Nedarbo problemos analizė

2
TURINYS

ĮVADAS..............................3 pusl.
1. DARBO RINKOS SAMPRATA.............................4 pusl.

1.1. Darbo jėgos pasiūla ..............................5 pusl.

1.2. Darbo jėgos paklausa..............................6 pusl.
2. PANEVĖŽIO DARBO BIRŽOS 1991 – 2003 METŲ VEIKLOS ANALIZĖ ......6 pusl.

2.1. Nedarbo lygio kitimas..............................7 pusl.
3. DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS 2003 METŲ ANALIZĖ.......10 pusl.

3.1. Apie bedarbius ir laisvas darbo vietas pagal veiklos rūšis ir nuosavybės formas.. 11 pusl.

3.2. Apie bedarbius pagal lytį ir amžių ..........................12 pusl. . 3.3. Darbo jėgos paklausos analizė pagal ekonomines veiklas.............13 pusl.
4. PROFESINIS KONKURENCINGUMAS. 2004 SPALIO MĖN...........14 pusl.
5. BEDARBIAMS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMO TYRIMO ANALIZĖ .. 16 pusl.
6. BEDARBIŲ MOTYVACIJOS TYRIMAS.......................20 pusl.

6.1 Bedarbių apklausa..............................20 pusl.

6.2.Bedarbių apklausos išvados..............................23 pusl.
IŠVADOS..............................24 pusl.
LITERATŪRA..............................25pusl.

3
ĮVADAS

Tarp daugelio ekonomikos mokslų, tiriančių ir aprašančių tautos ūkį, svvarbiausią vietą užima ir nauja Lietuvoje mokslo disciplina – darbo rinkos ekonomika. Augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais neatsitiktinis. Mokslo ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti socialiniai ekonominiai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo problemas, supriešina darbą ir kapitalą. Padėtį blogina ir neracionali darbo išteklių struktūra, neatitinkanti šiuolaikinius darbdavių reikalavimus. Tai patvirtina Lietuvos ir kitų šalių patirtis, kuri teigia, kad darbo jėga jau nespėja prisitaikyti prie modernios ekonomikos pokyčių. Didėja nepaklausias profesijas turinčių žmonių skaičius, gausėja ilgalaikių bedarbių. Kyyla objektyvi būtinybė tobulinti darbo įstatymus, sukurti efektyvų darbo rinkos valdymo ir reguliavimo mechanizmą. Nedarbas – tai didelė visuomenės problema, kurią butina spresti. Savo darbe pabandysiu paanalizuoti šios iškilusios problemos priežastis. Ką ir kaip reiktu keisti, kad būtu galima nors kiek su

umažinti nedarbą. Ir pagaliau, kas lemia didėjanti nedarbą?

4
1. DARBO RINKOS SAMPRATA

Terminas „darbo rinka“ savo pirmine, siaurąja prasme, reiškė vietą, kurioje buvo perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. Žmogus, skirtingai nuo darbinio gyvulio, yra universalus visuomeninis elementas, turintis sąmonę, pasaulėžiūrą, galintis kalbėti. Jis gali dirbti, mąstyti, kaupti žinias ir patyrimą, turi valią, įsitikinimus, daugelį kitų fizinių, protinių, dvasinių savybių. Turėdamas šias savybes žmogus sugeba įvairiais būdais veikti aplinką, išgauti jam reikalingas medžiagas ir pritaikyti jas savo poreikiams tenkinti. Šis žmogaus sugebėjimas dirbti ir sudaro darbo jėgos esmę.
Darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai – žemė, darbo įrankiai, kapitalas yra tiktai nenaudojami daiktai. Tik žmogus sugeba įkvėpti gyvybę į gamybos priemones, sujungti į vieną visumą skirtingus komponentus – gamtos jėgas, įrrengimus, mašinas ir pagaliau kitus žmones. Tobulindamas gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygas žmogus tuo pačiu metu ugdo save, vysto savyje įvairias žmogiškas savybes ir sugebėjimus. Būtent šie sugebėjimai ir domina žemės ir darbo priemonių savininkus, verčia juos pirkti rinkoje darbo jėgą. Kuo labiau išlavintos fizinės, intelektualinės ir dvasinės žmogaus savybės, tuo aukštesnė rinkoje jo darbo jėgos vertė ir kaina.
Darbo jėga, kaip centrinis darbo rinkos santykių objektas, yra neatskiriama nuo gyvo žmogaus organizmo, suaugusi su jo kūnu. Bet ne visais istorijos laikotarpiais ji

i priklausė pačiam darbuotojui. Viešpataujant vergovinei ir feodaliniai ūkio santvarkai žmogus ir jo darbo jėga absoliučios nuosavybės teisėmis priklausė vergvaldžiui arba feodalui. Pastarieji, siekdami jiems būdingų interesų, laisvai disponavo, valdė, išnaudojo vergus ir baudžiauninkus, galėjo juos parduoti, išmainyti į daiktus, net nužudyti. Ir tik galutinai įsitvirtinus kapitalistiniams gamybiniams santykiams, darbo jėga įgauna privačios nuosavybės statusą, tiesiogiai priklauso pačiam visuomenės nariui.
Skirtinguose ūkio raidos etapuose, santykis tarp fizinių ir protinių darbo jėgos savybių nevienodas. Iš pradžių, ir tai trūko ilgą laiką – praktiškai iki XIX a. pabaigos, žmogus gamyboje reiškėsi kaip fizinės energijos šaltinis. Nesant kitų energijos rūšių, pagrindinį vaidmenį gamyboje vaidino biologinė darbuotojo energija. Todėl žmogaus darbiniai sugebėjimai daugiausia buvo vertinami pagal fizinę jėgą. Ilgainiui garo, o vėliau elektros ir kitos energijos rūšys pakeičia fizines žmogaus galias. Darbo jėgos turinyje svarbiausias funkcijas vis labiau atlieka protinės ir dvasinės žmogaus savybės.Darbo jėgos pardavėjais tampa ne tik fizinio darbo žmonės, bet ir inžinieriai, konstruktoriai, mokslininkai, kitų intelektualinių profesijų atstovai.
5

Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdos santykius. Pagrindiniais šių santykių subjektais yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji darbuotojai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos (darbo biržos, įdarbinimo biurai, mokymo centrai, profesinės ir darbdavių sąjungos). Santykiai tarp darbo rinkos subjektų dėl darbo jė

ėgos įsigijimo, panaudojimo, valdymo reguliuojami valstybės įstatymais, poįstatyminiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis.
Darbo rinkos santykių negalima suvesti tik į darbo jėgos pirkimą – pardavimą.Šių dienų darbo rinkoje sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir socialinės problemos. Tai darbo išteklių racionalus panaudojimas, gyventojų užimtumo ir kovos su nedarbu programų įgyvendinimas, naujų darbo vietų kūrimas, bedarbių registravimas ir materialinis rėmimas, ieškančių darbo apmokymas ir perkvalifikavimas.

1.1. Darbo jėgos pasiūla

Darbo jėgos pasiūla yra tas visuomeninio darbo kiekis, kurį darbo rinkoje siūlo samdomieji darbuotojai.

Darbo jėgos pasiūlai įtakos turi šie veiksniai: darbo užmokestis (darbo kaina); valstybės darbo apmokėjimo politika; laisvalaikio vertybės.

Darbo užmokestis (darbo kaina) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis darbo jėgos pasiūlą įmonės, ūkio šakos, visos ekonomikos mastu. Siūlomas rinkoje darbo kiekis yra tiesiog proporcingas darbo užmokesčio kitimui. Didėjant darbo užmokesčiui, darbo pasiūla irgi didėja. Ir atvirkščiai, mažėjant darbo kainai, siūlomas darbo kiekis taip pat mažėja.

Valstybės darbo apmokėjimo politika taip pat gali skatinti arba mažinti darbo pasiūlą rinkoje. Kovodama su infliacija, valstybė dažnai apriboja darbo užmokesčio augimą, nekeisdama įstatymo tvarka nustatyto minimalaus valandinio tarifinio atlygio. Tokiu būdu stabilizuojama darbo pasiūla visos ekonomikos mastu. Jeigu valstybė sudarys sąlygas darbo užmokesčio augimui, o kiti ekonominiai veiksniai nesikeis, tai darbo jėgos pasiūla rinkoje padidės.

6
1.2. Darbo jėgos paklausa

Darbo jėgos paklausa yra tas darbo kiekis, ku

urį nori ir gali samdyti darbdaviai – valstybė, įmonės, privatūs asmenys. Darbdavių galimybės samdyti darbo jėgą lemia eilė veiksnių: darbo užmokestis (darbo kaina), ribinis pajamų produktas, prekių kainos rinkoje, verslo ciklo fazės, profesinių sąjungų veikla.

Darbo užmokestis yra specifinės prekės darbo jėga, kaina. Todėl kuo aukštesnis bus darbo užmokestis, tuo santykinai mažesnis darbo kiekis galės būti samdomas darbo rinkoje.Augant darbo apmokėjimo lygiui, darbo paklausa mažėja. Ir atvirkščiai, mažėjant darbo užmokesčiui, gyvojo darbo paklausa didėja.

2. PANEVĖŽIO DARBO BIRŽOS 1991 – 2003 METŲ VEIKLOS ANALIZĖ

Žvelgiant į praeitį, pirmieji darbo biržos veiklos metai, kai darbo ieškantiems žmonėms buvo siūloma per 1000 laisvų darbo vietų, šiandien atrodo graži istorija. Daugiausia laisvų darbo vietų pasiūlydavo valstybinės pramonės įmonės, nedarbas daugeliui žmonių dar neturėjo skaudžių pasekmių, nes vyko intensyvus dirbančiųjų persikėlimas iš vienų veiklos sričių į kitas. Sudėtingomis intensyvios ir esminės perėjimo į rinkos ekonomiką reformos sąlygomis mažėjo darbo jėgos paklausa ir tuo pačiu augo bedarbių skaičius.

Pav. 1. Užsiregistravusiųjų darbo biržoje dinamika
7
2.1. Nedarbo lygio kitimas

Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais. Nedarbo lygis parodo, kiek procentų visos darbo jėgos sudaro bedarbiai. Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas vyko daugiausia pramonės sąskaita.

Pav. 2. Nedarbo lygio dinamika

1991 – 1993 metais nedarbas augo lėtai, o 1994 – 1995 metų sandūroje sumažėjo beveik 0,5 procento. Šį sumažėjimą iš dalies lėmė intensyvus privataus sektoriaus vystymasis, o taip pat neoficialių darbo santykių plitimas. Daug darbininkų ir specialistų, atleistų iš valstybinių įmonių ir organizacijų, aplenkdami darbo biržas, savarankiškai įsteigė savo verslą arba įsidarbino jau veikiančiose šešėlinės ekonomikos įmonėse teisiškai neįforminę darbo santykių. Kita priežastis, skatinanti neoficialų užimtumą, yra netobuli mokesčių ir verslo įstatymai, dažnai prieštaraujantys verslo logikai ir gamybos interesams. Padėtį blogina ir valdininkų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ne paslaptis, kad siekimas pasipelnyti verslininkų sąskaita jau įgavo atviro reketo formą.

Neoficialus užimtumas nėra vienareikšmis socialinis ekonominis reiškinys. Jis turi kaip pozityvių, taip ir negatyvių bruožų. Pozityvus šešėlinės darbo rinkos bruožas yra tas, kad ji atlieka savotišką „ekonominio vožtuvo“ vaidmenį, per kurį išleidžiamas darbo neturinčių žmonių socialinio nepasitenkinimo „garas“. Ši rinka didina realią darbo jėgos paklausą, užtikrina darbo vietas ir pragyvenimo šaltinį, o joje atliekamas darbas yra dažnai visuomeniškai reikalingas ir naudingas.

8

Nuo 1992 metų iki 2003 metų nedarbo lygis pakilo 11,7 %. Nepaprastai aktuali ir sunkiai sprendžiama problema nuolat didėjantis nedarbo lygis jaunimo tarpe. Aukštesnį negu bendrą nedarbą tarp jaunimo sąlygoja ne tik ekonominiai – socialiniai veiksniai bei sumažėjusi darbo jėgos paklausa, bet ir nepakankamas jų bendrojo išsimokslinimo ir profesinio pasirengimo lygis.

Pav. 3. Darbo jėgos paklausos dinamika 1995 – 2003 metais

1997 metais bankrutuojant stambioms pramonės įmonėms ir irstant žemės ūkio bendrovėms ryškiai išaugo darbdavio iniciatyva atleistų ir darbo biržoje užsiregistravusių asmenų skaičius. Ekonomikos nuosmukis lėmė ir darbo jėgos paklausos mažėjimą, o vietos darbo rinkoje ši tendencija ypač išryškėjo pramonės sektoriuje. Naujų darbo vietų kūrimas vyksta vangiai, darbdaviai neužtikrinti verslo sėkme ir nelinkę didinti darbuotojų skaičiaus.
Pasiūlymų darbui išaugo pramonės sektoriuje. Tai džiugus reiškinys, patvirtinantis, kad pramonė mūsų mieste atsigauna.

Gyvybingiausias vietos darbo rinkoje paslaugų sektorius. Pasiūlymai darbui šioje ekonominėje veikloje sudaro per 40% visos darbo jėgos paklausos. Tai lemia didelė darbuotojų kaita šioje sferoje, o ypač prekybos srityje.

Šiandien ryškiai perteklinė vietos darbo rinka imlesnė aukštos kvalifikacijos darbininkams ir paklausių specialybių bei papildomų gebėjimų turintiems specialistams. Daugiausia galimybių įsidarbinti turi pardavėjo, siuvėjo, kepėjo, medžio apdirbimo staklininko profesijas turintys asmenys bei vadybos, anglų kalbos, informatikos ir buhalterinės apskaitos specialistai.

9
Keičiantis nuosavybės formoms naujieji įmonių savininkai neplėtė gamybos, o jų iniciatyva mažinant dirbančiųjų skaičių įmonėse į darbo rinką pirmiausia buvo išstumiami nekvalifikuoti, mažesniu darbo produktyvumu pasižymintys žmonės. Didėjantis nedarbas vertė ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų ir plėsti teikiamų paslaugų ratą. Nuo 1992 metų darbo netekę žmonės turėjo galimybes dalyvauti darbo biržos aktyviose darbo rinkos programose.

Pav. 4. Dalyvavimas darbo rinkos programose

Dauguma besikreipiančiųjų buvę pramonės įmonių, iširusių žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Daugelio jų galimybės pereiti dirbti į kitą ekonominę veiklą dėl profesijų specifiškumo yra ribotos, todėl iškilo profesinio mokymo ir perkvalifikavimo poreikis. Nuo 1992 metų darbo birža pradėjo vykdyti profesinio mokymo programą ir jau pirmaisiais metais šioje programoje dalyvavo 145 bedarbiai, kurie įgijo buhalterinės apskaitos darbuotojo specialybę, siuvėjo, mūrininko, kompiuterio vartotojo profesijas. Toliau ši programa įgavo platesnį mastą, plėtėsi siūlomų įsigyti profesijas sąrašas. Norinčių dalyvauti profesinio mokymo programoje buvo daug ir jau 1993 metais į šią programą buvo nukreipta per 1000 bedarbių. Kadangi profesinio mokymo programa yra viena iš efektyviausių paklausos ir pasiūlos suderinamumo priemonių, ši programa yra labai aktuali ir šiandien. 2000 metais galimybę įgyti paklausias profesijas, pakelti turimą profesinę kvalifikaciją ar persikvalifikuoti turėjo 800 bedarbių.

1992 metais bedarbiams, kaip laikino užimtumo galimybė, pradėti organizuoti viešieji darbai. Kadangi miesto biudžete nebuvo numatyta lėšų šios programos vykdymui, todėl pirmaisiais metais viešųjų darbų apimtys nežymios, programoje dalyvavo tik 12 asmenų. Pradėjus organizuoti viešuosius darbus šioje programoje galėjo dalyvauti visi, tačiau dažnai būdavo sunku rasti norinčių dirbti nekvalifikuotus ir fiziškai sunkius darbus. Bedarbystei
10
augant ir mažėjant gyventojų pragyvenimo lygiui, padėtis pasikeitė: dabar norinčiųjų dalyvauti viešųjų darbų programoje yra kelis kartus daugiau, nei darbo birža gali nukreipti. Teko trumpinti viešųjų darbų trukmę nuo pusės metų iki dviejų mėnesių, kad kuo daugiau bedarbių galėtų pasinaudoti nors ir trumpalaikio užimtumo galimybe. Siekiant išplėsti viešųjų darbų programą 1998 metais Vyriausybės nutarimu, viešuosius darbus leista organizuoti ir darbdavio lėšomis.

Vietos darbo rinkai būdingas paklausos neterminuotam darbui augimas.

Pav. 5. Įdarbinimas pagal darbo sutarties pobūdį

Ši tendencija džiugina, nes laikinas darbas neužtikrina pastovaus užimtumo, tačiau darbdaviams esant nestabiliai ekonominei situacijai, realizacijos sunkumams ir vartojimo mažėjimui tai priimtiniausia įdarbinimo forma. Sezoniškumas ir įdarbinimas pagal terminuotą darbo sutartį ypač būdingas statybos ir žemės ūkio sektoriams.

3. DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS 2003 METŲ ANALIZĖ

1 lentelė
11
3.1. Apie bedarbius ir laisvas darbo vietas pagal veiklos rūšis ir nuosavybės formas

Eilės nr. Veiklos rūšys ir nuosavybės formos Įregistruota bedarbių Įregistruota laisvų darbo vietų

per metus metų pabaigoje neterminuotajam darbui terminuotajam darbui per metus

iš viso moterų iš viso moterų per metus metų pabaigoje
1 Iš viso 13117 6318 8887 4731 5079 47 2637
1.1

Pagal veiklos rūšis: Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 1515 673 1458 677 141 1 206
1.2 Pramonė 3135 1521 1968 1160 1685 25 909
1.3 Statyba 943 87 629 82 698 1 452
1.4 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 2082 1121 1377 797 1426 9 517
1.5 Viešbučiai ir restoranai 384 304 260 214 160 2 64
1.6 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 394 163 299 158 189 0 74
1.7 Finansinis tarpininkavimas 62 51 55 45 30 0 29
1.8 Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 421 224 332 191 220 5 97
1.9 Valstybės valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 319 184 278 167 76 0 49
1.10 Švietimas 346 224 275 185 120 0 92
1.11 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 194 156 202 157 52 0 32
1.12 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 338 190 279 163 126 0 55
1.13 Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla 0 0 0 0 0 0 0
1.14 Kita veikla: 1014 512 634 331 156 4 61
1.15 Pagal nuosavybės formas:

Valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos 1057 611 916 553 298 0 189
1.16 Privačios įmonės 10090 4799 7130 3774 4781 47 2448
1.17 Niekur nedirbę 1970 908 841 404 x x x
12

Šalies gyventojų, tame tarpe ir Panevėžio miesto, užimtumo didinimas ir bedarbystės mažinimas priklauso nuo ūkyje esančių darbo vietų. Jų skaičių lemia gamybos, paslaugų plėtra, technikos pažangos lygis ir kt. Galiausiai darbo vietos atsiranda nepriklausomai nuo ieškančių darbo žmonių gyvenamosios vietos.

Kasmet pastebima laisvų darbo vietų daugėjimo tendencija. Tai rodo šalies ekonomikos kilimas.

2 lentelė
3.2. Apie bedarbius pagal lytį ir amžių
Eilės nr. Amžiaus grupės Įregistruota bedarbių per metus Įregistruota bedarbių metų pabaigoje

iš viso moterų iš viso moterų ilgalaikių bedarbių

iš viso moterų
1 Iš viso 13117 6318 8887 4731 2192 1271
1.1 16 – 19 metų 771 323 168 54 12 6
1.2 20 – 24 metų 2195 1048 854 415 84 40
1.3 25 – 29 metų 1580 757 825 460 141 86
1.4 30 -34 metų 1520 750 983 523 209 128
1.5 35 – 39 metų 1700 838 1218 665 299 179
1.6 40 – 44 metų 1811 901 1424 758 361 196
1.7 45 – 49 metų 1368 698 1187 686 309 205
1.8 50 – 54 metų 1226 687 1223 761 400 268
1.9 55 – 59 metų 810 316 899 409 339 163
1.10 60 – 64 metų 136 X 106 X 38 X

Didžiausias bedarbių skaičius tarp 20 – 24 m. amžiaus žmonių (2195 žmonės). Palyginus vyrų ir moterų bedarbystės lygį 2003 metais – jis yra panašus, tiek vyrų, tiek moterų.

13
Šaltinis: Panevėžio darbo biržos informacinė medžiaga. 2004m.

3.3. Darbo jėgos paklausos analizė pagal ekonomines veiklas

Pav.6. Darbo jėgos paklausa pagal ekonomines veiklas

3.4. Darbo jėgos paklausos analizės pagal ekonomines veiklas požymių koreliaciniai ryšiai:
Metai Ekonominė veikla Iš viso:

Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
1999 6,27 21,5 12,51 49,71 89,99
2001 7,31 46,52 16,52 40,74 111,09
2003 11,2 33,2 12,6 42,9 99,9
Iš viso: 24,78 101,22 41,63 133,35 300,98

Išvada: Ryšys tarp metų ir ekonominės veiklos yra labai silpnas.
Esant gana nestabiliai ekonominei situacijai, vietos darbo rinkoje naujų darbo vietų kūrimas vyksta vangiai, o darbdaviai stengiasi darbuotojų skaičiaus nedidinti, todėl dėsninga, kad per 2004 metų 10 mėnesių laisvų darbo vietų užregistruota 17 % mažiau nei per 2003 metų 10 mėnesių.

Veikiančios žemės ūkio bendrovės taip pat išgyvena sunkiai, bet darbo vietų skaičiaus 2003 m. lyginant su 1999 m. padidėjo 5 procentais. Po keletą žmonių įdarbino Ėriškių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), ŽŪB „Gegužinė“, Daukniūnų ŽŪB ir kt. Maloni išimtis ŽŪK „Staniūnų paukštynas“ per 2000 metus įdarbinęs pagal neterminuotą darbo sutartį per 20 bedarbių.

Darbo jėgos paklausa pramonės sektoriuje per 1999 – 2003 m beveik nepakito; išaugo 1,7 %. Tai patvirtinimas, kad šioje ekonominėje veikloje sulaukėme teigiamų poslinkių, kad pramonė mūsų mieste atsigauna ir stiprėja. Ši ekonominė veikla sudaro 33% bendro darbo jėgos paklausos skaičiaus. Vien AB „Ekranas“ pagal neterminuotą darbo sutartį per 2000 metus įdarbino 142 bedarbius, 46 asmenis įdarbino AB „Linas“, per 30 žmonių įdarbinta AB „Lietkabelis“.

Per 1999 – 2003 metus statybos sektoriuje paklausos atžvilgiu permainų nebuvo. Čia paklausa išliko kaip ir 1999 metais. Statybos sektoriui buvo būdingas sezoniškumas ir įdarbinimas pagal terminuotą darbo sutartį.

Per 2003 metus darbo jėgos paklausa paslaugų sferoje, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 7%. Šios ekonominės veiklos vystymasis 2000 metais prigeso, nes didėjant bedarbystei mažėjo gyventojų finansinės galimybės, vartojimas. To pasėkoje mieste veikiančių įmonių, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 22%.

Mūsų mieste iš visų teikiamų paslaugų labiausiai išvystyta prekyba, todėl ir darbo jėgos paklausa šioje veikloje 2003 metais sudarė 44% visos paslaugų sektoriaus paklausos. 2000 metais Panevėžyje duris atvėrė „Vilniaus banko lizingas“ prekybos centras, kuriame sukurta per 70 darbo vietų UAB „Pas katiną“ atidarė naują prekybos centrą rajone ir įdarbinta per 30 bedarbių. Per 20 ieškančių darbo asmenų buvo įdarbinti UAB „Vilniaus prekybos mažmena“ Panevėžio filiale.

4. PROFESINIS KONKURENCINGUMAS. 2004 SPALIO MĖN.

Pav. 7. Užregistruota per mėnesį bedarbių pagal išsilavinimą
15
Jau ir taip labai išaugusi konkurencija specialistų darbo rinkoje toliau didėja. Nors per 2004 metų spalio mėn. iš darbo biržoje užsiregistravusių šių specialistų tik trečdalis pasirengę darbo rinkai, tačiau paklausa aukštesnįjį išsilavinimą turintiems tris kartus mažesnė, nei pasiūla. Ir toliau išliekant perteklinei darbo rinkos konjunktūrai, darbdaviai dažniau pageidauja aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, nors pasiūlytą darbą galėtų atlikti ir žemesnį išsilavinimą turintis asmuo. Todėl aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai darbo rinkoje turi daugiau galimybių. Tai patvirtina ir faktas, kad vienam per 2004 metus užsiregistravusiam pasirengusiam darbo rinkai specialistui su aukštuoju išsilavinimu, tenka viena užregistruota darbo biržoje laisva darbo vieta.

Pav. 8. Užregistruotos naujos laisvos darbo vietos kvalifikuotiems darbininkams per mėn.
2004 metų spalio mėn. išliko paklausa kvalifikuotiems darbininkams ir aptarnavimo darbuotojams. Dažniausiai pageidaujamos profesijos kaip pardavėjo (32) ir autotransporto priemonių vairuotojo (19).

Pav. 9. Specialistų paklausa per mėn.
16

Vienas iš pagrindinių faktorių, kuris lemia darbo paieškos sėkmingumą yra ne tik išsilavinimas, bet ir specialybės ar profesijos paklausumas rinkoje. Ši problema labai aktuali, kadangi sužlugusios didžiulės anksčiau dirbusios įmonės išstūmė į rinką labai daug žmonių, kurių turimos specialybės ar profesijos liko visiškai nepaklausios.

Labai maža paklausa pradinio ugdymo pedagogų. Tam įtakos turėjo vykstanti švietimo sistemos reforma. Didelė paklausa išliko tik anglų kalbos ir informatikos specialybių mokytojams. Didžiausią galimybę įsidarbinti turi verslo vadybos specialistai, kurie paklausą turėjo ne tik pramonės įmonėse, bet ir paslaugų sferoje. Teigiami pokyčiai pramonėje įtakojo technikos specialistų (elektros ir mechanikos inžinieriai), turinčių aukštąjį išsilavinimą paklausos didėjimą. Tai džiugina, nes techninių specialybių specialistai gausiausia grupė tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių. Sudėtinga darbą rasti žemės ūkio specialistams.

5. BEDARBIAMS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMO TYRIMO ANALIZĖ
(2004m. vasario mėn.)
2004m. vasario mėn. buvo vykdoma bedarbių apklausa Darbo biržos teikiamų bedarbiams paslaugų įvertinimui.
Tyrimas atliktas tiesioginiu interviu būdu.
Paimti skirtingo išsilavinimo, amžiaus bedarbiai.
2004m. vasario mėn. 1 d. Darbo biržoje buvo įregistruota 9536 ieškantieji darbo. Apklausoje dalyvavo 400 bedarbių.
Tyrimo tikslas – sužinoti nuomonę apie suteiktas paslaugas ir kokių paslaugų bedarbiai daugiausiai pageidauja. Įvertinus tyrimo rezultatus, klientus galima geriau aptarnauti ir padėti greičiau įsidarbinti. Tyrime dalyvavo 49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Iš jų 78 proc. gyvenantys mieste, 22 proc. rajone.
Apklausta asmenų pagal išsilavinimą :
• Aukštasis – 30
• Aukštesnysis – 78
• Profesinis – 108
• Vidurinis 122
• Pagrindinis – 50
• Pradinis – 11
• Neturi pradinio – 1

17

Pav. 10. Respondentai pagal amžių (sk.)
Daugiausia apklausta 30-34metus (18proc.), 20-24m. (17 proc.), 45-49m.(16 proc.) turinčius respondentų.
Apklausta pagal registracijos darbo biržoje laikotarpį:
• Iki 1 mėn. – 5 proc.
• Nuo 1 iki 6 mėn. – 18 proc.
• Nuo 6 mėn. iki 12 mėn. – 36 proc.
• Nuo 12 iki 24 mėn. 27 proc.
• Virš 24 mėn. 14 proc.
Į klausimą, kur bedarbis daugiausia gauna informacijos apie teikiamas paslaugas Darbo biržoje, respondentai atsakė sekančiai:

Pav. 11. Bedarbis daugiausia gauna informaciją
Respondentai nurodo, kad daugiausiai informacijos apie Darbo biržos teikiamas paslaugas gauna Darbo centre (45 proc.) ir bendraudami su tarpininku/konsultantu (25 proc.). Šiuos duomenimis palyginus su 2003m. vasario mėn. (36 proc.) apklausos duomenimis, galima teigti, kad net 9 proc. išaugo skaičius asmenų daugiausia gaunančių informacijos apie DB teikiamas paslaugas Darbo centre.

Pav. 12. Bedarbių vertinimas apie informacijos suteikimą
Palyginus 2004m. ir 2003m. to paties (vasario) mėnesio apklausų rezultatus matoma, kad 2004m. šiek tiek išaugo skaičius asmenų (6 proc.) , kurie patenkinamai vertina informacijos suteikimą apie DB teikiamas paslaugas , nedaug sumažėjo skaičius vertinusiųjų – gerai, blogai vertinusiųjų – nebuvo.
56 proc. asmenų tenkina informacijos apie laisvas darbo vietas pateikimo būdai , 42 proc. – iš dalies ir 2 proc. netenkina.
Lietuvos darbo biržos internetine svetaine naudojosi visi (100 proc.) apklaustųjų . Palyginus su 2003m. vasario mėn. (60 proc.) apklausos rezultatais , šis skaičius 2004m. padidėjo net 40 proc.:
• Kartą per savaitę –26 proc.
• Kartą per dvi savaites – 48 proc.
• Kartą per mėnesį – 26 proc.
Informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą pakanka 38 proc. asmenų, 60proc. – iš dalies pakanka ir 2 proc. – nepakanka.
Paslauga “informavimas telefonu” naudojasi tik 20 proc. respondentų. Tą skaičių palyginus su praėjusiųjų (2003m. – 46 proc.) apklausos rezultatu jis sumažėjo 26 proc..
Per paskutinius 12 mėnesių tyrime dalyvavusiems asmenims buvo pasiūlyta 766
Darbo biržos teikiamos paslaugas. Daugiausia buvo pasiūlyta darbo klubų (23 proc.); mokymo, perkvalifikavimo 17 (proc.); nuolatinis darbas (16 proc.) asmenų.

19

“Įsidarbininmo planą” buvo sudarę 86 proc. apklaustųjų . 14 proc. jo nebuvo sudarę, nes registracijos trukmė Darbo biržoje nesiekė 1 mėnesio.
Sudariusieji įsidarbinimo planą įvertino sekančiai:
• Naudingas, nes padeda ieškoti darbo – 61 proc.
• Paskirtis neaiški – 35 proc.
• Planas nereikalingas – 4 proc..

Pav.13. Darbo biržos suteiktos paslaugos respondentams
400 šimtams respondentų buvo suteikta – 585 DB paslaugos. Daugiausia darbo klubų ( 29 proc.), profesinio mokymo (21 proc.) ir viešųjų darbų (15 proc.).

Pav. 14. Darbo biržos suteiktų paslaugų įvertinimas

20
2004m. (vasario mėn.) Darbo biržos suteiktų paslaugų įvertinimo duomenis palyginus su 2003m. to paties laikotarpio duomenimis, 2004m. (vasario mėn.) 5 proc. padidėjo skaičius asmenų įvertinusiųjų suteiktas paslaugas – patenkinamai ir sumažėjo 4 proc. vertinusiųjų –gerai.
IŠVADOS:
1. Respondentai nurodo, kad daugiausia informacijos apie DB teikiamas paslaugas gauna Darbo centre (45 proc.). Palyginus su 2003m. vasario mėnesio rezultatais, šis skaičius išaugo 9 proc..
2. Lietuvos darbo biržos internetine svetaine naujausi visi tyrime dalyvavusieji asmenys. Palyginus su praėjusių metų (2003m.-60 proc. ) tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius padidėjo 40 proc..
3. Sumažėjo 26 proc. skaičius besinaudojančių paslauga “informavimas telefonu”. Ja naudojosi tik 20 proc. respondentų.
4. Tyrime dalyvavusieji Darbo biržos suteiktas paslaugas įvertino gerai – 83 proc., patenkinamai –16 proc. ir blogai – 1 proc..
6. BEDARBIŲ MOTYVACIJOS TYRIMAS
(2004m. vasario mėn.)
6.1 Bedarbių apklausa

Norėdami išsiaiškinti, bedarbių kreipimosi į Darbo biržą tikslus ir priežastis, 2003m. vasario mėnesį tiesioginiu interviu būdu Panevėžio darbo biržoje buvo atlikta bedarbių apklausa.

Apklausos tikslas –kuo išsamiau išsiaiškinti, kodėl bedarbis neranda darbo, nurodyti pagrindines priežastis.

Tikslinė grupė – bedarbiai, registruoti Darbo biržoje, kurių amžius virš 55 m..

2004m. vasario mėnesį Darbo biržoje buvo įregistruota 1115 asmenų, kurių amžius virš 55 metų. Norint užtikrinti 90 proc. apklausos patikimumą, apklausta 96 bedarbiai.
21

Apklausoje dalyvavo 49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Iš visų apklaustųjų 72 proc. gyvena mieste, o 28 proc. gyvena kaime.

Pagal registracijos Darbo biržoje trukmę apklausoje dalyvavusieji pasiskirstė sekančiai: iki 1 mėn. – 4 proc., nuo 1 iki 3 mėn. – 5 proc.; nuo 3 iki 6 mėn. – 9 proc.; nuo 6 iki 12 mėn. – 16 proc.; daugiau kaip 12 mėn. – 66 proc..

Į klausimą kiek laiko ieškojo darbo, respondentai (vyresni nei 55m.) atsakė sekančiai:
• iki 6 mėn. 10 proc..
• nuo 6mėn. iki 1 m. – 22 proc.
• daugiau kaip 1 m. – 68 proc..

Pav. 15. Kreipimosi į darbo biržą motyvai (2004m. vasario mėn.)
Net 61 proc. respondentų į Darbo biržą kreipėsi norėdami susirasti nuolatinį darbą.
Bedarbių poreikį susirasti darbą atspindi jų aktyvumas ieškant darbo.

Pav. 16. Respondentų aktyvumas ieškant darbo
(2003m. lapkričio mėn. ir 2004m. vasario mėn. gautų duomenų palyginimas)
22
Respondentų, kurie aktyviai ieškojo darbo per paskutinius 6 mėnesius, lyginant su praėjusia (2003m. lapkričio mėn.) apklausa, skaičius aktyviai ieškojusiųjų darbo sumažėjo

10 proc. Pagal tyrimo rezultatus matyti, kad bedarbių pasyvumas darbo rinkoje dar yra nemažas.
Tai rodo, kad (2003m. lapkričio mėn. apklausti) rajone gyvenantys bedarbiai kur kas aktyviau ieškojo darbo.

Aktyviai ieškojusieji darbo per pastaruosius 6 mėnesius naudojo konkrečius darbo paieškos būdus:
• skaitė skelbimus laikraščiuose, žurnaluose, darbo biržoje- 29 proc.;
• klausinėjo draugų, pažįstamų, giminių, kur galėtų rasti darbą – 25 proc.
• rašė skelbimus į laikraštį, žurnalą, kad ieško darbo – 5 proc.
• kreipėsi į darbo biržą – 30 proc.;
• kreipiausi į kitas įdarbinimo agentūras – 3 proc.;
• dalyvavo įsidarbinimo pakalbyje su potencialiu darbdaviu – 6 proc.;
• bandė organizuoti savo verslą – 2 proc..

Pav. 17. Pagrindinės priežastys dėl kurių, respondentams nepasisekė įsidarbinti
(2003m. lapkričio mėn. ir 2004m. vasario mėn. duomenų palyginimas)

23
2004m. vasario mėn. apklaustų respondentų pagrindinės neįsidarbinimo priežastys nepakankamai aktyvus darbo ieškojimas; liga –trumpalaikis negalavimas; nepakankamas išsilavinimas ir kitos (amžius) priežastys.

Pav. 18. Kad galėtų greičiau įsidarbinti apklaustiesiems reikėtų:

6.2. BEDARBIŲ APKLAUSOS IŠVADOS

1) 2004m. vasario mėn. 61 proc. apklaustų bedarbių (kuriems virš 55m.) į Darbo biržą kreipėsi norėdami susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. Tai 16 proc. mažiau, negu 2003m. lapkričio mėn. apklaustų rajone gyvenančių bedarbių (77 proc.).
2) Per pastaruosius 6 mėn. aktyviai ieškojo darbo 66 proc. bedarbių (kuriems virš 55m.). Šiuos duomenis palyginus su 2003m. lapkričio mėn. duomenimis (76 proc.), galima teigti, kad rajone gyvenantys bedarbiai aktyvesni 10 proc.. Tokį respondentų (virš 55m.) pasyvumą įtakojo ir priešpensinės bedarbio pašalpos mokėjimas.
3) Daugumai respondentų nepasisekė įsidarbinti dėl kitų priežasčių (amžiaus); nepakankamai aktyvaus darbo ieškojimo; ligos- trumpalaikio negalavimo bei nepakankamo išsilavinimo.
4) Kad galėtų greičiau įsidarbinti – didžioji dalis (t.y.48 proc.) bedarbių (virš 55m.) mano, kad jiems kol kas nereikalinga jokia pagalba.

24
IŠVADOS

Paklausoje:
1. Didėja terminuoto darbo paklausa.
2. Daugiausia naujų darbo vietų pasiūlė pramonės įmonės. Ketvirtadalį šios paklausos sudarė tekstilės ir drabužių siuvimo įmonių darbo pasiūlymai, tai rodo, kad ši pramonės sritis išsivysčiusi labiausiai.
3. Paslaugų įmonėse didžiausia paklausa prekyboje. Tai lemia didelė darbuotojų kaita šioje veikloje.
4. Paklausos didėjimo tendencija būdinga visiems išsilavinimo lygiams, tačiau didžiausias teigiamas paklausos pokytis specialistams su aukštuoju išsilavinimu. Tai rodo darbo rinkos imlumo aukštos kvalifikacijos specialistams augimą.
5. Daugiau galimybių įsidarbinti turi vadybos, siuvimo technologijos, statybos inžinerijos specialybes ir aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai.
6. Didžiausią kvalifikuotų darbininkų paklausą turi aukštos kvalifikacijos statybininkai, medžio apdirbimo staklininkai, pardavėjai, siuvėjai.

Pasiūloje:
1. Didėjantys darbdavių reikalavimai ir dideli darbo krūviai skatina darbuotojų kaitą paslaugų įmonėse, todėl didžioji dalis besikreipiančių neseniai (iki 1 metų) darbą praradusių asmenų būtent paslaugų įmonių darbuotojai.
2. Didžiausią dalį besikreipiančiųjų sudaro kvalifikuoti darbininkai. Tačiau tik 30% šios grupės bedarbių atitinka darbo rinkos reikalavimams, todėl du trečdaliai turinčių profesijas asmenų gali konkuruoti tik dėl nekvalifikuoto darbo vietų.
3. Ribotas integravimosi į darbo rinką galimybes turi aukštesnįjį išsilavinimą turintys bedarbiai. Maža tokio išsilavinimo specialistų paklausa ir turimos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos reikalavimams didina konkurenciją.
4. Mažiausias galimybes integruotis į darbo rinką turi nekvalifikuoti asmenys, kurie tarp besikreipiančiųjų į darbo biržą sudaro 30%. Trečdalis jų jaunimas iki 25 metų, pusė nekvalifikuotų asmenų turi vidurinį išsilavinimą, todėl šie asmenys gali praplėsti savo galimybes integruotis į darbo rinką, dalyvaudami profesinio mokymo programose.

25
LITERATŪRA

1. http://www.ldb.lt/
2. Bronislovas Martinkus. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. 1998
3. Panevėžio darbo biržos informacinė medžiaga.

4. Kęstutis Balys Paulavičius. Darbo rinka. Vilnius.

Leave a Comment