J. Naujalis, Č. Sasnauskas, S. Šimkus, K. Petrauskas

JUOZAS NAUJALIS

Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas Juozas Naujalis gimė 1869 m. Raudondvaryje.
Baigęs pradžios mokyklą, pradėjo mokytis muzikos pas vietinį vargonininką. Pastebėjęs J. Naujalio muzikinius gabumus, dvaro savininkas grafas Tiškevičius pasirūpino būsimo kompozitoriaus studijomis Varšuvos konservatorijoje. Baigęs studijas, J. Naujalis grįžo į Lietuvą. Vargoninkaudamas provincijoje (Vabalninke, Rietave), sukūrė lietuviškas mišias. Profesionalų vargonininką ir muziką pastebėjo Kauno dvasininkija ir pakvietė jį vargoninkauti Kaune. Vėliau vyskupas Mečislovas Paliulionis rekomendavo ir savo lėšomis parėmė J. Naujalio studijas Vokietijoje, Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje !(nuotrauka). Jąą baigęs, J. Naujalis buvo paskirtas Kauno dvasinės seminarijos profesoriumi ir Katedros vargonininku.
J. Naujalis daugiausia sukūrė religinės muzikos kūrinių solo ir choro dainų (dažniausiai muziką rašė Maironio eilėmis).
Už sukurtas mišias Varšuvoje surengtame religinės muzikos konkurse pelnė Stanislavo Moniuškos premiją.
Dirbdamas Kauno dvasinėje seminarijoje ir Katedroje, J. Naujalis suorganizavo seminarijos klierikų chorą, kuris buvo laikomas geriausiu giedojimo pavyzdžiu tuometinėje Lietuvoje. Net pats Mogiliovo arkivyskupas Ježis Šembekas, viešnagės metu Kaune išklausęs iškilmingas mišias, skirtas 300-osioms Popiežiaus Grigaliaus I Didžiojo mirties meetinėms pažymėti, buvo sužavėtas J. Naujalio choro giedojimu.
Didelį populiarumą Lietuvoje turėjo ir J. Naujalio „Lietuviškasis bažnytinis giesmynas” bei mažas giesmynėlis. Norėdamas suvienodinti bažnytinį giedojimą visoje Lietuvoje, J. Naujalis leido mėnesinį žurnalą „Vargonininkas” ir vargonininkų kalendorių, suorganizavo Šv. Grigaliaus Didžiojo va

argonininkų draugiją (1908 m.) ir prie jos – vargonininkų mokyklą bei vasaros kursus. Ši mokykla vėliau tapo valstybine muzikos mokykla, o 1933 m. buvo reorganizuota į konservatoriją.
Dar spaudos draudimo metais J. Naujalis įkūrė (1899 m.) slaptą chorą, iš kurio išaugo „Dainos” draugija, vėliau jau viešai puoselėjanti tautinę kultūrą. „Daina” rengė vaidinimus, koncertus, vakarus.
Panaikinus spaudos draudimą, J. Naujalis įsteigė lietuvišką muzikinį knygyną (veikė iki 1912 m.), kuriame daugiausia platino savo lėšomis išleistų kūrinių gaidas. Kaip vargonininkas, choro dirigentas ir pianistas J. Naujalis 1922 m. koncertavo JAV lietuvių kolonijose. 1924 m. buvo pirmosios Lietuvoje dainų šventės vyriausias dirigentas ir rengėjas.
Jo kūrybinė, pedagoginė, visuomeninė veikla Lietuvoje buvo labai vertinama.
J. Naujalis buvo daugelio Lietuvos kompozitorių, ypač vargonininkų, dainininkų dirigentų ir kt. menininkų pirmasis mokytojas.
Pas jį mokėsi Stasys Šiimkus, Julius Šarka, Aleksandras Kačanauskas ir kt. J. Naujalis turėjo didelį autoritetą tarp Lietuvos menininkų, buvo ypač jį gerbė Kauno visuomenė. Jo visapusišką veiklą įvertino ir Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, apdovanodamas jį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio III-ojo laipsnio ordinu.
J. Naujalis ir jo religinė muzika buvo žinoma Vakarų Europoje. Tai liudija įvairūs apdovanojimai – Turino saleziečių kongregacijos atstovo sveikinimo raštas „Ypač pasižymėjusiems” bei Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio III paskirtos J. Naujaliui Italijos karūnos ordino Komandoro laipsnio diplomas.
J. Naujalio asmenybę padeda atskleisti ir
r parodoje eksponuojami jo asmeniniai bei memorialiniai daiktai. Kaip rašo daugelis amžininkų, jis buvęs kuklus, principingas, griežtas ir reiklus, bet nuoširdus žmogus. Tokia buvo ir jo buitinė aplinka. J. Naujalio kambaryje stovėjo tik patys reikalingiausi baldai. Vienas iš jų – rašomasis stalas, ant kurio padėtas vienintelis prabangos daiktas, buvęs J. Naujalio namuose, jam kažkieno padovanotas senoviškas, rudo marmuro, bronza puoštas rašymo reikmenų komplektas.
J. Naujalis savo kūryba padėjo pagrindą lietuvių profesinei muzikai, atskleisdamas tautos nacionalinį charakterį, menines, kultūrines jos vertybes, turėjusias įtakos tolimesnei muzikinės kultūros raidai.
Mirė kompozitorius 1934 m.

ČESLOVAS SASNAUSKAS

Česlovas Sasnauskas (1867-1916).Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas.
Vargonuoti mokėsi pas tėvą ir dėdę Liudviką Risauską
Savarankiškai vargoninkauti pradėjo Gražiškiuose (1883-1885), vėliau vargoninkavo Vilkaviškyje (1885-1887), Daugpilyje (1890-1892).
Apsigyvenęs Peterburge, dirbo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininku, buvo profesionalaus choro vadovas (1894-1916).

1896 m. įvyko pirmasis dainininko Česlovo Sasnausko pasirodymas Peterburgo lietuvių vakare.

Nuo 1899 metų dirigavo lietuvių draugijų vakaruose. 1897-1901 metais vadovavo lenkų „Lutnios” draugijos chorui.

1898 m. baigė Peterburgo archeologijos institutą.

Kompozicijos mokėsi privačiai.

1900 m. buvo nuvykęs į Regensburgą ir Romą studijuoti vargonų ir susipažinti su grigališkuoju choralu. 1905 m. lankėsi Monte Kasino, Prahos, Viurterbergo ir kituose Europos, daugiausia benediktinų vienuolynuose.
1905-1907 metais Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje dėstė bažnytinės muzikos istoriją, astetiką ir giedojimą.

1909-1910 metais leido „Lietuviškos muzikos” sąsiuvinių seriją, dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos Dainų rinkimo komisijos veikloje, buvo Rusų geografijos draugijos narys.
Mirė Pe

eterburge.

STASYS ŠIMKUS

Stasys Šimkus. Kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Gimė 1887 m. vasario 14 d. Motiškių k. (Jurbarko r.). Lietuviškos dainos puoselėtojas. 1906 m. Varšuvoje, 1911 m. Peterburge išleisti jo pirmieji dainų rinkiniai. Per 40 metų išleido daug harmonizuotų lietuvių liaudies dainų sąsiuvinių chorams ir solo partijoms. Mirė 1943 m. spalio 15 d. Kaune.

MIKAS PETRAUSKAS

Mikas Petrauskas (1873-1937). Kompozitorius, dainininkas (tenoras), choro dirigentas.
Muzikos mokėsi pas tėvą ir Rokiškio vargonininkų mokykloje (1898-1899). Vargoninkavo Labanore, Obeliuose, Gervėčiuose.

Nuo 1901 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir privačiai muzikos teorines disciplinas.

Peterburge vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, juose dainavo, sukūrė pirmąsias lietuviškas operetes.

1906 m. baigė konservatoriją ir kartu su suaugusiųjų gimnazija, gavo laisvojo menininko diplomą. Tais pačiais metais išvyko į Šveicariją, buvo trumpam apsigyvenęs Paryžiuje, privačiai studijavo kompoziciją.

1907-1930 metais gyveno JAV. Rengė koncertus, lietuviškus vakarus, vadovavo chorams.

Bostone, Čikagoje, Detroite, Niujorke buvo įsteigęs muzikos mokyklas, kurios vadinosi lietuviškomis koncervatorijomis.

1911-1912 metais gilino dainavimo studijas Italijoje.

1912 m. koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje. Lietuvoje lankėsi ir vėliau (1920, 1924-1925, 1926 metais).

Nuo 1930 m. iki mirties gyveno Kaune.

Leave a Comment