Neįgaliųjų socialinė atskirtis, priklausomai nuo laikmečio ir kultūrinio konteksto, įgauna vis kitokių, naujų formų. Antikos laikais fizinę negalią turintys žmonės būdavo tiesiog naikinami, viduramžiais – jiems būdavo priskiriamas raganių vaidmuo, o XX a. jie būdavo uždaromi į specialiąsias institucijas. “Istoriškai taip susiklostė, kad socialinė invalidų integracija nėra lengva, susiduria su įvairiausiomis socialinėmis, psichologinėmis, ekonominėmis ir kitomis problemomis. Vakarų pasaulyje buvo ir yra daug kalbama apie integraciją, socializaciją, normalizaciją bei kitas globalias priemones, nukreiptas įtraukti neįgalius žmones į socialinį gyvenimą, pasiekti jų pilnaverčio pripažinimo” (Ruškus, 1997, p. 51). Nepaisant šių gerų iniciatyvų, neįgalių žmonių padėtis socialiniu požiūriu vis dar nėra pilnavertė.
Neįgaliųjų “socialinė integracija prasideda tada, kai į atskirtuosius pradedama žvelgti ne į kaip skirtingus, o į kaip panašius” (Ruškus, 2002, p. 46). Taigi, nuo visuomenės požiūrio į neįgaliuosius priklauso jų integracija į visuomenę. Neatsitiktinai jau seniai užsienio autoriai šio požiūrio tyrimams skiria didelį dėmesį. Požiūrį į neįgaliuosius įvairiais aspektais tyrė J. Twerky, A. Murphy, M. Rozenberg, S. Pliner, R. Cook, C. Hovland, O. Spreen, L. Steinzor, O. Cohen, J. Gotlieb, A. Hulekas, E. Reger, D. Reger, D. Freeman ir kiti.
Lietuvoje požiūris į neįgaliuosius išsamiai pradėtas nagrinėti tik devintajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje. Šį fenomeną nagrinėjo: V. Gudonis, J. Ruškus, J. Ambrukaitis, E. Novogrodskienė, R. Vaičekauskaitė, L. Samsonienė, I. Remeikaitė.
“Negalia – luošumas dėl fizinių kūno funkcionavimo trūkumų” (Jenkins, 1997, p. 149). Negalė gali būti: protinė, fizinė ir sensorinė. Labiausiai visuomenės narius baugina protinę negalę turintys žmonės.
- 1. Lentelė
- 1. Fizinė 24 6% 37 9,25%
- 2. Protinė 158 39,5% 141 35,25%
- 3. Sensorinė 29 7,25% 41 10,25%
- 2. Lentelė
- 1. Užuojauta 92 23% 101 25,25%
- 2. Gailestis 70 17,5% 83 20,75%
- 3. Susidomėjimas 9 2,25% 9 2,25%
- 4. Pasibjaurėjimas 2 0,5% 1 0,25%
- 5. Abejingumas 2 0,5% 1 0,25%
- 6. Baimė, kad tai neatsitiktų artimiesiems 54 13,5% 69 17,25%
- 7. Kita 15 3,75% 15 3,75%
- 1. Atsiskyrimo. Neįgalieji žmonės laikomi nuošalyje, persekiojami ar išnaudojami
- 2. Saugojimo. Neįgaliaisiais rūpinamasi, jie saugomi, gyvena specialiose įstaigose, jų gailimasi
- 3. Reabilitacijos. Neįgalieji ne tik slaugomi, bet ir treniruojami, specialiai mokomi, kad galėtų dirbti arba kuo geriau aptarnauti save. “Socialinė reabilitacija ( social rehabilitation) – sudėtinė neįgaliųjų reabilitacijos proceso dalis ar paties neįgalaus asmens pastangos, kurių tikslas įveikti įvairias integracijos į visuomenę kliūtis” (www.http://sec.lt)
- 4. Integracijos. Visuomenė vis labiau prisitaiko prie neįgaliųjų žmonių. Atvira visuomenė šiems žmonėms teikia paslaugas, juos aptarnauja, ugdo ir moko
- 1990. Metais Lietuvos gyventojams buvo išsiųsta 14000 anketų, norint sužinoti ar respondentas yra bendravęs su neregiu. Jei bendravęs, ar dažnai. “Tyrime dalyvavo 1904 vyrai (40,25 proc.) ir 2826 moterys (59,57 proc.)” (Specialusis ugdymas, 2000, p. 52)
- 3. Lentelė
- 4730. 2484 1645 425
- Išvados:
- Literatūros sąrašas
Baranauskienė I. Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką? // Specialusis ugdymas.-2002, Nr. 1(6)
Gudonis V. Neregių kūrybingumo fenomenas istorijos raidoje // Specialusis ugdymas.-2002, Nr. 1(6)
Gudonis V., Novogrodskienė E. Visuomenės požiūris į neįgaliuosius suaugusius ir specialiųjų poreikių vaikus // Specialusis ugdymas III.–2000
Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. –V, 1997
Ruškus J. Neįgalusis asmuo ir visuomenė: sąveikos raida ir perspektyva. –Š, 1997
Ruškus J. Negalės fenomenas: monografija. –Š, 2002
Urbonienė A., Leliūgienė I. Socialinės – edukacinės neįgaliųjų integracijos į visuomenę technologijos Skandinavijoje ir jų taikymo galimybės Lietuvoje // Specialusis ugdymas.-2001, Nr. 2(5)
www.http://lass.osf.lt/mz/199901/str03.htm
www.http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/s3.html