Minimalizmas muzikoje (muzikos istorija)

1709 0

1. Kompozitoriai‐minimalistai turintys savo ansamblius, garso įrašų studijas. Philip Glass Mabou

Mines teatro trupę, taip pat 1968 subūrė iki šiol veikiantį ansamblį The Philip Glass

Ensemble, atliekantį išimtinai jo muziką. Tristan Murail Grįžęs į Paryžių 1973 metasi jis su

Michaël Lévinas ir Roger Tessier įkūrė

muzikinį kolektyvą «L’Itineraire» Terry RILEY1961 sukuria Styginių trio. Steve Reich Įkuria savo ansamblį Steve Reich and Musicians, su

kuriuo padaro pirmuosius įrašus

2. Minimalizmo atsiradimą įtakoję reiškiniai ir muzikos stiliai. Minimalistinė muzika atsirado 7-o dešimtmečio pradžioje JAV. Ji daugiausia paremta konsonansine harmonija, pulsuojančiu reguliariu ritmu (arba laabai ilgais tęsiamais garsais), lėtomis transformacijomis ir trumpų struktūrų kartojimu. Minimalistinė muzika buvo iššūkis pokariniam serialistinės ir aleatorinės muzikos viešpatavimui. Ji stipriai skyrėsi ne tik nuo moderniosios, bet ir nuo klasikinės bei romantinės muzikos. Minimalizmas įkūnijo aiškesnės, techniškai paprastesnės ir emociškai lengvesnės muzikos poreikį. Minimalistiniuose kūriniuose ritmo, melodinės ir harmoninės atkarpos kartojamos daugybę kartų. Dažniausiai per visą kūrinį tvyro viena nekintama būsena, primenanti mąslią indišką ragą arba monotonišką afrikietišką būgnijimą. Muzika abstrakti, vyksta lėta ir nuosekli struktūrų kaita. Louis Andriessen, Gaavin Bryars, Brian Eno, Philip Glass, Terry Riley, Steve Reich, Michael Nyman, La Monte Young.

3. Minimalizmo stiliaus istorinė kaita.Minimalizmo stilių kompozitorių kūriniuose galima atpažinti iš nuolat pasikartojančios muzikos: trumpi motyvai, frazės, nepertraukiamas ritminis pulsas, tolygi, be kontrastų dinamika ir ilga kūrinio tr

rukmė – tarsi iki begalybės auganti muzika. Galima įdėmiai klausytis, paversti fonu ar apskritai nepastebėti. Muzikos kalbos paprastumas ir ritminis pulsas patiko daugeliui klausytojų – ir tiems, kuriems patiko modernus skambesys ir tiems, kurie klausėsi džiazo, roko, elektroninės muzikos. Žymiausi minimalizmo atstovai amerikiečiai – Teris Railis, Filipas Glasas ir Stivas Raichas. Jų muzikoje gausu „monofoninių“ kūrinių (tos pačios rūšies instrumentams, pvz, 6 fortepijonams). Teris Railis Filipas Glasas Stivas Raichas 17 Z.Bružaitė. Muzikos istorija: XX amžius Postmodernizmas atsirado tuo pat metu, kai buvo sukurti ir pirmieji minimalistiniai kūriniai. Minimalistų ir postmodernistų panašumas – prieštarauti naujovėms, originalumo siekiams. Tačiau postmodernistų kūryboje išryškėjo naujas bruožas – viską jungti – kas įmanoma ir neįmanoma, panaikinti ribas tarp dviejų stovyklų – akademinio ir populiaraus pramoginio meno. Taip atsiranda galimybė kūrinyje naudoti skirtingus stilius, žinomų koompozitorių kūrinių temas ir savo kalbą, šviesas, muziką ir t. T. Kompozitoriai gausiai „skolinasi“ ar perkuria (rekomponuoja) žinomų gyvų ir mirusių muzikos autorių darbus. Išeina savotiškas XX ir šio amžiaus „pastišo“ menas. Pirmieji posmodernistiniai kūriniai buvo panašūs į skirtingų dalykų kratinį, todėl nedaug kuo skyrėsi nuo avangardo, tačiau XX a. Pabaigoje stilius tapo „švaresnis“ – tonaliais melodijų vingiais pabyra klasikiniai ar jiems artimi žanrai. Kompozitoriai postmodernistai gali naudoti minimalistų kartojimo būdą, tačiau pastarųjų muzika visada bus lygesnė, šaltesnė, o dažnas postmodernistas prabyla ap
pie emocijas, dvasingumą, net romantizmą. Postmodernistinių muzikos kūrinių autorių yra daug. Net ir tie kompozitoriai, kurie šiandien vadinami muzikinio minimalizmo klasikais (Teris Railis, Filipas Glasas, Stivas Raichas) ar yra sukūrę avangardinių kūrinių (Džonas Keidžas) – yra paveikti postmodernizmo. Pavyzdžiui, Džonas Keidžas ir Lejarenas Hileris 1969 m. Sugalvojo kūrinį „HPSCHD“: 7 klavesinų ir pusšimčio magnetofonų pagalba pagroti savo bei kitų 6 autorių kūrinių fragmentus. Tuo tarpu Stivo Raicho darbai dažnai patenka į šių dienų technologijų ir elektroninės šokių muzikos meistrų akiratį. Ne mažiau svarbus muzikos istorijoje faktas, kad pastaruoju metu labiau nei anksčiau ryškėja moterų kompozitorių kūryba. Ypač savitą kalbą, stilių su atlikėjo veikla, vaidyba, režisūra, populiariuoju menu sujungė dvi amerikietės Meridit Monk (Meridith Monk) ir Lori Anderson (Lori Anderson).

4. Minimalizmo ir postminimalizmo žymiausių festivalių savybės.

5. Kompozitorių‐minimalistų muzikos stiliai, jų ypatumai. Teris Railis (Terry Riley) – vyriausias minimalistas, kuris septintajame dešimtmetyje pradėjo domėtis vieno garso muzika, trumpų motyvų kartojimu ir jų jungimu. Railis atrado indų muzikos lobius jų improvizacijose, grojo su džiazo ir roko muzikantais. Gausėjant ir tobulėjant garso technikai, pabandė įrašyti trumpus motyvus į magnetofoną ir padaryti taip, kad juostos takelis suktųsi be sustojimo. Vėliau kompozitorius tokį pasikartojančios muzikos eksperimentą sugalvojo atlikti gyvai. Kompozitoriaus minimalisto „startas“ susijęs su kūriniais „In C“, „Vaivorykštė kreivame ore“ („A Rainbow in Curved Air“). Fi
ilipas Glasas (Philip Glass) Savo kūryboje pradėjo plėtoti naują muzikos stilių, jį

pavadino repetityviniu ir reduktyviu Vėlyvoji Glasso kūryba, be minimalistinei muzikai

būdingų bruožų, pasižymi ir sodria, neoromantine

muzikos kalba . vaikystėje grojo fleita, muziką pradėjo kurti paveiktas serializmo. Gavo stipendiją studijoms Paryžiuje, k. . .

Join the Conversation

×
×