Moterų nusikalstamumas

Turinys

Įvadas 3

1. Moterys nusikaltėlės 4
1.1. Moterų nusikaltėlių padėtis visuomenėje 4
1.2. Moterų nusikaltėlių charakterio bruožai. 5

2. Priežastys skatinančios jas nusikalsti 6
2.1. Netiesioginė priežastis – moters vieta lietuvių visuomenės kultūroje 6
2.2. Žalingi įpročiai 6
2.3. Neigiamas visuomenės požiūris į nusikaltusias moteris arba per didelis viešumas 7ĮVADAS
Nusikaltimo, kaip ir bet kokios žmogaus veiklos negalima nagrinėti atskirai nuo veiklos subjekto – žmogaus asmenybės. Bet koks elgesys, taip pat ir nusikaltimas, yra sąlygojamas tam tikros socialinės aplinkos, nes ji daro asmenybei labai didelį poveikį. Tačiau tai visai nereiškia, kad žmogaus elgesys visais atvejais gali būti paaiškinamas vien išorinėmis sąlygomis, kurios susiklostė prieš nusikaltimą. Nee kiekvienas tampa tokiomis aplinkybėmis nusikaltėliu. Taip yra todėl, kad žmogus reaguoja į aplinkos poveikį nevienareikšmiškai. Todėl šiame darbe norėtume atskirai apžvelgti moterų nusikaltimus,kas juos skatina,ir kokios jų priežastys. Didėjant kultūros integracijai į kitų tautų kultūrą, atsiranda vis daugiau šiuolaikinių nusikaltimų (narkomanija, prostitucija), į kuriuos įsitraukia nepilnametės ir jaunos moterys.
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pagrindines moterų nusikalstamumo priežastis, palyginti Lietuvos ir kitų šalių moterų nusikaltimus. Taip pat apžvelgti moterų kalėjimų padėtį, jų įtaką moterims. Apžvelgsime ir bandysime pasiūlyti moterų nusikalstamumo prevencines priemones.1. Mooterys nusikaltėlės
1.1. Moterų nusikaltėlių padėtis visuomenėje
Dažniausiai manoma, kad nusikaltimus padaro tos moterys, kurios gyvena asocialų gyvenimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau kitokio pobūdžio nusikaltimų, neneigsime, bet daugiausiai nusikaltimų mūsų šalyje įvykdo asocialios moterys.
Skiriasi ir jų amžius ir išsilavinimas, nors galima te

eigti, kad tam tikriems nusikaltimams būdingi labai panašūs nusikaltėlio bruožai. Šiaip sau nusikaltimas neįvyksta – kas nors gyvenime būna ne taip.
Iš visų šiuo metu Panevėžio moterų kalėjime kalinčių moterų 5 turi aukštą išsilavinimą, 62 % aukštesnįjį, maždaug 50 % baigusios vidurines mokyklas, 80 % supranta lietuviškai. Tik septynios visiškai beraštės.
Tik 8,7 % dirbo iki nuteisimo. Nuolatinę gyvenamą vietą turėjo 88,6 % , kitų ryšiai su artimaisiais nutrūkę. Maždaug 8 % nuteistųjų praranda visus socialinius ryšius su artimaisiais. Tokios asmenybės vėl linkę nusikalsti ir sugrįžti į koloniją. Beveik 54,6 % nuteistųjų yra teistos pirmą kartą, todėl pati svarbiausia yra grįžusių iš įkalinimo įstaigos socialinė adaptacija. Kalinčių moterų amžius – nuo jauniausios 14 metų paauglės iki vyriausios 76 metų močiutės. O dar nusikaltimų įvairovė, gyvenimo būdo skirtumai, patirtis, charakterių nesuderinamumas, įpročiai, išsilavinimas, ligos. Su moterimis, kurios iki nuteisimo buvo priklausomos nuo narkotikų dirbama attskirai. Padeda medikai profesionalai, ateina pagalbon žmonės išsigydę šią ligą. Ir vyrų ir moterų įkalinimo laiko vidurkis – 4.5 metų. Daugiausiai kali moterų nuo 20 iki 40 metų. Ilgiausiais bausmės terminas, kuris mūsų šalyje yra skiriamas moterims, yra 15 metų. Dauguma turi vaikų. Lietuvoje kolonija tampa socialinės prieglaudos namais. Jeigu žmogus neturi kur prisiglausti laisvėje jis stengiasi papulti į kalėjimą.
Labai didelė visuomenės ir įkalinimo įstaigų problema – nepilnamečių nusikalstamumas. Mūsų įstaigoje šalia moterų bausmę atlieka ir nepilnametės mergaitės. Išanalizavus jų įvykdytus nusikaltimus, gyvenimo sąlygas iki nuteisimo, asmenybės pa
arametrus, galima teigti, kad beveik visais atvejais nuteistosios mergaitės aplinkybių aukos. Įvykdžiusios nusikaltimą, kuriam dažnai pasmerkiamos jau nuo pat ankstyvos vaikystės, tampa nusikaltėlėmis ir gyvena terpėje, kur dominuoja sudėtingi tarpusavio santykiai ir ribotos vertybinės orientacijos. Nesubrendusią, nestabilią asmenybę tai veikia neigiamai. Negalima įvertinti ir to fakto, kad kalėjimas “puikus” universitetas negatyviai aplinkai nusiteikusioms merginoms. Taigi kyla klausimas, ar nepadarome taip, kad bausdami nepilnamečius laisvės atėmimo bausmėmis, pasižyminčiomis ilga trukme, ugdome potencialius nusikaltėlius. Išėjusios iš mūsų įstaigos nepilnametė (dažnai bausmės atlikimo metu mergaitės sulaukia pilnametystės), atsiduria beviltiškoje situacijoje: laisvėje jos niekas nelaukia, nėra kur apsigyventi.1.2. Moterų nusikaltėlių charakterio bruožai
Daugumos moterų socialinė kilmė maždaug tokia: tėvai alkoholikai; turėjo tiktai motiną; ji savo dukrą pametė; neaugino; užaugino giminės; užaugo vaikų namuose., po vaikų namų – nusikaltimas; kolonija, kalėjimas. Tokia socialinė kilmė iškart lemia žmogaus išprusimą., išsilavinimą, o ką jau kalbėti apie intelektą. Dauguma jų – asmenybės, ryškios ir veržlios, jų saviraiškos negali nuslopinti net apribota laisvė. Beveik visos nori pasirodyti geresnės nei iš tikrųjų yra. Savisaugos instinktas jas verčia dailinti savo kaltę.
Kai kurios – gražios, kai kurios – protingos, skaito knygas, laikraščius, viskuo domisi. Aistras numalšina lesbietiška meile – keliasdešimt moterų gyvena tokiose šeimose. Daugiausia kivirčų zonoje ir plyksteli dėl lesbietiškos meilės – neištikimybės ir klaikaus pavydo. Dažnos jų ne
egali ir nemoka valdyti savo emocijų, o ypač tai išryškėja kalėjime.2. Priežastys skatinančios jas nusikalsti
2.1. Netiesiogine priežastis – moters vieta lietuvių visuomenės kultūroje.

Lietuvoje vyrauja tradicinės moralės vertybės. Daugybė žmonių tiki, kad net patys baisiausi nusikaltimai, jeigu jais siekiama materialiai aprūpinti vaikų ateitį, gali būti ne tik pateisinami, bet ir savotiškai kilnūs. Tai sietina su šeimos kultu, kuris lietuviams yra šventas. Kaltas ne vien skurdas, kurį daugelis laiko pagrindiniu visų sunkių nusikaltimų motyvu.
Kultūra visada paremta asmeninėm vertybėm. Aktualu yra tai, ką tu pats išpažįsti ir kaip elgiesi su kitais žmonėmis, o ne tai ką jaunystėje perskaitei iš knygų. O elgiesi su žmonėmis pagal tokias kultūrines nuostatas, kurias tau primeta visuomenė. Gali kai kuriuos jų principus ignoruoti, bet negali jų keisti. Mūsų kultūroje nėra jokios kitos vertybių sistemos, kuri būtų kaip nors priešinama viešpataujančiai.
Papročiai ir tradicijos visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį. Vieni skatina visuomenės pažangą, padeda vystytis ekonominiams reiškiniams, tobulėti ir pan. Kiti veikia priešingai. Tačiau bet kokie papročiai ir tradicijos yra visuomeniniai reiškiniai, sukurti žmonių veikloje ir sąlygoti istorinių, ekonominių, politinių, ideologinių aplinkybių.
Žemdirbių krašte patriarchalinės tradicijos stiprios ir per šimtmečius nusistovėjo aiškus moters vaidmuo šeimoje: mama, patarnautoja, namų židinio kurstytoja. Ir staiga įprastinis modelis subraškėjo.Tokioje santvarkoje moteris privalėjo dirbti, nes būti namų šeimininke buvo to

okia pat gėda, kaip prekiauti turguje. 1993 m. į nesugebančius greitai prasigyventi imta žvelgti iš aukšto: jei neturi pinigų, esi nieko vertas. 1991 – 1992 metai prasidėjo grožio konkursai, grožis imtas vertinti kaip siekiamybė susikurti geresnį gyvenimą.2.2. Žalingi įpročiai
Girtavimas ir alkoholizmas daro didelę žalą ne tik žmogaus sveikatai, asmenybės formavimuisi, bet ir veikia materialę gamybą, šeimyninius santykius, jaunosios kartos auklėjimą. Teisės literaūroje įstatymuose ir praktikoje vartojamos sąvokos “atsakomybę sunkinančios” ir “atsakomybę lengvinančios aplinkybės”. Girtumas yra viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mūsų manymu, girtavimas, o ypač moterų skatina asmenybės degradavimą, ardo šeimas, fiziškai ir morališkai luošina vaikus. Girtavimas viena iš moterų nusikalstamumo priežasčių, o ypač tai būdinga Lietuvai ir kitoms Pabaltijo šalims. Tai lemia ekonominės, politinės, religinės, buitinės sąlygos.
Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis nepaprastas. Prie tokių medžiagų priprantama ir be jų pradedama blogai jaustis. Įsisuka uždaras ratas: narkotikų pirkimas, vartojimas, valandėlė geros (ar blogos) savijautos, narkotikų trukūmas, vėl pirkimas ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Narkotikai mūsų šalyje neseniai, tačiau atsiranda vis daugiau moterų narkomanių. Nusikalsti jas skatina būtent narkotikai.

2.3. Neigiamas visuomenės požiūris į moteris nusikaltėles arba per didelis viešumas

Nusikaltimai – ne tik įprasta baudžiamosios teisės sąvoka, bet kartu ir klastingas socialinio diskurso elementas. Vieną vertus, su nusikaltimais ir nusikaltėliais kasdien susiduria tūkstančiai jų aukų ir bandantys joms padėti kriminalinės policijos sistemos darbuotojai. Tačiau, kita vertus, nusikaltimai yra ir patogi retorinė figūra politikų kalbose, nukreiptose prieš oponentus ir konkurentus, siekiančius aukščiausios valdžios, ir geidžiama informacinė prekė, kurią dosniai aprūpinami milijonai “kriminalinių skaitalų” vartotojai.
Nors visuomenės informavimas apie opiausias socialines problemas yra viena svarbiausių žiniasklaidos funkcijų demokratinėje visuomenėje, jos poveikis piliečiams neapsiriboja vien tuo. Žiniasklaida gali būti ne tik informuojanti, bet socializuojanti institucija. Jos galimybė formuoti socialinius vaidmenis ir stereotipus tarp tų socialinių grupių, kurių socialinės nuostatos dar nėra susiformavusios arba kurių socializacija apsunkinta tradicinių sockaltimų charakteristikos yiakalidoje padaromi nį kurį jam primeta visuomenė.
Tai kas prieš dešimtmetį ir daugiau metų buvo neleistina, šiandien tampa ne tik įprastu, bet ir “karšta” daugelio Lietuvos laikraščių, radijo programų ir televizijos naujienų tema. Visuomenės narių domėjimasis kriminalinėmis problemomis yra gerai žinomas sociologinis fenomenas. Žmonės apie nusikaltimus nori žinoti daugiau – dėl smalsumo, potraukio tam, kas yra pavojinga ar uždrausta. Lietuvoje kriminalinės informacijos pateikimas žiniasklaidoje gali būti charakterizuojamas tokiais bruožais:
– informacija pateikta selektyviai ir iškreiptai.
– finansiniai tikslai vienas iš svarbiausių veiksnių skatinantis pateikti kriminalinę informaciją žiniasklaidoje.
Per didelis viešinimas, nevaržomos informacijos skelbimas – tai asmens privataus gyvenimo pažeidimas. Neatsitiktinai Vakarų valstybėse yra manoma, kad viešumas gali tapti papildoma bausme. Civilizuotai teisiniai visuomenei priimtinas nusikaltusio asmens nubaudimas už padarytą nusiakltimą “kriminaline bausme”, tačiau “gėdos” bausmė neturėtų būti leistina. Mūsų šalyje privataus gyvenimo neliečiamumas nėra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme.

3. Moterų nusikaltimų charakterististikos

3.1. Dažniausi moterų nusikaltimai

Panevėžio kolonijos vadovai sako, jog moterys labai retai įvykdo kažkokių iš anksto gerai suplanuotų ar apgalvotų nusikaltimų. Daugiausiai yra vagišių 67,4 procentų. Už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bausmę atlieka 24 procentai kolonijos gyventojų. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač daugėja moterų žudikių. Daugelis nužudė savo vy.rus, sugyventinius- iš neapykantos, bejėgiškumo, meilės, pavydo ir keršto. Visos jos nuteistos pagal Baudžiamojo kodekso 104 str. (tyčinis nužudymas) ir 105 str. (tyčinias nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis). Kalėjimo viršininkas K. Slančiauskas neatsimena, kad kada nors čia būtų sėdėjusi nuteistoji pagal 107 ar 108 str. (nužudymas peržiangiant būtinosios ginties ribas).
Labiausiai smerkiamos moterys nužudžiusios savo kūdikius. Lietivoje tai ypač opi problema. Dažnai tenka girdėti apie pasmaugtus, išmestus į šiukšlynus, paliktus laiptinėse kūdikius. Manome, kad tai žemiausio lygio moterų nusikaltimas.
Moterys sunkius nusikaltimus padaro kilus konfliktinėms situacijoms. Tai yra pasekmė aplinkybių, iš kurių, jų nuomone, nėra kitos išeities, iš dalies jas galime laikyti aukomis. Dažniausiai nuteistosios nusikalto artimiausioje joms aplinkoje ir taip reagavo į susidariusias sąlygas, kurios šioms moterims pasirodė nepakeliamos. Po ilgo žiaurumo ir žeminančių poelgių prieš jas laikotarpio moterys nužudo vyrus, sugyventinius, aplinkinius, įvykdo pasikėsinimus ar sunkius kūno sužalojimus. Tam tikra prasme paaiškinami moterų – motinų pasikėsinimai į savo vaikų gyvybę, nesuradus kitos išeities, nes gyveno nepakeliamomis sąlygomis, neturėdamos jokių pragyvenimo šaltinių. Psichologų stebėjimai parodė, kad tokios moterys labai sunkiai adaptuojasi izoliuotos, gailisi padariusios nusikaltimą, skaudžiai išgyvena atsiskyrimą su vaikais ir kitais artimaisiais.
Bausmės už tokius nusikaltimus būna didelės, tačiau pačia didžiausia bausme yra nubaudžiami likę laisvėje vaikai, ilgam tapę našlaičiais, kuriais motinos priverstos rūpintis ir nelaisvėje. Būtent šioje situacijoje akivaizdus padidintos rizikos nusikalstamumui plėstis veiksnys – socialiai nesaugioje aplinkoje augantys vaikai turi palankią dirvą brandinti savyje nemotyvuotą agresiją aplinkiniams.
Dauguma moterų nuteisiamos už turtinius nusikaltimus, kurios, priešingai vyrams, padaro spontaniškai, retai naudoja fizinę jėgą. Atlikdamos bausmę už turtinius nusikaltimus, tik kai kurios iš nuteistųjų turi galimybę atlyginti materialinę žalą nukentėjusiajam. Dažniausiai jos tampa pasyviomis mokesčių mokėtojų išlaikytinėmis per visą netrumpą bausmės atlikimo laikotarpį. Pasibaigus laisvės atėmimo laikui, moterys išeina ne tik neadaptuotos aplinkos sąlygomis, bet ir praturtinusios nusikaltimų vykdymo patirtį.

3.2. Šiuolaikiniai moterų nusikaltimai

Modernėjant pasauliui atsiranda naujų nusikltimų kuriuos galėtume pavadinti šiuolaikiniais moterų nusikaltimais. Pateiksime du pagrindinius moterų nusikalstamumo šiuolaikinėje visuomenėje fenomenus: narkomanija ir prostitucija.
Šiais laikais sparčiai vystosi naujas ir pelningas biznis, daugiausiai pelno nešantis ne darbo atlikėjoms, o jų “viršininkams” , vadinamiems suteneriams. Ši problema aktualiausia Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje, neturtinguose Afrikos rajonuose. Yra keletas priežasčių moteris skatinančių prekiauti savo kūnu: nedarbas, išsilavinimo trūkumas, žema padėtis visuomenėje, skurdas ir nepriteklius, naivumas. Visa tai daro moteris pažeidžiamomis ir neapsaugotomis nuo sekso industrijos “pirklių”. Yra tiesioginis ir netiesioginis moterų įėjimas į šį verslą. Tiesioginis, kai moteris savo noru ir laisvu pasirinkimu tuo užsiima. Didžiausią problemą lemia netiesioginis įėjimas į šį verslą, nuo kurio niekas nėra pilnai apsaugotas. Kad būtų aiškiau, pateiksime tokį pavyzdį: “mergina norėjo užsidirbti pinigų mokslams. Pagal skelbimą išvyko į Vokietiją, po kelių parų, kurių jau nebepamena atsibudo lovoje su svetimu vyriškiu o ant dilbio raudonavo keletas mažų žaizdelių: heroino į veną ir tu vergė”.
Prostitucija geras verslas antriems asmenims, suteneriams. Jie naudojasi naiviomis, jaunomis moterimis iš neturtingų šalių. Moterys susigundo lengvu uždarbiu užsienyje ir su viltimi susikurti geresnį gyvenimą emigruoja į užsienį.
Merginos taip išpažįsta savotiškas idėjas. Jau dvylikamtės kartkartėmis prekiauja savo .kūnu, kad įsigytų madingų daiktų ar drabužių kuriais galėtų pasididžiuoti prieš bendraamžes.
Mėgstama girtis, kad Lietuvoje nėra viešnamių. Tačiau viešpatauja nelegali prostitucija: stotyse, turguose ir panašiai. Atsisakoma konroliuojamos prostitucijos argumentuojant, kad tautą apims visuotinis ištvirkimas. Prostitucijos priežastys yra daugiau socialinės. Visose šalyse kur viešpatauja skurdas, pamažu vis labiau suklesti prostitucija. Dažnai sakoma, kad tai vienintelis būdas įveikti moterų nedarbą. Neturtingoms ir menko išsilavinimo moterims, kurios negali kompensuoti skurdo nei intelektu nei talentais, pinigų siekimas tampa vieninteliu būdu išsivaduoti iš nepilnavertiškumo komlekso. Dažnai prostitutės save laiko aukštuomenės damom ir nesupranta, kodėl iš jų juokiamasi.
Daugelyje pasaulio šalių veikia vadinamieji “geltonieji kvartalai” ir kartu yra uždrausta mokamų lytinių paslaugų reklama. Už darbą kituose, valdžios uždraustuose rajonuose baudžiama didžiulėmis baudomis, kartais sodinama į kalėjimą. Pagaliau šios sferos žmonių oficialus registravimas ir tam tikra apskaita leistų gerai suprasti pačią problemą.

4. Moterų nusikaltėlių padėtis Lietuvoje ir užsienyje

4.1. Moterų nusikaltėlių padėtis Lietuvoje

Moterų kalėjimas Lietuvoje tik vienas – Panevėžyje. Panevėžio moterų kalėjimas statytas 1895 m. ir buvo skirtas 200 žmonių. Įsikūręs jis miesto centre P. Puzino gatvėje. Dabar kolonijoje gyvena 600 moterų. Todėl gyvenimas už grotų bent dešimteriopai padidina teismo paskirtą bausmę. Kolonija turi savo struktūrą. Atsižvelgiant į teistumų skaičių, padarytų nusikaltimų pavojingumą, į pačios nusikaltusios charakterio ypatybes sudaryti devyni būriai. Pvz. Psichologiniam – reabilitaciniam būriui priskirtos vyresnio amžiaus moterys, nepilnametės, nėščios. Yra ir adaptacinis būrys, kuriame kalinės praleidžia pirmus tris mėnesius, o jei bausmė neilga tai ir visą bausmės laiką. Kalėjime yra siuvimo cechas “Redenta”. Šioje įmonėje dirbančiųjų nuteistųjų vidutinis darbo užmokestis 122 litai. Narkomanija šioje įstaigoje kol kas dar netapo problema kaip pavyzdžiui Vokietijoje, kur 50 – 60 procentų kalinių iki nuteisimo vartojo narkotikus. Panevėžio moterų kolonijoje leidžiama dėvėti savo drabužius, avalynę. Tai leidžia moterims būti savimi, kaip laisvėje. Jos vartoja kosmetiką, pasipuošia švenčių proga. Kalėjime vyksta įvairūs renginiai: koncertai, parodos. Kalinės mezga, siuvinėja, piešia, skaito. Kalėjimo bibliotekoje yra apie 9000 knygų.
Pastaraisiais metais Panevėžio kolonijos gyventojoms leidžiami intymūs pasimatymai su vyrais – per metus keturi dviejų parų trukmės pasimatymai tam skirtoje patalpoje. Tačiau tokia teise iš daugiau kaip 600 įkalintų moterų pasinaudoja vos daugiau kaip 20. Kolonijos istorijoje dar nebuvo nė vieno atvejo, kad kūdikiai gimtų po intymių pasimatymų kolonijoje. Visos nėščios moterys tokios pateko iš laisvės. Šiandieninę situaciją galima palyginti su 1980 m., kai per Maskvos olimpiadą buvo atgabenta daugybė Rusijoje kalėjusių moterų. Tada triaukščiai gultai buvo pastatyti net koridoriuose. Kadangi nuteistųjų srautas nemažėja, kolonijos administracija nuolat suka galvą, kur jas dėti. Mūsų teisinė sistema bausmes tik griežtina. Manytumėm jog turėtų būti taikoma daugiau alternatyvių bausmių.

4.2. Moterų nusikaltėlių padėtis užsienyje

Rygos moterų kalėjimas
Lietuvai, Latvijai Estijai reikia kartu siekti greičiau išgyvendinti sovietinės sistemos palikimą kolonijose ir tvarkyti jas Europos valstybių pavyzdžiu. Mūsų, latvių ir estų įkalinimo įstaigos turi daug bendro: panašus moterų už grotų skaičius, amžius ir padaryti nusikaltimai. Rygos moterų kalėjimas taip pat vienintelis šalyje, tačiau kaip ir kitose Europos valstybių šalyse jis nebevadinamas kolonija. Latvių nuteistosios neauginančios savo vaikų kaip Lietuvoje, gali aplankyti juos 2 kartus per dieną. Čia leidžiama karu būti tik su kūdikiais. Jau keli metai Latvijoje yra taikomas kelių pakopų bausmės atlikimas, neap.siribojama vien uždaro tipo kalėjimu: anglų pavydžiu ketvirtadalis bausmės atliekamas griežto režimo kalėjimo įstaigoje, vėliau sąlygos švelninamos, o paskutinė pakopa teikia vilčių nuteistajai už gerą elgesį laisvę išvysti anksčiau, ypač jeigu tarpininkauja miesto meras, religinių bendruomenių atstovai.

Taip pat ir Latvijoje didėja žalingų įpročių įtaka. Latvijos kalėjimuose bausmės atlikimą kontroliuoja prokuratūra (pas mus to jau nėra), administracijos komisija. Seimo saugumo komisijos nariai taip pat užsuka į moterų kalėjimą. Tačiau praktika aplenkia įstatymų leidėjus: reikia naujų pažangesnių, prilygstančių Europos valstybėms įstatymų.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Rumunijoje, nusikaltusiai nėščiai moteriai bausmės vykdymas atidedamas, kol ji pagimdys ir kol kūdikiui sueis vieneri metai. Tačiau įstatymo humaniškumas turi ir kitą pusę: nuteistos laisvės atėmimu moterys po to dažniausiai gimdo be perstojo ir taip išvengia atsakomybės. Sovietiniais laikais Panevėžio bendrojo režimo kolonija buvo vienintelė Pabaltijyje, turėjusi savo vaikų darželį. Čia atlikdavo bausmes ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos moterys. Kolonijos teigimu čia nėra kastų, didelių turtinių skirtumų. Apskritai dauguma įkalintų moterų laisvėje gyveno vargingai.

Tailando moterų kalėjimas
Tailando Bangheno kalėjime moterys nuteistos už nusikaltimus prieš asmenį, už vagystes, už sąvadavimą, daugiausiai moterų – beveik tūkstantis – čia įkalintos už narkotikų kontrabandą. Aptikę bent 20 gr. narkotikų Tailando teisėtvarkos pareigūnai nusprendžia, kad tai pardavimui, o ne asmeniniam naudojimui skirtas kiekis. Mažiausia bausmė tokiu atveju – 25 metai. Nėščioms moterims įkalinimo laikas mažinamas per pusę. Šimto gramų narkotikų kaina – mirties bausmės sušaudant. Po atostogų grįžtančią turistę iš Estijos kartu su keturiais vyrais sulaikė Bankoko oro uoste. Pas visus rasta narkotikų ir jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Moteris buvo nuteista kalėti 50 metų.. Nepaisant griežtų bausmių ir specialių kovos su narkotikais programų, kurių vykdymą kontroliuoja karalius, šią epidemiją įveikti sunku. Narkotikų vartojimas – neatskiriama jų per šimtmečius susiklosčiusio gyvenimo būdo dalis. Tailande narkotikų kaina 10 kartų mažesnė negu vidutiniškai Europoje. Todėl nenuostabu, kad ne vienas vakarietis susigundo galimybe praturtėti po vienos kelionės į šią šalį.

5.Moterų nusikaltimų prevencija

Lietuvoje moterų nusikaltimų prevenciją atlieka visuomeninės organizacijos. Lietuvoje yra 980 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO). Galima teigti, kad diskusijoje aktyviai dalyvauja, pateikia ir rengia pasiūlymus tiktai apie 20 procentų. Aktyviausios yra mažesnės NVO. Tuo tarpu didžiąsias NVO, dažniausiai bendradarbiaujančias su tarptautinėm organizacijom, labiau domina kurti savo įvaizdį ir jį propoguoti bei spręsti lokalinius organizacijos interesus. Čia pateiksime apie geriausiai visuomenei žinomas ir aktyviai teikiančiom pagalbą žmonėms NVO.
Lietuvos Teisės universiteto dėstytojų iniciatyva 1998 m. liepos mėn. įkurta Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacija, kurios pagrindinis uždavinys – sukurti nuoseklią paramos nusikaltimų aukoms sistemą (įsteigti specialų paramos fondą, nustatyti realios žalos atlyginimo teisinius mechanizmus, įsteigti pasitikėjimo telefonus vietose, teikti konkrečią ir neatidėliotiną teisinę konsultaciją, kaupti objektyvią informaciją, ją analizuoti, rengti nusikaltimų aukoms atmintines, kurias privalu būtų įteikti besikreipiantiems į policiją ar kitais atvejais rengiant ir perkvalifikuojant policijos ir kitus teisėsaugos institucijų pareigūnus.
Nevyriausybinės moterų organizacijos Lietuvoje pradėjo kurtis Atgimimo metu. 1993 m. jau buvo registruota daugiau nei trisdešimt nevyriausybinių moterų organizacijų. Kaip visame pasaulyje, dalis jų kūrėsi prie politinių partijų, dalis susiejo savo tikslus su religinėmis organizacijomis. Daugumos jų tikslai – gerinti moterų padėtį. visuomenėje ir šeimoje. Smurto ir prievartos prieš moteris problema organizacijų įstatuose apibrėžiant veiklos tikslus tiesiogiai buvo minima retai.
Lietuvos moterų konsultacinis centras. Tai bendras Lietuvos moterų draugijos ir BUND-SHIFT‘o (dabar Heinrich-Boll-Stiftung) fondo projektas. Centro adresas – Basanavičiaus g. 20-11 Vilniuje. Veikia nuo 1993 m. Šalia kitų tikslų jis remia piliečių pastangas panaikinti smurtą prieš moteris ir vaikus. Teikia socialinę paramą – vykdo moterų projektus (pvz., „Menas išgyventi“), programas mergaitėms iš asocialių šeimų, kurių dauguma yra patyrusios smurtą ir prievartą vaikystėje. Teikia ir konkrečią informacinę bei konsultacinę pagalbą.
Moterų informacijos centras. Adresas susirašinėti: Vilnius 2001, p. d. 1218. Veikia nuo 1996 m. Leidžia biuletenį „Moters pasaulis“. 1996m. pagrindine metų darbo tema pasirinko smurto prieš moteris problemą. Surengta respublikinė konferencija, užsakyti ir atlikti du sociologiniai tyrimai. Viktimologinis tyrimas, atliktas „Baltijos tyrimų“, kurio metu tirtos taip pat buitinio smurto prieš moteris pasekmės (rezultatai paskelbti 1999 m. pradžioje). Kitas tyrimas atliktas Žalgirio universitetinėje ligoninėje, rezultatai pristatyti konferencijos metu. 1998 m. vykdomas UNIFEM finansuojamas projektas „Sustabdykime smurtą prieš moteris“.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namai, įkurti 1996 m., veikia Odminių g. 12, Vilniuje. Teikia pagalbą besilaukiančioms kūdikio ar turinčioms mažą vaiką merginoms, taip pat moterims – šeimyninio smurto aukoms. Profilaktinio darbo nevykdo, telefoninės krizių tarnybos neturi.
Vievio bendruomenės centro globos namai. Priglaudžia moteris su vaikais iki trijų mėnesių; moterys turi mokėti už save ir vaikus kasdien nedidelę sumą, maistu neaprūpinama. Profilaktinio darbo nevykdo, krizių telefoninės tarnybos nėra.

Moterų klubas „Zonta“ Alytuje steigia Krizių centrą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims; gaunama finansinė parama iš Danijos, tarptautinio „Zonta“ klubo. Alytiškės bendradarbiauja su Vilniaus moterų namų Krizių centru: suteikta metodinė pagalba, vyko susitikimo su Vilniaus moterų namų Krizių centro savanorėmis, bendras studijų vizitas į Daniją 1997 m. 1998 m. paruošta bendras projektas PHARE LIEN programai, siekiant finansavimo toliau ruošti savanores bei etatines darbuotojas dirbti Krizių centre.
Marijampolėje kilusi tokia pat iniciatyva, dar ne iki gali formalizuota. Krizių centrą moterims kuria Marijampolės apskrities Moters veiklos centras, koordinatorė A. Blauzdžiūnienė. Jai prašant, Vilniaus moterų namų Krizių centras suteikė tolimesnei veiklai būtinos informacijos bei kitą metodinę pagalbą.
Ignalinos rajono moterų draugija „Aušrinė“ 1997-1998 m. vykdė projektą „Pagalba moterims, patiriančioms smurtą šeimoje“, kurį finansavo JTO Vystymo programa. Projekto koordinatorė – Ona Vinklerienė. Moterų grupės narės kartu su policijos pareigūnais vykdavo į tuos namus, iš kurių moteris skambino į policiją, prašydama apginti nuo smurtaujančio vyro. Draugijos narės norėtų tęsti šią naudingą veiklą, tačiau projektas baigtas ir tolimesnis darbas nevyksta dėl lėšų stokos. Padaryta išvada, kad efektyviam darbui su moterimis – buitinio smurto aukomis būtini specialūs įgūdžiai, reikia toliau mokyti savanores bei kelti projekto darbuotojų kvalifikaciją. Metodinės pagalbos kreiptasi į Vilniaus moterų namų krizių centrą, sudaryti bendradarbiavimo planai.
Moterų klubas „Devyndarbė“ steigia pagalbos centrą vienišoms motinoms ir jų vaikams „Nendrė“, bendradarbiauja su EMMAUS – Aland ir Aland Piece Institute (Suomija). Vykdo šviečiamąjį bei profilaktinį – reabilitacinį darbą su motinomis, tarp kurių pasitaiko asocialių moterų bei moterų iš įvairių rizikos grupių. Dauguma jų yra patyrusios smurtą bei seksualinę prievartą (tai matyti iš anketų, moterų papildomų, prašant priimti į Dienos centrą jų vaikus).
Sintautų akademija, Neformalaus liaudies švietimo mokykla. Koordinatorė – Laima Girdauskienė. Teiki.a konsultacijas smurto šeimoje aukoms, ketina kurti Krizių centrą. Kreipėsi metodinės pagalbos į Vilniaus moterų namų krizių centrą. Aptartos bendradarbiavimo galimybės. Planuojama skaityti paskaitas bei organizuoti seminarus moterims, ketinančioms dirbti kuriamame centre.
1993 m. įkurti Vilniaus moterų namai (VMN) tapo viena nepriklausomų moterų organizacijų, nuo pat savo veiklos pradžios akcentavusi, jog smurto prieš moteris Lietuvoje problemų reikia neatidėliojant spręsti. 1996 m. VMN įkūrė Krizių centrą smurtą ir prievarta patiriančioms moterims, kuris yra bendras Lietuvos – Norvegijos projektas, finansuojamas iš Norvegijos užsienio reikalų ministerijos. Projekto koordinatorė Lietuvoje, Krizių centro direktorė – Lilija Vasiliauskienė. 1998 m. sulaukta pirmosios paramos iš Vilniaus miesto Savivaldybės bei Lietuvos Vyriausybės. Tikimasi, jog 1999 m. Centro veikla didžiąja dalimi bus finansuojama iš Lietuvos.
Moterų judėjimo Lietuvoje bei KC kūrimosi istorija panaši į kitų Europos šalių, nes problemos, su kuriomis susiduria viso pasaulio moterys, panašios. Smurtą prieš moteris čia, kaip ir bet kur pasaulyje, sąlygoja ir palaiko nelygi moterų ir vyrų padėtis visuomenėje, nevienodai prieinama valdžia ir resursai, socialinių nuostatų visuma, institucijų bei jų veiklos organizavimo praktikos panašumai.

Išvados

Šiame darbe buvo apžvelgtas moterų nusikaltamumas, jo priežastys, įvairių faktorių įtaka jiems. Daugiausiai dėmesio skyrėme mūsų šalies nusikalstamumui ir palyginome jį su kitomis valstybėmis. Susidarėme bendrą vaizdą apie moterų įkalinimo įstaigas ir jų problemas. Išnagrinėjome moterų nusikaltamumo prevenciją.
Moterų nusikalstamumo priežastys glaudžiai susijusios su ekonominiais, politiniais, socialiniais veiksniais. Didelę reikšmę nusikaltamumui turi vertybinės orientacijos, greita jų kaita. Šiais laikais, kai centre pastatomas moters grožis, seksualumas, biologinės jos funkcijos, moterims ypač sunku rasti teigiamą savo vietos poziciją. Vakarietiškoji kultūra taip pat viena iš priežasčių skatinanti moterų nusikalstamumą. Didelis skirtumas tarp kultūrų priverčia moteris patikėti lengvu uždarbiu, susilpnėja ir keičiasi įdiegtos moralinės normos. Asocialus moterų gyvenimas didžiausia moterų nusikalstamumo problema Lietuvoje, pagrinde susijusiu su bloga valstybės ekonomine situacija ir socialinių formų susilpnėjimu, ypač šeimos.
Kad būtume panašūs į švedus, kurių kalėjimai rodomi kaip pavyzdys, reikia dar vieno dalyko – kitokio visuomenės ir nuteistųjų mąstymo lygio. Kitaip sakant, supratimo kad kalinys nebūtinai turi sėdėti grotuotoje kameroje, nematydamas dienos šviesos. Nuo visuomenės neturėtų būti izoliuojami vagys ar kiti sunkius nusikaltimus darantys asmenys. Pavydžiui anglai į vagystę žiūri kaip į atskirą nusikaltimą, už tai baudžiama tik administracine bauda. Tuo tarpu Lietuvoje didžiausią dalį nusikaltimų sudaro vagystės.
Pagrindinė moterų nusikalstamumo prevencijos problema tai kad ją aktyviausiai vykdo tiktai visuomeninės organizacijos (NVO). Tačiau jų tinklas yra lėčiau plėtojamas mažesniuose šalies mietuose ir gyvenvietėse, rajonuose, kaimuose, todėl šios paslaugos yra prieinamos toli gražu ne visiems.
Išėjus iš kalėjimo nėra nei darbo, nei perspektyvos, nei vilties, nėra jokių teisinių, ekonominių ir net moralinių garantijų. Išėjus iš kalėjimo sunku rasti motyvų adaptuotis visuomenėje. Todėl pirmiausiai nusikaltimų prevenciją turėti vykdyti valstybė ir kurti naujus, šiuolaikiškus įstatymus.

Naudota literatūra

1. Bluvšinas J., E. Bieliūnas ir kt. Kriminologija. Vilnius: Pradai. 1994
2. Pilvelis Algirdas. Baudžiava ir nusikaltimai Lietuvoje. Vilnius: Litino. 1999
3. Nusikaltimų aukų socialinė situacija ir teisinė apsauga Lietuvoje. Vilnius: Deiva 1999
4. Dobryninas Aleksandras. Virtuali nusikaltimų tikrovė. Vilnius: Eugrimas 2001
5. Čepas A. Sunkinanti aplinkybė. Vilnius: Mintis. 1996
6. Trafficking in Women and Children in Asia and Europe.. Ministr.y for Foreign Affairs. 2001
7. Demokratija garsėsančioje Panevėžio moterų kolonijoje neteistosios svajoja apie laisvę / Eugenija Grižibauskienė // Lietuvos aidas – 1999, gegužės 20, p. 12-13
8. Už grotų – ir džiaugsmas ir neviltis / Vygantas Guiga // Lietuvos rytas – 1999, balandžio 15, p. 6.
9. Ir Latvijoje ir Lietuvoje moterų rūpesčiai panašūs / Bielskytė V. // Lietuvos aidas 1997 spalio 30, p. 11
10. Zona: gyvenimas už grotų / Svirbutavičienė A. // Esu. 1997 liepa Nr. 12, p. 20-21, Nr. 13-14 p. 40-41., birželis Nr. 11 p. 20-21.
11. Išskristi angelu iį kalėjimo / Martinkevičienė J. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 21, p. 8-10
12. Moterų sala grotų šešėlyje / Kuzmickaitė J. // Kauno diena. 1996, gruodžio 21, p. 8-10
13. Tarp meldžiančių malonės arba mirties lietuvių nėra / Gaižauskaitė V. // Lietuvos rytas 1996, rugpjūčio 3., p. 1-3
14. Prisimnk ir mane – nelaimmingą. / Bielskytė V. Lietuvos aidas. – 1996, kovo 21, p.11
15. Valdiški namai / Vaitonis // Sargyba. – 1996, vasario 15-21, p. 3,12
16. Moterys zonoje / Sinkevičius D. // Lietuvos aidas – 1995 gruodžio 20, p. 1, 10
17. Liūdnieji Panevėžio paveikslėliai / Šuševičius R. // Diena. 1995, lapkričio 7, p.6
18. Moterų kalėjimas / Žemulienė L. // Lietuvos rytas 1992, lapkričio 24, p. 16 lapkričio 25, p. 25
19. Mano kalėjimai / Matore G. // Šiaurės atėnai. – 1992 rugpjūčio 14
20. Internetas: www. nplc.lt ; www.prison.lt

Nustatyta moterų, kaltinamų padarius nusikaltimus Lietuvoje

Lentelė Nr. 1
Metai Moterų padaryti nusikaltimai Palyginti su bendru asmenų kaltinamų padarius nusikaltimus, skaičiumi (%)
1990 1567 12,5
1991 1339 10,1
1992 1917 10,2
1993 2102 10,3
1994 2419 11,4
1995 2391 10,4
1996 2546 11,4
1997 3563 13,9
1998 3428 13,5
1999 3261 13,0
2000 2516 10,0
2001 2313 8,7

Moterų nusikaltimų rūšys Lietuvoje

Nuteistųjų moterų išsilavinimas Lietuvoje

Vidurinis 50 %
Aukštesnysis 62 %
Aukštasis 1 %
Neturi išsilavinimo 1 %

Pagrindinės moterų nusikaltimų priežastys:

• Žalingi įpročiai
• Susiklosčiusi socialinė padėtis
• Neigiamas visuomenės požiūris į nusikalteles
• Skurdas
• Nedarbas
• Išsilavinimo trūkumas
• Naivumas
• Kitos.

Leave a Comment