Šiulaikinė muzika

LIETUVOS MUZIKOS ISTORIJOS FRAGMENTAI

Jau pirmaisiais savarankiško valstybingumo metais 1919m. susidarė palankios sąlygos švietimui ir menui ugdyti. Viena po kitos atidaromos aukštosios mokyklos, steigiami prefesionalus teatrai, pagyvėja muzikinis-koncertinis gyvenimas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.
Koncertiniame repertuare vyrauja Europos klasikų ir savųjų autorių kūriniai. B.Dvariono, S. Šimkaus, J.Tallat-Kelpšos ir žymiu užsienio dirigentų N.Malko, E.Cooperio, A.Coateso ir kt. diriguojamuose simfoniniuose koncertuose skambejo L. Van Beethoveno, P.Čaikovskio, E.Griego, M.K.Čiurlionio, J.Žilevičiaus, J.Gruodžio muzika; kameriniuose koncertuose vyravo F.Listas, F.Chopinas, F.Mendelsonas; chorų repertuare – beveik išimtinai liietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių dainos; kamerinės vokalinės muzikos koncertuose – populiarių klasikinių operų arijos, lietuvių liaudies dainos bei S.Šimkaus, J.Tallat-Kelpšos, A.Kačanausko ir kitų lietuvių kompozitorių solo dainos, romansai.
1920m. muzikinio gyvenimo centru tapo Kaunas. Prie įsisteigusios Lietuvių meno kūrėjų draugijos buvo įkurta muzikos sekcija, kurios rūpesčiu buvo rengiami koncerai, organizuojami vargonininkų ir chorvedžių kursai, teikiama materialinė parama S. Šimkui kurti visoje Lietuvoje chorus, remiami užsienyje muziką studijuojantys lietuviai – J.Bendorius, J.Gruodis, A.Dūmauskaitė, B.Dvarionas, J.Čiurlionytė, M.Leškevičius ir kt., perimta savo žinion J. Naaujalio muzikos mokykla Kaune, J.Štarkos choras ir t.t.
1924m. suorganizuojama Lietuvių menininkų muzikų draugija, kurios tikslas – kurti ir saugoti muzikos meną. P.Puskunigio iniciatyva 1925m. įkuriama Kanklininkų draugija. Ji veikė 1928 – 1934 m. Propaguojamus kūrinius dažniausiai atlikdavo Valstybės teatro simfoninis orkestras, diriguodavo lietuvių dirigentai. Ko

oncertų programas sudarė V. Europos, rusų klasikinė muzika ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Draugija kviesdavo garsius užsienio dirigentus ir atlikėjus. Tais pačiais metais suorganizuojamas Lietuvos muzikos ir dainos centras chorinės muzikos kultūrai kelti, kuris 1932 m. persitvarko į Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugiją, o 1936 m. – į Lietuvių muzikų draugiją.
Aktualus ir skaudus tuo metu buvo koncertų patalpų klausimas. Ankštame Valstybės teatre glaudėsi opera, baletas, drama. Čia buvo rengiami ir simfoniniai koncertai, kadangi Kaune nebuvo nė vienos specialios koncertų salės (koncertai dar buvo rengiami Tilmanso gamyklos klubo ir kino teatrų salėse).
Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir kt.- padėtis buvo geresnė. Tačiau ir ten patalpų stoka nemažai trukdė platesnei koncertinei veiklai.
Lietuvos muzikinės kultūros baruose dirbo J.Gruodis, S.Šimkus, J.Tallat-Kelpša, B.Dvarionas, S.Vainiūnas, J.Bendorius, A.Kačanauskas, J.Karosas, K.Kaveckas, A..Račiūnas, A.Budriūnas ir kiti.
Chorinės muzikos srityje, rengdami Dainų šventes, daug nuveikė J. Naujalis, S. Šimkus, K.Kaveckas, J. Dambrauskas, A. Makačinas, K. Griauzdė, J. Vaičiūnas, A. Ilčiukas ir nemažas būrys periferijos chorvedžių bei vargonininkų.
Kamerinės vokalinės muzikos koncertus rengė K.Petrauskas, A.Sodeika, A.Staškevičiūtė, M.Rakauskaitė, P.Kaupelytė, J.Mažeika, J.Babravičius, A.Kutkus ir daugelis kitų. Kamerinę instrumentinę muziką populiarino pianistai B.Dvarionas, S.Vainiūnas, V.Bacevičius, J.Karnavičius, V.Ružitskis, A.Smilgaitė-Dvarionienė. Šalia jų galima būtų paminėti ir keletą kitų puikių instrumentalistų – violančelininką P.Berkavičių, fleitininką J.Pakalnį, smuikininką V.Motiekaitį. Propaguodami simfoninę muziką, daug nu
usipelnė dirigentai J.Tallat-Kelpša, S.Šimkus, B.Dvarionas, M.Bukša, V.Marijošius, J.Kačinskas. Visų jų nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai svarūs ir neužmirštami.
1940 m. Vilniuje įsteigta filharmonija iš pradžių turėjo simfoninį orkestrą, mišrų chorą, liaudies dainų ir šokių ansamblį. 1943 m. hitlerininkų buvo uždaryta, o 1944.08 vėl atkurta. Lietuvos nacionalinė filharmonija rengia koncertus, kamerinės, vargonų ir pramoginės muzikos festivalius. Filharmonijos filialai veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Pirmasis filharmonijos simfoninis koncertas įvyko Kaune 1941 m. sausio mėnesį. B.Dvarionui diriguojant, koncerto metu buvo atlikta P. Čaikovskio V simfonija, L. Van Beethoveno koncertas fortepijonui Es-dur (solistas S. Špinalskis) ir M. K. Čiurlionio simfoninė poema “Miške”. Pagrindinį simfoninių koncertų repertuarą sudarė Vakarų Europos ir rusų klasikų bei lietuvių kompozitorių kūriniai.
Praūžus karo audrai, lietuvių muzikinė kultūra vėl ėmė sparčiai vystytis. Iš visų filharmonijos kolektyvų pirmasis aktyviai pradėjo dirbti simfoninis orkestras. Be vietinių dirigentų ir solistų, Vilniuje konvertavo įžymūs meno meistrai: E.Mravinskis, N.Rachlinas, P.Seriebriakovas, D.Oistrachas ir kiti. Be pavienių solistų, Vilniuje koncertavo ir ištisi simfoniniai kolektyvai.
1954 m. filharmonija vasaros sezono metu pradėjo rengti simfoninius koncertus Palangoje.
Iš visų filharmonijos kolektyvų didžiausias buvo choras. Šis choras su pirmuoju viešu koncertu pasirodė jau 1945 m. Išaugęs į pajėgų meninį kolektyvą, jis koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Choro repertuare buvo ne tik lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai, lietuvių bei ki

itų tautų liaudies dainos, bet ir skambūs Vakarų Europos, rusų klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.
Svarbų vaidmenį, propaguojant instrumentinę muziką, vaidino 1946 m. įsteigtas filharmonijos styginis kvartetas.
Prie filharmonijos koncertinės veiklos daug prisideda 1958 m. įsteigtas estradinis orkestras, koncertavęs ir už respublikos sienų, ir estradinių žanrų atlikėjai.
Lietuvoje koncertus rengiančių organizacijų atsirado XIX antroje pusėje.

ŠIUOLAIKINIAI LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI

KUČINSKAS Antanas

Gimė 1968 metais, Ukmergėje, dabar gyvena Vilniuje. Studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre dirba nuo 1993 metų, garso režisieriumi ir kompozitoriumi, o nuo 1998-ųjų – muzikinės dalies vadovu. Sukūrė virš 20 kamerinės muzikos kūrinių ir keletą kompozicijų orkestrui, teatrui muziką kuria nuo 1994 metų, kuomet pradėjo dirbti daugiausia su režisieriumi J.Vaitkumi. Savo biografijoje kompozitorius turi keletą konkursų laureto apdovanojimų.
Gimė 1968 metais Ukmergėje, gyvena Vilniuje.
Studijos:
1988-1993 studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (kompozicijos katedroje); vadovas – profesorius Vytautas Barkauskas;
1995 metais stažavosi jaunųjų kompozitorių kursuose Apeldoorne (Olandija);

1997-2001 studijavo LMA doktorantūroje, 2001 metais apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema “Komponavimo principai šiuolaikinėje lietuvių kompozitorių kūryboje”.
Darbovietės ir veikla:
Nuo 1989 metų dalyvavo įvairiuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose.
Nuo 1993 metų dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garso režisieriumi ir kompozitoriumi, nuo 1998 metų – muzikinės dalies vadovu. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
1991-1999 Vilniaus konservatorijoje dėstė šiuolaikinė muzikos istoriją.
Sukūrė virš 20 kamerinės muzikos kūrinių ir keletą kompozicijų orkestrui.
Muzika spektakliams:
1994 Ingmaro Bergmano “Persona” (rež. Jonas Vaitkus), LVADT;
1995 Augusto Strindbergo “Sapnas” (rež. Jonas Va

aitkus), LVADT;
1997 opera – drama “Karalius Ubu” pagal A.Jarry (bendras Lietuvos muzikos akademijos ir “Vaidilos” teatro projektas, rež. Jonas Vaitkus);
1998 “Žodžiai smėlyje” pagal Samuelio Becketto “Laimingas dienas” (rež. Birutė Marcinkevičiūtė), LNDT;
2001 Samuelio Becketto “Paskutinė Krepo juosta” (rež. Rokas Ramanauskas), LNDT;
2003 Sofoklis “Antigonė” (rež. Birutė Marcinkevičiūtė), LNDT;
2003 Joe Orton “Grobis” (rež. Adolfas Večerskis), LNDT;
2004 “Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą” (rež. Vytautas Grigolis), LNDT.
Antanas Kučinskas yra Pirmojo kompozicijų solo instrumentui konkurso laureatas (“Stebuklinga fleita” – solo fleitai), kurį organizavo Lietuvos kompozitorių sąjunga 1995 metais, taip pat “Kathryn Thomas Tarptautinio kompozicijų fleitai konkurso 2000” laureatas.
Antano Kučinsko muzika yra atliekama įvairiuose Lietuvos festivaliuose: “Gaida” (1991), “Jauna muzika” (1992, 1996, 1997, 2002), “Kopa” (1997), Muzikinio veiksmo festivalyje (1993) bei šiuolaikinių menų festivalyje “Žuvys” (1996). Taip pat užsienyje: “Kamerton” festivalyje Pescaroje (Italija, 1999), “Pianissimo” Sofijoje (Bulgarija, 2000). Kompozitoriaus muzika skambėjo koncertuose Baltarusijoje (Minske, 1988), Olandijoje (Apeldoorne, 1995).

KLOVA Algirdas

Algirdas Klova (g. 1958) 1983 metais baigė kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Juliaus Juzeliūno klasėje. 1983-1991 m. dirbo garso režisieriumi Lietuvos radijuje. 1980-1985 m. folkloro ansamblio “Kikilis”, nuo 1988 m. – folkloro ansamblio “Vydraga” vadovas. Nuo 1991 m. organizuoja instrumentinio folkloro festivalius “Griežynė” Vilniuje. Yra sudaręs nemažai lietuvių liaudies muzikos rinkinių: “Lietuvių liaudies senoji instrumentinė muzika”, “Sūpuoklinės”, “Lietuvių liaudies polkos, valsai, maršai”, “Linksma diena mums nušvito”. Su leidybine firma “Bonifa” pradėjo leisti įrašų seriją “Lietuvos folkloro ansambliai”. Su ansambliu “Vydraga” įrašyta ir išleista plokštelė, 4 kasetės ir 1 CD.
Kompozitorius nuolat užsiima žurnalistine veikla: 1990-1995 m. dirbo “Muzikos barų” korespondentu, 1991-1994 m. – radiofono “Vilniaus varpas” muzikos redaktoriumi. Nuo 1994 m. – radijo stoties “Laisvoji banga” laidos “Country saloon” autorius ir vedėjas. Algirdas Klova yra Lietuvos country muzikantų asociacijos prezidentas, festivalio “Visagino country” prodiuseris. Nuo 1994 m. – Lietuvos country muzikantų suvažiavimų organizatorius, festivalio “Country saloon” organizatorius ir prezidentas. Skaitė paskaitas country tematika, dėstė Vilniaus konservatorijoje folkloro klasėje, Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete.
Algirdo Klovos muzika atliekama įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje: tarp pastarųjų minėtini autoriniai koncertai Švedijoje – Gotlande ir Stokholme (1998). Jo vadovaujamas “Vydragos” ansamblis taip pat yra dažnas tarptautinių festivalių (Argentinoje, Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje) dalyvis. Algirdo Klovos muzika yra pelniusi nemažai premijų: Lietuvos liaudies kultūros centro (I premija, 1987), J.Švedo (I premija, 1988), S.Šimkaus (II premija, 1988), Australijos chorų konkurso (I premija, 1990), J.Naujalio bažnytinės muzikos (III premija, 1994). Kompozitorius taip pat yra laimėjęs Pasaulio lietuvių dainų šventės konkursą.
Algirdo Klovos muzika labai įvairialypė: šalia akademinės kūrybos jis daug rašo kinui, teatrui, taip pat džiazo, roko, pop, country kompozicijų. Svarbesni bruožai, vienijantys visą jo kūrybą – melodingumas, improvizaciškumas, gausus folklorinių elementų panaudojimas. 1984-1990 metais parašytuose kūriniuose kompozitorius pasuko minimalizavimo linkme (styginių kvartetas “Viltis”, “Atspindys ežere saulei tekant šeštą valandą ryto” 3 instrumentams, kvartetas birbynėms “.kodėl nesninga?..”). 1990 metais Algirdas Klova pradėjo bendrauti su džiazo muzikantais ir dažniau groti pats, dalyvaudamas įvairiuose projektuose su Lietuvos bei užsienio džiazo, roko, country muzikantais. Antai kartu su Giedriumi Kuprevičiumi ir Mečislovu Litvinskiu Algirdas Klova sudaro improvizuojančių muzikantų grupę “Žaliakalnio vilkai”, o jo vadovaujama grupė “Country Blues Session Band” 1999 metais laimėjo II premiją konkurse “Country Europe”.

Leave a Comment