Įprotis kaltinti partnerį

1543 7

Kiekvienas chroniškas mylėtojas pasakytų, kad savo antrąja puse galima be sąlygiškai tikėti ir, matyt, reikėtų. Tačiau kaip elgtis, jei taip jausti neišeina?

Bet kuris psichoanalitikas be sąžinės graužaties „išmėsinėtų“ tokius santykius, konstatuotų, jog jūsų maža savivertė ir pridėtų kelių šimtų, o gal tūkstančių litų čekį prie recepto antidepresantams įsigyti. Bet gal poroje vienas kitam skirti kaltinimai nebūtinai reiškia, jog santykiai yra ligoti?

„Ar aš tau nesakiau?“

Natūralu, jog mūsų elgsena yra įtakota ne tik refleksų, hormonų, savisaugos ir kitų instinktų, bet ir.įpročių! Daugelis motterų yra linkusios badyti piršteliu į kiekvieną vyro klaidą, „kabinėtis“, užduoti tuos klausimus, į kuriuos vyras visai nenori atsakyti (nes klausimai būna taiklūs ir skausmingi) bei mėgsta užsiciklinti aiškinantis santykius, o kartais net paleisti dūdas.

„Futbolą žiūri? O dešros nupirkai kaip prašiau? Juk aš tau sakiau, kad nelaikytum kojų ant stalo! Tu žadėjai paskambinti, aš laukiau, o tu to nepadarei!“ – zirzia šios, nuolat demonstruodamos susirūpinimą partneriu.

„Prisikabinti“ prie ko nors joms yra gyvybiškai svarbu. Taip jos išreiškia rūpestį ir meilę, tačiau, kai tokie įpročiai tammpa rutina, iškyla problemų.

Tuo tarpu vyrai situaciją vertina šiek tiek kitaip. Gal dėl testosterono, o gal dėl genuose pasislėpusio kromanjonietiško vyriškumo rūpindamiesi moterimi (arba savimi) įspūdį sustiprina tokiais sakiniais kaip: „Tu kvaila, tu nieko nesupranti. Nekalbėk nesąmonių. Visos bobos taip elg

giasi!“

Tai, jog žmogus yra kažkuo nepatenkintas ir siekia aplinką pakeisti taip, jog ši jį tenkintų yra natūrali būsena. Problema atsiranda tada, kai tokioje veiksmų grandinėje dėl iš(si)ugdytų įpročių situaciją sprendžiame neteisingai. Vietoje „keisti aplinką“ tam, kad išnyktų nepasitenkinimas, mes renkamės „išreikšti nepasitenkinimą“ naiviai tikėdamiesi, jog tik dėl to, kad kažkam išrėksime savo emocijas – aplinka pasikeis pati. Paksiškai kaltinti aplinką ir keisti ją – nėra tas pats.

Įtarti ir aptarti

Rasti tokį silpną tašą ir pasakyti, jog kitas daro kažką negerai, tampa azartišku žaidimu. Perfrazavus visus tuos, kartais žeidžiančius, skaudinančius, pykdančius, dažnai erzinančius partnerių žodžius, tiesiog išgirstume: „Va! Čia aš esu pranašesnis/-ė!“ Tik dėl to, jog kažkas kažkuo kaltina – keistis iš tikrųjų nesinori. Jaučiant tai, jog kažkas tikisi dominuoti, nesąmoningai atsisakome paklusti.

Dažniausiai kaltinant partnerius/-es būnna sunku išreikšti savo kaltinimus nedemonstruojant nevaldomo emocijų proveržio. Nereikia būti dideliu santykių specialistu, kad bet kuriai porai iškilus problemoms patartume, jog reikia viską aptarti ramiai, nebijoti kalbėti apie savo jausmus, tačiau jei tie santykiai – mūsų, patarimus pamirštame.

Pagalvoti neužtenka!

Derėtų įsidėmėti, jog tie, kurie dažnai mus tiesiog veda iš proto, kurie mus net gi siutina – neskaito mūsų minčių!

Neseniai draugė pasakojo apie savo konfliktą su mylimuoju: „Aš pagalvojau, kad jis grįš iš darbo, o aš jį nustebinsiu nepakartojama vakariene. Sakiau, kad po dar

rbo važiuotų namo.

Jo telefonas buvo išjungtas. Šis grįžo vidurį nakties išgėręs ir aš taip užpykau. Apsižodžiavom ir dabar 3 dienas nešnekam. Supranti, aš taip tikėjausi jį nustebinti, padaryti kažką gero. Taip stengiausi.. Juk aš irgi dirbu ir grįžtu pavargusi! O tas niekšas dar drįso pareikšti, jog ne. . .

  • „Gal galėtum grįžti šiandien anksčiau, nes.“
  • „Mane skaudina tai, jog tu. ir norėčiau, kad dažniau darytum taip.”
  • „Mane erzina, kai tu. Tikiuosi sulaukti tavo palaikymo, kai aš.“
  • „Žinau, kad tu pyksti dėl to, jog aš. Man sunku elgtis taip, kaip tu prašai, nes tavo kaltinimai mane baugina, dėl to aš.“
  • Ne vienas filosofas teigė, jog kalba yra tai, kas padaro mus pranašesnius prieš gyvūnus. Naudokitės šia dovana ir nereikės širsti dėl to, jog santykiai rutuliojasi ne taip, kaip jūs norite. Nereikės baimintis, jog viskas slysta jums iš rankų ir tikėtis, jog kaip reikiant apkaltinus partnerius, pavyks sudrebinti pastarųjų vidinį pasaulį ir gauti meilę, šilumą, užuojautą, paguodą, dėmesį.

    Matyt, idealių, šimtu procentų socialiai sveikų santykių nebūna, tačiau, kai nemokame pasakyti to, ką jaučiame ir galvojame (tokia galimybė mums duota) – patys tampame ligoniais. Tačiau pasveikti – nevėlu!

    Join the Conversation

    7 comments

    1.    Reply

      Aš ir taip gyvenau. Buvau įsitikinus, kad šeima šventas reikalas ir turi gyvent vardan jos nežiūrint kas beatsitiktų sutuoktiniui ar kaip jis bepasikeistų – juk kažkada davėm priesaiką “ir varge, ir džiaugsme”. Tik, pasirodo, vertybės skirtingos buvo – jis turėjo meilužę ir jokių prisilietimų namie nebereikėjo eilę metų todėl. Štai kur būna atsakymas dar, Almari. Gyvenimas duotas vienas, paklauskite savęs – ar tokio jūs norėjote ir esate vertas ir darykite išvadas kol nevėlu.

    2.    Reply

      taip,pilnai jums pritariu,visa esme jus pasaket paskutiniu sakiniu,bent jau as taip suvokiu sia gyvenimo puse santuokos partneriu,bet ar gali ka pakeisti,jei kazkas(prigimtis,lemtis,auklejimas)yra uzdejes moteriai kitoki antspauda siuo klausimu?ir smerkt jos kaip ir nevalia,nes negali smerkt uz tai,ko ji nesuvokia,ir palikt gaila,nezinau…

    3.    Reply

      Prisiglaudimas reikalingas kiekvienam… Nereikalingas tik tuomet, kai zmogus nemielas, manau. Itariu, almari, kad zmona Jusu ne tik kad nemyli, bet ir nevertina (nebijo prarast).
      Man 40+, su vyru gyvenimas keistai nesusikloste: i kaire nelakstem nei vienas, bet ambiciju vedami kazkodel nutraukeme bendra seksualini gyvenima:) As todel, kad skaiciau, jog siuose klausimuose turi buti vyro iniciatyva, o jis buvo isitikines, kad moteris savo svelnumu turi prisivilioti vyra:D Na, zodziu, juoda nesamone sklido is musu abieju:) Ir nei daug, nei mazai, bet praleke seseri meteliai seksualinio “bado” gyvenant po vienu stogu:) “Vienatve dviese”:D Mintis, kad mieliau leisciau savo gyvenima ne poroje, vis dazniau lankydavo. Suvokiau, kad nenoreciau savo senatves su siuo zmogumi. Geriau – viena:) Tai buvo tik mintis, ir gyvenom toliau “sau linksmai” po vienu stogu:)
      Vaikai suaugo:) Neieskojau vyrui pakaitalo. Bet gyvenimas surezisavo savaip. Ir stai jau penktus metus turiu drauga:) Drauga, kuriam labai svarbus butent prisiglaudimas… Esu laiminga:) Ir visai nebenoriu senatveje likti viena:)
      Seksas gyvenime – butinas bet kuriame tarpsnyje, daznesnis ar retesnis, bet butinas. Juk gimstame skirtingu lyciu, kad seksualines sueities pagalba parodytume savo partneriui, kaip jis svarbus ir reikalingas.
      As taip mastau, o ka jus?

    4.    Reply

      sveikos ir sveiki, gal neismesit ir mano,kaip vyro,zodzio.taigi esu perkopes 5-o desimtmecio viduri,tai vidurio amziaus krize jau kaip ir turetu but praejus,bet dristu pasakyti,kad man krizinis gyvenimas prasidejo greitai po santuokos,bet gyvenu su savo moterimi iki siol,-jau virs 20m.tikrai nuosirdziai,bet kuo trumpiau perzvelgsiu ta laiko tarpa:abu su aukstaisiais,vedem budami 25m.,po 2m. susilaukem sunaus.buvau dorai auginamas,maciau tevu ir vyresniu broliu ir seseru ved. gyv. niuansus,todel mintyse dariau isvadas,-buvau atsakingas,padejau savo moteriai ir fiziskai ir dvasiskai bent jau kiek sugebejau,pirkau kasdienes prekes,uzsiemiau su vaiku,negailejau svelnumo jo mamai,zodziu as daviau,bet,kaip dabar galvoju,dariau esmine klaida-norejau ir gauti.viso to pasekoje mano moteriai vyriskas ego buvo tik kazkur aprasytas dalykas,kuris uzmirstas ir tiek.lytinis gyvenimas man labai daug reiske bendrame santykiu kontekste,jai tai buvo dalykas,be kurio juk galima gyventi arba tik del palikuoniu,o kai buvom palei 40m,ji pasake,-maniau kad nuo sio amziaus jis isvis jau nebereikalingas…as stengiaus taikytis prie to,stengiaus zinoma ir padeti jai keisti tas nuostatas(skaiciau literatura,bandziau pritaikyt),ji nesistenge(laikiau kad jai jau taip duota is auksciau ir tradicinio letuvisko auklejimo pasekme),man tas buvo aiskiai ne i nauda,-kadangi nuo prigimties esu jautrus,tai kentejimas ir taikymasis ne visad susigerdavo tik i vidu,-kartais griesciau ir kritiskiau ka pasakydavau,kalbedavomes ir ramiai,kartais jau rodos taip naudingai issiaiskindavom,kad yra tas mano ego,kuriam reikia is jos palaikymo,bet…jai tai greitai uzsimirsdavo,jai gyvenosi kaip ir gerai,nes as nesidairau i kaire,nerukau is nervu,alkoholio absoliuciai nevartoju jau apie 15 m.,zinau ko yra saldytuve kasdien,perku(darom tai ir kartu)prekes,darbo neprarandu,o man tas taikymasis kiso koja,-pasidariau linkes su kitais artimais nebendrauti,neretai nervingas perdaug,nors nemazai vartojau zoliniu raminanciu,-galu gale nuejau(ir su jos pritarimu) pas psichiatra ir jau kelintas menuo vartoju kasdien antidepresantus…gyvenam kartu toliau,pakalbam kartais apie darba,kartais apie dvasinius dalykus,kartais popsinem temom,kartais pasivaikstom gamtoj tyledami…jai kaip ir gerai(nors issikalbejus pripazista kad gyvenam nesveikai),o as darau klaida,-duoti jau dabar tiek kiek pries 15m. nebegaliu,-kolkas neiveikiu saves kad pasikeisciau i toki kai buvau 25m.,vis dar kartais atvirai ir grubokai ar zeidzianciai jai pasakau kas joje mane erzina,stengiuos zinoma kuo maziau tai daryti,bet pasakau jai ir tai,kad as jos nepakeisiu jei ji pati nenores ir nesikeis,o kadangi ji pasisako kad jai siaip gerai ir taip,tai matyt ir nesistengs…lytinio gyvenimo nera,netgi lietimosi galima sakyti nera,bet gyvenam(ar…),taigi zodis Jums…

    5.    Reply

      Na jau.. Moteris apkaltinti del to, kad vyrai zudosi? Statistiskai patvirtinta, kad vyrai dazniau zudosi todel, kad jie primeta bejausmius, stiprias asmenybes, kurios niekada neverkia ir pan ir visas savo emocijas niekam nerodo, niekam nesako, kad jiems blogai. Kadangi moterys atviresnes ir dazniau pasako, kas joms negerai, taip palengvina savo nasta, todel lengviau isgyvena psichologines krizes ir reciau griebiasi savizudybei.

    6.    Reply

      …ir joms tas puikiai pavyksta.Vyru kantrybes ribos nebegalines ir kada tos ribos perzengiamos,neretai, vyrai griebiasi paciu drastiskiausiu veiksmu.Nezinau tiksliai ant kiek kartu daugiau vyru baigia gyvenima savizudybe,bet faktas tai,jog zymiai dazniau nei moterys.

    7.    Reply

      Esu susidures ne karta su tokiom moterim,kuriom be kivircu gyvent neidomu…ir taip tampomi,bandomi vyro nervai,kantrybe…

    ×
    ×