Ar reikalinga mirties bausme

TURINYS

ĮVADAS 3
1. SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS 4
2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA 4
2.1 Mirties bausmė pasaulyje 4
2.2 Bausmės istorija 5
2.3 Bausmės vykdymas 6
2.4. Mirties bausmė Lietuvoje 7
3. ANKETŲ ANALIZĖ 8
IŠVADOS 13
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 14ĮVADAS
Kursinio darbo tema – ar reikalinga mirties bausmė?
Mano darbo tikslas – atlikti tyrimą ir sužinoti žmonių nuomonę apie mirties bausmę.
Problema – mirties bausmės reikalingumas.

Darbo uždaviniai:
1. sužinoti žmonės už ar prieš mirties bausmę;
2. išsiaiškinti ar žmonių nuomone, tai tinkama bausmė;
3. išsiaiškinti ar žmonės kada susimąsto, ką jaučia žmogus nuteistas mirties bausme;
4. išsiaiškinti ar reikalinga mierties bausmė Lietuvoje;
5. ištirt kas labiau pasisako už mirties bausmę – vyrai ar moterys, jaunimas ar vyresnio amžiaus asmenys;
6. išsiaiškinti kokiems nusikaltėliams, žmonių nuomone, turėtų būūti skiriama mirties bausmė.

Tyrimo objektas – Žemaitijos kolegijos studenai ir dėstytojai bei Rietavo miesto gyventojai.

Hipotezės:
1. Vyresnio amžiaus žmonės labiau pritaria mirties bausmei;
2. Vyrai dažniau pasisako už mirties bausmę nei moterys;
3. Žemesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako už mirties bausmę;
4. Nors religija nepripažysta mirties bausmės, tačiau dalis tikinčiųjų pritaria jai;
5. Nors ir pritaria mirties bausmei, tačiau nė vienas nesutiktų jos įvykdyti;
6. Dauguma mano, kad Lietuvoje reikalinga mirties bausmė;
7. Išlieka galimybė, kad asmuo būtų neteisingai apkaltintas ir nuteistas mirties bausme.

Informacijos rinkimo būdas – anketinė apklausa.1. SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS
Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būūties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senatvės pakitimai, patologiniai procesai, gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai pvz., savižudybė, nužudymas or kt. Žmogaus mirtimi medicinoje ir teisėje laikoma smegenų mi

irtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą.
Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ir apribojanti nuteistojo teises ir laisves visuomenės labui.Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis – laisvės atėmimu, bauda, turto konfiskavimu, viešaisiais darbais, viešųjų teisių atėmimu, areštu ir kt. Lietuvos Respublikoje bausmė gali būti paskirta tik už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Mirties bausmė yra viena seniausių pasaulyje taikomų sankcijų už labai sunkius nusikaltimus. Šiuolaikinėse valstybėse mirties bausmės taikymas yra apribotas arba apskritai panaikintas: beveik visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė yra panaikinta. Kai kuriose valstybėse, nepanaikinusiose mirties bausmės, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš saavo valstybę, musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma už seksualinius nusikaltimus.2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA
2.1 Mirties bausmė pasaulyje
1pav., Mirties bausmės taikymas pasaulyje

██ Uždrausta
██ Netaikoma, išskyrus ypatingus nusikaltimus
██ Netaikoma praktikoje pastaruosius 10 metų
██ Teisėtai taikoma bausmė

Iki XX a. vidurio mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės, kaip sankcijos už nusikaltimo padarymą. Remiantis Amnesty International klasifikacija, pasaulio valstybės skirstomos į keturias kategorijas:
o 68 valstybės nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo nei įstatymuose, nei praktikoje.
o 88 valstybės yra visiškai at

tsisakiusios mirties bausmės.
o 11 valstybių neatmetė mirties bausmės taikymo už ypatingus ir išskirtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, karo metu įvykdytus nusikaltimus).
o 30 valstybių mirties bausmė nėra uždrausta įstatymais, tačiau praktikoje ji nėra taikoma bent jau pastaruosius 10 metų.
Japonija, JAV, Pietų Korėja ir Taivanas yra vienintelės išsivysčiusios demokratinės valstybės, kurios nėra panaikonusios mirties bausmės. Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio mirties bausmė daugiausia buvo taikoma nedemokratinėse, skurdžiose ir autoritarinėse valstybėse, kurios dažnai mirties bausmę taikė kaip politinio poveikio priemonę. 9 dešimtmetyje mirties bausmė buvo panaikinta Lotynų Amerikoje, kurios pavyzdžiu 10 dešimtmetyje pasekė buvusios socialistinio bloko valstybės po to, kai atgavo nepriklausomybę. Vienintelė Europos valstybė, praktikuojanti mirties bausmės taikymą, yra Baltarusija. Kita vertus, dauguma Azijos išsivysčiusių demokratinių valstybių taip pat nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo politikos, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.2.2 Bausmės istorija
Mirties bausmės taikymo praktika žinoma dar bendruomeninės santvarkos laikais, kai bendruomenės narys, nusižengęs savo genties taisyklėms, buvo pasmerkiamas myriop. Taigi, mirties bausmė tuomet buvo bendruomenės teisingumo sistemos dalis. Be mirties bausmės, nusižengęs narys galėjo būti baudžiamas kitomis bausmėmis (kompensacija nukentėjusiajam, kūno bausmėmis, išvarymas iš genties ir pan.), todėl mirties bausmė buvo retai taikoma sankcija, kadangi tinkamesnė bausmė buvo laikoma kompensavimas nuketėjusiajam genties nariui.
Kita vertus, nusikaltimai, padaryti kitos ge
enties narių, buvo laikomi išpuoliu prieš nuketėjusią bendruomenę, taigi bausmių nusikaltėliui taikymas įvairavo nuo kūno bausmių ir pavergimo iki mirties bausmės. Vis dėlto genties reakcija į kitos bendruomenės įvykdytą nusikaltimą galėjo būti atsiprašymas, kompensacija arba kraujo kerštas.
Anksčiausiai mirties bausmę įtvirtinęs teisės aktas – Babilono valdovo Hamurabio teisynas. Jame buvo aprašytos 25 nusikaltimų rūšys, už kurias būdavo pasmerkiama myriop (Babilonija – valstybė senovės Mesopotamijoje, gyvavusi nuo 1900 m. pr. m. e. iki 539 m. pr. m. e., Eufrato ir Tigro upių žemupyje, maždaug tarp dabartinio Bagdado ir Persijos įlankos. Kultūrinis Babilonijos centras buvo Babilonas).

Senovės Graikijoje apie 621 m. pr. Kr. Drakonto įstatymais buvo įtvirtintas mirties bausmės taikymas už daugelį nusikaltimų. Viduramžiais, panašiai kaip ir Graikijoje, mirties bausmė buvo taikoma kaip pagrindinė bausmė, kol nebuvo išvystyta šiuolaikinė kalėjimų sistema. Pavyzdžiui, 1700 metais Didžiojoje Britanijoje už vagystes, medžių kirtimus, plėšimus ir panašias bausmes mirtimi buvo nuteisti 222 nusikaltėliai.2.3 Bausmės vykdymas
Dar XX a. pradžioje bausmė buvo vykdoma pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu dažniausiai naudojamos mirties bausmės įvykdymo priemonės yra elektros kėdė, dujų kamera, mirtina injekcija. Taip pat kai kuriose valstybėse mirties bausmė taikoma sušaudant ar pakariant.

2pav., Elektros kėdė iš JAV Sing-Sing kalėjimo Niujorko valstijoje.

Viduramžiais ir anksčiau buvo taikomi įvairiausi mirties bausmės variantai, pagrįsti vietiniais prietarais ir papročiais. Žinomi mirties bausmės įvykdymo būdai: pa

asmaugimas, sudeginimas, išvirimas, kaulų laužymas ratu, gyvo palaidojimas, nukryžiavimas, galvos nukirtimas, paskandinimas, ketvirčiavimas, odos nudyrimas, nunuodijimas, perpjovimas pusiau, užmūrijimas, užmėtymas akmenimis ir daugelis kitų. Mirties bausmės taikymas nebuvo atsietas nuo kankinimo, kadangi daugeliu mirties bausmės įvykdymo būdų nusikaltėlis patirdavo dideles kančias. Patys mirties bausmės vykdymo būdai buvo tokie, kad pasmerktas mirti nusikaltėlis kentėtų ir nemirtų iškart.
Mirties bausmes vykdė specialūs valstybės ar miesto išlaikomi pareigūnai – budeliai, o dar anksčiau – pati bendruomenė.

2.4 Mirties bausmė Lietuvoje

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo ji buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems. Lietuvoje mirti nuteisti kaliniai būdavo sušaudomi.
Po Prezidento Algirdo Brazausko dekreto, kuriuo buvo sustabdytas mirties bausmės vykdymas, kitiems myriop nuteistiems kaliniams pavyko jos išvengti – mirties bausmė jiems buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.3. ANKETŲ ANALIZĖ
Buvo atliktas tyrimas – anketinė apklausa. Anketoje buvo pateikta 13 klausimų. Apklausta 18 respondentų, iš jų 9 vyrai ir 9 moterys.

1. Anketinėje apklausoje dalyvavo 50% vyrų ir 50% moterų.

3pav., Apklausoje dalyvavusių vyrų ir moterų procentinis palyginimas.

2. Apklausoje dalyvavusių respondentų amžius dažniausiai buvo 50 – 60 metų, jie sudare 39% apkaustųjų.

4pav., Apklausoje dalyvavusių respondentų amžius.

3. Net 50% t.y. 9 apklaustieji turi tik vidurinį išsilvavinimą.

5pav., Anketinėje apklausoje dalyvavusių respondentų išsilavinimas procentais.

4. Visi apklaustieji yra tikintys, t.y. išpažįsta kokią nors religiją.

5. Respondentai išpažįsta tris religijas, iš jų 16 katalikai, jie sudaro 88% apklaustųjų, 1 evangelikas ir 1 protestantas, kurie sudaro po 6% apklaustųjų.

6pav., Apklaustųjų išpažįstamos religijos.

6. Iš 18 apklaustųjų nė vienas į klausimą ar jo religija pritaria mirties bausmei neatsakė TAIP, tačiau vienas nežino ar jo religija pritaria šiai bausmei.

7pav., Ar respondentų religija pritaria mirties bausmei.

7. Iš 18 respondentų, 13 asmenų nepritaria mirties bausmei, 4 pritaria, o vienas neturi nuomonės šiuo klausimu.

8pav., Ar respondentai pritaria mirties bausmei.

8. 78% apklaustųjų mano kad Lietuvoje mirties bausmės nereikia, o 22% mano, kad šios bausmės reikia.

9pav., Apklaustųjų nuomonė ar reikalinga mirties bausmė Lietuvoje.

9. 4 respondentų pasisakančių už mirties bausmę nuomone, ši bausmė turėtų būti skiriama trijų rūšių nusikaltėkiams.

10pav., Nusikaltėliai, kuriems apklaustųjų nuomone turėtų būti skiriama mirties bausmė.

10. Iš 18 apklaustųjų 17% mano, kad mirties bausmė yra tinkamas būdas nubausti asmenį.

11pav., Ar mirties bausmė tikamas būdas nubausti asmenį procentais.

11. Nė vienas pasisakantis už mirties bausmę negalėtų įvykdyti šios bausmės.

12. Į klausimą ar kada susimąstė ką jaučia nuteistasis mirties bausme apklaustieji atsakė po lygiai. Pusė yra pagalvoję apie tai, o kita pusė ne.

12pav., Ar apklaustieji kada susimąstė ką jaučia nuteistasis mirties bausme.

13. Į klausimą, ar išlieka galimybė, kad asmuo būtų neteisingai apklatintas ir nuteistas mirties bausme, dauguma, net 66% apklaustųjų, atsakė TAIP, 28% šiuo klausimu neturi nuomonės, o 6% mano, kad nelieka tokios galimybės.

13pav., Respondentų nuomonė, ar išlieka galimybė, kad mirties bausmė skirta nepelnytai.

Vyresnio amžiaus žmonės dažniau pritaria mirties bausmei nei jaunimas.

14pav., Pritariančiųjų mirties bausmei amžiaus procentinis palyginimas.

Vyrai net trigubai dažniau pritaria mirties bausmei nei moterys.

15pav., Vyrų ir moterų, pritariančių mirties bausmei procentinis palyginimas.IŠVADOS
Atlikus tyrimą, buvo padarytos tokios išvados:
1. Dauguma išsivysčiusių pasaulio valstybių yra atsisakiusios mirties bausmės.
2. Didžioji dalis Azijos išsivysčiusių valstybių dar neatsisakė mirties bausmės, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.
3. Beveik visos Europos valstybės jau atsisakė mirties bausmės.
4. Jaunimas pasisako prieš mirties bausmę.
5. Beveik visose krikščioniškose valstybėse nėra mirites bausmės.

Hipotezių aptarimas

1. Vyresnio amžiaus žmonės labiau pritaria mirties bausmei – hipotezė pasitvirtino, net 75% pritariančiųjų mirties bausmei yra vyresni nei 50 metų.
2. Vyrai dažniau pasisako už mirties bausmę nei moterys – hipotezė pasitvirtino, iš pritariančųjų mirties bausmei 75% yra vyrai.
3. Žemesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako už mirties bausmę – hipotezė pasitvirtino, visi pasisakiusieji už mirties bausmę turi tik pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą.
4. Nors religija nepripažįsta mirties bausmės, tačiau dalis tikinčiųjų pritaria šiai bausmei – hipotezė pasitvirtino, visų pasisakiusiųjų už mirties bausmę išpažįstama religija nepripažysta mirties bausmės.
5. Nors ir pritaria mirties bausmei, tačiau nėvienas nesutiktų jos įvykdyti – hipotezė pasitvirtino, nė vienas negalėtų įvykdyti mirties bausmės.
6. Dauguma mano, kad Lietuvoje reikalinga mirties bausmė – hipotezė nepasitvirtino, 78% apklaustųjų mano kad Lietuvoje mirties bausmės nereikia.
7. Išlieka galimybė, kad asmuo būtų neteisingai apkaltintas ir nuteistas mirties bausme – hipotezė pasitvirtino, 66% apklaustųjų mano, kad tokia galimybė išlieka, o 28% šiuo klausimu neturi nuomonės.INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Esu Žemaitijos kolegijos 1V grupės studentė. Atlieku tyrimą tema – „Ar reikalinga mirties bausmė?“. Mano darbo tikslas – sužinoti žmonių nuomonę ir požiūrį į mirties bausmę. Prašau Jūsų atidžiai perskaityti anketą ir nuoširdžiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anonimiškumas garantuotas. Prašau iki galo užpildyti anketą, Jums tinkamą variantą (-us) pažymekite 

1. Jūsų lytis:

Vyras  Moteris

2. Jūsų amžius:

15 – 20m. 50 – 60m.
20 – 30m. 60 – 70m.
30 – 40m. 70 ir daugiau
40 – 50m.

3. Jūsų išsilavinimas:

 Jokio Profesinis

 Pradinis Aukštesnysis

 Pagrindinis Aukštasis

 Vidurinis Kita......

4. Ar Jūs išpažystate kokią nors religiją?

 Taip  Ne

5. Kokią religiją išpažystate?

 Katalikų  Evangelikų
 Protestantų  Islamo
 Baptistų  Budistų
 Stačiatikių  Induistų
 Sekmininkų  Jahovistų
Satanistų Kita......

6. Ar Jūsų religija pripažysta mirties bausmę?

 Taip  Ne  Nežinau

7. Ar Jūs pritariate mirties bausmei?

 Taip  Ne  Nežinau

8. Kaip manote ar reikalinga mirties bausmė Lietuvoje?

 Taip  Ne

9. Kokiems nusikalteliams, Jūsų nuomone, turetų būti skiriama mirties bausmė?

 Žmogžudžiams  Teroristams
 Vagims  Prievartautojams
 Reketininkams  Kita......

10. Ar manote kad mirties bausmė yra tikrai tinkamas būdas nubausti asmenį?

 Taip  Ne  Nežinau

11. Ar Jūs galėtumėte įvykdyti mirties bausmę?

 Taip  Ne  Nežinau

12. Ar kada susimąstete ką jaučia žmogus skaičiuojantis paskutines savo gyvenimo minutes?

 Taip  Ne

13. Kaip manote ar išlieka galimybė, kad asmuo būtų neteisingai apkaltintas ir nuteistas mirties bausme?

 Taip  Ne  Nežinau

Leave a Comment