PROJEKTAI SOCIALINIO DARBO ORGANIZACIJOJE

Turinys

Įvadas 3
Projekto tikslas 4
Pagrindimas 4
Darbo planas: 8
Išlaidų sąmata: 9
Vertinimo kriterijai 10
Laukiami rezultatai: 10
Išvados 11
Literatūra 12Įvadas
Socialinis darbas Lietuvoje yra nuolat tobulėjanti veikla. Socialiniai darbuotojai, susidurdami su gyventojų socialinėmis problemomis, ieško vis naujesnių būdų spręsti susidariusias problemas. Toks ieškojimas – tai žinių įgijimas, patirtis, savitos pagalbos formos.
Naujovių paieška skatino ir ta aplinkybė, kad socialinė parama norminius aktų dažnai buvo padarinys, o ne priemonė įveikti kilusius gyvenimo sunkumus. Socialiniai darbuotojai pirmieji susiduria su klientais, patiriančiais įvairių socialinių sunkumų, dėl vykstančių valstybės gyvenime. Šie specialistai turi sugebėti padėti žmonėms, negalintiems pasirūpinti savimi, taip paat neturintiems artimo pagalbos. Norint rasti tą teisingą kelią, pirmiausia reiktų teisingai įvertinti esamą padėtį ir rasti išeitį. Tai reikalauja daug žinių, gebėjimų.

Socialinis darbas tam tikru aspektu yra kūrybinis ieškojimas, kartais tenka įsitikinti, jog supanti aplinka dažniausiai nesupranta tikrosios šios profesijos paskirties, o socialinis darbuotojo darbas nelaikomas prestižiniu. Dirbti socialinį darbą reiškia kasdien ir nuolat susidurti su gyvenimiška realybe, nelaimėmis, nepavykusiu gyvenimu, silpniausiais visuomenės nariais. Ne visiems visuomenės nariams pavyksta rasti savo vietą gyvenime

Jiems sunku gyventi tokioje visuomenėje, kuri intensyviai keeičiasi, kur niekas nėra nuspręsta, nusistovėję.

Šiuo metu socialinės pagalbos reikia vis platesniam šalies gyventojų ratui, o finansinės įstaigų galimybės ribotos, todėl būtina ieškoti būdų kaip ir iš kur gauti papildomą finansavimą, kad būtų sprendžiamos įvairių gyventojų problemos. Tam tikslui teikiami pr

rojektai, paraiškos siekiant gauti lėšų visuomenės problemoms spręsti, neįgaliuosius integruoti į visuomenę ir t. t.
Lietuvoje įsibėgėja projektinė veikla, kuri apima daugelį mūsų gyvenimo sričių, siekia suteikti reikalingą socialinę pagalbą žmonėms, negalintiems gyventi kokybišką, pilnavertį gyvenimą ar spręsti visuomenėje aktualias problemas. Projekto tikslas
Organizuoti paramą asmenims, turintiems psichikos negalią, gerinti jų gyvenimo kokybę.Pagrindimas
Tai pažangus ir mažai sąnaudų reikalaujantis projektas, kuris garantuoja, kad mažės socialinė atskirtis, gerės gyvenimo kokybė bei išplečia socialinės, psichologinės, bei profesinės reabilitacijos ir integracijos galimybes. Atlikti apklausą ir išsiaiškinti, kokios problemos aktualiausios, ko klientai labiausiai pageidauja, kokie vyktų užsiėmimai.

Plačiau norėtųsi paanalizuoti projektą, susijusį su psichine sveikata. Šioje srityje yra bene daugiausia socialinių problemų. Gera psichinė sveikata priklauso ne vien tik nuo sveikatos, bet ir nuo švietimo. Socialinės apsaugos ir kt. kriterijų. Toodėl labai svarbus šių visų sričių glaudus bendradarbiavimas, kai ruošiamos atitinkamos investicijų programos, taip pat projektų tikslingumas sprendžiant vieną ar kitą problemą. Valstybiniame lygyje viena iš pagrindinių problemų – išlaikyti optimalų santykį skirstant investicijas žmogiškiems ištekliams . Nelengva panaudoti investicijų lygmenis tarp psichikos sveikatos prioritetų, sveikatos stiprinimo bei sutrikimų prevencijos ir psichiatrijos paslaugų modernizavimo. Sakoma, kad būtų pakankamai finansuotas mokslinių tyrimų ir informacijos duomenų visuomenės psichikos sveikatos srityje veiksnumas.

Teikiamos projektų paraiškos turi atspindėti daugelį svarių aspektų. Mūsų pirma tai pačios organizacijos, teikiančios pa

araišką pristatymas. Tai gali būti NVO, viešoji įstaiga, įvairios bendruomenės ir panašiai.

Šiuo atveju pasirenkame NVO, kuri teikia paraišką projektui “Psichikos neįgaliųjų užimtumas” įgyvendinant. Taigi, kalbant apie organizacijos pristatymą, pažymėtina, kad svarbūs jos rekvizitai adresas, telefonas, faksas, biudžetinė sąskaita, organizacijos įregistravimo data, organizacijos narių skaičius.

Įvardiname teikiamos programos bendrus tikslus ir uždavinius.
Neįgaliųjų (psichikos sutrikimą turinčių asmenų) socialinės integracijos į visuomenę tikslai:
 plėsti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas taikant užimtumo terapiją;
 integruoti asmenis su psichikos negalia į visuomenę;
 siekti psichikos sutrikimų turinčių asmenų profesines reabilitacijas.

Neįgaliųjų (psichikos sutrikimą turinčių asmenų) socialinės integracijos į visuomenę uždaviniai:
 pagerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę;
 lavinti kasdieninius įgūdžius
 skatinti saviraišką
 organizuoti laisvalaikį;
 mokytis gyventi su liga;
 planuoti savo laiką.

Paraiškos rašyme taip pat yra labai svarbios šios programos vartotojai ir prioritetai. Pagrindiniai vartotojai – psichikos neįgalieji ir jų šeimos nariai.
Prioritetai – psichikos neįgaliųjų reabilitacija:
Teikiant paraišką, būtina išsiaiškinti, susirasti programos vykdymo partnerius. Šiuo
atveju galima rinktis psichiatrijos įstaigas (ligonines, poliklinikas, PSE), miestų ir rajonų savivaldybes, socialinės rūpybos ar globos įstaigas, kitas NVO dirbančius su psichikos neįgaliaisiais, specialistus, savanorius (asmenis bei organizacijas).

Toliau numatome programos finansavimą, t. y. šaltinius ir lėšas. Šaltiniai – tai biudžetas, privatūs rėmėjai, savivaldybių gydymo įstaigos, labdaros fondai, savanorių darbas. Lėšos apima prašomą biudžeto lėšų suma ir jo finansavimą. Taip pat, jei projektas tęstinis, įvardijamas jais pritrauktos projektui vykdyti lėšos ir dirbančių asmenų skaičius ( viso as

smenų skaičius ir iš jų esančių neįgaliųjų, nurodant neįgalumo lygį).

Teikiamos paraiškos programos sritis – užimtumas. Paprogramės pavadinimas – bendrasis užimtumas projekto pavadinimas “Psichikos neįgaliųjų užimtumas”.

Pirmiausia nurodomi projekto vykdytojai, įgyvendinimo vieta ir trukmė, šiuo atveju vykdytojas NVO filialas, kuris vykdys šį projektą drauge su gydymo įstaiga psichikos neįgaliesiems. Nurodome šios įstaigos rekvizitus (adresas, telefonas, faksas, biudžetinė sąskaita, organizacijos įregistravimo data ir t. t.). Numatome, kad trukmė 1 metai (jis gali būti tęsiamas sekančiais metais). Apžvelgiame situaciją rajone, t. y. psichikos negalią turinčių asmenų skaičių., neįgalumo lygį, NVO narių sk.aičių turinčių negalią, kokia yra statistika ir kaip ji kinta (didėja neįgalių asmenų skaičius).

Kiekvienas projektas atspindi esamą problemą rajone ar mieste, kurią reikia spręsti ir padėti neįgaliesiems integruotis su šiomis problemomis visuomenėje. Taigi, pagrindžiame esamą problemą, ją išdėstome.

Daugelis pacientų nenori matomos veiklos, gėdijasi savo ligos, jaučiasi atskirti nuo visuomenės. Užimtumas – toks žingsnis padėsiantis neįgaliesiems nesijausti atstumtiems. Jie nebepajėgūs aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jų noras užsiimti naudinga veikla ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime yra neišnykęs. Vis dėlto sutrikusios psichikos neįgalieji yra talentingi, garbūs ir aktyvūs žmonės. Bendrasis užimtumas leidžia jiems realizuoti save pagal juos dominančius poreikius, nevaržomas jų individualumas.

Buvimas kartu grupėje, problemų sprendimas, bendravimas teigiamai veikia, nes mažina jų izoliaciją visuomenėje, skatina pasitikėjimą savimi bei stabdo ligos pr
rogresavimą.

Siekdami mažinti socialinę izoliaciją, bandoma vykdyti užimtumo terapiją, diferencijuojant ją pagal paciento psichosocialinio funkcionavimo laipsnį.

Socialinė integracija – tai harmonija tarp individo ir jo socialinių sąlygų, kai vyrauja optimalūs socialiniai ir emociniai ryšiai, siejantys žmogų su kitais bendruomenės nariais. Dėl tokios situacijos negalios žmonės ir patys susiformuoja neigiamą į save ir žemus lūkesčius.

Būtent šios iškeltos problemos sprendimą skatintų šių žmonių psichosocialinės reabilitacijos prielaidų sukūrimas, padėsiantis struktūrizuoti šių žmonių kasdienybę, planuoti laisvalaikį, ugdyti savarankiškumo, bendradarbiavimo įgūdžius. Grupės veiklos vykdymas patenkina žmonių priklausomumo poreikį, grupės nariai jaučiasi saugiau, vienas kitą papildo.

Atsižvelgiant į klientų poreikius, programos vykdytojai gali planuoti išplėsti pasirinktą veiklą, kad užimtumo vieta būtų ne tik susirinkimų vieta (atitiktų saugias erdvės funkcijas), bet būtų platesnės galimybės ugdyti socialinius klientų įgūdžius, planuoti kūrybinius ir laisvalaikio užsiėmimus, kurie padeda atsipalaiduoti, atsitraukti nuo kasdieninių problemų. Numatoma dar viena svarbi užduotis – plėsti lankytojų akiratį.
Užimtumas – tai ganėtinai plati sąvoka. Ji gali apimti įvairias terapijos užsiėmimus ir yra svarbiausias neįgaliųjų poreikis. Šiuo atveju galime įvardinti- meno, muzikos, darbo terapijos, temines popietes, konkursus, parodas, išvykas, stovyklas. Tuo pačiu reikalinga ir psichologinė pagalba, švietėjiška veikla, relaksacija. Kadangi psichikos neįgalieji turi įvairių talentų, mes galėtume jiems pasiūlyti įvairius amatus, rankdarbius.

Vykdant projektą taip pat svarbu ar problema atitinka programos prioritetus. Projektas turi pilnai atitikti Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 – 2012 m. programos strategijos pagrindinius tikslo ir bendruomenės tikslus psichoanalizės reabilitacijos srityje. Todėl iškeliame projekto tikslus:
1. plėsti ir tobulinti negalią turinčių žmonių darbinio užimtumo veiklą;
2. Rūpintis socialinių darbuotojų, dirbančių ir dirbsiančių su psichologiniais neįgaliaisiais mokymu, kvalifikacijos kėlimu.
Uždaviniai turi būti aiškūs ir realiai pasiekiami:
1. Teikti bendro užimtumo paslaugas psichologiškai neįgaliems;
2. Supažindinti visuomenę su psichologiniais neįgaliaisiais ir jų artimųjų problemomis, organizacijos tikslais ir uždaviniais.
Darbo planai apima projekto įgyvendinimo eigą. Šiuose planuose atsispindi išvardinti darbai ir jų atlikimo laikas (net ketvirčiais). Priklausomai nuo esamos situacijos, galime pradėti savo planą nuo patalpų pritaikymo neįgaliesiems ir įrangos įsigijimo. Taip pat turime numatyti kokios terapijos ar kokių įgūdžių lavinimas. Atstatymas padėtų spręsti pagrįstą problemą.
Planą sudarėme NVO filialui ir gydymo įstaigai, tačiau jie neturi kartotis. Tai kiekvienos pusės įnašas siekiant bendro tikslo.
Projekto vykdytojais gali būti įvairių sričių specialistai. Čia nurodoma vykdytojo var.das, pavardė, išsilavinimas ir patirtis panašių projektų srityje.
Darbo planas iš tiesų yra svarbi projekto dalis, nes mes pagal tai sudarome biudžetą, t. y. išlaidų sąmatą. Joje turi atsispindėti: išlaidų rūšis, sąmata pagal vienetus, viso suma litais. Jei pradedame nuo pradžių įgyvendinti projektą, tai mums reiktų įtraukti punktą apie užimtumo bazės sukūrimą, kad turėtume kur vykdyti numatomą užimtumo veiklą. Jame atsispindėtų reikalingos lėšos patalpų pritaikymui, inventorius (pradedant nuo baldų, baigiant vaizdo, garso aparatūra).
Numačius terapijos užsiėmimus, turime apgalvoti kokių darbo priemonių mums prireiks. Terapijų tikslai taip pat gali būti skirtingi. Svarbiausia – tai padėti neįgaliesiems atsikratyti nepasitikėjimo savimi, įvairių fobijų. Tai kartu ir grupinė terapija kaip pagalbinė priemonė įvairiems įgūdžiams treniruoti. Pvz. darbo terapija – tai nuolatinė ir reguliari veikla, suteikianti neįgaliesiems įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti savarankiškame gyvenime. Prasminga veikla užtikrina gebėjimą koordinuoti, ugdyti atsakingumą už daromus ir padarytus darbus. O tam reikia ir papildomų darbo priemonių.
Kofinansavimas apima papildomą finansavimą projektui. Čia įvardinami kiti projekto vykdytojai, lėšų šaltinis ir suma.
Nemažas dėmesys skiriamas vertinimo kriterijaus. Kokybiniu interviu metodu renkami duomenys apie projekto naudą kiekvienam projekto vartotojui. Šis tyrimo metodas geriausiai atitinka užpildžius tikslus ir uždavinius, įgalina geriau pažvelgti į psichiškai neįgalių kasdienio gyvenimo pusę, dažnai aplinkinių taip mažai suprastą, tai pat mažai žinomą ir taip dažnai slepiamą. Toliau ekonominis efektas – gerėjant psichinei ir fizinei sveikatai, yra mažiau sunaudojama medikamentų, o tai ir lėšų taupymas. Užimtumą lankančių skaičiaus didėjimas, teikiamos įvairios paslaugos, jų atitikimas klientų poreikiams.
Specialistai taip pat įgauna patirties. Jų praktinei veiklai didelę reikšmę turi tinkamas projekto dokumentų tvarkymas. Projekto vykdymo eigoje aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, analizuojamos veiklos, sudaromi planai, fiksuojamas pasiektas rezultatas, įvertinami aptarimo duomenys. Socialinis darbuotojas stebi įvykius, kliento būseną, kylančias problemas. Surenkama duomenų bazė apie dalyvius, duomenis apie buvusią ir esamą sveikatą, socialinę padėtį. Projektas orientuotas į žmogų su psichikos negalia, neatsižvelgiant į negalės priežastį ir pobūdį, jį būtų galima kuo geriau parengti savarankiškesniam gyvenimui, kad neįgalusis asmuo būtų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių ir galėtų integruotis į visuomenę.
Laukiami projekto rezultatai apima psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybės gerėjimą, įvairių institucijų bendradarbiavimo stiprėjimą, neįgaliųjų atskirties mažėjimą visuomenėje, psichoemocinio atsparumo stiprumą. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų išplėtimas palengvina adaptaciją, mažina rehospitalizaciją.
Pabaigoje teikiamos projekto išvados: ar projektas atitinka pasirinktą strategiją, kokius pokyčius gali inicijuoti toje srityje, kokią įtaką turi kitiems projekte dalyvaujantiems partneriams. Ar projekto metu aktyviai bendradarbiaujama tarp teoretikų ir praktikų, nes juk jų bendras darbas duos pagrindo įvairioms novacijoms paslaugų sferoje. Ar realizavus projekto idėją bus žengtas dar vienas žingsnis socialinės integracijos linkme, keisis visuomenės požiūris..Darbo planas:
Eil. Nr. Darbas I II III IV
1 Patalpų pritaikymas + –
2 Įrangos įsigijimas + –
3 Meno terapija +
4 Muzikos terapija +
5 Savipagalbos grupėje užsiėmimai +
6 Psichoterapija +
7 Bendravimas, įgūdžių lavinimas +
8 Meno, darbų parodos +
9 Judesio terapija +
10 Šviesos terapija +

Biudžetas:Išlaidų sąmata:
Eil. Nr. Išlaidų rūšis Sąmata pagal vienetus Viso suma,
tūkst.. Lt
1 Užimtumo patalpų pritaikymas 5,5
2 Užimtumo bazės sukūrimas Stalas su kėdėmis 0,85

Baldų komplektas 3

Spinta 0,5

Lentynos 1

Vaizdo grotuvas 0,6

Šviesos terapijos lempa 1

3

Kilimas 0,6

Kompiuteris
3 Darbo priemonės rankdarbiams 0,2

Stalo žaidimai 0,4

Indai 0,4

Savipagalbos grupės susitikimams 0,6

Priemonės meno terapijai 0,2

Priemonės muzikos terapijai 0,2
4 Specialistų darbo apmokėjimas (kartu su mokesčiais Sodrai) Programos koordinavimui 12 mėn x 200 Lt 2,4

Užimtumo specialistas 12 mėn. x 500 Lt 6

31% Soc. draudimui 2,604
5 Tobulinimosi kursai, seminarai, mokymai 4 žm. x 4000 Lt 1,6
6 Kitos organizacinės išlaidos (kanceliarinės prekės, ryšio priemonės, transporto išlaidos ir kt.) Transportui, ryšio priemonės, kanceliarinės prekės, internetas 4

Viso prašoma suma 34,654Vertinimo kriterijai
Nuolat lankančiųjų skaičius, teikiamų paslaugų įvairovė, paslaugos atitinkančios klientų poreikius.Laukiami rezultatai:
 bent iš dalies atkurti neįgaliųjų bendravimo, darbo įgūdžius;
 naudotis kompiuteriu išmoks dalis klientų
 pagerės neįgaliųjų šeimų psichologinis klimatas ir materialinė padėtis (nereikės dėl patiriamo streso pirkti daugiau vaistų);
 sumažės socialinė psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtis nuo visuomenės.Išvados
 Pagerėjo psichikos neįgaliųjų gyvenimo kokybė;
 sumažėjo socialinė atskirtis;
 psichikos neįgalieji jaučia palaikymą;
 ugdomi socialiniai įgūdžiai;
 sustiprėjo psichikos negalią turinčių asmenų socialinė kompetencija, skatinti individo integraciją į visuomenę.

Padėkime psichikos neįgaliesiems įveikti socialinę atskirtį plėtodami bendruomenės socialines paslaugas.Literatūra
1. Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės Apsaugos ir darbo ministerijos
2. Naujovės socialiniame darbe, Vilnius, 2003

Leave a Comment