12. Problemos sprendimo modelis.
Atstovai: Helen H. Perlan Visas žmogaus gyvenimas yra problemų sprendimo procesas. Įvertinimas identifikuoja ir paaiškina problemos pobūdį, koncentruojasi ties asmenybės, esančio probleminėje situacijoje, įvairiais aspektais. Nuolatinis kliento motyvacijos, galimybių ir pajėgumo skatinimas. Tikslas – padėti klientui kaip galima geriau tinkamai susidoroti su socialinių uždavinių atlikimu ir palaikyti santykius su kitais infividais. Pirniausiai rūpinamasi ryšiu su klientu. Koncepcija – turintis problemų asmuo ateina į vietą, kur jam ar jai teikiama pagalba socialinio darbo procesu Dirbant su individais, motyvuotais pasinaudoti pagalba pažintiniame ir sąveikos procese.

13. Komunikacinis modelis.
Atstovai: Judith G.Nelson Problemų sprendimo 4 pakopos
1.Nustatyti šeimos problemą vienareikšmiškais, aiškiais ir konkrečiais terminais.
2. Išanalizuoti visus šeimos jau išbandytus problemos sprendimo būdus.
3. Aiškiai ir konkrečiai apibrėžti siektiną pokytį.
4.Išbandyti naujas komunikacijos formas.
Šios krypties atstovai nuolat pabrėžia saugumo ir pasitikėjimo atmosferos svarbą, nurodo, kad sprendimai ir siūlymai turi atsirasti po ilgesnio bendravimo su šeima, akcentuojama jog turi būti globojamas konsultuojamasis.

Komunikacinės teorijos taikymas – dirbant su šeimomis ir individais

14. Biologinis modelis
Atstovai: Rauch -Vaiko vystymąsi lemia genetiniai procesai
– genetiniai veiksniai gali turėti įtakos fizinei ir psichinei sveikatai
– su genetiniais veiksniais nesietinos aplinkybės. Socialiniių darbuotojų vaidmuo svarbus perduodant tikslią informaciją apie genetiškai nulemtą elgesį. Svarbu paaiškinti,kad vystymąsi lemia genetiniai procesai. Vystymasis etapais. Teikti visuomenei, informacijos, kurios jie negauna iš kitų specialistų.Darbuotojai turi turi gerai išmanyti genetikos klausimus.

15. Užduoties modelis.
Atstovai: William J. Reid Įvertinama situacija ir detalizuojama pagrindinė problema ir išsiaiškinama kokio nori rezultato. Detaliai nusako problemos sprendimo uždavinius. Prireikus padeda klientui atlikti tuos uždavinius. Tikslai yra specifiniai ir riboti, susiję su kliento pageidavimais. Trumpiems pagalbos procesams probleminėms gyvenimo situacijoms.

Leave a Comment