,ELEKTRONINĖ ŠOKIŲ MUZIKA
Šiandien dar ne vienam lietuviui, dažniausiai vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti ar atkakliai įrodinėti, kad elektroninė šokių muzika yra išskirtinis muzikos reiškinys, jau senokai išaugęs vis dar ant jo velkamą subkultūros rūbą, o svarbią vietą šiandieniniame pasaulyje užimanti kultūra su daugybe scenų, stilių, žanrų, specializuotų leidybinių firmų ar klubų bei nesuskaičiuojama galybe labai skirtingų tos muzikos kūrėjų ir atlikėjų.
Elektroninė šokių muzika yra sąlyginai jaunas, dar ne visuotinai pripažintas, o be to daugelio asocialiu laikomas (naktinis gyvenimas, narkotikai ir pan.) reiškinys, savotiškas socio-kultūrinys paribys. O tai reiškia, kad jos istorija nėra išdėstyta mokykliniuose vadovėliuose, visų esminių šios muzikos stilių, krypčių ar scenų panašumų ir skirtumų jums tikrai nepaaiškins net ir Lietuvos (pasaulyje situacija kiek kitokia) universitetų bei akademijų profesoriai. Ką jau bekalbėti apie kokį vietinį dienraščio, savaitraščio, radio ar televizijos žurnalistą.
Tai gyva ir nuolat besikeičianti kultūra, todėl jos pulsą nevisada lengva užčiuopti net ir tiems, kurie gyvena tuo ir tame. Elektroninė šokių muzika yra labai specializuota – didžioji jos dalis kuriama didžėjų ir didžėjams, ji dažniausiai skirta išskirtinai šokių aikštelėms. Šioje kultūroje labai daug anonimiškumo ir „paslapties“ – prodiuseriai dažnai slepiasi po galybe skirtingų pseudonimų, leidybinės firmos įkuriamos ir uždaromos kiekvieną savaitę, specialiai leidžiami riboti įrašu tiražai, siekiant sukurti kuo daugiau susidomėjimo, kuo stipresnį iškirtinumo efektą specialistų tarpe. „Nelegalūs“, „slapti“ ir visokie kitokie „specialūs“ renginiai vis dar populiarūs elektroninės šokių muzikos kontekste, nors jau dažniausiai nebėra nuo ko „slėptis“.
Dar iki 1988 m. taip vadinamos „meilės vasaros“ Didžiojoje Britanijoje, pagimdžiusios visą britų šokių muzikos sceną, house ir techno muzikos atsiradimo 1983-ių Čikagoje ir Detroite, 70-ų ir 80-ų sandūroje su sava muzika, šokiu ir daile sprogusios unikalios hip hop kultūros, 70-ų hedonistinės disco karštinės, 1970-ų pradžios vokiečių ketveriukės „Kraftwerk“ išrasto electronic pop ar net 60-ais Jamaikoje savo karaliavimą pradėjusios ir remikso meną pagimdžiusios reggae ir dub muzikos buvo daug daug svarbių įvykių ir asmenybių, padėjusių pamatus visai šiandieninės šokių muzikos įvairovei.
Net XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės taip vadinamos akademinės ir „rimtosios“ avangardinės muzikos kūrėjai, sąmoningai to nesiekdami, prisidėjo prie viso to, kas šiandien vadinama dance electronica atsiradimo. Indoneziško gongo pristatymas Europos publikai 1889 m. Paryžiaus ekspozicijoje, jazzo atkeliavimas į Europą tarpukaryje, atnešęs visai kitokį ritmo ir melodijos supratimą, Luigi Russolo idėjos apie triukšmo muzikoje egzistavimą, dada išprovokuotas pirmas tikras meninis anarchizmas, italų muzikinio futurizmo pagimdytas bruitism su triukšmo muzikos idėjomis, Pierre Schaeffer ir jo musique concrète kompozicijos, kuriamos iš begalybės aplinkos garsų gabalėlių, Herbert Eimert, Kariheinz Stockhausen ir Elektronische Musik užuomazgos 50-ų Vokietijoje, vis didėjantis perkusinių instrumentų vaidmuo modernių kompozitorių kūryboje, minimalism kryptis amerikiečių muzikoje 60-ais, atonalizmo (įprastinių harmoninių ryšių muzikoje atsisakymas) bei aleatorikos (atsitiktinumo) kūrybinių principų įsigalėjimas ir t.t.
Ką jau bekalbėti apie technologinį progresą, įvairių mokslinių išradimų raidą, atvedusią į elektroninių prietaisų, o tuo pačių ir elektroninių muzikos instrumentų, atsiradimą bei tobulinimą. Ko vertas vien personalinio kompiuterio sukūrimas!
O kur dar visokie socio-kultūriniai reiškinai – augantys didmiesčiai su nauju gyvenimo ritmu ir tempu, nauja darbo ir poilsio kultūra, kontrkultūra, jaunimo kultūra, naujai išrasti narkotikai bei jų paplitimas, vis didesnį mastą įgaunanti globalizacija ir t.t.
Visi šie dalykai, tarpusavyje susiję galybe akivaizdžiai matomų ar sunkiai pastebimų gijų ir sudaro tą didelį, įvairų, nuolat augantį ir besikeičiantį elektroninės šokių muzikos pasaulį. Žinoma, galima pasinerti į visa tai net nebandant išsiaiškinti, kas, kaip, ir kam. Stovėdamas vidury siaučiančios minios, apsipylęs prakaitu, aukštai iškeltomis rankomis retai kada susimąstai, o labiausiai tikėtina, kad išvis niekada nesusimąstai, kodėl čia viskas ir iš kur atsirado.
Vien tik šokių muzika grojančių grupių nėra labai daug. Užsienyje daugiausiai albumų yra išleidusios Everything But The Girl, Jeff Mills, Kraftwerk, Moby, New Order, Pet Shop Boys. Lietuvoje šokių muziką groja Empti, Sel, Happyendless, Exem, Flex, F.U.