Dainavimo mokymas muzikos pamokoje.

Referatas

“ Dainavimo mokymas muzikos pamokoje “.

Mūsų liaudis dainuoja nuo senų senovės. Muzika mokyklose dėstoma nuo seniausių laikų. Žmonės muzika išreikšdavo savo džiaugsmus, vargus, liūdesį. Jie tikėjo, kad muzika galima nuraminti ne tik pavargusią nuo darbų ir rūpesčių žmogaus sielą , bet ir iššaukti lietų, nutolinti nuo laukų audras. Muzika sukelia teigiamus jausmus, o jie žadina teigiamas mintis, darbus.

Dainavimas atspindi žmogaus ir tautos kultūrą. Mokykla turi išmokyti žmones elementariai, tačiau gražiai ir meniškai dainuoti. Tačiau dainavimo reikšmė neapsiriboja vien tik meniniais tikslais. Dainavimas tuuri didelės įtakos žmogaus protinei veiklai. Jei mokinys moka daug dainų, žino daug melodijų, jos nuolatos skamba jo mintyse, ypač , kai jis būna vienas. Dainavimas pranašesnis už kitas auklėjimo formas tuo, kad jis tiesiogiai veikdamas balso stygas formuoja muzikinę klausą, atmintį, vaizduotę, muzikos suvokimą.Dainuojant dalyvauja visos žmogaus kūnas ( kvėpavimas, laikysena, rankų galvos judesiai ).Dainavimą sudaro :

I Intonavimo ir balso lavinimas.

II Dainavimas ir klausymas.

III Dainos melodijos analizavimas.

IV Dainos mokymas.

V Dvibalsių dainelių mokymas.

VI Dainų kartojimas ir įtvirtinimas.

I
Vaiko intonavimą apsprendžia aplinka, šeima, miestas, daarželis, mokykla. Intonavimo mokykloje daugiausiai mokoma kolektyviai per pamokas specialiomis pratybomis. Tomis pratybomis mokoma ir kvėpavimo pagrindų, plečiame balso diapazoną, mokome dainuoti lygiai, tęsiamais tonais. Geriausiai intonavimą lavinti yra mažiems dviejų – ketverių metų vaikams. Vyresnius vaikus mokant intonavimo reikia daugiau pa

astangų. Ir jeigu vaikai ankstyvojoje vaikystėje netinkamai mokomi intonuoti, tai vėliau atrodo, kad tie vaikai neturi klausos. Tačiau taip nėra. Iš viso nėra vaikų, kurie neturėtų klausos. Tik klausa būna neišlavinta. Nesugebėjimo intonuoti įspūdį dažniausiai sudaro vaikų, ypač žemo registro berniukų, nemokėjimas formuoti garsą arba siauras balso diapazonas. Žemo registro berniukų klasėje būna nemažai. Jiems labai sunku intonuoti tuo registru, kuriuo dainuoja didelė dalis klasės vaikų. Tada tie berniukai atrodo, kad neturi klausos, nes jų balsas yra neišlavintas. Mokytojo užduotis – išplėsti žemo registro berniukų balsų diapazoną iki dainų diapazono lygio. Vaikų intonavimas ir balsas lavinami per specialias pratybas, taip pat ilgo tęsiamo garso dainavimo metu, atsikvėpiant, kada reikia ir atsargiai įstojant. Pradinėse klasėse vaikams lengviausia yra tęsti rė, mi garsus, o vėliau, vyresnėse klasėse , sol, la. Vaikams tęsiant, mokytojas turėtų vaikščioti po klasę, klausyti, kaip vaikai intonuoja ir neintonuojantiems padėti. Su tokiais vaikais reikėtų padirbėti atskirai per pertraukas ar po pamokų. Likus vieniems, mokytojas turėtų liepti vaikui padainuoti žinomiausią dainelę ( pvz. “ Jurgeli meistreli “) taip , kaip jam išeina. Jei vaikas padainuos nors šiek tiek taisyklingai, kad ir labai žemu registru, reiškia , jis intonuoja. Problema yra balso diapazonas. Tada mokytojas turi groti instrumentu tuos pačius garsus, kaip vaikas dainuoja. Dainelė turi būti ka
artojama daug kartų, tačiau vis pakeliama pustoniu. Jei vaikas dainuoja tame pačiame aukštyje, kaip mokytojas groja instrumentu, vadinasi, jis klausą turi. Per trumpą laiką vaiko intonavimą galima pakelti net iki reikiamo aukštumo .Norint, kad daina skambėtų gražiai, balso diapazonas turi būti platesnis už dainos diapazoną. Balso diapazono lavinimo pratimų yra labai įvairių, tačiau patogiausias ir lengviausias yra penkių tonų garsiaeilis ( do, rė, mi, fa, sol). Šis garsiaeilis dainuojamas aukštyn ir žemyn.Didelis dėmesys dainuojant turi būti skiriamas išsižiojimui, lūpų formavimui. Vaikai gražiau, meniškiau dainuos, jei mokytojas daug dėmesio skirs dinaminiam dainavimo lankstumui ugdyti. Vaikams reikėtų paaiškinti ir apie balso saugojimą. Pasakyti, kad garsiai nereikėtų dainuoti, nes balsas užkims ir pasidarys šiurkštus.
Viena iš svarbiausių gero dainavimo sąlygų yra kvėpavimas (taisyklingas ). Atsikvėpti reikia staigiai, giliai, ir pro nosį , ir pro burną, įkvėpti kuo daugiau oro į apatinę krūtinės ląstos dalį. Oras
( įkvėptas) truputį sulaikomas , o po to dainuojama. Reikia duoti įvairių kvėpavimo pratimų, taip pat sekti, kad sėdėtų ar stovėtų taisyklingai. Vaikai dainuos daug meniškiau, jei mokytojas pakankamai dėmesio skirs dinamikai.Dinaminė klausa lavinama mokantis meninių kūrinėlių, dainų, bet reikia ir specialių pratybų. Toną tęsti reikia išmokyti ir tyliai , ir garsiai bei vidutinišku stiprumu.

Mutacijos laikotarpiu paaugliams berniukams pasidaro sunku dainuoti ir jie netgi gėdijasi sa
avo balso. Tačiau šiuo laikotarpiu dainuoti galima ir netgi būtina. Dainavimas pagreitina mutaciją. Pasikeitus balsui daugumos berniukų diapazonas būna tarp didžiausios oktavos sol ir mažiausios oktavos la. Mergaičių balso mutacija praeina daug lengviau nei beniukų. Mergaičių balsas pasidaro jautresnis, ne toks skambus, susiaurėja diapazonas.

II

Prieš pradedant mokyti naują dainelę iš klausos, mokytojas turėtų trumpai ją aptarti ir išaiškinti, kokią dainelę dainuos. Pokalbis turėtų būti įvedantis į dainelės nuotaiką. Po to mokytojas turėtų pademonstruoti dainelę. Nuo to priklausys, ar vaikams dainelė patiks , ar ne. Jei daina liaudies , reikėtų ją atlikti be pritarimo, o jei sukurta kompozitoriaus ir su akomponimentu , tai atlikti su akomponimentu. Pritarimas turėtų būti labai tylus.Demonstruojama artimu klasės vaikų tembru ir maniera. Dainą pademonstravus, reikia pradėti ją mokyti. Dabar demonstruojamas tik vienas posmelis kelis kartus. Kiekvieną kartą duoti vaikams užduotis. Pvz : pirmą kartą įsiklausyti į melodiją ir žodžius, antrą kartą niūniuoti kartu, trečią kartą tyliai dainuoti kartu.Dažnai keletą kartų įtaigiai pademonstravus ( su užduotimis ) vaikams dainelę padainuoti pavyksta . Ir taip pasiekiamas mokytojo siektas tikslas.

III

Dainos melodiją reikia išanalizuoti, o ypač jei daina sunkesnė. Pvz : turi sudėtingą intonaciją, turi šuolių arba ilgai tęsiamų tonų, arba ant vieno skiemens dainuojama keletas garsų. Jeigu nepaaiškinama, vaikai, o ypač silpnesnieji , teisingai dainuoti taip ir neišmoksta.Ypač padeda mokymas skambinant ka

artu instrumentu, sulėtintai, tačiau, kai daina dainuojama ištisai, būtina laikytis reikiamo tempo. Labai gerai dainuoti žodžius pakeičiant bet kokiu skiemeniu. ( pvz : la).

IV

Šiame etape reikia išmokyti dainuoti dainos melodiją. Per pirmąją pamoką reikia išmokyti pirmąjį posmelį, ypač akcentuojant melodiją. Likusieji posmeliai mokomi per kitas pamokas. Mokoma reikiamo tempo, parodant atsikvėpimus ranka. Kiek galima reikia dainuoti nestabdant, o pastabas pasakyti melodijos pabaigoje arba dainavimo eigoje. Vaikus labai neigiamai veikia nuolatinis mokytojo stabdymas viduryje melodijos. Todėl to reikėtų vengti. Po sustabdymo , o ypač ilgesnio, reikia paduoti toną ir nurodyti tempą. Geras tono padavimas – tai 50 % teisingo dainavimo sėkmės.Labai svarbu, kad vaikai nepamirštų intonavimo ir tempo. Kiekvienos melodijos pakartojimas turi turėti kokią nors užduotį. Kitas mokytojo būdas mokant intonuoti – tai be sustojimo pakartoti mokiniams tai, ką jis padainavo. Pradžioje dainavimas vyksta motyvais, frazėmis, sakiniais. Kai dainuoja mokytojas, vaikai klausosi, o kai dainuoja vaikai, klausosi mokytojas. Pvz : dainelė

“ Muzikos garsai “.

V

Dvibalsės dainos paprastai yra mokomos iš karto per pirmąją pamoką. Tiek vieną, tiek kitą balsą išmokomi visi vaikai, kad gerai girdėtų antrą balsą ir melodiją , po to pasiskirstoma į balsus. Tik 7kl. rekomenduotina keistis balsais ( vieną pamoką – pirmu balsu , kitą – antru balsu). Geičiau vaikai išmoks, jei antru balsu dainuos daugiau vaikų ir tai darys stipriausieji.

VI

Daina dažniausiai mokoma 3 – 4 pamokas. Visi prieš tai išvardinti etapai skirti dažniausiai pirmajai pamokai, o per sekančias pamokas kartojama, lyginama, mokomasi kitų žodžių. Dainą reikia pakartoti ir po mėnesio, ir po trimestro, po pusmečio ir net metų pabaigoje. Neretai daina vaikams ( meniškai ) pradeda patikti tik po kurio laiko. Kuo daina meniškesnė, tuo ilgiau trunka jos įsiminimas ir tikro grožio supratimas. Dainos mokymui vienoje pamokoje reikėtų skirti ne daugiau kaip 5 – 8 minutes. Daug geriau vaikus dainos mokyti kelias pamokas po 5 – 8 min. nei vieną pamoką mokyti pusvalandį.

Visas šis sunkus darbas turi būti atliktas su didele kantrybe ir pasiaukojimu. Vaikams reikia daug dėmesio ir pagalbos. Būtina laiku pamatyti vaiko spragas, nenorą dainuoti ar atvirkščiai. Paskatinti jį ir padrąsinti dainuoti. Dainuoti nėra taip jau lengva, kaip kai kuriems mokytojams atrodo.Dainavimo sėklą sunku sodinti , auginti, bet vaisius jos gražus , saldus ir didelis.

Literatūros sąrašas :

1. E . Balčytis “Muzika IV – V klasėje “. “ Šviesa “, 1982
2. Z. Rinkevičius “Mokinių muzikinis ugdymas “. K. 1993
3. Muzikos žurnalas “Gama “, Nr. 5 . 1994

Leave a Comment