Karnyksas

1302 0

Karnyksas (lot. carnyx) – geležies amžiaus keltų bronzinis pučiamasis instrumentas. Žinoma, kad juos naudojo nuo 300 m. pr. m. e. iki 200 m. Karnyksas panašus į trimitą, kuris laikomas vertikaliai ir kurio žiotys, savo išvaizda primenančios išsižiojusią šerno galvą, nukreiptos į priekį. Karnyksai buvo naudojami kaip karinis muzikos instrumentas, kurio garsais drąsino savo karius ir baugino priešo karius. Kadangi karnykso žiotys būna aukštai virš žmonių galvų, jos garsas gerai sklinda mūšio lauke ar ceremonijose.

Etimologija

Žodis carnyx kilęs iš galų kalbos žodžio šaknies carn- ar cern- ‘ragas’. Diievo Cernuno vardas yra tos pačios šaknies.[1]

Karnyksas buvo vaizduojamas paveiksluose, monetose ir geriausiai – iniciacijos scenoje ant Gundestrupo katilo.

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad keltai karnyksus naudojo puldami Delfus 279 m. Jie aprašyti ir Juliaus Cezario kampanijos Galijoje bei Klaudijaus įsiveržimo į Britaniją aprašymuose. Diodoras Sikulas (Diodorus Siculus; Histories, 5

. . .

Join the Conversation

×
×