Drausmė ir tvarka kariuomenėje. Hipotezė
Ho-yra ryšys tarp vadovavimo kariais ir tarnybos pažeidimų.H-kuo optimalesnis vadovavimas kariams tuo mažiau pažeidimų.
Hipotezės kilmė
Profesionali literatūra:R.Steiger “Karinė pedagogika” 1999m.; LK MDK “Kaip vadovauti kariams” 2000m.B.Puzinavičius”Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai”2001m.
Hipotezės tipasDvipakopė.Yra du kintamieji X-vadovavimas,Y-pažeidimai.
Hipotezės rašymo strategijaHipotezę rašysime pagal klasikinį požiūrį.
Kintamųjų apibrėžimo tipai: 1.Konceptualus 2.Operacionalistinis
Kintamojo “vadovavimas” konceptualusis apibrėžimas
Karinis vadovavimas-tai humaniški ir atitinkantys užduotį pavaldinių veiksmai,nukreipti į nurodytą ar numatytą tikslą. Vadovavimas-tai bendravimo su žmonėmis menas,sugebėjimas daryti jiems įtaką įtikinėjimu ir asmeniniu pavyzdžiu,kad jie tikslingai veiktų reikiama linkme Vadovavimas-žmogaus veikla,individui ar kolektyvui keliant tikslus,planuojant ir organizuojant darbą. Humaniškas vadovavimas-tai viena iš pagrindinių elgesio normų,kurios laikantis žmogui skiriamas pagrindinis vaidmuo mąstant , jaučiant ir dirbant.
Operacionalistiniai apibrėžimai
Kintamojo “pažeidimas” konceptualusis apibrėžimas Teisės pažeidimas – tai fizinių ir juridinių asmenų priešinga teisei,kalta veika(veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala visuomenei ir už ką yra numatyta teisinė atsakomybė. Teisės pažeidimas – tai priešinga teisės normoms veika,už kurią numatoma teisinė atsakomybė.Priešinga teisei veika gali pasireikšti įvairiomis formomis:nevykdant pavestų pareigų; tiesiogiai pažeidžiant teisės draudimą; viršijant tarnybos įgaliojimus ir t.t.
HIPOTEZĖS APRAŠYMAS
Hipotezė išreikšta kaip loginis teiginys,kuris nusako numatomą ryšį tarp dviejų ir daugiau kintamųjų.Hipotezės rūšis.Mūsų darbo grupės pasirinkta hipotezė yra dvipakopė.Hipotezės rašymo strategija.Naudojama klasikinio požiūrio strategija.
RYŠIO CHARAKTERISTIKA
Mūsų darbo grupės pasirinkta hipotezė yra dvipakopė.Ją panagrinėsime sudarę anketą.Ryšys yra neigiamas ir asimetrinis.Neigiamas ryšys todėl,kad vieno kintamojo vertė mažėja,didėjant kito kintamojo vertei(kuo optimalesnis vadovavimas kariams tuo mažiau pažeidimų).Asimetrinis ryšys yra,nes pasikeitimai viename kintamajame yra lydimi kitame,bet ne atvirkščiai.Tai yra optimalesnis vadovavimas įtakoja pažeidimų sumažėjimą,bet pažeidimų sumažėjimas neįtakoja vadovavimo optimalumo.Ryšys tarp šių sąvokų priežastinis,pasikeitimai pirmame kintamajame įvyksta ankščiau nei antrame.
Drausmė ir tvarka
Vykdydami šį tyrimą, perskaičius tyrimo temos pavadinimą., pirmiausiai mes tūrėtume atsakyti į iškylančius klausimus. Taigi, išsiaiškinsime kas yra drausmė. Vykę karai nekartą patvirtino senai žinomą tiesą, kad ir šiais neregėtos technikos pažangos laikais daugiausiai laimėjimų laiduoja tvirtas tikėjimas, dvasios stiprybė ir drausmė. Žymiausia ir autoritetingiausi pedagogai sutartinai pabrėžia,kad drausmė – pirmutinė ir svarbiausia bet kokios pozityvios veiklos ir elgsenos sąlyga. Ji ugdo teisingą požiūrį į gyvenimą ir jo priedermes. Vaizdžiai drausmės reikšmę mokyklai ir mokymuisi nusako įžymus čekų pedagogas ir mastytojas Janas Amosas Komenskis(1592-1670m.). Jis rašė: “Mokykla be drausmės – tai malūnas be vandens”. Kaip malūnas sustoja, nuleidus vandenį, taip viskas griūna mokykloje, jei joje nėra drausmės. Drausmė, anot J.A. Komenskio, yra būdas mokiniams tapti tikraisiais mokiniais . Kariuomenė nuo pradžios iki galo pagrįsta griežtos drausmės principais, perfrazuojant J.A. Komenskio mintį, tikriausiai būtų galima taip pasakyti: jei drausmė mokykloje yra būdas tapti tikrais mokiniais, tai juo labiau drausmė kariuomenėje yra būdas tapti tikrais kariais, tikrais kovotojais, šauniais vyrais – Tėvynės gynėjais. Kariuomenė be drausmės apskritai negalėtų egzistuoti. Kodėl? Prieš atsakydami į šį klausimą, panagrinėkime žodžio “drausmė” prasmę. Atrodo, šio žodžio kilmė labai aiški – kažką drausti, t.y. juo nubrėžiamos ribos tarp to, ką galima daryti ir ko daryti negalima. Tačiau drausmės paskirtį ir esmę, mūsų manymu, geriau ir teisingiau išreikia tarptautinis žodžio “drausmės” atitikmuo – disciplina. Jis kilęs iš lot.k. žodžio “discipulus”, reiškiančio “moksleivis, mokinys”. Šiuo žodžiu senovėje buvo išreiškiamas daug platesnis turinys, apimantis ir mokymąsi ir mokymą, t.y. sistemingą moralinį, intelektinių ir fizinių galių ugdymą, lavinimą, mokymą ir auklėjimo kontrolės sistemą bei nustatytos tvarkos palaikymą. Nuo seno yra įsigalėjusi nuomonė, kad tas, kuris palaiko nustatytą tvarką, palaiko ir nustatytą drausmę (discipliną). Terminu “drausmė” pirmiausiai nusakome ne draudimus ar apribojimus, bet išreiškiame siekį palaikyti nustatytą tvarką. Visais laikais labiausiai siektinu auklėjimo ir ugdymo tikslu buvo sąmoninga drausmė, kai auklėtiniai patys stengiasi palaikyti nustatytą tvarką. Prievarta įvesta drausmė nebuvo gerai vertinama. Tik ne daugelis kareivių gali paaiškinti, kokia drausmės paskirtis, suvokia, kad drausmingas elgesys naudingas ne tik skyriui, būriui, kuopai ar batalionui, bet ir kiekvienam iš jų , kaip individui. Todėl vadai privalo ne tik reikalauti drausmingo karių elgesio, bet ir išsamiai išsiaiškinti drausmės paskirtį ir būtinumą.
Pagrindinė drausmės paskirtis kare yra suburti individų masę ir darnų kolektyvą, kuris veikia kaip vienas organizmas, turintis bendrą tikslą ir atkakliai siekiantis jį įgyvendinti. Tik drausmės ir paklusnumo dėka žmonių minia virsta gerai organizuota kariuomene. Nesunku surasti pvz., rodančių, kad kolektyvinė drausmė duoda gerų rezultatų ne tik karyboje, bet ir kitose veiklos srityse. Antai futbolo komanda, sudaryta iš vienuolikos puikių žaidėjų, individualiais veiksmais turės nedaug šansų laimėti prieš vienuolika mažiau patyrusią, bet kolektyviškai žaidžiančių futbolininkų. Neretai ne tik nesuvokiama drausmės paskirtis ir svarba, bet ir neįvertinamas drausmingumo pavojus. Šį pavojų kariai tūrėtų suvokti , jau vos tik pašaukus juos į kariuomenę. Kareiviai privalo įsisąmoninti,kad drausmė – ne šiaip sau sugalvotas, bet amžių praktikoje patikrintas visų laikų ir visų šalių kariuomenių pagrindas. Jei kareiviai supras, kad nedrausmingumas ir netvarka iškilus pavojui gali būti kariuomenės suyrimo ir jos pražūtie priežastis, tuomet jis bus jiems atgrasus ir nepriimtinas.
Svarstant drausmės esmę ir paskirtį, galima kalbėti apie kolektyvinę (masių) drausmei ir atskiro žmogaus (individo) drausmę. Abu šie drausmės aspektai labai svarbūs ir reikalingi kariuomenei. Nedrausmingai kariuomenei būdingas minios silpnybės, tokia kariuomenė – netikėto pavojaus atveju, dažniausiai virsta bėgančia minia. Tuo tarpu tvirta drausmė žmonių minią paverčia kariuomene, kurią sunku išgąsdinti netikėtų puolimu. Teiginys,kad instinktyvaus paklusnumo įprotis užmuša iniciatyvą ir bukina protą, yra neteisingas. Drausmė – kariuomenės moralinės būklės pagrindas. Tą liudija daugelio karo mokyklų absolventai, kurie nuo paauglystės mokomi ir auklėjami geležinės drausmės sąlygomis. Tačiau mūšiuose jie ne kartą yra parodę puikią iniciatyvą ir lankstų protą, keliantį baimę priešams ir susižavėjimą draugams. Kai jau drausmė apibrėžta, išsiaiškinkime, kas tai yra nusižengimas, kaip galima juos būtų suskirstyti. Taigi, įprastai manoma, kad neteisėtas veiksmas, nusižengimas, tai toks veiksmas, kai pažeidžiama nustatyta tvarka. Šioje knygoje autoius įsigilina į nusižengimus ir juos aprašydamas suskirsto: a)vieni autoriai, bandydami atskirti baudžiamosios teisės nusižengimus nuo kitų, nurodė tai,kad išskirtinis nusikaltimų bruožas yra tas, kad jie yra įvykdomi dėl tam tikrų poreikių. Kitaip tariant, jų nuomone, šie nusikalstami aktai skiriasi nuo kitų teisės pažeidimų, tų aktų esme arba motyvu; b)kiti nusikalstami teisės pažeidimai skiriasi nuo kitų teorijomis, kurios teigia, kad nusikalstami aktai yra tie pažeidimai, kurie pažeidžia arba sukelia grėsmę svarbiems žmogaus ir tam tikriems grupės interesams. Pagal šią teorija veikia visa teisėtvarka; c)šiai kategorijai priklauso teorijos kurios bando išskirti nusikalstamus teisės pažeidimus, rementis žmogaus nusikalstamo poelgio vertinimu arba sąvoka. Jei žmogus daro nusikaltimą suprasdamas tai kaip gerą poelgį, tai jo poelgis nėra nusikalstamas, bet jei jis gerai suvokia poelgio blogį , pažeizdamas drausmę ir tvarką, jo poelgis bus traktuojamas kaip nusikalstamas nusižengimas; d)pagaliau, labiausiai paplitusi yra teorija, teigianti,kad kiekvienas nusikaltimas turi būti baudžiamas.Socialinio konflikto tipai grupės lygyje
1) Kas yra socialinė grupė?
R.K.Merton (1968) socialinę grupę apibūdino kaip žmonių visumą.Tie žmonės, anot tyrinėtojo, tam tikru būdu sąveikauja tarpusavyje ir pripažįsta savo priklausomybę grupei.Be to, ir kiti juos laiko tos grupės nariais.Tyrinėtojas išskyrė tris pagrindinius socialinės grupės bruožus:1-as bruožas tam tikra grupės narių sąveika 2-as bruožas narystė-priklausymo grupei jausmas3-ias bruožas identiškumas-žmonės, kurie įeina į grupę, ir kitų laikomi tos grupės nariais.
2) Kodėl žmonės jungiasi į grupes?
Jungimąsi į grupes,anot N.Smelser,sąlygoja psichologiniai ir biologiniai veiksniai, kurių pagrindu formuojasi žmonių tarpusavio ryšiai. Iš tikrųjų grupės yra pagrindinis veiksnys,padedantis išlikti.Sociologų nuomone, grupės įvairias funkcijas:1. socializacijos (padeda žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo)2. instrumentinę3. ekspresyvią grupės formavimo (patenkins grupės narių pagalbos,pasitikėjimo poreikius)4. palaikymo (sumažina baimės, neramumo jausmą)
3) Grupės norma
Grupės elgesio normos skirtingos, nelygu kokia grupė.Nusikalstamų grupių elgesio normos skiriasi nuo labdaros draugijų elgesio normų.Tos normos neturėtų prasmės, jei nebūtų jų laikymosi kontrolės mechanizmo. Tas, kas laikosi grupės elgesio normų, yra pastiprinamas, jo elgesys laikomas geru, priimtinu, todėl asmuo jaučiasi saugus.Jis priimamas į grupę, laikomas savu. Už grupės normų pažeidimą taikomos sankcijos. Jų diapazonas platus, nuo žodinių iki fizinių. Liūdnai pagarsėję nestatutiniai santykiai kariuomenėje irgi yra neoficialių sankcijų rūšis.Grupės normos kartais pažeidžiamos ir dėl paprasčiausio nežinojimo. Šios normos, taisyklės nėra surašomos ir kabinamos ant sienos. Daugeliu atveju grupės normas reikia paprasčiausiai atspėti. Bet tam irgi reikia noro. Grupės normos gali apimti ne tik veiksmus, bet ir vertybes bei idealogiją. Norma-jau iš paties žodžio aišku, kad grupės normos reguliuoja, normuoja vidinį grupės gyvenimą. Šia prasme jos prilygsta savotiškam elgesio kodeksui.
4) Motyvų konfliktai
Tam tikru metu žmogų gali aktyvinti keletas motyvų. Jų tarpusavio ryšys yra įvairus-nuo harmonijos iki prieštaravimo vienas kitam ir vienas kito išskyrimo.Tokia situacija vadinama motyvų konfliktu: pastangos patenkinti vieną iš motyvų blokuoja kito motyvo patenkinimą.Motyvų konflikto sąveiką įvedė K.Levinas. Motyvų konfliktus jis suskirstė i tris rūšis: troškimo ir troškimo; vengimo ir vengimo; troškimo ir vengimo konfliktai.a) troškimo ir troškimo konfliktas.Jeigu žmogų tuo metu traukia du malonūs dalykai, jam tenka spręsti problemą kurį pasirinkti. Konfliktas kyla tada, kai alternatyvos yra lygiavertės, vienodos svarbos. Įdomu, kad pasirinkus kurią nors alternatyvą,t.y. išsprendus konfliktą, pasirinktoji alternatyva pasąmoningai teisinama,giriama, o atmestoji peikiama. Taip žmogus apsaugo savąjį prestižą.b) vengimo ir vengimo konfliktasSituacija kai tenka rinktis vieną iš dviejų nepatrauklių dalykų, vadinama vengimo ir vengimo konfliktu. Be abejo, kyla pagunda nedaryti nei vieno, nei kito, vilkinti sprendimą. Sprendžiant vengimo ir vengimo konfliktą-artėjimas prie pasirinktos alternatyvos daro šią dar nemalonesnę, o atmestoji alternatyva ima atrodyti ne tokia jau ir baisi.c) troškimo ir vengimo konfliktasDaugelis žmogaus tikslų yra kartu ir malonūs, ir nemalonūs, patrauklūs ir atstumiantys. Jausmų dvilypumas, priešingų jausmų (kartu ir teigimų ir neigiamų) jautimas tam pačiam objektui vienu metu yra vadinamas ambivalencija. Žmogus kaip tik daugiausia patiria troškimo ir vengimo konfliktą. Pasąmoningai įsitraukiame į pasikartojančias situacijas, ieškome partnerystės, žmonių, patenkinančių mūsų saugos, priklausomumo ar kitokius, gyvybiškai svarbius poreikius, o paskui nuo jų kenčiame kaip asmenybės. Tai didina vengimo, nutolimo nuo partnerio tendencijas. Kai esame toliau nuo partnerio,atmintyje iškyla teigiamieji bendravimo aspektai, o neigiamu nuvertiname, laikome atsitiktiniais, nereikšmingais. Tokios racionalizacijos stiprina artėjimo tendencijas. Kai būname kartu, jau ima dominuoti neigiamieji bendravimo aspektai.
Troškimo ir vengimo konfliktų atvejai
Saviraiškos ir saugos poreikių konfliktas.Saviraiškos poreikį žmogus patenkina, turėdamas savą, originalią reiškinio traktuotę, mokėdamas kritiškai vertinti kitų žmonių veiklos rezultatus.Saugos poreikiui patenkinti reikia jau žinomos, nesukeliančios problemų aplinkos, kurioje laikomasi konvencinių vertybių. Retai kada naują mintį kiti žmonės pripažįsta besąlygiškai. Paprastai ją reikia apginti, įtvirtinti, o tai jau nesaugu.Bendravimo ir saugos poreikių konfliktasBendravimas paprastai tenkina saugos poreikį. Kai jaučiame nerimą, labiau norime siekti emocinio artumo. Bet noras bendrauti gali būti ir prieštaringas. Siekimą užmegzti emocinį kontaktą gali lydėti atmetimo baimė. Siekimui artėti asmeniniuose santykiuose priešinasi prestižo praradimo baimė. F.Fromas yra taip pasakęs: žmogaus egzistencija yra paradoksali, kad jis vienu ir tuo pačiu metu siekia ir artumo ir nepriklausomumo, nori ir vienybės su kitais ir išsaugoti savo individualumą.
5) Ar žmonių poreikius įmanoma suderinti?
Susidūrus dviejų žmonių norams, tenka spręsti, kieno poreikis svarbesnis <…> Žmogaus poreikiai yra nesuderinami, tai individualistinė orientacija, propaguojanti konkurencijos neišvengiamumą. Taip samprotaujant, vieno žmogaus pasiekimas kitam neišvengiamai yra pralaimėjimas. Tokios pasaulėžiūros pradininkas yra anglų filosofas T.Hobsas. Individualistinė orientacija turi nemažai ribotumų. Joks žmogus neturi tiek sugebėjimų, žinių ir kitokių rezervų, kad vienas galėtų patenkinti savo poreikius. Kiti žmonės yra būtini poreikių patenkinimui ne tik kaip objektai, kuriais galima manipuliuoti, siekiant tikslo, bet ir kaip pastiprintojai, vertintojai. Vieno žmogaus sėkmė nebūtinai reiškia kito žmogaus pralaimėjimą.Ji gali atnešti ir džiaugsmą, ne tik kartėlį. Suvokimas, kad kitą žmogų pastiprini, jam padedi, esi reikalingas, didina mūsų pačių vertės lygį.
6) Bendravimas ir socialiniai vaidmenys
Bendraudami taip pat atliekame socialinius vaidmenis <…> Problema yra ta, kad žmogus anaiptol ne visada įsisąmonina, kokius vaidmenis atlieka bendraudamas <…> Dažnai vieni vaidmenys trukdo, prieštarauja kitiems. To priežastis yra žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių, keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančius skirtingas elgesio normas.Dėl šios priežasties kokio nors vaidmens atlikimas vienoje grupėje ima prieštarauti vaidmens atlikimui kitoje grupėje. Jei prie to prisideda dar ir kitokios priežastys, situacija paaštrėja <…> Vaidmenų konfliktas, ir jo sprendimas gali tapti žmogaus vertybių, pareigų, brandumo patikrinimu <…> Sprendžiant vaidmenų konfliktus, pasiliekamas vienas kuris vaidmuo, tenka laikytis ir su juo susijusių vertybių, ignoruojant atmestojo vaidmens vertybes. Vaidmens uzurpavimasBendraudami žmonės paprastai pasiskirsto vaidmenis.taip efektyviau pasidalijus veiklos funkcijomis, pasidaro aiškiau, kas ką daro. Ir ne vien tiktai.aiškesne tampa grupės narių atsakomybė už jiems patikėtą veiklos barą. `tačiau kartais žmogus imasi daryti tai, kas neįeina į jo vaidmenį ir jam nepriklauso. Tai vadinama vaidmens uzurpavimu.
7) Tarpasmeniniai konfliktai
Gyvenimas be konfliktų neįsivaizduojamas. Tarpasmeninis konfliktas nebūtinai būna išorinis,t.y. kaip vidinio konflikto, motyvo priešingybė. Jis gali būti slepiamas, užslopintas, išoriškai neišreiškiamas dėl daugybės priežasčių: konfrontacijos baimės, vengimo pripažinti konfliktą ir kt. tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų susidūrimas. Konfliktas formuoja asmenybės nuostatas į konfliktą sukėlusį žmogų ir į visą tai, kas su tuo žmogumi susiję.M. Doičas (M. Deutch) konfliktus suskirstė į produktyviuosius ir destruktyviuosius (naikinančius). Destruktyvusis konfliktas orientuotas ne į problemos išsprendimą, o į oponento sunaikinimą. Po destruktyvaus konflikto problema lieka neišspręsta, o konfliktą sukėlusi problema išlieka, jo dalyviai laikosi priešingų nuostatų. Destruktyvus konfliktas būdingas plėtojimasis ir stiprėjimas. Stiprėjant destruktyviam konfliktui, kinta ir bendravimo pobūdis – mažėja loginis argumentiškumas, didėja elgesio gynybiškumas. Naikinamasis konflikto pobūdis prisideda prie jo stiprėjimo. Meškos paslaugą atlieka vadinamoji pažintinio suderinamumo tendencija. Ji verčia konflikto dalyvį vėlesnes, laiko atžvilgiu, mintis ar vėlesnius poelgius derinti su tuo, kas anksčiau priešininkui pasakyta, kas padaryta. Konfliktas – didelis iššūkis prestižui. Todėl ir kyla noras būti logiškesniam, nuoseklesniam. Konfliktą išprovokavusius, gal ir atsitiktinius, neapgalvotus žodžius tenka pagrįsti, ieškoti argumentacijos(kad ir netinkamos), žodžiu įteisinti savąją poziciją. Oponentas irgi daro tą patį. Taip konfliktas suintensyvėja, bet kodėl iš karto nepasakius:”Atsiprašau, suklydau.” Taip elgiasi angelai, žmonės – rečiau. Yra ir labiau žemiškų priežasčių, dėl kurių vengiama atsisakyti ankstesnės klaidingos pozicijos. Tai baimė, kad oponentas ims piktnaudžiauti mūsų kaltės prisipažinimu. Destruktyvusis konfliktas toks nebūtų, jei neturėtų tikslą naikinantį priešininką, jei nefiziškai, tai dvasiškai. Reikia leisti pralaimėjusiai pusei garbingai pasitraukti iš situacijos, juolab, jei tą pralaimėjimą stebi ir liudininkai. Prestižo praradimas prie liudytojų yra daug skausmingesnis. Yra ir kitokių priežasčių, skatinančių destruktyvųjį konfliktą. Tai mąstymo fiksuotumas. Konflikto metu dėl didelio emocinio krūvio, mažiau suvokiamas reagavimas į problemų variantus. Oponentai įsikimba vienos kokios minties, vieno sprendimo. Tipiškam konfliktui būdingas mąstymo standartiškumas, ribotumas. Pasireiškia ir laiko fiksuotumas. Dėmesys koncentruojamas į momentinius reiškinius, į jais pasiekiamus rezultatus, mažai atsižvelgiant į tolesnes pasekmes. Žodžiu, bet kokia kaina siekiama pergalės efekto. Konflikto metu jo dalyviai elgiasi gynybiškai. Gynybiškumas pasireiškia specifiniu reagavimo į oponentą elgesiu. Oponento veiksmai ir žodžiai, nors ir teisingi, vertinami tik tuo aspektu, kiek jie gali pakenkti prestižui. Dėl šios priežasties dauguma energijos naudojama puolimui atremti, o ne konstruktyvesniam gilinimuisi į problemą.Konfliktuodami dažnai nustatome ribą, iki kurios leidžiame būti sau agresyviems. Tai konflikto stabdys. Riba yra nevienoda skirtingiems asmenims. Ribą taip pat lemia konflikto sukeltas efektas, simbolizuojantis pergalę.
Nusižengimų psichologinis kontekstas
Faktoriai,lemiantys nepageidautiną asmenybės socializaciją
Nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas,kurį būtų galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų ,socialinių vaidmenų interiorizaciją,socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu.Nors socializaciją iš esmės lemia asmenybės mokymas ir auklėjimas,tačiau tikslingi kitų žmonių poveikiai nėra vieninteliai asmenybės socializacijos veiksniai.Galima sakyti jog,socializacijos procesui yra būdingas didesnis ar mažesnis gaivališkumas,kadangi asmenybė patiria ne tik tikslingus,bet ir sunkiai reguliuojamus bei prognozuojamus aplinkos poveikius.Pavyzdžiui,tarpasmeninės sąveikos metu asmenybė gali išgyventi atsitiktinius,tačiau labai stiprius poveikius,nevalingai perimti nepageidautinas elgesio normas ar vertybes.Be to,formuojantis vis didėja asmenybės savarankiškumas,kuris pasireiškia socialinių vertybių ir bendravimo aplinkos pasirinkimu,tam tikrų aplinkos poveikių ignoravimu ar atmetimu ir pan. Socializaciją lemiančių veiksnių įvairovė leidžia kalbėti apie tai,jog atsižvelgiant į šių veiksnių tarpusavio sąveikos ypatumus asmenybė gali perimti (išmokti) pačias įvairiausias elgesio formas- tiek prosocialias,tiek asocialias.Pastaruoju atveju mes susiduriame su nepageidaujamu asmenybės socializacijos variantu,arba desocializacija. Esant desocializacijai,asmenybė laipsniškai perima asocialias elgesio normas bei vertybes,ima tenkinti savo poreikius socialiai nepriimtinais būdais,ignoruoja prosocialios aplinkos poveikius ir t.t. Nepageidaujamas elgesys gali atsirasti dėl įvairių socializacijos proceso trūkumų arba dėl tiesioginių desocializuojančių poveikių.Socializacijos proceso defektus gali nulemti patys įvairiausi faktoriai:1. Auklėjimo klaidos šeimoje (pvz.,netiksliai išaiškinamos elgesio normos,šiltų emocinių normų stoka,kontrolės trūkumas,paskatinimų ir bausmių disproporcija,prieštaringi reikalavimai);2. Atstūmimas ir izoliacija bendraamžių grupėje;3. Nesėkmės ir neigiamų vertinimų dominavimas mokykloje;4. Visuomenės informavimo priemonėse demonstruojamas smurtas bei prievarta;5. Vaiko kognytivinės brandos sutrikimai ir pan.
Dėl minėtų faktorių poveikio gali atsirasti įvairių asmenybės moralinio formavimo defektų,kaltės ir nerimo jausmų išgyvenimo paviršutiniškumas,impulsyvumas ir nedrausmingumas,egocentriškumas,paviršutiniški emociniai ryšiai su kitais žmonėmis,silpnas atsakomybės jausmas,nesugebėjimas atidėti malonios veiklos ir pan.Tiesioginius desocializuojančius poveikius asmenybė patiria aplinkoje,kur yra demonstruojamas asocialus elgesys,vyrauja asocialios elgesio normos ir vertybės,kur asocialūs poelgiai pastiprinami,o prosocialūs – ignoruojami arba pamerkiami.Desocializacijos instituto vaidmen5įpaprastai atlieka kriminogeniškos neformalios paauglių grupės,asocialios šeimos,nusikaltėlių grupės ir pan.Tačiau asmenybės desocializacija toli gražu ne visuomet vyksta dėl tiesioginių nepgeidautinų aplinkos poveikių.Pavyzdžiui,S.A.Beličeva nurodo,kad iš 1200 nepilnamečių teisės pažeidėjų,įtrauktų į nepilnamečių reikalų įskaitą,tik apie 35-45% paauglių išaugo asocialaus kryptingumo šeimose. Tačiau dauguma šių nepilnamečių augo išoriškai normaliose šeimose,kuriose nebuvo demonstruojami asocialaus elgesio pavyzdžiai ar pripažįstamos nepriimtino elgesio normos.Mokyklose,kuriose mokėsi šie paaugliai,taip pat nebuvo tiesioginių asocialaus elgesio modelių.Nors didesnė dalis šių paauglių buvo auklėjami atrodytų palankiomis socialinėmis sąlygomis,jie vis dėl to perėmė asocialias vertybes ir ėmė pažeidinėti egzistuojančias elgesio normas.Taigi,šiuo atveju pasireiškė netiesioginių desocializuojančių faktorių,kuriems galima priskirti auklėjimo klaidas šeimoje bei mokykloje,negatyvius modeliavimo efektus,referentinių grupių poveikį ar ribotas galimybes patenkinti savo poreikius prosocialiais būdais,įtaka.Iš viso galima atskirti tokias asmenybės socializacijos ypatumus lemiančių faktorių grupes:1. Psichologinius faktorius (pvz.,konstitucinius-somatinius asmenybės ypatumus,įvairius fizinius defektus);2. Socialinius-psichologinius faktorius (pvz.,auklėjimo ypatumus šeimoje ir mokykloje,samenybės padėtį tarpasmeninių santykių sistemoje,visuomenės informavimo priemonių poveikį);3. Individualius-asmenybinius faktorius (pva., vertybių sistemos ypatumus,savęs vertinimo lygį,savireguliacijos sugebėjimus);4. Socialinius-ekonominius faktorius (pvz.,nestabilią ekonominę padėtį).
Galima sakyti,jog visi minėti faktoriai yra svarbūs ir reikšmingi,kadangi kiekvienu konkrečiu atveju asocialios asmenybės genezę lemia sudėtinga jų tarpusavio veikla.
Nepalankios asmenybės raidos sąlygos šeimoje
Įsivaizduokime,vaiką atskiria nuo motinos,ir tas vaikas jau vėliau,siekdamas kompensuoti ankstyvojoje vaikystėje patirtą nepriteklių,pasirenka socialiai nepriimtus poreikių tenkinimo būdus.Jis nusižengia,vagia,o vogdamas nesąmoningai ieško kažko svarbesnio negu tų daiktų ar pinigų,kuriuos jis pasisavina – ji ieško prarastos tėvų meilės.Paauglystėje ir brandžiame amžiuje deprivaciją patyręs gali neišvengti bendrumo ir susietumo su kitais žmonėmis jausmų,gali suvokti aplinkinius kaip keliančius grėsmę, dėl to labai padidėja priešiškumo bei agresyvių reakcijų tikimybė. Daugelis tėvų,auklėdami savo vaikus,iš visų galimų poveikio priemonių pirmenybę teikia fizinei prievartai ir griežtoms fizinėms bausmėms (fizinė prievarta suprantama kaip vaiko mušimas naudojant įvairias priemones,spardymas,neatsitiktinis vaiko sužalojimas ir pan.). Nepaisant to,kokiais amžiaus tarpsniais tėvai taiko tokį auklėjimą,jis visuomet sukelia negatyvius efektus.Pavyzdžiui,šiurkštus elgesys su vaiku kūdikystėje skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi,betikslius ir dezorganizuotus žaidimus,neigiamus emocinius išgyvenimus (tokie kūdikiai,palyginti su normaliais , dažnai yra liūdni,baikštūs,pikti).Smurtą patyrusių vaikų kognytivinė branda dažniau atsilieka negu jų bendraamžių.Jie prasčiau suvokia kitų žmoniių emocinius išgyvenimus,agresyviai elgiasi su bendraamžiais (ypač tose situacijose,kaip jie negali elgtis taip,kaip norėtų,o turi atsižvelgti į aplinkinių interesus),jiems būdinga prasta savikontrolė (staigūs pykčio,susierzinimo priepuoliai) bei neigiami emociniai išgyvenimai. Kitas labai svarbus veiksnys,lemiantis įvairius elgesio sutrikimus – emocinis atstūmimas,tai yra abejingumas vaikui,jo dvasinių poreikių ignoravimas,vaiko sutapatinimas su nemaloniais įvykiais ar kliūtimis,bet kokių vaiko veiksmų kritiškas bei užgaulus vertinimas ir pan.Šiuo atveju vaikas gali turėti ir tėvą,ir motiną,tačiau jų buvimas nesuteikia jam psichologinio artumo,meilės bei šilumos.Vaiko emocinis atstūmimas gali pasireikšti atvirai arba slaptai (slapta atstūmimo forma – kai tėvai tikrąjį savo požiūrį į vaiką stengiasi užmaskuoti pabrėžtinu dėmesiu ir griežta jo elgesio kontrole),taip pat kartu su kitomis nepageidaujamomis auklėjimo formomis (pvz.,fizine prievarta).
Tai sukelia tokias neigiamas pasekmes kaip:1. Padidintą priklausomybę;2. Agresyvumą;3. Emocinį nejautrumą;4. Sumenkintą savęs vertinimą;5. Neigiamą pasaulio sampratą;6. Emocinį nestabilumą.Vaikas tampa labai agresyvus,todėl ilgainiui agresyvumas gali tapti asmenybės bruožu.Iš pradžių pyktis ir agresija gali būti tramdoma ir pasireikšti paslėpta forma,tačiau anksčiau ar vėliau agresija bus neišvengiama ir tarpasmeninėje sąveikoje Hipogloba arba priežiūros nebuvimas dažniausiai pasireiškia tuo,jog tėvai nesirūpina savo vaikais,nesidomi jų veikla,interesais,ateitimi,leidžia vaikui elgtis nepriimtinu būdu (leidžia vartoti alkoholį,narkotikus,rūkyti). Kraštutiniais hipoglobos atvejais tėvai ne tik ignoruoja vaikų dvasinį pasaulį,bet ir nesirūpina jų materialiniu aprūpinimu,nesudaro paprasčiausių sąlygų žaisti ar mokytis,nepatenkina sergančių vaikų fizinių poreikių ir t.t.Visais atvejais kai šeimoje nėra priežiūros ir kontrolės,tikėtina,jog vaikai ir paaugliai neišmoks kontroliuoti nepriimtų savo impulsų,pateks į asocialių asmenų ar grupių poveikio zoną ir perims asocialias vertybes bei elgesio normas. Priešingas hipoglobai auklėjimo stilius,kai vaikas yra nuolat kontroliuojamas,jį stengiamasi apsaugoti nuo įvairių pavojų,kai tėvai stengiasi išspręsti visas problemas ir panašiai – hipergloba.Hipergloba yra dominuojanti ir nuolaidžiaujančioji.Pirma slopina vaikų savarankiškumą,iniciatyvą,ir atsakomybės jausmą,formuoją infatilią asmenybę.Tai gali paskatinti nuolatinius paauglio konfliktus su tėvais, stiprias emancipatijos,reakcijas,o kartais visišką tėvų reikalavimų ir draudimų atmetimą (šiuo atveju tikėtinas vienų ar kitų asocialaus elgesio formų pasireiškimas). Nuolaidžiaujančioji hipergloba – pernelyg didelis vaiko lepinimas,vaikas atleidžiamas nuo nemalonių pareigų,apsaugomas nuo pasitaikančių sunkumų ir t.t.Tėvai stengiasi patenkinti visus jo norus,tačiau vaikui augant jo poreikius vis sunkiau patenkinti ir dažnai tėvai to nebesugeba padaryti.Ir tuo atveju paauglys skatinamas ieškoti bet kokių poreikių patenkinimo būdų,netgi pasirinkdamas efektyvius,bet socialiai nepriimtinus poreikių tenkinimo būdus. Prieštaringas auklėjimas pasireiškia tuo,kad šeimos nariai (tėvas ar motina,tėvai ar seneliai) taiko nesuderinamus auklėjimo stilius (poveikio priemones) arba nuoseklią bei nepastovią discipliną.Pavyzdžiui,tėvas gali būti linkęs bausti sūnų už kiekvieną nusižengimą,o motina – viską atleisti; vienas iš tėvų ką nors leidžia vaikui,o kitas – draudžia; vienu atveju tėvai už vėlyvą sugrįžimą paauglį griežtai nubaudžia,o kitu atveju – nekreipia į tai dėmesio ir t.t.Toks auklėjimas gali paskatinti dviveidiškumo formavimąsi (pvz.,vaikas vienaip elgiasi motinos akivaizdoje,o visiškai kitaip – tėvui esant),taip pat padidina asocialaus elgesio pasireiškimo tikimybę. Svarbus tėvų uždavinys yra ne tik užtikrinti gerą vaikų priežiūrą bei discipliną,bet ir pozityviai paskatinti jų prosocialų elgesį.Vaikų socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija geriausiai formuojama tada,kai tėvai neapsiriboja prosocialaus elgesio modelių pateikimu,bet kartu nuolat atkreipia dėmesį į pageidautinus vaikų veiksmus ar poelgius,suteikia jiems pozityvų grįžtamąjį ryšį bei padrąsina.O delinkventų tėvai,palyginti su prosocialių vaikų tėvais,praleidžia su savo vaikais mažiau laiko , nepakankamai skiria jiems dėmesio,nepaskatina už prosocialias reakcijas ir pan.Dėl to delingventikams neretai būdingas prosocialių elgesio įgūdžių trūkumas,kuris savo ruožtu sumažina pageidautinos socializacijos galimybes ir skatina ryšius su asocialiais bendraamžiais. Yra dar daugybė priežasčių šeimoje,dėl kurių vaikas yra priverstas daryti nusižengimus.
Neigiamas mokyklos ir bendraamžių grupės poveikis
Vaiką labai stipriai veikia mokykla ir bendraamžiai.Pradėjus lankyt mokyklą,nepalankiomis šeimos sąlygomis išaugusių vaikų padėtis,palyginti su bendraamžiais,dažnai iš karto yra blogesnė.Neturėdami tokių formavimosi sąlygų ir galimybių kaip jų bendraamžiai,šie vaikai ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi.Be abejonės,mažai tikėtina,kad nesėkmės mokykloje pačios savaime skatina asocialų elgesį.Galbūt tai yra vienas iš katalizatorių ,dėl kurių greičiau atsiranda ir formuojasi įvairūs elgesio nukrypimai. Galima sakyti,kad kuo anksčiau prasideda vaiko atstūmimas klasėje (grupėje) ir kuo ilgiau jis tęsiasi,tuo didesnė įvairių elgesio nukrypimų tikimybė.Taip pat didelę reikšmę turi ir mokytojai nė kiek nesidomintys asocialiais vaikais.Ir tada nutrūksta asocialaus paauglio ryšiai su klase,mokykla,jis patenka į asocialią bendraamžių grupę,kuri tampa pagrindine ir dažnai vienintele aplinka,kur jie gali patenkinti daugelį nepaprastai svarbių poreikių – savęs įtvirtinimo,priklausomybės,pripažinimo bei pritarimo,naujų įspūdžių,globos bei užtarimo,saugumo ir panašiai.Kai kuriais atvejais asociali grupė atstumtiesiems paaugliams gali pakeisti netgi šeimą.Asocialių paauglių poreikiai grupėje dažnai būna įžūlesni,lengvai peržengiantys ne tik moralės,bet ir teisės normas.
Neigiama visuomenės informavimo priemonių įtaka
Visuomenės informavimo priemonės yra labai svarbus ir galingas asmenybės socializacijos veiksnys.Jos formuoja išorinio pasaulio sampratą,požiūrį į įvairius reiškinius,elgesio normas,vertybių sistemą, yra lengvai prieinamas ir populiarus pramogų bei laisvalaikio praleidimo šaltinis ir pan.Iš visų visuomenės informavimo priemonių išsiskiria televizija (video),nes ji pasižymi informacijos pateikimo formų įvairove.Televizija turi puikias galimybes panaudoti vizualinės ir akustinės informacijos derinį,greitai keisti ekrane įvairius siužetus,veiksmo vietą,personažų skaičių ir t.t.Visomis šiomis priemonėmis nesunkiai galime pritraukti žiūrovų dėmesį,sukelti stiprų įspūdį,įsteigti ir kitaip turėti įtakos jų mintims bei elgesiui. Vaikai pradeda televiziją žiūrėti jau nuo pat ankstyvosios vaikystės ir prie televizorių ekranų praleidžia vis daugiau laiko (reikia pažymėti,jog vaikai neretai žiūri ne tik jiems,bet ir suaugusiems skirtas laidas).Dėl to natūraliai iškyla klausimas,kokį poveikį besiformuojančiai vaiko asmenybei daro televizijos laidos ir ar jų žiūrėjimas yra tik nekenksmingas laiko praleidimas.Į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai sunku,nes televizijos poreikis priklauso nuo konkrečių laidų pobūdžio,tiek nuo vaiko susiformavimo lygio (vaikai,palyginti su suaugusiais,yra įtakingesni televizijos laidoms,kadangi dar neturi stabilios vertybių sistemos,sunkiai atskiria demonstruojamą fantazijų pasaulį nuo realybės ir panašiai).Viena vertus laidos skatina prosocialaus elgesio interiorizaciją, altruistinius elgesio motyvus ir panašiai,o kai kurios laidos gali skatinti nepageidaujamas elgesio normas.Jau,pvz.; ikimokykliniame amžiuje vaikai turi galimybę televizijos ekranuose stebėti nesuskaičiuojamus užpuolimus, smūgius, kankinimus, žudymus ir kitą.
Drausmė ir tvarka kariuomenėje
Nusižengimų priežastys
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos statutuose pažymima, kad krašto apsauga yra Lietuvos valstybingumo, laisvės ir nepriklausomybės gynėja ir sergėtoja, priemonė tautos idealams pasiekti. Įgyvendindama šiuos tikslus, kariuomenė turi būti tvirta savo įsitikinimais ,dorove, intelektualiniu, moraliniu, psichologiniu, fiziniu, bei techniniu pasirengimu.Tėvynės meilė, ištikimybė tautos ir kariuomenės idealams, bei drausmė yra krašto apsaugos pagrindas. Kariams turi būti įskiepytas tvarkos, drausmės, paklusnumo bet kokioms aplinkybėms įprotis.Kad kariuomenė galėtų tinkamai atlikti savo paskirtį, būtina drausmė. Drausmė yra svarbiausia bet kokios pozityvios veiklos ir elgesio sąlyga, o kariuomenė yra labai svarbi ir didelė tautos mokykla.Ji iš kitų socialinių socialinių institucijų ryškiai išsiskiria griežtomis ir išoriškai pastebimomis karių tarpusavio santykių , elgesio ir mandagumo formomis, kurioms būdingas hierarchiškumas, griežta subordinacija,besąlygiškas įsakymų ir nurodymų vykdymas. Karinė drausmė reikalauja griežtai, tiksliai ir sąmoningai, nesiekiant asmeninės naudos, vykdyti įstatymus, karinius statutus ir įsakymus, nors ir grėstų pavojus gyvybei. Jaunuoliai ą kariuomenę ateina su tomis negerovėmis ir ydomis, kurios tarpsta mokykloje ir visuomenėje, tarp jų ir nedrausmingumas. Todėl vienas svarbiausių vadų uždavinių-jau tarnybos pradžioje įtrikinti jaunuolius, kad drausmė- kariuomenės pagrindas. Turime suprasti, kad terminą ,,drausmė” pirmiausia nusakome ne draudimus ar apibrėžimus, bet išreiškiame siekį palaikyti nustatyta tvarką.,,Didelę įtaką karių drausmei ir tvarkai turi visuomeninio ir socialinio gyvenimo reiškiniai. Jie veikia karį, įtakoja jo vidinio gyvenimo reiškinius, formuoja psichines būsenas. Psichinės būsenos savo ruožtu nulemia karių drausmę. Pavyzdžiui, jeigu jaunam vaikinui patinka tarnyba, jis pasitiki rytdiena yra optimistiškai nusiteikęs, galima prognozuoti, kad jo psichinė būsena yra optimali. Ir priešingai, jeigu žmogų apninka nesėkmės, kamuoja netikrumas dėl ateities, nesaugumo jausmas, veikia nepageidautini socialinio gyvenimo faktoriai, jo psichinės būsenos krypsta negatyvizmo link.”(1) Todėl ir karių psichinės būsenos labai priklauso nuo tarnybos sąlygų, karių poreikių patenkinimo,jų tarpasmeninių santykių, bei santykių tarp viršininkų ir pavaldinių. Jeigu karinė tarnyba gerai organizuota,aiški vidaus tvarka, visi žino, ką ir kada privalo daryti, tai ir karių psichinės būsenos tampa pastovesnės, atsiranda nuolatinis pasirengimas vykdyti savo pareigas.,,Darnus, nors ir įtemptas, tarnybos ir karinio mokymo procesas su apgalvotu aiškinamuoju ir auklėjamuoju darbu,didina karių susidomėjimą tarnyba, skatina siekti gerų kovinės parengties rezultatų.”(2) Taip sutvarkytuose daliniuose ar net atskiruose padaliniuose, kariai yra drausmingi ir tvarkingi, juose kur kas rečiau pasitaiko nusižengimų ar karių nusikaltimų, nei padaliniuose kuriuose prastai organizuota tarnyba, tvyro įtampa, nervingumas yra prastai organizuotas vadų darbas. Dėmesio stoka karinės tarnybos organizavimui sukelia abejingumo, apatijos būsenas, neigiamai veikia karių. mokymąsi, auklėjamąjį procesą, tvarką ir drausmę. Kartais žiniasklaida aprašo konfliktus, nelaimingus atsitikimus ir pan. karinėse įstaigose, daliniuose ir jeigu atkreipti dėmesį į tai pastebime, jog dažniausiai minimi tie daliniai ar įstaigos kuriuose yra didesnių ar mažesnių trūkumų tarnybos organizavime, vadų darbe, mokomajame ar auklėjamajame procese (pvz. įvykis Šiauliuose 2001m. rudenį ar nelaimingas atsitikimas arsenale).,,Didelės įtakos psichinėms būsenoms, o tuo pačiu ir karių drausmei turi buitie ir poilsio organizavimas. Buityje realizuojami svarbiausi asmenybės poreikiai. Jeigu jie nepatenkinami, žmogus išgyvena neigiamą nepasitenkinimo būseną, tampa nepatenkintas ir pačiu savimi. Kariuomenė tuo ir skiriasi nuo civilinio gyvenimo, kad čia stipriai apribojama žmogaus veikla, poreikių patenkinimas, todėl vadai turi padėti kariui apsiprasti prie tokio gyvenimo būdo.” Karius teigiamai veikia pavyzdinga tvarka dalinyje, švarios ir tvarkingos kareivinės, kasdieninė buities kultūra ir estetika.,,Ypatinga svarbą drausmei turi karinio dalinio moralinė, psichologinė atmosfera, karių tarpusavio santykiai, ypač vadų ir viršininkų santykiai su pavaldiniais, vadovavimo stilius, padalinyje tarnybos atžvilgiu susidariusios nuostatos. Jeigu kariu kolektyvuose susiformavusios teigiamos moralinės psichologinės nuostatos, normalūs tarpusavio santykiai, jaučiamas pasitikėjimais vadais, dauguma karių tarnybos sunkumus įveikia nesunkiai, optimistiškai nusiteikę. Kad karių kolektyvuose neįsivyrautų pesimistinės nuotaikos, turėtų būti ieškomos ir šalinamos neklusnumo ir nihilizmo priežastys.” Žmogaus sveikata taip pat daro didelę įtaką jo psichinėms būsenoms, kurios pasireiškia kario drausmėje. Pavyzdžiui karys turintis sveikatos problemų norėdamas pasirodyti, kad jis yra stiprus ar norėdamas atkreipti į save dėmesį, gali pasielgti kvailai, impulsyviai, nebūdingai kariui.,,Karinių pratybų metu karių psichinės būsenos gali pablogėti dėl pasikeitusių aplinkybių, neigiamo oro sąlygų poveikio, organizavimui, bei kovinės užduoties vykdymui specifinių ypatybių, bei sąlygų.” Pablogėjusios psichinės būsenos būtinai atsilieps, pasireikš karių drausmėje, o karinių pratybų metu tai turėtų įvykti labai greitai.Kai grupė žmonių yra priversta ilgą laiką būti kartu, o jei tai vyksta uždaroje aplinkoje, gali atsirasti bendravimo sunkumų, kurie gali peraugti į psichologinį nepakantumą vienas kitam ar net atvirą konfliktą.Dauguma dvidešimtmečių karių yra dviguboje triguboje pereinamojoje fazėje, būtent: -nuo jaunuolio iki vyro; -nuo civilio iki kareivio; -nuo pavaldinio iki viršininko. Pradėdami karo tarnybą, dauguma dvidešimtmečių yra pereinamojoje fazėje iš jaunuolio į vyrą. Fiziškai suaugę, pilnateisiai piliečiai, psichinės būsenos atžvilgiu jie dar bręsta. Jaunuoliais jie daugiau nebenori būti, o visiškai suaugusiais dar negali būti. Daugelis jaunų žmonių nėra stabilios būsenos. Kariuomenėje tai gali sukelti sunkumų, nes psichinio brendimo pereinamoji fazė dažniausiai sutampa su staigiu civilinio gyvenimo pasikeitimu į karinį.
Kai kuriems jaunuoliams, kurie nuo mažų dienų vengė sunkumų, kariuomenė sukelia daugybę subjektyvių, visai naujų sunkumų, kurie gali sukelti:
-baimę dėl iki šiol nepatirto ar mažai tepatirto asmens laisvės apribojimo; -baimę prarasti savo individualybę apsirengus uniformą; -viršininkų ir apskritai autoritetų baimę, nes iki šiol gal būt to nepatyrė ir jaučiasi nesaugiai; -baimę dėl keleto savaičių trunkančio išsiskyrimo su drauge, artimaisiais ir draugais; -baimę dėl fizinių ir psichinių bet kokio pobūdžio sunkumų; -baimę dėl kiekvieno reikalavimo būti paklusniam ar sugebėti savarankiškai veikti.Emocines, fizines, mąstymo reakcijas gali lydėti elgesio sutrikimai: -rizikingas elgesys; -pykčio protrūkiai; -beprasmiški ginčai; -jėgos panaudojimas; -nepaklusnumas vadams ir pan.
Kariuomenė kai kuriems atrodo tarsi iššūkis. Susidaro įtampa tarp saviraiškos ir savęs įveikimo, todėl gali atsirasti nerimas ir baimė. Noras išreikšti save jauniems žmonėms pirmiausia yra neginčijamas faktas, kaip ir reikalavimas tam tikru mastu įveikti save, siekiant kovinės parengties, kaip kolektyvinio karinio tikslo, taikai užtikrinti. Jaunuoliai skirtingai jaučia šią įtampą-nuo vos juntamos iki nepakeliamos, o tai skatina nusižengimus, klaidas karinėje tarnyboje, kas atsiliepia drausmei ir tvarkai karinėje tarnyboje.Kaip jau minėjau, tvirta karių drausmė yra viso kariuomenės organizavimo ritmingo funkcionavimo būtina sąlyga. Karių drausmę, drausmės principus, teisinius mechanizmus sprendžiant karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas. Statute apibūdinamos karių drausmės, drausminės atsakomybės-drausmės pažeidimo sąvokos, nurodomos aplinkybės, pašalinančios drausminę atsakomybę, ją lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, apibrėžiami karių drausmės pažeidimai.
Pavyzdžiai dėl ko kyla nusižengimai(situacijos)
Šiame skyriuje mes pateiksime keletą nusižengimų pavyzdžių,kurie yra įvykę mūsų kariuomenėje.Šie pavyzdžiai turėtų jums padėti suvokti kokia svarbi problema yra drausminiai pažeidimai ir ,kad jas reikia skubiai spręsti. 1 pvz.mjr A.Purkėnas:”Štai prieš porą savaičių,pirmadienio rytą atėjus į darbą,man iš medicinos punkto pranešė,kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį vienas karys lipo laiptais,nukrito ir susilaužė nosį.Du ar trys draugai tuojau paliudijo buvę kartu ir matę,kaip jis nukrito.Pradėjome aiškintis – juk vis dėl to keista.Pasirodo susipešė du vieno šaukimo kariai,vienas kitam smogė į nosį ir sulaužė kremzlę.Paskui susitaikė ir tikino vienas kitam pretenzijų neturi.Tačiau iš pradžių muštynių faktą abu griežtai neigė.Vienas ligininėj vos ne pro ašaras tvirtino pats nukritęs nuo laiptų,o antras sakė nieko nežinąs,atseit,tuo metu miegojęs.Mėginau kalbinti nukentėjusįjį klausiau ko melavo,juk sumušė,įžeidė,pažemino.Ne,sako,skųstis negražu.Nesuvokiama,bet asmens orumas,jų įsitikinimu,labiau nukenčia ne dėl to,kad esi pažemintas,o tada kai esi priverstas skųstis.Klausiau draugų,ko jie tylėjo?”Nežinom,nematėm”Maždaug – manęs nemušė ir man gerai.Kad sužinotume apie panašius nusikaltimus,mes išties turime nemažai padirbėti,nes niekada nebūna taip,kad ateitų skųstis patys kariai.Apie drausmės pažeidimus mes patys sužinome iš aplinkinių šaltinių.O motyvuojama štai kuo:Ir jis žinoma elgiasi blogai,bet kaip galiu jį skųsti,juk gyvename vienose kareivinėse. 2 pvz.Eil.S.Puidokas prisipažino,jog tą naktį kareivinėse girtavo su draugais.Apie tai sužinojo srž.A.Straigis ir kareivį sumušė.Sumušė taip,kad eiliniui teko kreiptis į ligoninę.Baisiausia,kad A.Straigis nebuvo tiesioginis kario vadas.Be to jis atostogavo ir į batalioną buvo grįžęs tik pasiimti pinigų. 3 pvz.Kitas ne mažiau reikšmingas ir tam tikrais atvejais apmaudus dalykas kurį galime išreikšti skaičiais,tai alkoholio ir narkotikų vartojimas,kai draugai sugundo išgerti ir rūkyti dar nesusiformavusio charakterio naujokus.Pvz:3,2% iš 1000 apklaustų naujokų nurodė,kad tik naujokų mokykloje pradėjo gerti alkoholį ir 3,5% rūkyti.Maždaug 15% rūkančių pradėjo daugiau rūkyti naujokų mokykloje ir 22% gėrė daugiau alkoholio nei civiliniame gyvenime.Grupinis solidarumas,grupiniai rezultatai,grupinis spaudimas ir koviniai rengimai artimam mūšiui taip pat svarbus jausmas”mes” dažnai atsiranda ne tik džiaugsmus patiriant,didžiausius laimėjimus ir pakeliant nepriteklius,bet ir kartu praleidžiant laisvalaikį,krečiant linksmus kartais nemalonius pokštus,bei deja kartu ir geriant, ir svaiginantis narkotikais.Tai vėliau gali privesti prie nusižengimų. 4 pvz.”Šiandien ryte sutikau eil.Pūkį su mėlyne paakį ir patinusia apatine lūpa.Kai paklausiau kas atsitiko,jis tik nuleido galvą ir nieko neatsakė.Tik įtartinai į jį žiūrėjo draugai.Vėliau kalbėdamasis su juo išsiaiškinau,už ką draugai jam užvožė į akį.Paaiškėjo.kad jis iš vieno draugo kelnių kišenės ištraukė piniginę”. 5 pvz.Ruklos mokomojo pulko vadovybė tibia savaitgalį įvykusį karininko ir kario konfliktą ,po kurio iš tarnybos pasitraukė 21 karys.Prognozuojama ,kadkariams bus skirta griežtos bausmės,o kuopos vadas bus atleistas iš tarnybos. 21 karys iš Ruklos pasitraukė šeštadienio vakare.Tą pačią dieną kariai buvo surasti ir grąžinti į Ruklą.Kariai pasišalino po vakarinio patikrinimo,nes kuopos vadas su jais netinkamai elgėsi. Tarp kuopos vado ir eil.K.Prunskaus kilo ginčas ,kurio metu vadas pastūmė kareivį.Pastarasis nesipriešino.Po to kuopos vadas išrikiavo visus karius ir juos apšaukė.Kareiviai nusprendė parodyti ,kad jie nesitaikstys su tokiu vado elgesiu,ir po vakarinio patikrinimo pasišalino iš pulko.
2001m. Grafikas Nr1 Kariūnams skirtos drausminės nuobaudos
Bataliono vadas mjr. G. Lukošius
Grafike Nr.1 matome kariūnams skirtas nuobaudas,kurias jie gavo per metus.matosi kad mažiausiai buvo skirta nuobaudų atleidimo iš tarnybos vietos iš to galima spręsti , kad kariūnai yra pareigingi ir nedaro nusižengimų kurie galėtų įtakoti jų atleidimą iš tarnybos vietos.
Antra pagal mažiausiai skirtų nuobaudų skaičių yra nuobauda atleidimas iš pareigų.Kadangi ši nuobauda pasitaikė dažniau galima spręsti ,kad jos kariūnai mažiau bijo.Rugsėjo mėnesį šių nuobaudų buvo daugiausiai ,tai reiškia kad kariūnai po atostogų dar nespėja prisitaikyti prie griežtos akademijos tvarkos ir šios nuobaudos baigiasi gegužės mėnesį tai įtakoja kad visi nori išvažiuoti namo ir gerai vykdo savo pareigas. Uždrausta išeiti iš tarnybos vietos tai dar viena nuobaudų rūšis kurią taiko vadai.Kaip ir atleidimas iš pareigų ji dažniausiai pasitaiko po atostogų,tai galima paaiškinti tomis pačiomis priežastimis kaip ir prieš tai buvusios nuobaudos ,bet ji vyrauja ištisus metus. Ūkiniai darbai tai viena dažniausių skiriamų nuobaudų kovo mėnesį ūkinių darbų skiriama daugiausiai,tai viena iš mažiausiai skiriamų drausminių nuobaudų kuriomis norima sureguliuoti kariūnų drausmę Papeikimas yra griežčiausia bausmė iš čia paminėtų , tačiau vadai jų skiria daugiausiai,nes tai kartais vienintelis būdas sudrausminti kariūną.Ši drausminė nuobauda gali atsiliepti tolimesnėje kario tarnyboje ir karūnas jos turėtų bijoti labiausiai , tačiau grafikas parodo atvirkščiai .2001 lapkričio mėn.Nuobaudos kuopose
Bataliono vadas mjr. G. Lukošius
Grafike Nr.2 yra parodytos nuobaudos kuopose 2001 metų lapkričio mėn.Čia yra susumuotos visos nuobaudos kurias gavo atitinkamos kuopos kariūnai per vieną mėnesį, nuo visokio laipsnio vadų.Labai akivaizdžiai matosi kad I kuopa turi daugiausiai nuobaudų,tai reiškias ,kad čia tvarka buvo prasčiausia ir vadai skyrė daug nuobaudų kad sutvarkyti kuopa.Arba vadai buvo per daug reiklūs , bet tai mažiau tikėtina.II kuopoje nuobaudų buvo skirta mažiausiai tai įtakojo geras kariūnų elgesys,jie visas užduotis gerai įvykdė ir jų nebuvo už ką baust,juos reikėjo skatinti.Tai parodo kad vadų darbas buvo vaisingas ir nenuėjo per niek.III V ir VI kuopose nuobaudų buvo paskirta vienodai,tai sutapimas arba šiose kuopose tvarka buvo labai panaši.Vadai iš pavaldinių nei per daug nei per mažai.Buvo paskirta tiek nuobaudų kad būtų užtikrinta gera tvarka kuopose.Kariūnai taip pat ne labai daug nusižengė statuto reikalavimams ir vidaus tvarkai.
2001m.
Kas skyrė nuobaudas
Bataliono vadas mjr.G. Lukošius
Grafike Nr. 3 pavaizduota kas skyrė nuobaudas kariūnams 2001 metais.Pirmiausiai yra akademijos viršininkas,tačiau pagal nuobaudų skyrimą jis tikrai toli gražu ne pirmas,atvirkščiai.Jis skiria nuobaudas kada jau nusižengimas yra labai rimtas ir kitų vadų skirta nuobauda būtų per švelni.Jis baudžia retai tačiau griežtai.Antras pagal laipsni ir pagal pareigas yra bataliono vadas, jis skiria irgi retokai,tačiau jo nuobaudos skiriasi nuo akademijos viršininko pagal griežtumą.Gruodžio mėnesį bataliono vadas skyrė daugiausiai nuobaudų,tai galima daryti prielaidą , kad kariūnai nusižengė taip kad kuopos vadas ir taktikos karininkas skyręs nuobaudą nepadėtų.Taktikos karininkas ir kuopos vadas(kariūnas) skyrė daugiausiai nuobaudų , kuopos vadas gyvendamas su kariūnais mato daugiausiai nusižengimų ir bausdamas nori jų išvengti.Kai jo skiriamos nuobaudos yra per švelnios jis kreipiasi į taktikos karininką ir baudžia grisčiau.Metų pabaigoje kariūnai daro daugiausiai nusižengimų todėl kuopos vadas juos baudė dažniausiai,visi jau ruošėsi atostogom tačiau jos buvo sutrumpintos.
2001m
Už ką nubausta
Šis grafikas atspindi už ką kariūnai daugiausia baudžiami ir kokius nusižengimus jie labiausiai linkę daryti. Iš šio grafiko galime spręsti, kad kariūnų populiariausias nusižengimas yra nurodymų nevykdymas. Visų pirma šių nusižengimų daugiausia todėl, kad būna toks momentas kai kariūnai jau nenori būti pavaldiniais ir jau nori tapti vadais nors dar per vėlu, ypač tai pastebima antro kurso pabaigoje. Antra už šį nusikaltimą labai griežtai ir visada nubaudžia. Antroje vietoje nusižengimai už savarankišką pasišalinimą, taip yra todėl, kad kariūnai pakankamai retai išleidžiami iš LKA. Mažiausiai nusižengimų yra “vado negerbimas”, nes kariūnai puikiai supranta, kad jie privalo vadą gerbti, tai jiems nuolat primenama ir ugdoma.
Gerb. Kariūne, mes esame 242 būrio kariūnai ir norėtumėme jus pakviesti dalyvauti mokomojoje sociologinėje anketinėje apklausoje, kurios tikslas išsiaiškinti nusižengimų priežastis kariuomenėje ir kas skatina karį nusižengti tarnybos metu.Jūsų nuomonė, kaip kario ir būsimo karininko (vadovo), yra labai svarbi, todėl tikimės, kad jūs būsite atviri ir nuoširdūs.Jūsų anonimiškumas garantuojamas. Tyrimo rezultatai bus panaudoti mini konferencijoje sociologijos tyrimų įskaitai gauti.
Dėkojame už atsakymus!
Anketa
1. Ar pritariate šiems teiginiams(kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą)?
Visiškai pritariu(1) Pritariu
(2) Neturiu nuomonės(3) Nepritariu
(4) Visiškai nepritariu(5)1.Dienotvarkės laikas yra tinkamai paskirstytas 1 2 3 4 52.Totalinė vado kontrolė sukelia kariui norą maištauti 1 2 3 4 53.Dažnas neišleidimas iš kareivinių teritorijos yra viena iš pagrindinių kario nusižengimų priežasčių 1 2 3 4 54. neteisingai paskirta bausmė sukelia kario pasipiktinimą ,ir verčia maištauti 1 2 3 4 5
2.Kas verčia jus nusižengti , pateikite savo nuomonę (kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą).
Visada(1) Dažnai(2) Kartais(3) Retai(4) Niekada(5)1. noras maištauti prieš Jūsų nuomone neteisėtą tvarką 1 2 3 4 52. noras laužyti taisykles 1 2 3 4 53. kaip visi taip ir aš 1 2 3 4 5
3. Dažniausiai padaromi nusižengimai (kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą):
Visada(1) Dažnai(2) Kartais(3) Retai(4) Niekada(5)1.tyčiniai karių drausmės pažeidimai 1 2 3 4 52.pažeidimai dėl neatsargumo 1 2 3 4 53.pažeidimai dėl būtinojo reikalingumo 1 2 3 4 5
4. Ar nuobaudos už padarytus nusižengimus yra griežtos(kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą):
Labai griežtos(1) Griežtos(2) Tinkamos(3) Švelnios(4) Per švelnios(5)1.už pasišalinimą iš kareivinių 1 2 3 4 52.už pažeidimus tarnybos metu 1 2 3 4 53.už kario vardo negerbimą 1 2 3 4 54.už įsakymų nevykdymą 1 2 3 4 55. už rikiuotės statutų pažeidimą 1 2 3 4 56. už vadų nurodymų nevykdymą 1 2 3 4 57. už dienotvarkės nesilaikymą 1 2 3 4 5
5. Ar jums yra nutikę taip kad (kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą):
Visada(1) Dažnai(2) Kartais(3) Retai(4) Niekada(5)1. būnate neišleisti iš kareivinių 1 2 3 4 52. būnate gavę fizinių bausmių 1 2 3 4 53. būnate gavę ūkinių darbų 1 2 3 4 54. būnate gavę papeikimą 1 2 3 4 5
6. Ar pakankami laiko skiriama statuto nagrinėjimui ir vidaus tvarkos pažinimui?1. netgi per daug2. taip pakankamai3. nelabai4. visai neskiriama5. neturiu nuomonės
7. Ar pakankami dėmesio skiriama statuto nagrinėjimui ir vidaus tvarkos pažinimui?1. netgi per daug2. taip pakankamai3. nelabai4. visai neskiriama5. neturiu nuomonės
8. Ar būrio vadas bendrauja su kariais , domisi jų problemomis(kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą)?1. netgi per daug2. taip pakankamai3. nelabai4. visai neskiriama5. neturiu nuomonė
9. Ar skatinimai turi teigiamą poveikį karių auklėjimui?1. netgi per daug2. taip pakankamai3. nelabai4. visai neskiriami5. neturiu nuomonės
10. Ar būrio vadas kontroliuoja pavaldinių veiksmus ir elgesį (kiekvienoje eilutėje apibraukite jums tinkamą atsakymo variantą):1. visapusiška kontrolė2. dalinė3. neturiu nuomonės4. atmestina5. nėra kontrolės
Dėkojame už dalyvavimą mūsų apklausoje
Socialinės informacijos rinkimo metodas
Šiame tyrime mes panaudojome anketavimą,kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą.Mes patys dalyvavome rinkdami socialinę informaciją ir patys dalinome anketas.Tyrimas vyko pradedant nuo jo parengiamosios stadijos iki galo keturis mėnesius.Tyrimas vyko vykstant studijoms Lietuvos karo akademijoje.Respondentai atsakinėjo į klausimus tiek laiko,kiek jiems reikėjo.
Anketa
Mūsų anketą sudaro 10 klausimų,kurie visi yra uždari.
Duomenų analizė ir jos pristatymas
1.Pateiktų teiginių histograma
Iš šio grafiko pastebime,kad dauguma kariūnų pritaria dienotvarkės laikui.Pastebime kad totalinė vado kontrolė sukelia kariūnams norą maištauti.Taip pat dažnas karių neišleidimas iš teritorijos įtakoja nusižengimų skaičių,t.y. juos nesudrausmina,bet skatina nusižengti.Vado neteisingai paskirta bausmė taip pat sukelia kario pasipiktinimą ir norą maištauti.
2.Kariūnų nusižengti histograma
Kaip matome iš šito grafiko daugiausia kariūnų verčia nusižengti noras maištauti prieš jų nuomone neteisėtą tvarką.Tai dažniausiai pasitaikanti priežastis.Manome,kad į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys ir ieškomas kompromisas.Rečiau karius verčia nusižengti noras laužyti taisykles.Tai rodo,kad kariūnai mokosi aukštojoje mokykloje ir yra motyvuoti asmenys.Mažiausią grupę atsakymų sudarė atsakymas “kaip visi taip ir aš”.Iš to galime spręsti,kad mūsų tiriami asmenys turi savo nuomonę ir yra individualios asmenybės.
3.Dažniausiai padaromų nusižengimų histograma
Tyčinius drausmės pažeidimus kariūnai daro retai.Dažniau pasitaiko pažeidimai dėl neatsargumo.Mažiau nei pusė apklaustų kariūnų padaro nusižengimus dėl būtinojo reikalingumo.4.Padarytų nuobaudų griežtumo histograma.
Už pasišalinimą iš kareivinių kariūnų nuomone nuobaudos yra griežtos ir teisingos.Už pažeidimus tarnybos metu kariūnai mano,jog nuobaudos skiriamos tinkamai.Taip pat tokios pačios nuomonės skiriamos ir už vado negerbimą.Už įsakymo neįvykdymą jų nuomone buvo skirtos griežtos bausmės.Už rikiuotės statuto ir nurodymų nevykdymą taip pat buvo skiriamos griežtos nuobaudos.Kariūnai kurie nesilaikė dienotvarkės gaudavo griežtas nuobaudas.
5.Kariūnų nuobaudų histograma
Pastebime,kad kariūnai buvo dažnai neišleisti iš kareivinių todėl didėja tikimybė,kad jie nusižengs.Dauguma apklaustų kariūnų nebuvo gavę fizinių bausmių. 60 % apklaustų karių buvo gavę ūkinių darbų,todėl buvo užimti.Matome,kad papeikimai už padarytus nusižengimus akademijoje nėra dažnai skiriami.
6.Laiko,skiriamo vidaus tvarkos pažinimui,histograma
Į šį pateiktą anketos klausimą kariūnų nuomonė išsiskyrė į dvi lygias grupes. Vieni galvoja,jog netgi per daug laiko skiriama vidaus tvarkos pažeidimui,kiti – jog pakankamai.Galima daryti išvadas,kad vienus vidaus tvarkai skiriamas per didelis dėmesys vargina ir jie elgiasi neapgalvotai,o kiti yra labiau suinteresuoti vidaus tvarka ir stengiasi jos laikytis.
7.Laiko,skiriamo statuto nagrinėjimui,histograma
Į šį pateiktą anketos klausimą 50% kariūnų galvoja,kad pakankamai laiko skiriama statuto nagrinėjimui,40% – netgi per daug ir 10% – nelabai.Taigi, darome išvadas,kad statuto nagrinėjimui skirtas laikas yra optimalus,tačiau statuto įsisavinimui reikalingas laikas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno kariūno individualių sugebėjimų įsisavinti medžiagą.Todėl ir nesutampa jų nuomonės šiuo klausimu,kadangi vieniems reikia daugiau laiko,o kitiems – mažiau
8.Būrio vado bendravimo su kariais histograma
Žiūrint į šį grafiką,galime pasakyti,jog 40% apklaustųjų kariūnų mano,jog būrio vadas pakankamai domisi savo būriu ir jų problemomis,padeda išspręsti visus iškilusius klausimus.30% mano,jog nelabai,20% mano,jog visai nesidomi ir tik 10% neturi savo nuomonės.Iš to galime daryti išvadas,kad būrio vadas galėtų labiau domėtis savo būriu ir jo problemomis,išspręsti iškilusius klausimus.
9.Skatinimų įtakos karių auklėjimui histograma.
Į šį pateiktą klausimą dauguma kariūnų (80 %) atsakė,kad skatinimai turi per didelį teigiamą poveikį karių auklėjimui,likusiųjų 20% nuomonė pasiskirstė taip : 10% mano,jog netgi per daug teigiamą poveikį,t.y.kariūnai gavę vieną paskatinimą po kito jaučiasi esą visai neliečiami. 5% respondentų atsakė ,kad skatinimai neturi teigiamo poveikio,likę 5% neturi nuomonės. Taip galvojama tikriausiai dėl to,kad jie nėra gavę paskatinimų.
10.Būrio vado veiksmų kontrolės histograma.
Žiūrint į grafiką,matome ,kad respondentai nebuvo vieningos nuomonės.35% galvoja,kad kontrolė yra dalinė ,kiti 35% neturi nuomonės,20% mano,kad vadas visiškai kontroliuojami karių veiksmus ir elgesį ir 10% mano,kad kontrolė yra atmestina.Galime daryti išvadas,kad tiktai 20% respondentų mano,kad vadas visiškai kontroliuoja savo pavaldinius.
Išvados ir pasiūlymai
Atlikus šį tyrimą, gauti rezultatai parodo, kad mūsų hipotezė pasitvirtino. Nors tyrimas buvo atliktas mikro respondentų grupėje, tačiau iš respondentų atsakymų galima daryti išvadą, kad norint ateityje sumažinti nusižengimų skaičių, turime parinkti optimalų vadovavimo būdą, t.y. reikia skirti didesnį dėmesį vadų parengimui.Mes manome, kad būtina pakeisti vadų ir karių mokymo metodiką, taip pat daugiau dėmesio skirti individualiam kariūno parengimui ir jo tarnybos motyvacijos suformavimui. Norint gauti konkretesnes išvadas ir priimti optimalesnius sprendimus, tokį tyrimą reikėtų pravesti didesnėje respondentų grupėje, o taip pat reiktų apklausti ne tik dalį 1 ar 2 kurso kariūnus, bet visą kariūnų batalioną, į tyrimą galima būtų įtraukti net ir užsienio šalių karo akademijas.